Šešių mėnesių karo metinių išvakarėse paskelbtame pareiškime kadenciją baigiantis JT humanitarinės pagalbos vadovas paragino „kolektyviai apsispręsti, kad už šią žmonijos išdavystę būtų atsiskaityta“.

„Kiekvieną dieną šis karas pareikalauja vis daugiau civilių aukų“, – teigė M. Griffithsas, kuris dėl pašlijusios sveikatos birželio pabaigoje paliks postą.

„Kiekvieną sekundę, kol jis tęsiasi, pasėjamos sėklos ateičiai, kurią šis nesiliaujantis konfliktas taip smarkiai temdo“, – pridūrė jis.

Karas prasidėjo po beprecedenčio „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį įkaitą.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 tūkst. 137 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

M. Griffithsas apgailestavo, kad negalima atmesti „tolesnio eskalavimo Gazos Ruože, kur niekas nėra saugus ir nėra jokios saugios vietos, perspektyvos“.

Jis pridūrė, kad „jau ir taip trapią pagalbos operaciją toliau žlugdo bombardavimai, nesaugumas ir prieigos blokavimas“.

„Šią dieną mano širdis yra su nužudytųjų, sužeistųjų ar įkaitais paimtų žmonių šeimomis ir tais, kurie patiria ypatingą kančią nežinodami savo artimųjų likimo“, – sakoma jo pareiškime.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams ir skubios pagalbos koordinatorius M. Griffithsas „pranešė generaliniam sekretoriui apie savo ketinimus trauktis dėl su sveikata susijusių priežasčių“, – pasakė JT atstovas Farhanas Haqas.

M. Griffithsas savo pareigas eis iki birželio pabaigos, kad užtikrintų jų „sklandų perdavimą“ kol kas nenurodytam įpėdiniui, nurodė F. Haqas.

Britų advokatą M. Griffithsas ne kartą darė spaudimą Izraeliui, kad šis leistų įvežti humanitarinę pagalbą į Gazos Ruožą, kuriame po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdyto išpuolio vyksta Izraelio karinė kampanija.

Praėjusį mėnesį jis perspėjo Izraelį nenumoti ranka į raginimus susilaikyti nuo Rafos, kurioje glaudžiasi bemaž 1,5 mln. palestiniečių, puolimo, sakydamas, jog Izraelio operacija „gali baigtis skerdynėmis“.

Pirmiau M. Griffithsas yra tarnavęs ypatinguoju JT pasiuntiniu Jemene bei ėjęs konsultanto Sirijos klausimais pareigas. Jam yra tekę dirbti su tokiomis tarptautinėmis humanitarinėmis organizacijomis, kaip UNICEF, „Save the Children“ ir „ActionAid“.

„Net praėjus beveik penkiems žiaurių karo veiksmų mėnesiams, Gaza vis dar sugeba mus sukrėsti“, – socialiniame tinkle „X“ sakė jis.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad 104 žmonės žuvo ir daugiau kaip 700 buvo sužeisti Izraelio kariams šioje palestiniečių teritorijoje apšaudžius civilius gyventojus, susirinkusius į pagalbos skirstymo punktą.

Izraelio šaltiniai patvirtino, kad kariai šaudė į minią, manydami, kad ji kėlė grėsmę. Incidentas įvyko prieš aušrą Gazos mieste, esančiame apgultos teritorijos šiaurėje.

„Esu pasibaisėjęs pranešimais apie tai, kad buvo nužudyti ir sužeisti šimtai žmonių, kai į vakarus nuo Gazos miesto buvo gabenamos pagalbos atsargos“, – rašė M. Griffithsas.

„Nuo spalio 7-osios žuvusiųjų Gazos Ruože skaičius pasiekė 30 tūkstančių“, – nurodė jis.

„Gyvybė iš Gazos Ruožo dingsta siaubingu greičiu“, – pridūrė jis.

Didžioji Gazos Ruožo dalis jau yra virtusi griuvėsiais.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais skaičiais.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 tūkst. 782 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Vaizdo pareiškime jis sakė, kad tikisi vėliau pirmadienį išgirsti gerų naujienų dėl pagalbos tiekimo į blokuojamą ir apgultą palestiniečių anklavą per Rafos perėją pasienyje su Egiptu.

„Mums reikia prieigos pagalbai teikti. Vyksta išsamios diskusijos su izraeliečiais, egiptiečiais ir kitais“, – sakė M. Griffithsas. Šį procesą, anot jo, labai palengvino JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), surengęs diplomatinę kelionę į regiono šalis, įskaitant Izraelį.

„Tikiuosi šį rytą išgirsti gerų naujienų apie tai, kad per Rafą, vieną iš sienos kirtimo punktų, bet labai svarbų, į Gazos Ruožą pateks pagalba milijonui žmonių, persikėlusių į pietus, ir tiems, kurie ten jau gyveno“, – pridūrė JT atstovas.

Rafos sienos perėja tarp Egipto ir Gazos Ruožo yra vienintelis Izraelio nekontroliuojamas įvažiavimas į pakrantės anklavą ir išvažiavimas iš jo.

Ji uždaryta nuo praėjusio antradienio, kai per mažiau nei parą Izraelis sudavė tris smūgius, per kuriuos buvo apgadintas terminalas palestiniečių pusėje.

„Rytoj pats vyksiu į regioną ir bandysiu padėti derybose, liudyti ir išreikšti solidarumą su nepaprasta drąsa daugybės tūkstančių humanitarinės pagalbos darbuotojų, kurie neatsisakė padėti žmonėms Gazos Ruože ir Vakarų Krante“, – sakė M. Griffithsas.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių.

Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Šiandien donorai paskelbė, kad humanitarinei pagalbai Sudane ir regione skirs beveik 1,5 mlrd. dolerių“, – baigiantis paramos teikėjų konferencijai paskelbė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas).

Martinas Griffithsas (Martinas Grificas) Saugumo Tarybai Niujorke pareiškė, jog šeštadienį atakos metu grūdų koridoriaus „saugiojoje zonoje“ Juodojoje jūroje nebuvo nė vieno tokio laivo.

„Savaitgalį nė vienas laivas nepranešė apie jokį incidentą“, – pridūrė jis.

Anot jo, „šis koridorius yra tiesiog linijos žemėlapyje: kai zonoje nėra iniciatyvos laivų, šis koridorius neturi jokio ypatingo statuso. Jis neužtikrina nei priedangos, nei apsaugos puolamiesiems ar gynybiniams kariniams veiksmams.“

Rusija savaitgalį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Maskva tuomet teigė, kad per dronų ataką buvo pasinaudota grūdų koridoriaus „saugiąja zona“, o bepiločiai orlaiviai galėjo būti paleisti iš civilinio laivo.

Šiuos kaltinimus Rusijos ambasadorius pirmadienį pakartojo ir Saugumo Taryboje.

Nepaisant šių Rusijos žingsnių, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pažadėjo toliau dėti pastangas, kad susitarimas išliktų galiojantis.

Tad pirmadienį iš Ukrainos uostų išplaukė mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių, rašoma jūrų eismą stebinčiame tinklalapyje.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.

Rusija „negali leisti, kad laivai laisvai judėtų be mūsų patikrinimų“, pareiškė Tarybai Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

„Ir mums teks imtis savų priemonių kontroliuoti tai, ką leido Jungtinis koordinavimo centras be mūsų sutikimo“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas.

„Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį. Turime jį pratęsti dar metams, – spaudos konferencijoje Ženevoje komentavo M. Griffithsas. – Ūkininkai artimiausiu metu turi gauti atsakymą, ar verta ruoštis kitų metų derliui. Dėl šios priežasties reikalingas užtikrintumas dėl operacijos Juodojoje jūroje.“

Vasario pabaigoje prasidėjusi Maskvos karinė invazija buvo paralyžiavusi Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.

Ankarai tarpininkaujant liepos antroje pusėje buvo pasirašytas susitarimas, padėjęs nutraukti Rusijos blokadą ir leidęs iš Odesos uosto pradėti gabenti grūdų krovinius. Tai padėjo sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Pagal Ukrainos ir Rusijos susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija buvo oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir prižiūrėti, kad laivais nebūtų plukdomi neteisėti kroviniai, pavyzdžiui, ginkluotė.

Rusija skundžiasi, kad nepaisant „Grūdai taikai“ susitarimo, dėl sankcijų jos finansų ir logistikos sektoriams ji negali parduoti maisto ir trąšų.

Susirūpinimas dėl trąšų

„Norėtume, kad jis būtų atnaujintas ir galbūt net išplėstas įtraukiant didesnį kiekį trąšų“, – apie susitarimą sakė M. Griffithsas.

Sintetinių iš azoto, fosforo ar kalio karbonato gaminamų trąšų kainos per pastaruosius pusantrų metų išaugo trigubai dėl nutraukto tiekimo iš Rusijos, kuri iki tol buvo didžiausia pasaulyje eksportuotoja, ir sparčiai augančios dujų – kurios yra būtinos gamybai – kainos.

JT skubios pagalbos koordinatorius taip pat tikėjosi, jog bus pasiektas susitarimas dėl amoniako eksporto.

M. Griffithsas teigė, kad jau įdiegtos sistemos ir procedūros veikia gerai, bei tikisi, jog „po atnaujinimo netgi bus išplėstos“.

Jis taip pat pridūrė, kad JT prekybos ir plėtros agentūros, dalyvavusios derybose dėl susitarimo, vadovė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan) per šią savaitę kartu su juo vyks į Maskvą susitikti su aukšto rango Rusijos pareigūnais.

Susitarimais siekiama sumažinti įtampą, kilusią pasaulinėse maisto rinkose ir neleisti skurdžioms šalims susidurti su rimtomis maisto krizėmis.

JT maisto ir žemės ūkio agentūra pranešė, kad pasaulinės maisto kainos rugsėjį ir toliau mažėjo – šeštą mėnesį iš eilės. Tačiau grūdų kainos indeksas nuo rugpjūčio pakilo 1,5 procento.

Artėjant lapkritį Indonezijoje vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, siekiant suaktyvinti gamybą Paryžiuje bus surengtas trąšų gamintojų susirinkimas.