„Tepraėjo savaitė nuo Donaldo Tusko atėjimo į valdžią, o jo vyriausybė jau griauna teisinius pagrindus teisingumo, saugumo ir žiniasklaidos įvairovės srityje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pabrėžė M. Morawieckis.

Pasak jo, dabartinės Seimo daugumos veiksmai neatitinka Lenkijos konstitucijos ir galiojančių įstatymų. „Teisingumo ministras abejoja teisėjų statusu, nors jie buvo pasiūlyti pagal įstatymus ir paskirti prezidento. Mums gresia anarchija bendruosiuose teismuose, nebus ginamos piliečių teisės“, – teigė buvęs ministras pirmininkas.

Anot jo, „kultūros ministras jėga keičia vadovybę viešojoje žiniasklaidoje, visiškai apeidamas galiojančius įstatymus“. „Vakar milijonams lenkų buvo išjungtas Lenkijos televizijos signalas ir nutrauktas naujienų laidų transliavimas, taip neleidžiant jiems gauti informacijos“, – sakė M. Morawieckis.

„Tokių beprecedenčių veiksmų Lenkijoje imamasi pirmą kartą nuo komunizmo laikų. Pastarąjį kartą to buvo griebtasi įvedus karinę padėtį“, – pažymėjo buvęs premjeras.

„Ką nori nuslėpti vyriausybė, kad imasi tokių veiksmų? Atsakymas gana paprastas. Šią savaitę D. Tusko vyriausybė sutiko su migracijos pakto įvedimu. Dėl to Lenkija gali būti priversta priimti tūkstančius nelegalių migrantų arba mokėti griežtas baudas už jų nepriėmimą. Beveik 11 milijonų lenkų per referendumą balsavo prieš migrantų priėmimą. Šiandien daugelis jų negali sužinoti, kad paktas Europos Sąjungoje buvo priimtas pritarus Lenkijos vyriausybei“, - pareiškė M. Morawieckis.

Jis kreipėsi į „visus geros valios žmones“, ragindamas, kad jie artimiausiomis dienomis nesileistų išprovokuojami, elgtųsi atsakingai, bet ryžtingai kovotų už tiesą ir pilietines laisves.

„Jie neigia viską, ką žadėjo per rinkimų kampaniją, laužo lenkams duotą žodį; vietoj dialogo pasirinko brutalią jėgą. Raginu Seimo pirmininką ir premjerą susilaikyti nuo šių neteisėtų veiksmų", – pareiškė M. Morawieckis.

Kaip jau buvo pranešta, naujoji Lenkijos vyriausybė inicijavo dramatišką šalies visuomeninės žiniasklaidos reformą, teigdama, kad ji „siekia atkurti nešališkumą“.

Trečiadienį buvo visiškai išjungtas Lenkijos valstybinis naujienų kanalas „TVP Info“ ir jo tinklalapis, o visuomeninio transliuotojo TVP įprastas transliacijas pakeitė kanalo logotipo ir puansetijos atvaizdas.

Po balsavimo dėl pasitikėjimo žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja proeuropietiška frakcija, išrinks kitą kandidatą į ministrus pirmininkus, kuriuo greičiausiai taps aljanso lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas.

460 vietų Seime M. Morawieckio vyriausybę palaikė 190 deputatų, 266 buvo prieš.

Siekdamas kuo ilgiau išlaikyti savo politinius sąjungininkus prie valstybės vairo, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) kelias savaites atidėliojo valdžios perdavimą, pirmiausia pavesdamas vyriausybės formavimą „Teisei ir teisingumui“ (PiS).

Parlamento posėdžiai sukėlė visuomenės smalsumą ir kurstė emocijas, todėl išaugo Seimo „YouTube“ kanalo prenumeratorių skaičius.

Praėjusį mėnesį parlamento pirmininku tapo Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia), buvęs televizijos veidas, vadovaujantis D. Tusko „Pilietinės platformos“ partnerei „Polska 2050“. Seimo maršalka stengėsi palaikyti drausmę kartais audringoje asamblėjoje.

Viename Varšuvos kino teatre, kuriame pirmadienio posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai, susirinko šimtai žiūrovų. Kalbant kadenciją baigiančiam ministrui pirmininkui, šie kramtė spragėsius ir kartais pratrūkdavo juoku.

„Per pastaruosius aštuonerius metus įvyko tiek daug nerimą keliančių dalykų, kad manęs nestebina toks džiaugsmas, jog viskas baigėsi“, – sakė Justyna Lemanska (Justina Lemanska), jauna reklamos agentūros darbuotoja, sėdėjusi salėje.

Daugelis Lenkijos piliečių laukia valdžios pasikeitimo. Spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius, kadangi lenkai siekė pakeisti demokratines vertybes pamynusią vyriausybę.

Turime užbaigti lenkų karą su lenkais.

Aštuonerius metus valdžioje buvusi dešiniųjų vyriausybė smarkiai apribojo moterų reprodukcines teises ir atvirai pasisakė prieš LGBTIQ.

Vyriausybės pasikeitimas taip pat turės svarbių pokyčių Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, ir Europos Sąjungai.

Tikimasi, kad D. Tuskas pagerins Varšuvos ryšius su Briuseliu. Penktos pagal gyventojų skaičių ES šalies valdymą jis perims tuo metu, kai Europoje stiprėja euroskeptiškos nuotaikos.

Varšuva tapo viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą. Tačiau pastaruoju metu jų santykiai smarkiai pablogėjo dėl, anot lenkų, Ukrainos ūkininkų ir sunkvežimių vairuotojų keliamos konkurencijos.

Tarp daugelio problemų, kurias D. Tuskas turės išspręsti, yra Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdoma blokada pasienyje su Ukraina.

Dėl tebesitęsiančio lenkų vežėjų protesto taip pat sulėtėjo labdaros organizacijų Kyjivui siunčiamos karinės įrangos pristatymas. Anot D. Tusko, darbą baigianti Lenkijos ministro pirmininko M. Morawieckio vyriausybė nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.

Savo kalboje parlamente M. Morawieckis pirmadienį išvardijo savo vyriausybės pasiekimus ir troškimą sutaikyti visuomenę, kuri, pasak jo, yra tokia susiskaldžiusi, kad kartais atrodo kariaujanti tarpusavyje.

„Turime užbaigti lenkų karą su lenkais“, – sakė jis ir sulaukė savo šalininkų plojimų. Vis dėlto kritikai palydėjo šią pastabą juoku.

Pats PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) liberalius oponentus pavadino „blogiausios rūšies lenkais“.

„Pasirinkime dialogą. Ieškokime to, kas mus vienija“, – sakė M. Morawieckis.

Artimiausiomis dienomis turi įvykti Lenkijos konstitucijoje numatytas valdžios perdavimas.

Po spalio 15 dieną įvykusių visuotinių rinkimų M. Morawieckio dešinioji partija PiS užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko ryškios daugumos ir turėjo mažai galimybių sudaryti koaliciją.

Antradienį D. Tuskas turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus ir nedelsdamas inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo. Tikimasi, kad jis laimės šį balsavimą, nes jį remia dauguma iš 460 lenkų Seimo narių.

Galiausiai prezidentas prisaikdins D. Tuską ir jo vyriausybę. Tai planuojama padaryti trečiadienį.

Vėliau šią savaitę D. Tuskas turėtų skristi į Briuselį dalyvauti ES viršūnių susitikime, kuriame taip pat numatoma aptarti tolesnius žingsnius Ukrainai siekiant narystės ES.

„Amerikiečiai ką tik informavo mus, kad gruodžio 15-ąją, po kelių dienų, raketinės gynybos skydas Redzikove pasieks operacinius pajėgumus“, – sakė M. Morawieckis apie objektą, esantį už 250 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.

Lenkijoje šiuo metu yra dislokuota per 10 tūkst. amerikiečių karių. Ši NATO rytinio sparno šalis yra viena tvirčiausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų.

JAV ir NATO pareigūnų teigimu, sistema Redzikove buvo pastatyta siekiant atsverti trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų grėsmę, ypač iš Vidurinių Rytų.

Tačiau JAV Lenkijoje pastatytos bazės projektą, apie kurį pirmą kartą buvo paskelbta 2009 metais, smerkė Maskva. Anot Rusijos, tai rimta grėsmė jos saugumui.

Redzikovo bazėje turėjo būti 24 sausumoje dislokuojamos raketos SM-3 ir priešlėktuvinių sistemų.

Panašus amerikiečių objektas, oficialiai vadinamas „Aegis Ashore“, jau veikia Rumunijoje.

Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojai pastarąjį mėnesį ukrainiečių vilkikams užtvėrė pasienio kontrolės punktus, protestuodami prieš ES sprendimą po pernai prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainoje atsisakyti taikyti įvažiavimo į sąjungą sistemą.

Ši lengvata turėjo galioti iki birželio, bet buvo pratęsta dar vieneriems metams.

„Mes labai griežtai ir aiškiai reikalaujame vėl pradėti taikyti transporto leidimų sistemą vilkikams iš Ukrainos“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Ši sistema galiojo iki 2022 m. pavasario ir veikė puikiai. Po to Europos Komisija ją pakeitė ir šiandien tolimųjų reisų vairuotojai blokuoja sieną“, – sakė jis.

Dėl blokados prie sienos nusidriekė nesibaigiančios vilkikų sienos. Ukrainai tai yra didelė ekonominė problema, nes dideli jos eksporto ir importo srautai keliauja būtent per Lenkiją.

Protestuotojų teigimu, atsisakius leidimų, sumažėjo jų pajamos. Tiek Briuselis, tiek Kyjivas yra pareiškę, kad transporto lengvata turėtų būti taikoma toliau.

Po keleto derybų raundų, abiem šalims ir protestuojantiems vilkikų vairuotojams šį savaitgalį pagaliau pavyko susitarti – tai pirmas žingsnis, siekiant sušvelninti padėtį prie sienos.

Nuo pirmadienio tušti iš Ukrainos į Lenkiją vykstantys vilkikai sieną kirsti gali per Dolhobyčiovo-Ugrynivo pasienio kontrolės punktą, kuris ligi tol aptarnaudavo tik lengvuosius automobilius ir autobusus.

A. Duda pirmiausia patikėjo šią misiją M. Morawieckiui, nes jo partija „Teisės ir teisingumas“ (PiS) spalio rinkimuose gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas, nors ir prarado iki šiol turėtą daugumą parlamente.

Daugumą vietų Lenkijos Seime iškovojo trijų pagrindinių opozicinių politinių jėgų– Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ (kurią sudaro PSL ir centro dešinioji „Lenkija 2050“) ir „Naujosios kairės“ (vienijančios socialliberalias Lenkijos grupes) – aljansas.

PiS prarado valdančiąją daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) sakė, kad jo partija nori pasiūlyti „kitą veidą“, kad būtų nutrauktas, jo žodžiais tariant, karas, kurį, anot jo, vykdo pagrindinė opozicinė partija – centristinė Pilietinė platforma (PO).

Paprašytas pakomentuoti tai, kad naujoje vyriausybėje nėra daugelio buvusio ministrų kabineto narių ir kad naujoji vyriausybė vadinama „ekspertų ir politikų“ vyriausybe, J. Kaczynskis atsakė: „Tai buvo mano idėja. Ji susijusi su tuo, kad šioje vyriausybėje nebūtų per daug politikų.“

„Mes norime pasiūlyti naują veidą ir konkretų pasiūlymą Seimui, prezidentui ir visuomenei. Kartu reikia koreguoti žiniasklaidos informaciją, kad reikšmingi PiS politikai nenori dalyvauti naujoje premjero M. Morawieckio vyriausybėje. Tai akivaizdus melas. Mums teko spręsti priešingą situaciją“, – tvirtino jis.

J. Kaczynskis sakė, kad neatmeta ir sprendimo, pagal kurį, pavyzdžiui, naujasis premjeras galėtų būti iš kitos frakcijos, pavyzdžiui, agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL), nes „reikia užbaigti karą, kurį vykdo viena partija – Pilietinė platforma“.

„Tokia yra šio pasiūlymo idėja, – aiškino J. Kaczynskis. – Norime parodyti, kad galima valdyti kitaip. Pažiūrėsime, kaip tai bus priimta.“

Pirmadienio rytą dar nebuvo aišku, kokie asmenys bus naujame M. Morawieckio ministrų kabinete.

Kartu reikia koreguoti žiniasklaidos informaciją, kad reikšmingi PiS politikai nenori dalyvauti naujoje premjero M. Morawieckio vyriausybėje.

Prezidento kanceliarijos vadovė Grazyna Ignaczak-Bandych (Gražina Ignačak Bandich) sakė, kad prezidentūroje pirmadienio popietę planuojamos priesaikos ceremonijos metu kalbą turi pasakyti A. Duda. Be to, tradiciškai kalbą turėtų pasakyti ir ministras pirmininkas.

Po to M. Morawieckis turės per dvi savaites užsitikrinti įstatymų leidėjų pasitikėjimą jo naująja vyriausybe. Jei jam nepavyks, Seimas galės balsuoti dėl alternatyvios ministro pirmininko kandidatūros.

Sekmadienį laikinasis valstybės turto ministras Jacekas Sasinas sakė, kad M. Morawieckio šansai tesiekia apie 10 procentų.

Penktadienį interviu portalui „Salon24“ M. Morawieckis paskelbė, kad naujoji vyriausybė bus „gerokai mažesnė, joje bus daug moterų. Tai bus politinė-vykdomoji vyriausybė“.

Anksčiau šį mėnesį, remdamasis nustatyta tvarka, A. Duda priėmė M. Morawieckio ir jo kabineto atsistatydinimą, bet pavedė jam toliau eiti pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

PiS oponentų partijos, Seime turinčios 248 vietų daugumą, pasirašė koalicijos susitarimą. Šių politinių jėgų lyderiai pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) yra pripažinęs, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis M. Morawieckis pirmadienį paskelbė, kad toliau kviečia susitikti kitų Lenkijos politinių darinių vadovus.

Jis sakė, kad, vykdydamas prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) jam patikėtą užduotį suformuoti naują vyriausybę, ieškojo galimų aljansų tarp daugumos frakcijų, kurios spalio 15 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjo vietas parlamente.

Kol kas pasiūlymu nesusidomėjo nė viena iš didžiųjų partijų.

Kairiųjų įstatymų leidėjas Krzysztofas Gawkowskis (Kšyštofas Gavkovskis) pirmasis atmetė pasiūlymą, kurį M. Morawieckis pateikė kai kurioms partijoms.

„Netikras premjeras kviečia mus į susitikimus dėl netikros koalicijos! – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė K. Gawkowskis. – Kairiųjų vardu pranešu, kad mes niekur nesiruošiame eiti!“

„Kairė“ (Lewica) yra platesnės „Naujosios kairės“ partijos dalis.

Panašiai trečiadienį kalbėjo ir agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL) atstovas Marekas Sawickis (Marekas Savickis).

„Esu nustebęs, nes ne kartą viešai sakiau premjerui, kad jis be reikalo vaidina šią komediją, šį farsą ir be reikalo pratęsia šios vyriausybės agoniją“, – žurnalistams prie Lenkijos Seimo sakė M. Sawickis.

„Jau turime susitarimą su ministru pirmininku. Tas ministras pirmininkas – (parlamentinės) daugumos koalicijos – yra Donaldas Tuskas“, – sakė jis ir pridūrė: „Mes nesudarysime susitarimų su dviem ministrais pirmininkais. Dubleris mūsų nedomina.“

Lenkijos naujienų agentūrai PAP Miroslawas Suchonas (Miroslavas Suchonas), partijų „Lenkija 2050“ ir „Trečiasis kelias“ frakcijos vadovas, sakė, kad jo frakcija taip pat nepritars šiam pasiūlymui.

„Premjeras iš mūsų gaus labai konkretų atsakymą: mes į šį susitikimą nevyksime, – sakė jis. – Jau vyko konstruktyvios koalicinės derybos, pasirašėme dokumentus, Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) buvo išrinktas Seimo pirmininku, esame vyriausybės konstravimo etape.“

Taip pat buvo pakviestas Adrianas Zandbergas, vienas iš nedidelės kairuoliškos partijos „Drauge“ lyderių.

„Partija „Drauge“ nenori dalyvauti Mateuszo Morawieckio vyriausybėje“, – sakė lyderis.

„Laišką su pasiūlymu bendradarbiauti perskaičiau su tam tikra nuostaba“, – sakė A. Zandbergas.

„Dabar, kai Mateuszas Morawieckis netenka valdžios, pasitikėti jo duodamas pažadais, švelniai tariant, neverta“, – pridūrė jis.

Spalį rinkimuose daugumą vietų Lenkijos Seime iškovojo trijų pagrindinių opozicinių frakcijų – Pilietinės koalicijos, „Trečiojo kelio“ (kurią sudaro PSL ir centro dešinioji „Lenkija 2050“) ir „Naujosios kairės“ (vienijančios socialliberalias Lenkijos grupes) – aljansas.

Už ES pasisakanti opozicija sudarė koalicinį susitarimą ir siekia suformuoti vyriausybę, o savo kandidatu į ministrus pirmininkus iškėlė D. Tuską.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) yra sakęs, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti, A. Dudai pirmiausia patikėjus jam šią misiją, nes PiS gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

Visos pagrindinės opozicijos partijos trečiadienį pareiškė, kad nerems M. Morawiesckio „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS). Tai reiškia, kad PiS parlamente neturės valdančiosios daugumos, nors praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose gavo daugiausiai balsų.

M. Morawiesckis prieš tai pakvietė kitas partijas sudaryti plačią koaliciją ir pažadėjo joms nuolaidų. „Esu nustebęs, nes ministrui pirmininkui kelis kartus viešai sakiau, kad šis farsas nereikalingas ir kad tai bereikalingai pratęsia šios vyriausybės agoniją“, – agentūrai PAP sakė Valstiečių partijos parlamentaras Marekas Sawickis. Valstiečių partija kartu su Naujaisiais kairiaisiais ir Piliečių koalicija ketina sudaryti valdantįjį aljansą.

Bendradarbiavimą su PiS atmeta ir kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“. Tačiau net ir jos balsai nepadėtų PiS surinkti daugumos parlamente. Todėl aiškėja, kad T. Morawieckis nelaimės balsavimo dėl pasitikėjimo. Jo įpėdiniu tikriausiai taps Piliečių koalicijos vadovas Donaldas Tuskas.

Jis sakė, kad, vykdydamas prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) jam patikėtą užduotį suformuoti naują vyriausybę, per septynias ar aštuonias dienas pateiks savo siūlomą sudėtį.

Nors spalio 15 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado valdančiąją daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti.

Tačiau M. Morawieckis atrodo pasiryžęs pabandyti.

„Tai tikrai bus visiškai kitokia vyriausybė nei ta, kuri iki šiol vykdė savo įsipareigojimus“, – kalbėjo M. Morawieckis.

„Kodėl? Pirmiausia todėl, kad rinkimų rezultatus vertinu taip: rinkėjai nusprendė, kad nori užbaigti Lenkijos ir Lenkijos karą: mes norime tarppartinės vyriausybės, galbūt net nepartinės, norime vyriausybės, kuri bus pusiausvyros vyriausybė“, – teigė jis.

M. Morawieckis nurodė, kad dėl to į savo naujos vyriausybės formavimą žiūri taip, kad ji būtų „tinkamiausia piliečių požiūriu, Lenkijos požiūriu – kitaip tariant, atsižvelgiant į jos programą“.

Jis teigė, kad Lenkijos visuomenei pasirinkus įvairias partijas ir aljansus, jis stengiasi atrinkti vertingiausius jų įvairių programų elementus ir iš jų sukurti „dešimt įsakymų Lenkijos klausimais“ ateinantiems ketveriems metams, siekdamas „labai pozityviai pakeisti lenkų gyvenimą, nepaisant didelių krizių, kurios nuolat vyksta aplink mus“.

Spalio 15-osios rinkimus bendrai laimėjo PiS oponentų partijos, norinčios sudaryti koaliciją, Seime turi 248 vietų daugumą. Šių partijų lyderiai pasirašė koalicijos susitarimą, pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) pripažino, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti, A. Dudai pirmiausia patikėjus jam šią misiją, nes PiS gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

„Nusprendžiau patikėti vyriausybės formavimo misiją ministrui pirmininkui M. Morawieckiui“, – sakė A. Duda savo kalboje per televiziją.

Po praėjusį mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose valdančioji dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado daugumą parlamente ir pralaimėjo trims susivienijusioms opozicinėms partijoms, vedamoms Pilietinės platformos (PO), tačiau liko daugiausiai balsų surinkusia paviene partija, pradedamas naujos vyriausybės formavimo procesas.

Dabartinės vyriausybės sąjungininkas A. Duda yra sakęs, kad du kandidatai į ministrus pirmininkus yra dabartinis premjeras, deleguotas valdančiųjų PiS, ir buvęs ministras pirmininkas, pagrindinis opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.

Manoma, kad dėl prezidento sprendimo bus atidėtas veikiančios vyriausybės sudarymas, nes įstatymų leidėjai greičiausiai nesuteiks M. Morawieckiui reikiamo pritarimo jo ministrų kabinetui.

A. Duda pabrėžė, kad M. Morawieckio partijai turėtų būti suteikta galimybė likti valdžioje, nes ji laimėjo daugiau balsų nei bet kuri kita pavienė politinė jėga.

Prezidentas teigė, kad jei M. Morawieckiui nepavyks, jis perduos vyriausybės formavimo užduotį antrai pagal dydį parlamente D. Tusko Pilietinei koalicijai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše M. Morawieckis padėkojo prezidentui už pasitikėjimą juo.

Pagal Lenkijos konstituciją prezidentas skiria premjerą ir paveda jam sudaryti ministrų kabinetą, o šiam vėliau turi pritarti parlamentas. Tik tada oficialiai patvirtinamas ministras pirmininkas ir vyriausybė. Jei ne, procedūra kartojama su kitu ministru pirmininku.

PiS naujajame parlamente neturės daugumos ir negalės priimti savo įstatymų. Tačiau jos lyderiai tvirtina, kad jai turėtų būti suteikta galimybė toliau valdyti, nes ji surinko daugiausia balsų. Partija turės 194 balsus 460 narių turinčiuose žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau neturi potencialaus koalicijos partnerio.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas atstovauja susivienijusios opozicijos daugumai, laimėjusiai 248 mandatus, tačiau rinkimų kampanijos metu jis buvo aršių vyriausybės išpuolių ir priešiškų A. Dudos komentarų taikinys. Opozicinį bloką sudaro D. Tusko centristinė Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ – agrarinės Lenkijos liaudies partijos bei centristinės „Lenkija 2050“ koalicija – ir „Naujoji kairė“.

Kiekviena prarasta diena – tai praradimas mūsų šaliai, praradimas visiems lenkams.

Liberalios opozicijos aljanso lyderiai kartu buvo raginę A. Dudą siūlyti D. Tusko kandidatūrą.

Neaišku, su kuo PiS, gavusi 194 mandatus, galėtų valdyti, nes apžvalgininkai pažymi, kad trūksta perspektyvių koalicijos partnerių.

Įšaldytos ES lėšos

D. Tuskas yra apkaltinęs A. Dudą bandymu laimėti laiko.

Šį kaltinimą jis pakartojo pirmadienį per mitingą prieš pat A. Dudos pranešimą, po to, kai vietos žiniasklaida nutekino valstybės vadovo sprendimą.

„Prezidentas sakė, kad paskirs M. Morawieckį (...). Taigi, kaip jau sakiau, jie norės pavogti dar porą dienų“, – kalbėjo D. Tuskas savo rėmėjams Vroclave Pietvakarių Lenkijoje.

D. Tuskas teigė, kad šis žingsnis nieko nepakeis, leisdamas suprasti, kad jis pats galiausiai taps vyriausybės vadovu.

Tačiau jis tvirtino, kad įtariamas prezidento vilkinimas yra gėda, nes šiuo metu Lenkijai laikas yra labai svarbus: „Kiekviena prarasta diena – tai praradimas mūsų šaliai, praradimas visiems lenkams.“

Rinkimų kampanijos metu D. Tuskas pažadėjo atkurti ryšius su Europos Sąjunga ir iki gruodžio atblokuoti įšaldytas ES lėšas.

Praėjusį mėnesį D. Tuskas Briuselyje susitiko su ES vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir aptarė šį klausimą.

Jis tvirtino, kad jo tėvynainiai parodė, „jog antidemokratinis ir antieuropietiškas režimas nebūtinai turi būti tendencija, kad tai tik sezoniniai neramumai“.

Briuselis yra užkirtęs kelią Lenkijai gauti 35 mlrd. eurų ES COVID-19 pandemijos padarinių likvidavimo lėšų dėl nesutarimų dėl teismų reformų.

Nuo tada, kai PiS atėjo į valdžią, Lenkijos santykiai su ES vadovaujančiomis institucijomis smarkiai pablogėjo dėl, bloko lyderių teigimu, prastėjančios demokratijos padėties.

A. Duda pirmąją naujai išrinkto šalies parlamento sesiją sušauks lapkričio 13 dieną.

Šį mėnesį Pekine V. Putinas ir V. Orbanas surengė derybas, nepaisant Rusijos vykdomo plataus masto karo Ukrainoje.

„Vengrija niekada nenorėjo konfrontuoti su Rusija, bet norėjo puoselėti abipusius ryšius“, – sakęs V. Orbanas V. Putinui.

„Mes stengiamės išsaugoti dvišalius ryšius didesnės tarptautinės įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) vėliau taip pat kritikavo šį V. Orbano susitikimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu penktadienį pareiškė nenorintis, kad V. Orbano susitikimas su V. Putinu susilpnintų Europos Sąjungą.

„Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

„Mes taip pat labai kritiškai vertiname šį susitikimą, kaip ir kitas anksčiau vykusias derybas“, – penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Morawieckis.

Jis teigė, kad ketvirtadienį ir penktadienį vykusiame ES viršūnių susitikime vyko diskusijos apie Ukrainą, o ne apie tai, kas su kuo susitiko.

„Leiskite priminti, kad keli ES lyderiai anksčiau susitiko arba kalbėjosi su V. Putinu prasidėjus karui, kurį Lenkija, ypač dabartinė PiS (valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“) vyriausybė, vertina labai kritiškai“, – pridūrė M. Morawieckis.

Vengrijos politikai reguliariai susitinka su Rusijos ir Baltarusijos politikais. Šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) lankėsi Minske.