Mažojoje Lietuvoje raudonarmiečių vykdyti karo nusikaltimai sulaukė įvertinimo nepriklausomoje Lietuvoje.

2006 m. Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.

Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija.

Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, per Antrąjį pasaulinį karą apie 130 tūkst. lietuvių kilmės civilių krašto gyventojų buvo žvėriškai išžudyta.

Tragiškas likimas laukė ir tų Mažosios Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų, kurie mėgino ištrūkti, pabėgti.

1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo subombarduoti ir sušaudyti. Skandinami buvo laivai su pabėgėliais.

Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelmas Gustloffas“. Katastrofos metu žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių (kur kas daugiau, nei nuskendus „Titanikui“).

„Šiandienos geopolitinių įvykių kontekste žodis „genocidas“ įgauna dar ir kitą prasmę, nes, pasirodo, pasaulyje kai kurie baisūs dalykai nesikeičia. Mūsų muziejui yra būtina proga pagerbti Klaipėdos krašto gyventojų atminimą. O kas gi kitas, jei ne mes? Jei istorikai tą padaryti gali savo publikacijomis, knygomis, paskaitomis, tai mūsų muziejus stengiasi vienyti lietuvininkų bendruomenę, kurie yra senosios Prūsijos tiesioginiai tam tikrų įsipareigojimų perėmėjai“, – renginyje kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.