„Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 dieną vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai“, – teigiama VŠT pranešime.

Tačiau, pasak VŠT, atnaujinta mazuto deginimo infrastruktūra nebus išmontuota iki karo Ukrainoje pabaigos.

Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, skaičiuojama, kad dujų pakeitimas mazutu šį šildymo sezoną vilniečiams padėjo sutaupyti daugiau nei 30 mln. eurų. 

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 dieną vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, balandį šilumos kaina sostinėje sieks 7,56 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM) – 22 proc. mažiau nei prieš metus bei 8 proc. daugiau nei kovą, teigia įmonė.

Bendrovės teigimu, šiam šildymo sezonui reikėjo keturių mazuto krovinių – iš viso 64 tūkst. tonų. Lapkritį įmonė planavo įsigyti penkis mazuto krovinius, visi kroviniai buvo įsigyti iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos šalių.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje balandžio ateities sandorių kaina penktadienį ryte buvo 45 eurai už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio tokių sandorių kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

Vilniuje mazutas pradėtas deginti pernai lapkričio viduryje. VŠT teigė, kad tai yra laikinas sprendimas, keičiant praėjusiais metais itin pabrangusias dujas, kol visu pajėgumu kitą šildymo sezoną pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. 

Preliminariais VŠT skaičiavimais šį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai bendrovės sunaudojamo kuro sudaro biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šiluma, 36 proc. – mažasieris mazutas, 7 proc. – gamtinės dujos, 1 proc. – dyzelinas.

Aplinkos apsaugos agentūra BNS informavo, jog lapkričio 9–14 dienomis Vilniuje fiksuota žema arba vidutinė teršalų koncentracija.

Vis dėlto, pasak agentūros, labiau atšalus orams ir aktyviau gaminant šilumą įmonėse bei privačiuose namuose praėjusią naktį Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje išaugo kietųjų dalelių koncentracija, tačiau paros normos nebuvo viršytos.

Pasak VŠT, mazutas pradėtas naudoti lapkričio 9 dieną, išaugus šilumos poreikiui ir nukritus oro temperatūrai. Tolesnis šio kuro poreikis priklausys nuo to, kaip veiks biokurą kūrenantys nepriklausomi šilumos gamintojai, panešė įmonė.

Anksčiau įmonė skelbė, jog mažasieris mazutas galėtų būti deginamas oro temperatūrai nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.

Degindama mazutą įmonė žada nuolat stebėti triukšmo ir oro taršą bei greitai reaguoti į gyventojų pastebėjimus.

Ruošiantis deginti mazutą Vilniaus savivaldybė anksčiau paskelbė ekstremaliąją situaciją, todėl VŠT nereikėjo prašyti Aplinkos apsaugos agentūros leidimo jį deginti.

Penktadalis šilumos gamybai sostinei reikalingo mazuto Klaipėdos uostą pasiekė spalio pradžioje – jį VŠT įsigijo iš žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“.

VŠT komunikacijos vadovė Monika Merkytė BNS teigė, jog įmonė su potencialiu tiekėju dabar derina sutarties sąlygas dėl likusios mazuto dalies įsigijimo. Pasak jo, šią savaitę sutarčiai turėtų pritarti VŠT valdyba, o ją pasirašyti tikimasi artimiausiu metu. 

VŠT pateiktais preliminariais skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos kaina Vilniuje sumažėjo 1,5 proc. iki 8,77 cento.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, jog dėl smarkiai išaugusių dujų kainų rinkoje savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija penktadienį pasiūlė mieste skelbti ekstremalią situaciją.

„Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pranešime teigė V. Benkunskas.

Pasak savivaldybės, šiuo metu prognozuojama dujų kaina rinkoje siekia 138 eurus už megavatvalandę (MWh) ir yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už vidutinę pastarųjų penkerių metų jų kainą (37,1 euro). Tuo metu prognozuojama mažasierio mazuto kaina siekia 46,4 euro.  

Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją.

Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.

Anot Aplinkos apsaugos agentūros, paskelbus ekstremaliąją situaciją VŠT nereikės prašyti leidimo deginti mažasierį mazutą. Vis dėlto, pasak V. Benkunsko, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vis tiek siekia gauti mazuto deginimui reikalingą taršos leidimą.

VŠT prognozuoja, jog mažasieris mazutas galėtų būti naudojamas oro temperatūrai lauke nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų šilumos gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pranešė, kad pirmasis 32 geležinkelio vagonų  „LTG Cargo“ sąstatas su mazutu iš Klaipėdos į Vilnių turėtų atvažiuoti šeštadienio naktį. Pasak jo visas „Klaipėdos naftos“ talpyklose dabar saugomas mazutas į Vilnių turėtų būti atgabentas per 7-8 paras.

„Standartiškai traukinys būna apie 60 vagonų ilgio, tai čia partijos bus mažesnės, kad būtų kuo šiltesnis krovinys“, – BNS aiškino G. Bakanas.

Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šiam šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“.

G. Bakanas praėjusią savaitę BNS teigė, jog sutartis dėl likusios šildymo sezonui būtinos mazuto dalies įsigijimo bus pasirašyta per artimiausias 2–3 savaites.

VŠT ir savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą Vilniuje šilumos kaina spalį sieks 8,9 cento už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų didesnė nei 16 centų už kWh.

VŠT pateiktais preliminariais skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.

Energetikos ministerijos siūlymu kriterijų sąrašas papildytas staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas trečiadienį BNS sakė, jog ekstremali padėtis Vilniuje turėtų būti paskelbta šią savaitę – ji bus skelbiama savivaldybės administracijos direktorės įsakymu rekomendavus ekstremalių situacijų komisijai, kuri dėl to planuoja susirinkti ketvirtadienį.

„Turime pagrindą paskelbti ekstremalią padėtį ir tada šilumos tinklai turės leidimą formaliai pradėti veiklą su mazutu – pirmiausia atsivežti į įmonės teritoriją ir esant poreikiui, kai oro temperatūra nukris žemiau, naudoti jį šilumos gamybai“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Turime pagrindą paskelbti ekstremalią padėtį ir tada šilumos tinklai turės leidimą formaliai pradėti veiklą su mazutu.

„Jeigu šią savaitę paskelbiame ekstremalią padėtį, jau kitą savaitę galime tikėtis, kad mazutas pirmaisiais vagonais atkeliaus geležinkeliais į TEC-2 (antrosios termofikacijos jėgainės – BNS) teritoriją“, – pridūrė jis.

Anot jo, kada bus deginamas mazutas, lems oro temperatūra: „Jeigu atšals, reikės daugiau šilumos gaminti, nebeužteks biokuro ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamos energijos, reikės kurti didžiuosius katilus“.

Anot Aplinkos apsaugos agentūros, paskelbus ekstremaliąją situaciją VŠT nereikės prašyti leidimo deginti mazutą.

VŠT prognozuoja, jog mažasieris mazutas galėtų būti naudojamas oro temperatūrai lauke nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų šilumos gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.

VŠT ir sostinės savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 16-17 centų už kWh.

Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.

Tačiau leidimas bus suteiktas tik Vyriausybei papildžius ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą, sako sostinės vicemeras.

Pasak Valdo Benkunsko, pakeitimai leis skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybės lygiu susiklosčius ekonominėms aplinkybėms, pavyzdžiui, išaugus dujų kainai.

„(Vyriausybės – BNS) nutarimas, kuris leis savivaldybėms paskelbti ekstremalią padėtį dėl šildymo remiantis ekonominiu faktoriumi, leis mums gauti taršos leidimą, naudoti alternatyvų kurą (mazutą – BNS)“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Tikimasi, kad  Vyriausybė kriterijų sąrašą papildys trečiadienį. Energetikos ministerija jį siūlo papildyti staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad spalio pabaigoje pradėjus deginti mažasienį mazutą lapkritį ir visą sezoną šilumos kainos bus tokios pat, kaip ir pernai.

„Mes iš anksto ruošėmės ir truputį užbėgome už akių – rizikuodami į priekį to mazuto nusipirkome nelaukdami Seimo galutinio sprendimo ir esam pasiruošę nuo spalio mėnesio jį jau deginti“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Šimašius.

Sutartis dėl likusios mazuto dalies – per 2–3 savaites

Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“. Šiuo metu jis saugomas „Klaipėdos naftos“ talpyklose, o gavus leidimą jį deginti geležinkeliu bus gabentas į Vilnių, VŠT teritoriją.

Mes iš anksto ruošėmės ir truputį užbėgome už akių – rizikuodami į priekį to mazuto nusipirkome nelaukdami Seimo galutinio sprendimo ir esam pasiruošę nuo spalio mėnesio jį jau deginti.

Šį mazutą už 650 tūkst. eurų (be PVM) atgabens įmonės skelbtą konkursą laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS teigė, jog sutartis dėl likusios šildymo sezonui būtinos mazuto dalies įsigijimo bus pasirašyta per artimiausias 2–3 savaites.

„Dabar yra iš naujo užklausiami rinkos dalyviai. Esame gavę iš visų pasiūlymus ir dabar juos vertiname“, – teigė G. Bakanas.

Pasak jo, VŠT sulaukė keturių naftos produktų prekybos įmonių, tarp jų ir Lietuvos, pasiūlymų.

G. Bakanas teigė, jog mazutą siekiama įsigyti fiksuota kaina, o kuras negalės būti importuojamas iš sankcionuotų šalių.

VŠT vadovas praėjusią savaitę sakė, jog mazuto dalis įmonės kuro struktūroje per metus vidutiniškai sudarys 36 proc., tačiau priklausomai nuo oro temperatūros, šildymo sezono metu ji gali siekti beveik iki 50 procentų.

Tuo metu dujos, pasak G. Bakano, vidutiniškai vis dar sudarys 7 proc. VŠT naudojamo kuro. 225 gigavatvalandės (GWh) šiam šildymo sezonui reikalingų dujų jau įsigytos iš „Ignitis grupės“.  

VŠT ir sostinės savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

R. Šimašius sako, kad šiluma iš biokuro bent jau šiuo metu nebūtų pigesnė nei deginant mazutą, tačiau turint galvoje, kad mazutas yra taršesnis, svarbu, kad jėgainės biokuro blokas pradėtų veikti kuo greičiau.

„Palyginti su mažasieriu mazutu, kurį mes deginsime, kaina nebūtų geresnė, nes dujos pabrango daugiausiai, biokuras irgi  pabrango, o mažasieris mazutas pabrango mažiau nei biokuras. Paprastai kalbant, kainai tai (biokuro deginimas – BNS) nedarytų įtakos dabar, bet turint galvoje ilgalaikį poveikį, tai labai svaru, kad tas blokas atsidarytų kuo greičiau“, – LRT pirmadienį sakė Vilniaus meras. 

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 16-17 centų už kWh.

Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.

„Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje. Žinoma, priklausomai nuo to, kokia bus žiemos temperatūra“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė premjerė.

Pasak jos, tokiu atveju valstybės išlaidos būsto šildymo išlaidų kompensavimui nedidėtų.

„Galbūt kreipsis daugiau žmonių, kurie praėjusiais metais nematė reikalo kreiptis. Paklaida yra, mes tas lėšas suplanuosime, bet tikrai nemanau, kad tai bus dramatiška“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Vyriausybė praėjusią savaitę leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.

Rusija pastaruoju metu mažino dujų tiekimą Europai, taip toliau didindama jų kainas. Vakarai kaltina Maskvą taip vykdant politinį spaudimą už paramą Kremliaus invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Europos Sąjunga (ES) antradienį sutarė ateinančią žiemą sumažinti dujų vartojimą 15 procentų.

Pasak I. Šimonytės, tai Lietuvai nesukels problemų, nes dujų vartojimas šalyje ir taip nuosekliai mažėja.

„Jis mažės ir toliau todėl, kad šiais metais taip pat yra numatyta labai daug priemonių ir mūsų įmonėms, ir verslui pakeisti savo energetinius sprendimus, pereiti prie tvaresnės energetikos“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Lygiai taip pat visa kita centriniame šildyme, kuris remiasi dabar biokuru, beveik visur, išskyrus dar keletą savivaldybių, tie procesai, kurie leidžia dujų suvartojimo kiekį mažinti ir tas kiekis mažėja tiesiog natūraliai“, – kalbėjo ji.

„Aš nemanau, kad Lietuvai čia bus labai didelis iššūkis ir kad reikės kažkokių labai ypatingų sprendimų“, – pridūrė premjerė.

ES antradienį suderintame plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.