Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai, per planinį Kėdainių medžiotojų klubo patikrinimą, pastebėjo galimą dokumentų klastojimo atvejį.

Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams kilo įtarimas, kad medžiotojų klubas pasigamino savo antspaudą su užrašu „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija. Medžioklės lapas įregistruotas“.

„Tokiu būdu pasigamino ir naudojo suklastotus dokumentus medžioklei“, – rašoma pranešime.

Policijai atlikus dokumentų ekspertizę, įtarimai, kad dokumentai buvo klastojami, pasitvirtino.

Taip pat policijos pareigūnai kartu su Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais atliko kratą kai kurių asmenų gyvenamosiose patalpose ir medžiotojų klubo buveinėje.

Po kratos buvo pareikšti įtarimai buvusiam Kėdainių rajono medžiotojų klubo pirmininkui.

Ikiteisminiame tyrime pateiktas žalos skaičiavimo aktas, gamtai padaryta žala siekia 113 tūkst. eurų.

Tyrimas vyksta dėl neteisėto medžiojimo bei antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimo. 

Aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas Vaidas Gricius tokį įsakymą pasirašė remdamasis patikrinimo išvada, kad medžiotojų klubas 2014–2016 metais daugiau nei šešis mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Klubas nesumokėjęs beveik 77 tūkst eurų. 

Įsakymas, kuriuo naikinamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Antanava“, įsigalioja vasario 28 dieną.

B. Bradauskas komentuodamas situaciją BNS teigė, kad 2014–2015 metais mokesčius už gamtos išteklių naudojimą buvo pavesta mokėti vienam klubo nariui, kuris pavedimą perdavė savo darbuotojui.

„Buvo pavesta mokėti mokesčius vienam iš klubo narių, jis visą laiką tikino, kad sumokėjo. Jis pasakydavo sumą, mes jam atiduodavom. Kai iškilo klausimas, mes paklausėm klubo nario, kaip čia yra, jis, pasirodo, buvo pavedęs mokėti kitam žmogui, savo darbuotojui. Dabar mes tikrinsim, be abejo, tas atseit sumokėjo, bet įvedė ne tą kodą, ir pasimetė tas mokestis. Kadangi tas žmogus išvykęs į komandiruotę, grįš kitą savaitę, mes užsiimsim paieškom to mokesčio“, – pasakojo B. Bradauskas.

Anot B. Bradausko, sužinoję apie nesumokėtą mokestį klubo nariai už jį atsiskaitė pernai, tačiau konkrečios sumos sakė neprisimenantis, tik kad delspinigiai siekė apie tūkstantį eurų.

„Tas mokestis buvo nesumokėtas 2014–2015 metais, bet mes už tuos metus pernai sumokėjom mokestį nelaukdami ir nesiknisdami, sumokėtas mokestis ar ne, pernai gegužės mėnesį atsiskaitėme, ir delspinigius priskaičiuotus, žodžiu, mes absoliučiai viską sumokėjom“, – aiškino parlamentaras.

Seimo narys teigė situaciją pavedęs aiškintis teisininkui, tačiau dar nežinantis, ar skųs Aplinkos departamento vadovo įsakymą dėl medžioklės leidimo panaikinimo.

Apie B. Bradausko klubui panaikintą medžioklės leidimą feisbuke penktadienį paskelbęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas tvirtina, kad klubas nesumokėjo 77 tūkst. 358 eurų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius.

„Tai lūžio taškas Lietuvos medžioklės istorijoje. Lietuvoje nuolat daugėja medžiotojų, tačiau būrelių uždarumas ir pažeidimų dengimas žeidė ne vieną ūkininką, miško savininką ir naują medžiotoją, kuris negalėjo jungtis į būrelius savo miške ar apylinkėse. Bronius Bradauskas buvo šios epochos simbolis. Įstatymai kol kas lieka tie patys, ginantys uždarumą. Tačiau dangstymasis jau nebetoleruojamas. Ačiū principingiems Aplinkos apsaugos departamento specialistams“, – savo pasisakyme teigia parlamentaras.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS teigė, kad mokestis B. Bradausko vadovaujamam būreliui buvo paskaičiuotas didesniu tarifu, ir sprendimas apskųstas teismui.

B. Bradauskas dešimttūkstantinę sumą aiškino nesusipratimu, teigdamas, kad klubas nedeklaravo medžioklės plotų, kurie „paskirti ir nesikeičia dešimt metų“.

„Idiotizmas deklaruot tuos plotus, nurodyti, kiek miškų turim, kiek laukų turim, nors tie duomenys senų seniausiai ir Aplinkos ministerijoj, ir mokesčių inspekcijoj, tai už tai, kad mes nedeklaravom, mums paskaičiavo dešimteriopu tarifu, bet mes tai esam užginčiję, padavę į teismą“, – sakė B. Bradauskas.

Medžioklės įstatymo nuostatas KT vertins Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu. Teismas nagrinėjo bylą, kurioje privačios žemės savininkas skundėsi nepriimamas į toje teritorijoje medžiojantį klubą.

Vilniaus teismas klausia, ar medžiotojų klubui galiojanti prievolė priimti žemės savininkus neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į bendrijas ar asociacijas, pranešė KT.

Įstatymas numato, kad konkrečiame medžioklės plotų vienete ne mažiau kaip 100 hektarų žemės turintis savininkas turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo – medžiotojų kolektyvo – nariu.

Teismas nagrinėjo bylą, kurioje toks žemės savininkas skundė medžiotojų klubo sprendimą nepriimti jo į narius. Medžiotojų klubas nurodė, kad vykusiame visuotiniame narių susirinkime slapto balsavimo metu nepritarta ieškovo narystei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kelia klausimą, ar įpareigojimas priimti asmenį į medžiotojų kolektyvą neapriboja konstitucinės asociacijos narių laisvės nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į asociaciją.

Teismas teigia, kad asmens priėmimas į asociaciją gali priklausyti tik nuo esamų narių valios, priešingu atveju, būtų pažeistas asociacijos laisvės ir savanoriškumo principas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimesi taip pat pažymima, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų, tuo tarpu asociacijų laisvė yra konstitucinė laisvė.

Dalis šalies medžiotojų su nerimu stebi Seimo narių ketinimus griauti medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų sistemą - jie įsitikinę, kad tokie užmojai prieštarauja Konstitucijai, o jų iniciatoriai, atstovaujantys didžiausiai medžiotojų organizacijai, painioja privačius ir viešuosius interesus, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Mažoms organizacijoms priklausantys medžiotojai neabejoja, kad parlamentaro Andriaus Palionio įregistruotos Medžioklės įstatymo pataisos skirtos vienos, pačios didžiausios - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos galiai stiprinti. Išskirtinių sąlygų sudarymas jau esą diskriminuoja kitas organizacijas.

Pataisomis teisę teikti informaciją ir tvarkyti Medžiotojų sąvado duomenis siūloma suteikti tik savo struktūrą ir etatinius darbuotojus ne mažiau kaip trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos savivaldybių turinčioms organizacijoms. Tokius kriterijus dabar atitinka tik Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

A. Palionio nuomone, smulkios medžiotojų organizacijos yra per silpnos kontroliuoti savo narių - medžiotojų, atsakingų už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, veiklą, saugų medžiojimą, vykdyti valstybės institucijų nurodymus, garantuoti duomenų pateikimo minėtam sąvadui saugumą, apsunkina jas kontroliuojančių valstybės institucijų darbą.

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas dienraščiui teigė manantis, kad pataisomis siekiama ne tik sugriauti demokratines tradicijas, bet ir monopolizuoti viešąjį sektorių.

"Priėmus pataisas, mes iš esmės taptume niekas. Akivaizdu, norima, kad visi medžiotojai priklausytų vienai organizacijai. Manau, kad visa tai lemia finansiniai reikalai", - sakė "Gamtos" prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys medžiotojų klubus vienijančios asociacijos - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vienijanti 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų, Lietuvos medžiotojų sąjunga "Gamta", tuitnti 5,1 tūkst. narių, ir Sūduvos medžiotojų sąjunga su maždaug 1 tūkst. narių.