Kelionėje po Europą jis daugiausia dėmesio skiria veiksmams prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vašingtonas niekada neratifikavo Romos sutarties, kuri yra Hagoje įsikūrusio teismo steigimo dokumentas.

Ankstesnė JAV administracija net buvo paskelbusi teismui sankcijas dėl jo vykdytų tyrimų Afganistane.

M. Garlandas atvyko į Europą „susitikti su tarptautiniais kolegomis, kad aptartų Rusijos patraukimą atsakomybėn ir kitus bendrus teisėsaugos prioritetus“, teigė JAV teisingumo departamentas, vizitą į TBT pavadinęs istoriniu.

2002 metais įsteigtas TBT, kurio paskirtis – teisti už didžiausius žiaurumus pasaulyje atsakingus asmenis, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas M. Garlando susitikimas su prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) ir pirmininku Piotru Hofmanskiu.

Kovo mėnesį teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Maskva, kuri taip pat nėra TBT šalis narė, atmetė orderį kaip niekinį.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pasveikino M. Garlandą Hagoje, kurioje taip pat įsikūrusi Nyderlandų vyriausybė.

„Aptarėme JAV paramą Tarptautiniam agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo centrui, kuris bus atidarytas liepos 3 dieną Eurojuste“, – „Twitter“ rašė W. Hoekstra.

Centras, taip pat įsikūręs Hagoje, daugiausia dėmesio skirs Rusijos Ukrainoje įvykdytiems nusikaltimams.

„Taip pat kalbėjome apie mūsų bendras pastangas dėl kompensacijų Rusijos karo nusikaltimų aukoms per žalos registrą, – pridūrė W. Hoekstra. –Nyderlandai ir JAV tebėra įsipareigoję siekti atskaitomybės Ukrainoje.“

Antradienį M. Garlandas vyks į Švediją, kur susitiks su šios šalies ministrais ir Europos Sąjungos vadovais, pranešė jo departamentas.

„Žmonės, kurie pasirašo sutartis, kad galėtų gauti slaptus dokumentus, pripažįsta, kad tų dokumentų neatskleidimas yra svarbus nacionaliniam saugumui, ir mes ketiname pasiųsti tą žinią, kaip tai yra svarbu mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paragino užtikrinti geresnę JAV žvalgybos informacijos apsaugą.

„Mūsų karinei ir žvalgybos bendruomenei nurodžiau imtis veiksmų dar geriau apsaugoti slaptą informaciją ir dar labiau apriboti jos platinimą, ir mūsų nacionalinio saugumo komanda glaudžiai bendradarbiauja su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – pareiškė prezidentas, cituojamas Baltųjų Rūmų pranešime.

JAV valstybės vadovo ir generalinio prokuroro pareiškimai pasirodė po to, kai vienas amerikiečių oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys penktadienį buvo apkaltintas „neteisėtu nacionalinės gynybos informacijos laikymu ir perdavimu“.

21 metų Jackas Teixeira (Džekas Teišeira) pasirodė teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.

Per trumpą teismo posėdį jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai „neteisėtu slaptų dokumentų ar medžiagų paėmimu ir laikymu“.

Amerikiečių oro pajėgų narį Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai suėmė ketvirtadienį. J. Teixeira, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai,

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Dėl šio atskleidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Kai kuri dokumentuose esanti informacija buvo tokia slapta, kad ji buvo pažymėta grifu NOFORN, reiškiančiu, kad šia informacija negalima dalytis su sąjungininkų žvalgybos agentūromis, pranešė leidinys „The Washington Post“.

JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse paskelbtose nuotraukose matomos medžiagos yra tikros, o jų autentiškumo iš karto nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.

Numanomo informacijos nutekėjimo padariniai gali būti dideli, nes gali kilti pavojus JAV žvalgybos šaltiniams, o šalies priešininkai gali gauti vertingos informacijos.

„Sieksime, kad Aukščiausiasis Teismas skubos tvarka apgintų JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) priimtą mokslinį sprendimą ir apsaugotų amerikiečių galimybes gauti saugią ir veiksmingą reprodukcinę priežiūrą“, – teigė M. Garlandas.

„Šiandien susirinkome čia, Ukrainoje, kad aiškiai ir vieningai pasakytume: šių nusikaltimų vykdytojai neišvengs bausmės“, – teigė M. Garlandas.

Ukrainos kolegos kvietimu jis išvyko į Lvivą Vakarų Ukrainoje dalyvauti konferencijoje „Susivieniję už teisingumą“.

M. Garlandas konferencijoje kalbėjo, kad JAV stovi kartu Ukrainos karo nusikaltimų tyrėjais, kurie renka ir sistemina įrodymus iš sprogimų vietų, įskaitant ligonines, daugiabučius ir mokyklas, ekshumuoja masines kapavietes ir tiria žmonių palaikus, „kad papasakotų istorijas tų, kurie jau nebegali“, teigiama Teisingumo departamento pateiktų jo komentarų stenogramoje.

Anot jo, nuo invazijos pradžios prieš metus Rusija įvykdė didžiausio masto žiaurumus per visą konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JAV pasirašė susitarimą su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija ir Rumunija, kuris „sustiprins mūsų pastangas patraukti Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“, sakė jis.

Apie šį vizitą, kuris yra antrasis M. Garlando vizitas į Ukrainą nuo konflikto pradžios 2022 metų vasario mėnesį, iš anksto nebuvo pranešta dėl saugumo priežasčių.

Tai įvyko praėjus beveik dviem savaitėms po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Ukrainoje ir susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinės Valstijos padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, o M. Garlandas šią savaitę karo nusikaltėliu pavadino Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną.

Vasario 24 dieną, minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, paskelbtame pareiškime M. Garlandas sakė, kad jo departamentas „palaiko mūsų Ukrainos partnerius, siekiančius teisingumo“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje, teigdama, kad Maskvos pajėgos vykdė „plataus masto ir sisteminius“ išpuolius prieš šalies civilius gyventojus.

„Praėjusį vakarą Teisingumo departamentas išardė tarptautinį išpirkos reikalaujančių programų tinklą, kuris iš aukų Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje išviliojo ir bandė išvilioti šimtus milijonų dolerių“, – sakė generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas).

Vyriausiasis šalies prokuroras neatskleidė beprecedentės kratos buvusio JAV prezidento namuose priežasties. Tačiau jis pasmerkė po operacijos prasidėjusius „nepagrįstus išpuolius“ prieš Federalinį tyrimų biurą (FTB) ir Teisingumo departamentą.

„Asmeniškai pritariau sprendimui prašyti kratos orderio, – pirmą kartą komentuodamas pirmadienį įvykdytą reidą, žurnalistams sakė M. Garlandas. – Departamentas tokių sprendimų nepriima neapgalvotai.“

Pažymėdamas, kad „etiniai įsipareigojimai“ neleidžia jam detalizuoti reido pagrindo, generalinis prokuroras teigė paprašęs Floridos teisėjo paviešinti orderį, nes D. Trumpas viešai patvirtino kratą, ir šiuo klausimu yra „reikšmingas visuomenės interesas“.

D. Trumpas, kuris turi kratos orderio kopiją, bet kol kas atsisako atskleisti jo turinį, vėlyvą ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad neprieštaraus orderio paviešinimui.

„Aš ne tik neprieštarausiu dokumentų paviešinimui... Žengiu dar žingsniu toliau – RAGINU nedelsiant paskelbti tuos dokumentus“, – rašė buvęs prezidentas savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“.

Kitoje žinutėje D. Trumpas pakartojo savo teiginį, kad krata yra „precedento neturintis politinis teisėsaugos instrumentalizavimas“.

Kai kurių analitikų nuomone, M. Garlandas faktiškai metė iššūkį eksprezidentui blokuoti prašymą, atsižvelgiant į D. Trumpo pareiškimus, kad krata buvo nepagrįsta ir paskatinta politinių motyvų.

Buvęs Teisingumo departamento pareigūnas Andrew Weissmannas (Endrius Veismanas) sakė, kad M. Garlandas „verčia D. Trumpą atversti savo kortas“, įpareigodamas buvusį prezidentą priimti nelengvą sprendimą – sutikti su dokumento paviešinimu arba tam prieštarauti.

Teisingumo departamento prašyme dėl orderio paviešinimo nurodomi – ir neneigiami – D. Trumpo atstovų pareiškimai, kad FTB ieškojo prezidento dokumentų ir galimos įslaptintos medžiagos.

Pasak JAV žiniasklaidos, krata buvo susijusi su galimais pažeidimais tvarkant įslaptintus dokumentus, išvežtus į „Mar-a-Lago“ po to, kai D. Trumpas 2021 metų sausį paliko Baltuosius rūmus.

Laikraštis „The Washington Post“ ketvirtadienį citavo su tyrimo eiga susipažinusius anoniminius šaltinius, teigusius, kad tarp popierių, kurių per reidą ieškojo FTB agentai, buvo ir slaptų dokumentų, susijusių su branduoliniais ginklais.

Laikraštis nepatikslino, ar šie branduoliniai ginklai priklauso Jungtinėms Valstijoms, ar kitai šaliai.

Politinė audra

FTB reidas D. Trumpo rezidencijoje sukėlė politinę audrą ir taip jau smarkiai susiskaldžiusioje šalyje. D. Trumpas šiuo metu svarsto, ar vėl stoti į kovą dėl prezidento posto.

Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas pabrėžė, kad jo advokatai „visapusiškai bendradarbiavo“ su teisėsauga. Eksprezidento teigimu, „vyriausybė galėjo gauti viską, ko tik norėjo, jei mes tai turėjome“.

„Ir tada, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, 6 val. 30 min. ryto „Mar-a-Lago“ buvo atliktas reidas“, – parašė jis ir pridūrė, kad agentai net „apieškojo pirmosios ponios spintas ir perkratė jos drabužius bei asmeninius daiktus“.

Įtakingi respublikonai susitelkė aplink D. Trumpą. Kai kurie jo partiečiai griežtai pasmerkė Teisingumo departamentą ir FTB veiksmus, kuriuose įžvelgė šališkumo eksprezidento atžvilgiu.

M. Garlandas kritikavo „nepagrįstus išpuolius prieš FTB ir Teisingumo departamento agentų bei prokurorų profesionalumą“.

Ketvirtadienį policija nušovė ginkluotą vyrą, bandžiusį įsiveržti į FTB biurą Sinsinatyje Ohajo valstijoje, pranešė policija.

„Be baimės ar šališkumo“

Teisingumo departamentas paprastai nei patvirtina, nei paneigia, kad atlieka tyrimą, o M. Garlandas – buvęs prokuroras ir teisėjas, žinomas dėl griežto požiūrio į protokolo laikymąsi – ketvirtadienį stengėsi pabrėžti, kad įstatymas taikomas sąžiningai.

„Ištikimas teisės viršenybės gerbimas yra pagrindinis Teisingumo departamento ir mūsų demokratijos principas, – kalbėjo jis. – Teisės viršenybė reiškia, kad įstatymas taikomas tolygiai, be baimės ar šališkumo.“

Pasitraukęs iš posto D. Trumpas išlieka labiausiai JAV visuomenę skaldanti figūra ir neatsisako savo melagingų pareiškimų, kad tai jis iš tikrųjų laimėjo 2020 metų rinkimus.

Trečiadienį 76 metų buvusį prezidentą keturias valandas apklausinėjo Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims), tirianti „The Trump Organization“ verslo praktiką.

D. Trumpas taip pat susiduria su dideliu teisėsaugos dėmesiu dėl savo pastangų anuliuoti 2020 metų rinkimų rezultatus, taip pat dėl praėjusių metų sausio 6 dieną jo šalininkų surengtų riaušių JAV Kapitolijuje.

Po riaušių Kapitolijuje Atstovų Rūmai paskelbė istorinę antrą apkaltą D. Trumpui dėl įtariamo maišto kurstymo, tačiau Senatas jį išteisino.

M. Garlandas susitiks su ukrainiečių generaline prokurore Iryna Venediktova prie Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Jiedu aptars JAV ir tarptautines pastangas padėti Ukrainai „nustatyti, sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius karo nusikaltimuose ir kituose žiaurumuose Ukrainoje“, sakė pareigūnas.

M. Garlandas atvyko į Ukrainą prieš Paryžiuje vyksiantį JAV ir ES pareigūnų susitikimą.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas teigia nustatęs tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų.

Didžiausio atgarsio sulaukė kaltinimai dešimčių civilių gyventojų nužudymu Bučoje, esančioje netoli Ukrainos sostinės.

Gegužę JAV valstybės departamentas paskelbė apie naujo padalinio sukūrimą, kurio paskirtis – tirti, dokumentuoti ir viešinti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Pasak JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando), anksčiau buvo nustatyta, kad šis milijardierius finansavo separatizmą Kryme skatinančius rusus, taip pat teikė paramą apsišaukėliškai „Donecko liaudies respublikai“ Rytų Ukrainoje.

„Sulaukęs Jungtinių Valstijų sankcijų, K. Malofejevas mėgino jų išvengti, per bendrininkus slapta įsigydamas ir valdydamas žiniasklaidos priemones Europoje“, – žurnalistams sakė M. Garlandas.

Tai pirmas kartas nuo karo Ukrainoje pradžios, kai Rusijos oligarchui iškeliama byla Jungtinėse Valstijose, pranešė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako).

M. Garlandas taip pat pareiškė, kad Vašingtonui pavyko „išardyti“ Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU kontroliuotą vadinamąjį „botnetą“ – jau užkrėstų kompiuterių tinklą.

„Rusijos vyriausybė pastaruoju metu naudojo panašią infrastruktūrą Ukrainos taikiniams atakuoti, – kalbėjo jis. – Laimei, mums pavyko išardyti šį botnetą, ir nebuvo spėta juo pasinaudoti.“

„Glaudžiai bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, sugebėjome aptikti, kad buvo užkrėsti tūkstančiai tinklo įrenginių“, – sakė generalinis prokuroras.

„Paskui sugebėjome sutrukdyti GRU kontroliuoti šiuos įrenginius prieš tai, kai botnetas galėjo būti panaudotas kaip ginklas“, – pridūrė jis.

Savo kalboje Teisingumo departamento darbuotojams M. Garlandas pabrėžė, kad prokurorai tebėra „pasiryžę visus sausio 6-osios kaltininkus patraukti atsakomybėn pagal įstatymą, bet kokiu lygmeniu“.

Tokius komentarus jis išsakė riaušių Kapitolijuje pirmųjų metinių išvakarėse ir kai kuriems demokratams spaudžiant Teisingumo departamentą nuodugniau tirti veiksmus, galėjusius paskatinti tūkstančius eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkų šturmuoti pastatą.

„Vadovausimės faktais, kad ir kur jie vestų, – pareiškė M. Garlandas. – Veiksmai, kurių iki šiol ėmėmės, nebus paskutiniai.“

Tyrimas dėl Kapitolijaus šturmo yra didžiausias Teisingumo departamento istorijoje. Iki šiol sulaikyta daugiau kaip 700 asmenų, o dar 350 tebeieško Federalinis tyrimų biuras (FTB). 250 šių ieškomų asmenų kaltinami policininkų užpuolimu.

Sakydamas kalbą M. Garlandas taip pat detaliai apibūdino rimtus išpuolius prieš teisėsaugos pareigūnus. Pasak jo, vienas pareigūnas buvo mušamas ir svaiginamas elektrošoku, kol jį ištiko širdies smūgis. Kitas saugumo pajėgų narys apsiputojęs šaukė pagalbos, kai riaušininkai jį prispaudė tarp dviejų durų ir trenkė į galvą jo paties ginklu.

„Prie to prisidėję asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, ir mums, Teisingumo departamentui, nėra svarbesnio prioriteto“, – nurodė generalinis prokuroras.

Prie to prisidėję asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, ir mums, Teisingumo departamentui, nėra svarbesnio prioriteto.

Praėjus metams po to, kai D. Trumpo šalininkų minia patraukė į Kongresą, kad neleistų įstatymų leidėjams patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės prezidento rinkimuose, politinės žaizdos dar neužsitraukė.

Pranešama, kad J. Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ketvirtadienį sakys kalbą Kapitolijuje – ten pat, kur prieš metus D. Trumpo šalininkai grūmėsi su policija, verždamiesi į JAV demokratijos širdį.

Kaip trečiadienį nurodė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki), J. Bidenas savo kalboje paminės savo pirmtaką D. Trumpą dėl jo „ypatingos atsakomybės“ už išprovokuotą „chaosą“ praeitų metų sausio 6-ąją.

„Jis sausio 6-ąją vertina kaip tragišką kulminaciją, ką visi tie ketveri metai vadovaujant prezidentui Trumpui padarė mūsų šaliai“, – sakė J. Psaki.

Ketvirtadienį sakydamas kalbą tiems įvykiams atminti J. Bidenas „tvirtai atmes buvusio prezidento skleidžiamą melą ir mėginimą suklaidinti Amerikos žmones“.

Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

„Šiandien skelbiu, kad Teisingumo departamentas pradėjo civilinį tyrimą siekiant nustatyti, ar Mineapolio policijos departamentas vykdo antikonstitucinę ar neteisėtą teisėtvarkos palaikymo schemą ar praktiką“, – pažymėjo M. Garlandas.

Pasak jo, civilinis tyrimas, atliekamas atskirai nuo besitęsiančio baudžiamojo tyrimo dėl G. Floydo mirties, skirtas įvertinti, ar policija sistemingai nenaudoja neproporcingos jėgos, be kita ko, per teisėtus protestus.

Pasak generalinio prokuroro, taip pat bus tiriama, ar miesto policininkai sistemingai nediskriminuoja ir nepažeidžia elgesio sutrikimų turinčių piliečių teisių.

Jei bus rasta neteisėtos veiklos įrodymų, tyrimas gali nulemti civilinį ieškinį, kuriuo būtų siekiama priversti miestą iš esmės pertvarkyti savo policijos departamentą.

„Teisingumo departamentas nenuilstamai sieks vienodo teisingumo laikantis įstatymų“, – pabrėžė M. Garlandas.