„Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas BNS nenorėjo komentuoti planuojamų investicijų, tačiau teigė, jog gamykla turėtų pradėti veiklą 2024 metų viduryje, o joje dirbs apie 100 žmonių. Anot jo, geopolitinės situacijos neapibrėžtumas turi įtakos tiek statybos, tiek žaliavų kainoms.

„Šiuo metu Vilniuje, buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje, turime nedidelį pilotinį fabriką: auginimą ir gamybą po vienu stogu. Tas bandomąsias produkcijos partijas kol kas tiekiame kaip pavyzdžius potencialiems klientams, o parduodame tik minimalius kiekius“, – sakė įmonės vadovas.

„Mūsų verslo koncepcija yra verslas-verslui, esame ingredientų tiekėjai mėsos pakaitalų gamintojams, sportininkams papildus – proteinus kuriančioms kompanijoms, taip pat įmonėms, kurios mūsų vabalų mėsą, o tiksliau, sausus miltus naudoja įvairių užkandžių, makaronų gamybai“, – pridūrė K. Lipnickas.

Paprasčiau kalbant, mes auginsime vabzdžius, juos vėliau džiovinsim, perdirbsim, o užsakovams pateiksime į miltus panašią sausą supakuotą medžiagą.

Pasak „Divaks“ vadovo, nors iš pirmo žvilgsnio vabzdžių valgymas vis dar atrodo egzotika, jų baltymai maistui – pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti ir sparčiai auganti pramonės kryptis.

„Mums ši idėja kilo 2019 metais, kai pamatėme, kad pasaulyje yra augantis poreikis tokiems produktams. Esame greta kitų panašių alternatyvų: yra dumbliai, grybiena, laboratorinė mėsa, bet pamatėme, kad vabzdžių tema pribrendo ir tuoj iššaus. Žiūrėdami į tai taip ir projektuojame, kad startuotume 2024-2025 metais su gamykla, kai jau žinomumas ir priimtinumas rinkoje bus pasiekęs tinkamą lygį“, – kalbėjo verslininkas.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad per dešimtmetį – iki 2030 metų ta pasaulinė rinka nuo dabartinių kelių šimtų milijonų turėtų išaugti iki 9-10 mlrd. eurų su kasmetiniu 20 proc. rinkos augimu. Tai reiškia, vietos visiems atsiras, tarp jų ir mums“, – sakė K. Lipnickas.

Pasak jo, gamykloje bus auginami vabzdžiai – didieji milčiai – yra visavertis baltymų šaltinis, turintis visų būtinų aminorūgščių, vitaminų ir mineralų, ir gali būti naudojamas kaip mėsos alternatyva, sporto mitybai, užkandžiams ir konditerijos gaminiams.

Be to, vabzdžiai bus maitinami šalutiniais gamybos produktais, jiems auginti reikia mažai vandens, o paliekamas CO2 pėdsakas taip pat yra itin mažas.

„Paprasčiau kalbant, mes auginsime vabzdžius, juos vėliau džiovinsim, perdirbsim, o užsakovams pateiksime į miltus panašią sausą supakuotą medžiagą“, – aiškino „Divaks“ vadovas.

Verslininko teigimu, kol kas 95 proc. produkcijos numatyta eksportuoti, daugiausia į Europos šalis, todėl ir Marijampolės LEZ gamyklos ir logistikos centrui buvo pasirinkta neatsitiktinai: „Tiesiog iš čia patogiausia ir efektyviausia kroviniais automobiliais gilyn į Europą vežti mūsų produkciją“.

Anot įmonės vadovo, trejus metus veikiančioje bendrovėje dirba 11 žmonių, o per dvejus metus pastačius gamyklą ir pasiekus optimalius pajėgumus jų skaičių perplanuojama išauginti dešimteriopai.  

Šiaurietiška virtuvė ne tik sveika ir populiari pasaulyje, bet ir ieškanti naujovių. Suomių startuolis „Gold Green Foods“ sukūrė mėsos pakaitalą iš avižų, žirnių ir pupelių. Tai būtų šiaurietiška alternatyva sojų produktams, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Suomijos verslo naujienas. Firmos įkūrėjams svarbu, kad avižos puikiai dera Suomijoje, kad naujasis produktas yra ekologiškas ir beveik nesukelia alergijų.

Produktui gaminti naudojama technologija, galinti iš avižų išgauti vertingiausias medžiagas. Mitybos specialistų teigimu, mėsos pakaitalai iš avižų yra vertingesni nei pagaminti iš sojų ar kviečių. Pirmosios bandomosios šio naujo produkto partijos, supakuotos į dėžutes, kaip įprasta Suomijoje pakuoti maltą mėsą, nuo prekystalių dingo vos per 10 minučių.

Ragavusieji sako, kad avižų ir pupelių mėsos pakaitalas labai primena tikrą mėsą ir yra skanus. Jau šių metų pabaigoje produktu bus prekiaujama Suomijoje ir Švedijoje, vėliau jis turėtų pasiekti kitas Europos šalis, JAV, gal ir Kiniją.

EK  kritikuoja Suomijos vyriausybę

Suomijos statistikos centras praneša, kad po trejų metų ekonominio nuosmukio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. paaugo 0,5 proc. Gamybos mastas per praėjusius metus sumažėjo 0,6 proc. Viešojo sektoriaus vartojimas sumažėjo 1 proc., bet privačiojo pakilo 1,4 proc. Namų ūkių pajamos kilstelėjo 1 proc.

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje Suomijai prognozuojamas lėtas ekonomikos augimas. EK  kritikuoja tiek ankstesnę, tiek dabartinę Suomijos vyriausybę dėl neveiklumo – kuriami tik planai, o konkrečių darbų nėra. Stringa struktūrinės reformos socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse. EK rekomenduoja Suomijai didinti konkurencingumą mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriuose.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vadinamajam „suomiškam modeliui“, t. y. vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimui, kuris būtų vienas iš svarbiausių sutarimų siekiant didinti šalies konkurencingumą. Pagal šį susitarimą būtų nustatomos atlyginimų didinimo lubos, privalomos visiems. Atlyginimų lygis ir darbo sąnaudos priklausytų nuo bendros ekonominės situacijos, viešųjų finansų, darbo našumo ir padėties darbo rinkoje.

Šis susitarimas reikštų, kad vyriausybė nebūtų priversta imtis naujų biudžeto karpymų ir mokesčių didinimo. Kelios didelės profesinės sąjungos jau pritarė susitarimui, bet kitos dar bando derėtis dėl mokesčių lengvatų ir mažinimo. Vyriausybė kol kas nepradeda derybų dėl mokesčių mažinimo mainais už pritarimą susitarimui.

Situacija darbo rinkoje pablogėjo

Nors Suomijos ekonomika šiek tiek atsigauna, situacija darbo rinkoje praėjusiais metais pablogėjo. Nedarbas Suomijoje pakilo iki 9,3 proc. Socialinės nedarbo išmokos didėja jau ketvirtus metus iš eilės. 2015 m. nedarbo išmokų išmokėta daugiau negu 5 mlrd. eurų, t. y. 6 proc. daugiau negu 2014 m.

Artimiausiu metu daugiausia naujų darbo vietų bus pasiūlyta valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityse. Naujausi tyrimai rodo, kad dešimtadalis darbdavių planuoja sukurti naujų darbo vietų, o 5 proc. – mažinti etatus. Visai negerėja užimtumas Rytų ir Šiaurės Suomijoje. Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sričių darbo rinka atrodo optimistiškiau dėl nuolat didėjančios privačių paslaugų paklausos.

Velykoms – ypatingi šokoladiniai kiaušiniai

Velykos Suomijoje neįsivaizduojamos be šokoladinių kiaušinių. Vieni iš jų ypatingi. Tai jau 120 metų gaminami „Fazer Mignon“ šokoladiniai kiaušiniai. Pats įmonės įkūrėjas Karlas Fazeris parsivežė iš Vokietijos šokolado su migdolais ir lazdynų riešutais receptą ir jau 1896 m. šią masę  buvo pradėta pilti į kiaušinių lukštus. Prieš valgant reikia nusilupti kaip virtą kiaušinį.

Kasmet prieš Velykas yra pagaminama daugiau negu 1,5 mln. šių kiaušinių. Visi „Mignon“ kiaušiniai yra rankų darbo, prieš Velykas apie tris mėnesius 30 žmonių juos gamina prie Helsinkio esančiame Vantos mieste. Beje, šokoladinių kiaušinių receptas yra antras pagal senumą „Fazer“ receptas. Anksčiau buvo pradėti gaminti tik marmeladiniai saldainiai.