Tokį sprendimą dvasininkai priėmė vyskupijos tarybos posėdyje balandžio pabaigoje, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Siekiant pradėti vykdyti kursus, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsaku buvo sudaryta Studijų komisija, kuriai vadovauja Trakų vyskupas vikaras Ambrosijus.

„Kadrų parengimas – rimtas reikalas, iki šiol jį sprendėme bendradarbiaudami su mums prieinamomis dvasinėmis mokslo įstaigomis. Pavyzdžiui, mes vaisingai bendradarbiaujame su autokefalinės Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinėmis mokyklomis. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir organizavus ganytojų kursų darbą Vilniuje“, – pasakė metropolitas.

Pasak metropolito Inokentijaus, priimti sprendimą surengti ganytojų kursus paskatino didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis.

Anot Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, svarstoma galimybė įkurti išsyk du kursų skyrius – ganytojų bei chorų vadovų ir katechizatorių, pastaruosiuose galėtų mokytis ir merginos. Mokymo programa ir reikalavimai stojantiems pradėti rengti, o apie pirmąjį oficialų priėmimą bus paskelbta šių metų vasaros pradžioje.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Antradienio vakarą išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pareiškime skelbiama, kad Lietuvos stačiatikiai taip pat melsis už Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno brolius bei Kyjivo dvasinių mokyklų dėstytojus ir studentus.

Pečorų lauros vienuolyne yra įsikūrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka, anksčiau priklausiusi Maskvos jurisdikcijai, bet savo ryšius su ja nutraukusi rusų kariuomenei įsiveržus į Ukrainą. Vis dėlto Kyjivas mano, kad ji de facto tebėra priklausoma nuo Maskvos.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija bei jos vadovas, metropolitas Inokentijus, su Maskva siejamą Ukrainos stačiatikių bažnyčią įvardija kaip persekiojamą.

„Šiandien vyksta tai, kas nesuvokiama – iš šventojo vienuolyno išvaromi vienuoliai, kurie tris dešimtmečius atstatinėjo ją iš griuvėsių. Mūsų krikščioniška pareiga yra dar stipriau melstis už persekiojamą Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią“, – arkivyskupijos pranešime teigė metropolitas Inokentijus.

Pasak jo, prasidėjus karui pabėgėliai iš Ukrainos stačiatikių bažnyčios parapijų prisijungė prie daugelio Lietuvos stačiatikių bažnyčios parapijų.

Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus, pasmerkė Rusijos karą, bet ne patriarchą Kirilą. Vis dėlto metropolitas pareiškė nepritariantis ir nesutinkantis su Maksvos patriarcho pozicija.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija šiuo metu siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Nors šiuo metu stačiatikius Lietuvoje vienija tik Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, šalyje planuojama įkurti ir Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

Jos siekia penki Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos iš kunigų luomo pašalinti, o vėliau į jį Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sugrąžinti kunigai.

Apie tokius planus pranešė ir Lietuvoje kovo antroje pusėje apsilankęs Konstantinopolio patriarchas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Šventėje dalyvaus daugelio mūsų šalies stačiatikių šventovių parapijiečiai, taip pat autokefalinės Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios delegacija, vadovaujama Liublino ir Chelmo arkivyskupo Abelio.

17 val. Šventosios Dvasios vienuolyno katedroje (Aušros vartų g., 10) vyks Didžioji Kalėdų Vakarinė, kuriai vadovaus Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus. Apie 17.45 val. religinė procesija nuo Šventosios Dvasios vienuolyno pajudės prie Aušros vartų ir Aušros vartų koplyčioje, prie Dievo Motinos ikonos, vyks intencinės pamaldos, po kurių procesija grįš į vienuolyną.

„Pamaldose prie Aušros vartų šventosios ikonos dėkosime Dievo Motinai už Jos Globą, o Ji globoja ir kiekvieną iš mūsų, ir visą Dievo laiminamą Lietuvos kraštą bei visus jame gyvenančius žmones. Ji meldžiasi už mus, Ji myli mus, rūpinasi kiekviena siela, trokšta, kad visi išsigelbėtų ir būtų su Kristumi“, – sakė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.

Pamaldų metu bus prašoma karo Ukrainoje pabaigos.

Sausio 9 d., Šventosios Dvasios vienuolyno katedroje vyks iškilminga Dieviškoji Liturgija, kurią celebruos garbingasis svečias iš Lenkijos ir Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos dvasininkai.

„Švenčiausiasis Sinodas nusprendė palaiminti Vilniaus ir Lietuvos metropolitą Inokentijų toliau vadovauti Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijai“, – penktadienį pranešime spaudai informavo Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovai.

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus yra sulaukęs 75-erių – pagal galiojančią tvarką, visi šio kanoninio amžiaus sulaukę Maskvos patriarchato hierarchai privalo pateikti prašymą tapti emeritais. Patenkinti šį prašymą ar atmesti, sprendžia Sinodas.

Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovai reiškia palaikymą šalies vykdomam karui prieš Ukrainą, dėl to bažnyčia sulaukė tarptautinės kritikos ir svarstymų dėl Europos Sąjungos (ES) galimų sankcijų Maskvos patriarchui Kirilui – jų birželį Bendrija atsisakė paskutinę akimirką, paprieštaravus Vengrijai.

Kaip skelbia bernardinai.lt, ketvirtadienį Ukrainos atžvilgiu Maskvos Sinodas be kitų sprendimų taip pat faktiškai pripažino Rusijos įvykdytą skirtingų Ukrainos sričių aneksiją ir pertvarko savo administracinę struktūrą pagal naująją politinę realybę.

Anot naujienų portalo, Sinodo tekste jau kalbama apie „Donbaso, Chersono, Zoporižės sričių ir Ukrainos“ pabėgėlius, taip suponuojant, jog tai yra ne tos pačios valstybės teritorijos. Taip pat nuo Maskvos patriarchato Ukrainos Bažnyčios Sinodas atskyrė dar vieną vyskupiją.

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Patys kunigai sako, kad toks sprendimas jų atžvilgiu priimtas būtent dėl to, jog šie kritikavo invazija į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų paramą šiems veiksmams.

Lietuvos stačiatikių vadovybė tvirtina pati smerkianti Rusijos pradėtą karą, apie tai informavusi Maskvą, todėl atsiskyrusių dvasininkų kaltinimus neigia.

Pašalintieji ir dalis kitų Lietuvos stačiatikių dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Reaguojant į šią situaciją, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės autonomijos siekį. Su Kirilu susitikęs stačiatikių vyskupas Amvrosijus liepą žurnalistams Vilniuje teigė sulaukęs pozityvios patriarcho reakcijos siūlymo suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą. Tuomet vyskupas išreiškė viltį, kad prašymą apsvarstys jau artimiausias, t.y. rugpjūčio pradžioje besirenkantis Sinodas.

Tai, pasak Lietuvos stačiatikių vyskupų, turėtų leisti Lietuvos vyskupų sinodui pačiam rinkti metropolitą, nors kandidatus ir toliau galėtų siūlyti patriarchas Kirilas, o Maskvos patriarchas neturtų jokių teisių pašalinti jau išrinktą religinį vadovą Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.

Ji metropolito Inokentijaus kvietimą sako gavusi tik trečiadienį.

„Neprivalau tuoj pat turėti atsakymą – darbotvarkė mano įtempta pastarosiomis savaitėmis, nes nusimato viena kita išvyka. Tai bandysime ieškoti laiko ir kažkaip bandysiu susitikti su metropolitu Inokentijumi“, – žurnalistams Seime teigė Ingrida Šimonytė.

Premjerė teigė į Ortodoksų bažnyčios vadovo laišką taip pat atsakiusi laišku.

„Bet jeigu norėtų susitikti, manau, kad mes kažkur laiko rasime“, – pabrėžė ji.

Pastaruoju metu daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų reiškiant norą keisti savo pavaldumą, antradienį išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime metropolitas Inokentijus pabrėžė, kad dauguma šalies ortodoksų „lieka ištikimi stačiatikių bažnyčiai, kanoniškai priklausančiai Maskvos patriarchato jurisdikcijai“.

I. Šimonytė per diplomatus praėjusią savaitę perdavė laišką Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, išreikšdama Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Premjerė šią savaitę žurnalistams tvirtino, kad daliai tikinčiųjų, smerkiančių Rusijos veiksmus Ukrainoje, šiuo metu „gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais“. Kartu ji pabrėžė, kad visus sprendimus turi priimti būtent religinės bendruomenės, nesikišant Vyriausybei.

Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie inicijavo atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie tvirtina, jog su jais susidorojama dėl kitokios nuomonės. Lietuvos stačiatikių vadovai tai neigia ir sako, kad pati Lietuvos ortodoksų bažnyčia pasmerkė Rusijos veiksmus, o kunigai skaldo bendruomenę, sulaužė priesaiką ir pažeidė kitus kanonus.

Teisme bus sprendžiama dėl kunigystės rango dvasininkui panaikinimo, pranešė Lietuvos ortodoksų bažnyčia.

G. Sungailos ir kitų keturių kunigų – Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo – kaip kunigų pareigos antradienį buvo suspenduotos.

Kaip nurodė Bažnyčia, tai padaryta „už priesaikos sulaužymą ir paniekinimą“ bei kitus kanonams prieštaraujančius veiksmus.

Šie kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Pasak dvasininkų, būtent dėl to jie ir sulaukė Bažnyčios sankcijų, tačiau Lietuvos ortodoksų vadovai tai neigia.

Kaip BNS sakė G. Sungaila, šie Bažnyčios veiksmai yra „prasidėjusių represijų dėl kritikos patriarchui Kirilui tęsinys“.

Jei sakys, kad verta gintis, aš ginsiuosi.

„Bandoma mus nutildyti. (...) Ir tai, ką jie daro, daro su procedūriniais pažeidimais. Šiandien jie man atsiuntė elektroniniu paštu įsaką, tačiau jame nenurodyta, kokius kanonus aš pažeidžiau“, – kalbėjo jis.

Kunigo teigimu, dvasininkai pareigų suspendavimą skųs Konstantinopolio patriarchui, nes „Maskvos patriarchas yra viena iš šalių, dėl konflikto su juo viskas vyksta“.

Jis taip pat sako, kad dėl Bažnyčios teismui perduotos savo bylos irgi tarsis su Konstantinopolio patriarchatu.

„Jei sakys, kad verta gintis, aš ginsiuosi“, – kalbėjo G. Sungaila.

Dalis dvasininkų kreipėsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Trakų vyskupas: durys lieka atidarytos

Vėliau žurnalistams komentuodamas metropolito Inokentijaus sprendimą Trakų vyskupas Amvrosijus sakė, jog kunigai pažeidė kanonus, bažnytinę discipliną ir skaldė bažnyčią skleisdami „melagingus pareiškimus, šmeižiančius Rusijos ortodoksų bažnyčią, Maskvos patriarchatą, ortodoksų dvasininkiją ir Lietuvos tikinčiuosius ortodoksus“.

„Kas dėl Sungailos, matome, kad jis aktyviausiai iš visų komentavo, galima sakyti, puolė ir dalyvavo mūsų bažnyčios diskreditacijos kampanijoje. Viskas, kas sakyta ir daroma, buvo daryta be mūsų ekscelencijos palaiminimo (...). Pagrindinė sprendimo priežastis – jų kunigiškos priesaikos sulaužymas“, – teigė vyskupas.

Pasak jo, Lietuvos „ortodoksu bažnyčia smerkia Rusijos agresiją“, tai yra konstatavęs ir metropolitas Inokentijus. Todėl kunigų pareiškimai, jog yra persekiojami už pažiūras, „vienas atviriausių melų“, nes atskilusių kunigų ir pačios bažnyčios pažiūros dėl karo sutampa.

Trakų vyskupas Amvrosijus. P. Peleckio / BNS nuotr.

Kartu jis akcentavo, kad šiems kunigams „durys yra atidarytos“, t.y. jie būtų priimti atgal į bažnyčią, jei atgailautų už nusižengimus.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios atstovas sakė, kad kunigo G. Sungailos noras skųsti metropolito sprendimą Konstantinopolio patriarchatui „yra jo teisė“. Jis patikino, kad nuobauda yra savarankiškas metropolito Inokentijaus sprendimas.

Kiek gali trukti visa kunigystės rango panaikinimo procedūra, vyskupas pasakyti negalėjo.

Kartu jis aiškino, jog atskilusių dvasininkų siekis pakeisti patriarchatą yra įmanomas, tačiau sunkiai įgyvendinamas. 

„Jie bando aiškinti, kad pakeisti jurisdikciją yra panašiai, kaip mes vaikščiojome pirkti pieno į „Maximą“, dabar į „Iki“ vaikščiosime. Maždaug toks požiūris, bando taip klaidinti visuomenę. Bet jei įsigilinsite į kanonus, suprasite, kad atėjimas į kitos autokefalinės bažnyčios teritoriją, jis taip nėra daromas. Tai ką jie daro – kanoninis nusižengimas“, – kalbėjo Amvrosijus.

Pasak vyskupo, dėl tokių sprendimų turi vykti tarpbažnytinis susitarimas.

„Tai įmanoma, bet tikrai ne revoliucijos tvarka. Ir tikrai tai nėra bendravimo objektas ir tema su atskalūnais“, – kalbėjo dvasininkas.

Vyskupas tikino nebijantis tikinčiųjų ortodoksų bendruomenės skilimo, nepaisant kelis šimtus surinktų parašų, palaikančių kunigus – jo žodžiais, didelė dalis pasirašančiųjų netgi nėra ortodoksų bažnyčios nariai.

„Labai įdomu, kai katalikai ar kiti, net netikintys žmonės, nori, kad ateitų Konstantinopolis? Čia – labai neaišku, kaip tai vyksta. Matome, kad nėra didelio skaičiaus parapijiečių, kurie norėtų eiti kartu su tais atskalūnais“, – konstatavo vyskupas. 

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Kaip nurodoma išplatintame pranešime, taip pat penkiems atsargoje esantiems dvasininkams – Vitalijui Mockui, Vladimirui Seliavko, Georgijui Ananjevui, Vitaliui Dauparui ir Gintarui Sungailai – uždrausta eiti kunigo pareigas.

„Metropolitas Inokentijus savo dekretu kunigams, kurie iki šiol buvo buvo atsargoje, (...) sustabdė kunigystės veiklą ir atėmė teisę dėvėti bažnytinius drabužius bei kryžių“, – nurodo Ortodoksų bažnyčia.

Anot jos, jei kunigai ir toliau tęs veiklą, kuri nesiderinama su kanonais ir skaldo Bažnyčią, „jiems gali būti skirtos kitos bažnytinės nuobaudos“.

„Diakonams Viktorui Miniotui ir Georgijui Cyburevkinui dar suteikiama laiko apmąstyti savo antikanoninius veiksmus ir atlikti laukiamą atgailą“, – nurodoma pranešime.

Metropolito Inokentijaus teigimu, „blogiausias dalykas, kurį jie padarė – priesaikos sulaužymas“.

Pasak jo, įšventinami į dvasininko luomą, kandidatai duoda priesaiką, kurioje sakoma: „(...) visais įmanomais būdais stengsiuosi savo tarnystę atlikti pagal Dievo žodį, Bažnyčios taisykles ir vadovybės nurodymus“.

Dvasininko teigimu, kandidatas taip pat prisiekia be vyskupo palaiminimo niekur neišvykti ir savarankiškai niekur nepereiti, galvoti „ne apie savo garbę, interesus ar naudą, o Dievo šlovę, Rusijos Šventosios Ortodoksų Bažnyčios gerbūvį ir savo artimo išganymą“.

„Padarę tokį baisų kanoninį nusižengimą, minėti dvasininkai pasitraukė iš savo Ganytojo pavaldumo, o vėliau sekė ir kiti jų nekanoniniai poelgiai, padidinę jų sunkią nuodėmę prieš Dievą ir Šventąją Bažnyčią“, – teigė Inokentijus.

„Pažeidę kanonines ir procedūrines normas, jie pasuko bažnyčios skaldymo keliu, vykdė įžeidžiančius ir šmeižikiškus išpuolius prieš Šventąją Rusios Ortodoksų Bažnyčią, prieš Lietuvos Ortodoksų Bažnyčią, jos vadovus, klaidino valstybės valdžios atstovus ir visuomenines organizacijas, dangstydamiesi prieškarine retorika“, – pridūrė jis.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus kiek anksčiau iš pareigų atleido tris šiuo metu jau ir suspenduotus kunigus – V. Mockų, G. J. Sungailą ir V. Dauparą, kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos Kanceliarija, procesija nuo Aušros Vartų gatvėje esančio Šventosios Dvasios vienuolyno link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje vyks šeštadienį po vidurdienio.

Anot pranešimo, procesijoje „bus dedami maldavimai už Bažnyčios vienybę ir už brolžudiško karo Ukrainoje sustabdymą“.

Procesija rengiama pastaruoju metu stebint Lietuvos ortodoksų susiskaldymą dėl bažnyčios pozicijų karo Ukrainoje atžvilgiu.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido tris kunigus – Vitalijų Mockų, Gintarą Jurgį Sungailą ir Vitalį Dauparą, pastaruoju metu kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįstį kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus tvirtina, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkmetį ir šaukiasi „visų ištikimųjų pritarimo“.

„Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįstį kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją. Deja, visų šių įvykių kaltininkai – mūsų broliai kunigai – atvirai prabilo apie savo ketinimus įsteigti Lietuvoje kitą, Konstantinopolio patriarchatui pavaldų, Bažnyčios modelį”, – pranešime spaudai teigė metropolitas.

Pranešime taip pat pažymima, kad procesijos dalyviams „bus paruoštos vaišės ir suteikta galimybė pasirašyti parapijiečių kreipimąsi, palaikant Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje“.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

„Geriau jau niekur, nei ten“

Lietuvos stačiatikių metropolitas Inokentijus taip pat pareiškė nepritariantis agresijai, bet kunigams buvo pasakyta susilaikyti nuo komentarų apie karą Ukrainoje. Atsisakiusiems teko palikti darbą bažnyčioje. Bažnyčios vadovas išplatino pranešimą, kuriame išdėstė savo poziciją: „Bet kokios spekuliacijos apie Ortodoksų bažnyčią Lietuvoje kaip galimą kitų valstybių įrankį, yra absurdiškos. Piktavališkai tvirtinti, jog Lietuvos Ortodoksų bažnyčios dvasininkija palaiko karą ir pateisina agresiją – tėra šmeižtas. Atėjo metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta – apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie tai prabilo viešai“.

Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno katedros kiemo vartai. Syrio / Wikipedia.org nuotr.

Tuo tarpu kunigas Vladimiras sako, kad į  Konstantinopolio patriarchatą norima jungtis, nes nepriimtina Rusijos stačiatikių vadovo Kirilo pozicija. Jis atvirai reiškia palaikymą V. Putino režimui, laimina karą Ukrainoje. Kunigas Vladimiras sako: „Situacija tiek supuvusi, kad geriau jau niekur nei ten“.

Jis sako, kad jau ruošiasi kalbėti su Konstantinopolio patriarchu ir prašytis, kad jis priimtų juos į savo bažnyčios struktūrą. O tada ir bus matyti, kur šie kunigai liks – Lietuvoje ar kažkur išvažiuos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Stebintys kilusius nesutarimus, neatmeta galimybės, kad Lietuvos ortodoksų bažnyčioje prasidėjo skilimas – štai VU profesorius Paulius Subačius sako, kad sąvokos „sąmokslas“ pavartojimas reiškia viena – kelio atgal nebebus.

Baiminasi naujos rusofobijos bangos

Ortodoksai Lietuvoje jau yra išgyvenę įvairius laikotarpius: įkurti Konstantinopolio patriarchato, vėliau priklausė Kyjivo metropolijai, dar vėliau grįžo į  Konstantinopolio pavaldumą. Dar vėliau jie buvo priskirti Maskvos patriarchatui. Tai – senesnė konfesija už katalikybę. Tačiau ją mūsų šalyje išpažįsta vos 4 proc. Lietuvos stačiatikiai yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių mūsų šalyje.

Greičiausiai, kad bus įkurta kažkokia organizacija, tai yra suprantama ir atitinka visus religijos laisvės principus.

Dabartinei Lietuvos ortodoksų pozicijai pasipriešinę kunigai sako, kad kol rinksis pavaldumą, galėtų dirbti Lietuvoje, pavyzdžiui, tarnauti pabėgėliams iš Ukrainos, tarp kurių yra daug stačiatikių. Iš valdžios ieškoma pagalbos ieškant patalpų, ją išsyk pasiūlė Vilniaus meras, tačiau Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pabrėžė, kad politikai neturi teisės kištis į bažnyčių vidaus reikalus.

„Bendrai kalbant apie galimus reglamentavimo sprendimus esamoj situacijoje, žinau, kad šiandien jau yra suplanuoti tarpinstituciniai susitikimai. Jų metu bus galima įvertinti visus galimus niuansus“, – sakė ji.

Tuo tarpu VDU profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė teigia, kad nušalinti kunigai ketina kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą prašydami pripažinti juos kaip atskirą bendruomenę.

„Greičiausiai bus įkurta kažkokia organizacija, tai yra suprantama ir atitinka visus religijos laisvės principus“, – sakė ji.

Profesorė pridūrė, kad Lietuva, kaip civilizuoto pasaulio dalis, taip pat pripažįsta religijos laisvės principą. „Bet šiuo atveju religijos laisvės principas galioja ir tiems žmonėms, kurie lieka Lietuvoje, vadovaujami metropolito Inokentijaus. Tai svarbu pabrėžti“, – sakė M. Ališauskienė.

Religijotyrininkės nuomone, šis konfliktas netgi gali tapti paskata tam tikrai naujai rusofobijos bangai, ko, pasak jos, dabartiniame pasaulio įvykių kontekste tikrai nereikėtų.