Tai tik maža dalis įkvepiančių teiginių, apibendrinančių „Metų kaunietės“ rinkimų 20 moterų, merginų požiūrį į aplinkinius, į save ir į gyvenimą.

Taip, kiekviena verta didžiausios pagarbos ir nuoširdžiausios padėkos. Kiekvienos pastangos reikalingos ir prisidėjo prie teigiamų pokyčių aplinkinių gyvenime, buvo pastebimos ir viso miesto, šalies mastu.

Kviečiame balsuoti už vieną ar kelias finalo dalyves ir išrinkti „Metų kaunietę 2023“.

Metų kaunietės paskelbimo ir apdovanojimo iškilmės – kovo 7-ąją Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Metų kaunietės“ rinkimų dalyvių finalinis šešetukas:

01. Aušra Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

03. Deimantė Bukeikaitė – vienos didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems žmonėms, aktyviai bendradarbiauja ieškant sprendimų per pandemiją, dėl nelegalių migrantų, dėl pagalbos nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

08. Irena Viktorija Stančiauskienė – ilgametė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, su kolektyvu įgyvendindama daugybę veiklų vadovaujasi šūkiu „Biblioteka – ne vien knygos“, diegia įvairias skaitymo malonumą priartinančias naujoves, pvz., knygomatus.

09. Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skirianti švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

13. Regina Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengianti kitus gidus, turizmo specialistus, dirba mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.

14. Rugilė Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų kartą, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

Kviečiame palaikyti visas šio etapo dalyves ir balsuojant išrinkti finalinį dalyvių šešetuką.

„Metų kaunietės 2023“ paskelbimo ir apdovanojimo iškilmės – kovo 7-ąją Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Metų kaunietės“ rinkimų dalyvių dešimtukas:

01. Aušra Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

03. Deimantė Bukeikaitė – vienos didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems žmonėms, aktyviai bendradarbiauja ieškant sprendimų per pandemiją, dėl nelegalių migrantų, dėl pagalbos nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

06. Gabrielė Čepavičiūtė – plaukikė, kuri paralimpinės svajonės siekia neįtikėtinai atkakliai ir optimistiškai. Baseine vien rankomis besiirianti gimnazistė pernai laimėjo pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse, o pasaulio čempionate užėmė septintą vietą.

08. Irena Viktorija Stančiauskienė – ilgametė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, su kolektyvu įgyvendindama daugybę veiklų vadovaujasi šūkiu „Biblioteka – ne vien knygos“, diegia įvairias skaitymo malonumą priartinančias naujoves, pvz., knygomatus.

09. Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skirianti švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

11. Rasa Jančiauskienė – ilgametė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos skyriaus ir Neuroendokrininių navikų centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė. Profesorė ir klinikinėje praktikoje, ir ruošdama jaunąją medikų kartą akcentuoja ne tik profesinių žinių, bet ir profilaktikos, šilto ir jautraus požiūrio į pacientus svarbą.

12. Rasa Virginija Venterienė – Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro profesijos mokytoja ekspertė, ministerijos paskelbta šalies Metų mokytoja. Didelį dėmesį skiria mokinio individualumui, pasitelkia įvairias pameistrystės formas, pritaiko lankstų mokymosi grafiką jau dirbantiems mokiniams.

13. Regina Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengianti kitus gidus, turizmo specialistus, dirba mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.

14. Rugilė Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų kartą, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.

20. Vida Sniečkuvienė – kūrėja, liaudies menininkė, šiaudinių sodų rišėja, muziejininkė, sodus, esančius UNESCO pasaulio paveldo sąraše, pristatanti visame pasaulyje, o pernai pelnė ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – „Aukso vainiką“. Kartu su vyru Arūnu ilgus metus puoselėja kultūros židiniu pakaunėje tapusį Kauno rajono A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

09. Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skirianti švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

J. Plisienė – ketvirtos kartos kaunietė, neabejojanti: Kaunas, ypač Panemunė, – geriausia vieta gyventi. Kad bus gydytoja ir būtent kardiologė, žinojo nuo vaikystės. Šis noras ir trauka neišblėsęs iki šiol. „Jaučiu, kad esu absoliučiai savo vietoje ir net jeigu kažkas atsuktų laiką atgal – mano pasirinkimas būtų toks pats“, – sakė pašnekovė.

Kardiologija – labai plati specialybė, apima daug sričių. „Aiškiai mačiau, kad galiu jose save realizuoti, jaučiu, kad sprendimai ateina tarsi patys, todėl drąsiai priimu įvairius iššūkius“, – kalbėjo medikė.

Prevencija, kurią galime taikyti, kol dar nesergame, – vienas svarbiausių prioritetų. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lengviau yra nesusirgti, nors susirgus į pagalbą ateina medicina, kuri turi didžiulių naujų technologijų, gydymo galimybių. Labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti. Todėl sveiko amžėjimo tema profesorei taip pat nesvetima.

„Prevencija turi vykti nuo darželio. Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių. Pastebiu, kad dabartinis jaunimas labiau rūpinasi savo sveikata, labiau prisižiūri nei mūsų tėvai ar seneliai“, – palygino gydytoja. Tačiau pradėti labiau savimi rūpintis niekada ne per vėlu.

Anot jos, rizikos veiksniai ir pagrindinės sveikos gyvensenos tiesos, atrodo, visiems žinomos, tačiau žinoti – neužtenka. „Pagal jas reikia gyventi ir šias praktikas taikyti, nors ir mažais žingsneliais. Pradžioje – imtis kad ir nedidelių pokyčių. Norint sveikiau gyventi reikia tai ir daryti, o ne vien apie tai žinoti“, – sakė J. Plisienė ir pasiūlė dažniau užsiimti malonia fizine veikla, pozityviau mąstyti, pagalvoti, ar tai, ką valgome, padeda mūsų sveikatai.

Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių.

Gydytoja palygino statistiką: situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis Lietuvoje gerėja, bet vis dar pirmaujame blogąja prasme pagal daugelį aspektų. Beveik dvigubai viršijame sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį.

„Mano darbas – kartu ir hobis, ir laisvalaikis. Myliu savo profesiją, myliu žmones. Rūpintis kitais yra taip natūralu, kad kitaip net ir negalėčiau. Norisi dalytis žiniomis, norisi, kad žmonės išgirstų, suprastų, pasinaudotų tuo ir jaustųsi kuo geriau“, – teigė J. Plisienė. Pastaruoju metu profesorė stengiasi rasti laiko ir sau, šeimai, sustoti, pabūti, užsiimti malonia veikla.

Moterims, merginoms ji patartų atsigręžti į save, rasti laiko sau, pripildyti save, tikėti ir pasitikėti. „Kai moteris turės kuo dalytis, ji spinduliuos meile. Visiems palinkėčiau mylėti vieniems kitus ir būti dėkingiems“, – sakė kaunietė.

17. Sigita Bugenienė – Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja, kurios iniciatyva, užsidegimas ir įdirbis buvo lemiami, kad Kaunas ryžosi teikti paraišką, o galų gale ir atsidūrė UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

„Perėmiau projektą – paraiškos rengimo koordinavimą, kuris buvo įstrigęs, komanda iširusi, buvo svarstoma, ar apskritai teikti paraišką“, – prisiminė lemiamą akimirką S. Bugenienė.

Prieš kelerius metus, dirbdama Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje, S. Bugenienė koordinavo paraiškos rengimą, atliko nominuojamos teritorijos apsaugos ir valdymo analizę, vadovaujantis tarptautine praktika ir konsultuojant užsienio ekspertams, parengė valdymo plano projektą.

„Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas. Imtis šio projekto buvo įdomu ir iš profesinės pusės, ir dėl sentimentų kaip kaunietei“, – teigė S. Bugenienė.

Per dvejus metus, kol buvo rengiama paraiška, buvo visko, bet rezultatas užgožia visą nuovargį. Sunkiausia buvo didelis bendras darbo krūvis, nes niekur nedingo ir kiti darbai, įsipareigojimai. „Tikriausiai daugelio specialistų svajonė būtų galimybė vienu metu koncentruotis tik į vieną projektą ar veiklą. Dažniausiai dėmesį tenka paskirstyti“, – kalbėjo moteris.

Karjeros pradžioje S. Bugenienę traukė šiuolaikinių pastatų projektavimas, tačiau netrukus viskas pasisuko kultūros paveldo link. „Kultūros paveldas – sudėtinga sritis, daug interesų. Tai ir bendras valstybės ir visuomenės turtas, socialinė ir ekonominė aplinka, nekilnojamasis turtas, investicijos, verslas. Matau prasmę ne tik saugant vertingą istorinę aplinką, vietos identitetą, tačiau ir saugant, tęsiant šimtmečiais besiformavusias tradicijas, nematerialias vertes. Paveldas taip pat gali pateikti sprendimų klimato kaitos valdymo ir energinio efektyvumo požiūriu, nors šie aspektai dar nepakankamai atskleisti“, – teigė pašnekovė, labai mėgstanti po miestus tiesiog vaikštinėti, nes taip gali pastebėti įdomių detalių.

Kauno paraiška UNESCO sesijoje iš visų svarstytų buvo išskirtinė tiek savo turiniu, kontekstu ir vertybės pobūdžiu, tiek savo apimtimi, miesto struktūra ir laikotarpiu.

Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas.

Specialistai vieningai sutaria, kad Kaunui suteiktas UNESCO titulas ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie miesto ekonomikos augimo, didės turistų srautai, efektyvės kultūros paveldo apsauga, didės bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas saugant kultūros paveldą ir garsinant miesto vardą.

Pasaulinis Kauno paveldo pripažinimas taps dar didesne paskata kauniečiams atnaujinti jiems priklausantį turtą saugomose teritorijose.

UNESCO Pasaulio paveldo statusas suteiktas ne tik modernizmo pastatų rinkiniui, o tarpukario Kaunui kaip vientisai urbanistinei vertybei. Tituluojama teritorija susideda iš Naujamiesčio, Žaliakalnio 1-osios ir 2-osios kultūros paveldo vietovių, čia esančių kultūros paveldo objektų ir kitų tarpukario pastatų, gamtinių vertybių – nuo žaliųjų šlaitų, Ąžuolyno iki Nemuno slėnių.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

03. Deimantė Bukeikaitė – vienos iš didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems, aktyviai bendradarbiavo ieškant sprendimų per pandemiją, dėl nelegalių migrantų, dėl pagalbos nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

„Žavi neribotos žmonių galimybės rūpintis vieniems kitais. Žmogui reikia žmogaus, o gyvenime gana dažnai nutinka, kad ne tik džiaugsmo akimirkomis tenka (pasi)dalyti. „Caritas“ man kiekvieną dieną ir yra tai“, – kalbėjo D. Bukeikaitė.

Kiekviena jos diena kupina gyvenimiškų situacijų, istorijų, atradimų ir praradimų. „Yra monotoniškų dalykų, tačiau kiekvieną dieną susiklosto ir neplanuotų situacijų, kai leidiesi į pagalbos vieni kitiems nuotykį. Ne viskas lengva, paprasta, žmonių gyvenime vyksta daug skaudžių dalykų, tačiau susitelkimas, noras padėti ir prisidėti suteikia jėgų ir galimybių. Dėkoju už kiekvieną sutiktą žmogų ir kasdien mokausi, treniruoju savo širdį būti dar labiau atviresnę, pastabesnę“, – sakė kaunietė.

Sunkiausia susidurti su itin sudėtingomis žmonių gyvenimų situacijomis, kuriose daug skausmo, nevilties, netekties ir vienišumo, kai žmonės kenčia, netenka, praranda.

„Kaskart noriu ir ieškau būdų įžiebti viltį ir šviesą aplinkoje. Labai dažnai žmonėms trūksta tiesiog išklausymo, buvimo, priėmimo. Į visus sunkumus (ir asmeniniame gyvenime, ir darbe) žiūriu kaip į pamokas ir galimybes, iš kurių galima mokytis. Nuolat sau ir kitiems kartoju: kai negali pakeisti situacijos – keisk požiūrį“, – teigė D. Bukeikaitė ir atkreipė dėmesį, kad sunkumai ne tokie sunkūs, kai esi ne vienas.

Žmogui reikia žmogaus, o gyvenime gana dažnai nutinka, kad ne tik džiaugsmo akimirkomis tenka (pasi)dalyti.

Visoms kaunietėms ji linki tikėti tuo, ką daro, ir daryti tai, kuo tiki. „Taip pat kasdien bent vienai moteriai savo aplinkoje padovanoti komplimentą, padėkoti už kažką, padrąsinti ar tiesiog pasidžiaugti jos draugija, apkabinti. Moters palaikymas moteriai yra itin didelė jėga ir stiprybė. Palaikykime vienos kitas, džiaukimės vienos dėl kitų ir didžiuokimės savimi ir kitomis moterimis aplinkui. Nuveikime kažką kartu dėl kitų“, – ragino kaunietė.

Anot jos, Kaune daug gražių, mielų akiai ir širdžiai vietų. Gyvenimo Kaune pradžią ji sieja su Trijų mergelių tiltu, nes ta vieta jungia du krantus. Vėliau atrado Pelėdų kalną, kuris iki šiol išlieka kažkiek paslaptinga ir neįprasta vieta. „Su žmonių gyvenimais man labai asocijuojasi Santaka ir tos dvi tekančios upės, kurios prieš tai – atskirai, paskui – kartu. Ir, žinoma, Arkikatedra – savo didingumu, slėpiningumu ir grožiu sielos akims“, – vardijo D. Bukeikaitė.

16. Rūta Klimašauskienė – aktyvi šaulė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios (Kauno apskr.) rinktinės 212-osios kuopos būrio vadė, trijų vaikų mama, socialinių mokslų daktarė, komandų psichodinamikos specialistė, žmogiškųjų išteklių valdymo įmonės HR KODAS bendraįkūrėjė, Mokslo, išradimų ir inovacijų kategorijoje įtraukta į 100 Lietuvos moterų sąrašą, aktyvi Kauno verslo moterų tinklo narė, prisidedanti prie verslumo skatinimo ir stiprinimo Kauno regione.

Abi veiklos kaunietės gyvenime užima labai reikšmingą vietą. „Matau didelę savo darbo prasmę. Padedu komandoms atrasti sprendimus, kaip geriau susikalbėti, konstruktyviau spręsti konfliktus, kaip sustiprinti komandos efektyvumą, sukurti įtraukiantį mikroklimatą“, – pasakojo R. Klimašauskienė, viena pirmųjų Lietuvoje specialistų, kurie pradėjo taikyti neuromokslų tyrimais paremtas žmogiškųjų išteklių valdymo praktikas.

Stipri komanda – stiprus verslas.

Ją motyvuoja galimybė įgyvendinti įvairias naujoves, teigiami pokyčiai bendrovėse, kartu ir įmonių vadovų pasitikėjimas, tai, kad jie priima ir įgyvendina sprendimus, kuriuos siūlo R. Klimašauskienė. Pirmuosius rezultatus galima apčiuopti po kelių mėnesių, bet ryškesniems ir, svarbiausia, ilgalaikiams pokyčiams prireikia bent pusmečio.

„Stipri komanda – stiprus verslas. Visos komandos turi ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Svarbu priimti abi šias dalis ir tai, kad nė vienas nesame tobulas, išmokti su tuo gyventi, spręsti komandoje iškylančius sunkumus. Būtent taip ir formuojasi komandos sutelktumas, pasitikėjimas vienas kitu ir gerėja rezultatas“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuvos šaulių sąjungoje ji įsiliejo į Pilietinio pasipriešinimo kuopą. „Daugybė žmonių, prie bendro tikslo prisidedantys nors ir kruopele, gali nuveikti didžių dalykų“, – dėstė R. Klimašauskienė.

Pilietiškumas nėra vien tik kova ginklu. Yra daugybė dalykų, ką galima padaryti ir be ginklo, nebūnant fronto linijoje. „Mes, eiliniai piliečiai, galime palaikyti ir užtikrinti valstybei svarbias, gyvybines funkcijas. Vadinasi, jeigu dirbu savivaldybėje, grėsmės akivaizdoje niekur nepasitraukiu, o toliau atlieku savo pareigas ir užduotis. Jeigu dirbu versle, pavyzdžiui, valdau kepyklėlę, grėsmės akivaizdoje toliau kiekvieną dieną kepu duoną. Tai didelis dalykas. Mes neretai klaidingai įsivaizduojame, kad būtina imtis kažkokių labai išskirtinių veiksmų. Dirbti kasdienius darbus labai svarbu tokioje kovoje“, – aiškino šaulė.

Ji turi puikų patarimą visoms Kauno moterims. „Jeigu turite tikslą, nebijokite daryti dalykų, kurie jums svarbūs, kuriais tikite, kurie atrodo reikalingi. Turėkite žmonių ar žmonių grupę, kurie jus palaiko, džiaugiasi jūsų pasiekimais, kuriems jūs svarbi tiesiog kaip žmogus“, – patarė R. Klimašauskienė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

07. Gintarė Stankevičė – Lietuvos zoologijos sodo direktorė, dalyvauti projekte „Metų kaunietė“ pasiūlyta už pastangas išsaugoti kauniečių ir miesto svečių susidomėjimą Zoologijos sodu, jo gyvūnais net ir tada, kai Zoologijos sodas buvo uždarytas ilgai rekonstrukcijai, o šiai pasibaigus tapo edukacijų ir švietėjiškos veiklos židiniu.

„Mano veikla Zoologijos sode glaudžiai susijusi su mano ilgalaikiu, nuo vaikystės lydinčiu, susidomėjimu gyvūnų gerove ir jų apsauga. Esu laiminga galėdama prisidėti prie gyvūnų gerovės, dalyvauti kuriant programas ir strategijas, kurios tiesiogiai veikia jų gyvenimo kokybę“, – teigė G. Stankevičė, kuri naudojasi visomis galimybėmis prisidėti prie tokio Zoologijos sodo vystymo, kuriame svarbiausias dėmesys skiriamas gyvūnų gerovei, o švietimo ir mokslo integracija padeda skleisti žinią apie gamtos išsaugojimo svarbą.

Sunkiausia, anot jos, rasti pusiausvyrą tarp gyvūnų poreikių ir lankytojų lūkesčių. Taip pat iššūkis yra užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnas gautų reikiamą priežiūrą ir dėmesį, jaustųsi saugus, sveikas ir laimingas.

„Svarbu nuolat siekti geriausių gyvūnų laikymo standartų, kartu edukuojant visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą. Siekiu, kad visuomenė suprastų, kad zoologijos sodas ne tik ta vieta, kur lankosi žmonės, bet ir vieta, kur vyksta svarbus mokslinis ir išsaugojimo darbas“, – apie visuomenės švietimą kalbėjo kaunietė.

G. Stankevičė profesine prasme didžiuojasi Lietuvos zoologijos sodo plėtra ir modernizacija, tuo, kad galėjo vadovauti jo renovacijai, kuri buvo ne tik statybinis projektas, bet ir įsipareigojimas gyvūnų gerovei ir aplinkosaugai.

„Kaip kaunietė ir pilietiškas asmuo, džiaugiuosi prisidėdama prie miesto kultūrinio ir edukacinio gyvenimo, didinant žmonių supratimą apie gamtos apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą“, – dėstė projekto „Metų kaunietė“ dalyvė.

Esu laiminga galėdama prisidėti prie gyvūnų gerovės, dalyvauti kuriant programas ir strategijas, kurios tiesiogiai veikia jų gyvenimo kokybę.

Kitoms moterims, merginoms ji linki siekti savo svajonių ir niekada nepasiduoti, nepriklausomai nuo to, kokie iššūkiai atsiranda. „Būkite drąsios, kūrybingos ir pasitikėkite savo jėgomis. Svarbu ne tik siekti asmeninės sėkmės, bet ir prisidėti prie bendruomenės gerovės, dalytis žiniomis ir patirtimi su kitais. Profesinėje srityje rekomenduoju nuolat mokytis ir tobulėti, o bendražmogiškai – būti atviroms ir paslaugioms“, – vardijo G. Stankevičė.

Jos akimis, Kaunas, pradedant senamiesčiu ir baigiant gamtos kampeliais, yra nuostabus miestas. „Vakarais pasivaikščioti su kavos puodeliu po senamiestį, aplankyti rotušę ir pasimėgauti siauromis, istorija alsuojančiomis gatvelėmis yra tikra malonumo akimirka. Senamiesčio architektūra ir miesto pulsas suteikia unikalią atmosferą, kuri leidžia pamiršti kasdienį šurmulį“, – apibūdino sodo vadovė.

Būdama energinga, laisvalaikį mėgsta leisti su šeima ir ramioje, atpalaiduojančioje aplinkoje, ypač gamtoje, kuri suteikia galimybę atsigauti po įtemptos darbo savaitės.

05. Evelina Šimkutė dalyvauti projekte „Metų kaunietė“ pasiūlyta už ilgalaikius „Šilainių sodų“ ir kitus Šilainių gyventojus telkiančius projektus: už darbą bendruomenės labui, nepaisant, ar bus projektams gautas finansavimas, ar ne.

„Kai manęs paklausia, kodėl visa tai darau, atsakau, kad tiesiog negaliu nedaryti. Kūryba, menas, bendruomeniškumas yra mano pašaukimas“, – sakė E. Šimkutė, jau devintus metus organizuojanti įvairias kultūros ir meno veiklas Šilainiuose.

„Čia užaugau ir labai noriu, svajoju, kad kultūra būtų prieinama visiems, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties. Iš praktikos matau, kad tai galima pasiekti pakviečiant menininkus ir įvairių sričių kūrėjus pristatyti savo kūrybą visiems lengvai prieinamose vietose, pavyzdžiui, daugiabučių kiemuose, aikštelėse, skveruose. Tai ir darau“, – sakė aktyvistė, Šilainiuose pralaužusi ledus ir parodžiusi pavyzdį, kad minėtos erdvės yra tinkamos kultūros iniciatyvoms skleistis.

„Šilainių sodai“ VIII forte – didžiausi vieši bendruomeniniai daržai Lietuvoje. „Žinia apie šių sodų vertę vietos gyventojams mane labai įkvėpė skleisti žinią apie miesto daržininkystę, darbuotis, daryti viską, ką galiu, kad ši labai svarbi Lietuvos kultūros dalis būtų išsaugota“, – džiaugėsi E. Šimkutė.

Anot senjorų, tai yra vieta, prailginanti gyvenimą. Čia jie gauna ne šiaip galimybę daržininkauti, sodininkauti, bet ir progą pabendrauti, judėti, būti gryname ore, megzti pažintis. Naudinga ir šeimoms su mažais vaikais, neturinčioms savo kaimo, sodo. Vaikai čia gali mokytis, stebėti, kaip auga daržovės, o mokymasis vyksta žaidybiškai, nes vaikams leidžiama išsipurvinti, apsilaistyti. „Šilainių sodai“ aktualūs ir jaunimui. Veikla arba tiesiog pabuvimas šioje žalioje oazėje prisideda prie streso mažinimo.

Kūryba, menas, bendruomeniškumas yra mano pašaukimas.

„Daug dalykų savo mieste, savo aplinkoje galime pasidaryti patys savo jėgomis. Nelaukdami didžiulių investicijų ar kol kažkas kitas tuo pasirūpins“, – sakė E. Šimkutė.

Iš patirties „Šilainių soduose“ kilo neformalaus ugdymo edukacinė programa „Gamta mieste“, kurią kaunietė šiuo metu vysto su kolegomis. „Matome, kad mokykloms trūksta žinių ir būdų, kaip mokymosi procese būtų galima integruoti patyrimus apie gamtą, biologinę įvairovę ir maisto grandinę, kaip mokyklose galėtų atsirasti įdomios lauko edukacinės erdvės, į veiklas įtraukiančios visą mokyklos bendruomenę“, – teigė šilainiškė.

Kitais metais Šilainiai švęs keturiasdešimtmetį, tad šiemet E. Šimkutė ir jos bendraminčiai, bendradarbiaudami su Kauno miesto muziejumi, sieks baigti fiksuoti nuotraukose, vaizdo įrašuose daugybės šilainiškių įdomias istorijas, atspindinčias rajono vystymąsi.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

11. Rasa Jančiauskienė – ilgametė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų onkologijos skyriaus ir Neuroendokrininių navikų centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė. Ir klinikinėje praktikoje, ir ruošdama jaunąją medikų kartą profesorė akcentuoja ne tik profesinių žinių, bet ir žmogiško santykio su kolegomis ir pacientais svarbą.

„Gyvenimas visavertis tada, kai darbas yra prasmingas. Jei gyventi pradėčiau iš naujo, ir vėl rinkčiausi gydytojo specialybę. Profesine prasme man svarbu ir smagu, kad šalia yra daug žmonių – kolegų, kurie yra talentingi, giliai išmanantys savas sritis, kuriais galima pasitikėti, su kuriais kartu dirbant galima pasiekti geriausių rezultatų“, – sakė R. Jančiauskienė.

Onkologija – daugiadalykė sritis, gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo to, kaip anksti liga diagnozuota, bet ir nuo skirtingų specialybių gydytojų ir paciento bendradarbiavimo: ar teisingai bus parinkta gydymo metodų seka, ar pavyks tai sklandžiai įgyvendinti, ar sergančiam žmogui pavyks suvaldyti jį lydintį nerimą.

Gyvenimas visavertis tada, kai darbas yra prasmingas.

„Darbas yra intensyvus, dinamiškas ir tikrai nelengvas nei fiziškai, nei emociškai, bet visa tai ištverti padeda grįžtamasis ryšys – konsultuodami poliklinikose matome sėkminguosius atvejus, kai žmonės visiškai pasveiksta ir apsilanko tik stebėsenos tyrimams“, – kalbėjo medikė.

Sunkiausios akimirkos – kai, viską išbandžius, liga vis tiek progresuoja. „Gydytojui reikia daug išminties, empatijos ir savotiško stoiškumo – gebėti padėti, bet nesirgti kartu ir neperdegti“, – kalbėjo gydytoja.

R. Jančiauskienė įsitikinusi, kad ne mažiau nei mėgstama profesija ir veikla, o netgi svarbiau yra sukurti darnią šeimą. „Jauni žmonės dabar tai atideda neribotam laikui. Gamta – ji apdovanoja, bet ir atima. Todėl – neatidėliokim“, – ragino kaunietė.

Jai tekę dalyvauti tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose, svarbiuose projektuose, atstovauti šalies kolegoms tarptautinėje organizacijoje, darbuotis Nacionalinėje vėžio kontrolės programos taryboje ir t. t., tačiau kaip prasmingiausią veiklą įvardijo klinikinį darbą su pacientais.

„Didžiuojuosi puikiu kolektyvu ir tuo, kad mūsų skyrius nė karto nebuvo sustabdęs darbo epidemijos laikotarpiu. Suprantu, kad laukia nauji iššūkiai – turim išsaugoti viešąją mediciną“, – sakė R. Jančiauskienė.

Didžiuojasi ir savo bendruomene – Žemųjų Šančių senbuviais ir naujais šio rajono gyventojais, kurie brangina istoriją, ypatingą gyvenimo būdą, yra atkaklūs gindami šio nepaprasto miesto rajono teisę išsaugoti savastį. Kaip vieną nuostabiausių paminėjo Žemųjų Šančių paplūdimį, iš kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas į kitapus esantį Jiesios piliakalnį.

„Čia vyksta bendruomenės šventės, susirinkimai, žmonės ilsisi, sportuoja. Čia žiemoja tūkstančiai ančių, gulbių, pavasarį galima stebėti, kaip vaikus peri dančiasnapiai. Tas laukinės gamtos lopinėlis mieste man atrodo neįkainojamas ir vertas būti išsaugotas“, – vylėsi medikė.

15. Rugilė Miklyčiūtė pasirinko kryptį ir tiesiogine to žodžio prasme atkakliai siekia aukštumų. Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė su kartimi, Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate iškovojusi sidabro medalį, pasiekusi naują Lietuvos rekordą, laimėjusi Lietuvos, šalies jaunimo, Lietuvos uždarų patalpų čempionatus, Baltijos šalių jaunimo komandiniame čempionate iškovojo antrąją vietą.

„Mane žavi ši išskirtinė sporto šaka, nes ji leidžia pajausti, kad moki skraidyti“, – kalbėjo trenerės Ritos Sadzevičienės auklėtinė.

Kiekviena sporto šaka turi daugybę savo subtilybių, reikalauja iš sportininkų dirbti, tobulinti savo fizinius duomenis, tačiau yra ir kita pusė, vienijanti tikriausiai visas sporto šakas.

Užsispyrimas, atkaklumas siekiant savo tikslų, kantrybė, nuoseklus, kartais ir nuobodus darbas, kurio rezultatai pasirodo tikrai ne taip greitai kaip norėtųsi.

„Kaip ir kiekvienam sportininkui sunkiausia yra psichologiškai įveikti nesėkmes“, – apie sunkiausias akimirkas kalbėjo kaunietė. Nors visų nesėkmių išvengti neįmanoma, tačiau svarbiausia – rasti savyje jėgų toliau su tokiu pat užsidegimu tęsti treniruotes, su tokiu pat susikaupimu ruoštis varžyboms.

2022 m. R. Miklyčiūtė tapo pirmąją Lietuvos moterimi, įveikusia 4 m aukštį. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate peršokusi į 4,10 m. iškeltą kartelę, pasiekė naują nacionalinį rekordą. Pernai Europos iki 20 metų čempionate pagerino Lietuvos rekordą, peršokdama 4,15 m. Tuomet ji ir pelnė sidabro medalį.

Moterims ir merginoms patarčiau nebijoti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų, nebijoti savęs atskleisti.

„Moterims ir merginoms patarčiau nebijoti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų, nebijoti savęs atskleisti“, – apie drąsą siekti, ko nori, kalbėjo R. Miklyčiūtė.

„Džiaugiuosi tuo, kad galiu garsinti savo šalyje šią sporto šaką ir kad turiu profesionalią trenerę, nuostabius komandos narius“, – apie metodinės, moralinės ir kitokios pagalbos, tarpusavio bendravimo, buvimo komandos dalimi svarbą sakė lengvaatletė.

Kokia didžiausia svajonė? Tobulėti. „Kaip ir visi sportininkai svajoju patekti į olimpines žaidynes“, – neslėpė kaunietė.

Dėl šios svajonės ji daug laiko praleidžia Dariaus ir Girėno stadione, kur treniruojasi. Šį stadioną ji vadina mėgstamiausia vieta Kaune. „Džiaugiuosi, kad savo mieste turime geriausią Lietuvoje stadioną“, – apie treniruočių sąlygas kalbėjo R. Miklyčiūtė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

13. Regina Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengianti kitus gidus, turizmo specialistus, dirbanti mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.

„Tuo, ką žinau, noriu dalytis su kitais“, – sakė R. Navickienė, dirbanti dėstytoja ir ruošianti gidus. Sunkiausia jai yra matyti abejingus veidus, bet tokių jos paskaitose ar ekskursijose jei ir pasitaiko, tai situacija greitai pasikeičia.

R. Navickienė su bendraminčiais buvo pirmieji, pradėjusieji skatinti vietinį turizmą, vieni iš pirmųjų ėmę privačiai ruoštis gidus, mažuosius Lietuvos, o kartu ir Kauno ambasadorius.

„1997 m. visi dar žiauriai ištroškę užsienio. Visi nori pamatyti pasaulio. Aš ieškojau naujos krypties. Visi vežė į užsienį, aš pradėjau skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą“, – vardijo turizmo įmonės „Mūsų odisėja“ įkūrėja. Ši įmonė iki šiol specializuojasi kelionių, ekskursijų organizavimu Kaune ir po Lietuvą, o gidų kursų lankytojai baigiamuosius egzaminus – ekskursijas veda nemokamai kauniečiams ir miesto svečiams.

„Su kolega Eugenijum R. papasakojome apie „ilgiausią” tiltą Lietuvoje ir pasaulyje, ir dabar šį terminą vartoja daugelis gidų“, – prisiminė R. Navickienė, turėdama omenyje XIX–XX a. pradžios medinį pontoninį tiltą per Nemuną į Aleksotą. Norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą, prireikdavo net 13 dienų. Prūsijos teritorijoje buvęs Aleksotas gyveno pagal katalikų kalendorių, o Rusijai priklausęs Kaunas – pagal stačiatikių.

„Mūsų odisėja“ gidų kursus organizuoja jau 23 metus ir per šį laikotarpį paruošė daugiau nei 800 gidų, kurie garsina Lietuvos ir Kauno vardą, nes didžioji dalis jų yra kauniečiai.

R. Navickienė daug kartų apdovanota už nuopelnus, už vietinio turizmo skatinimą ir inovacijas, parašė pirmąją daktaro disertaciją Lietuvoje apie turizmo sektoriaus kontaktinių darbuotojų kompetencijas. Ši aktyvi kaunietė yra ir daugelio mokslinių straipsnių autorė ar bendraautorė, specializuojasi tamsiajame turizme, aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose su pranešimais.

Papasakojome apie „ilgiausią” tiltą Lietuvoje ir pasaulyje, ir dabar šį terminą vartoja daugelis gidų.

Kaune tikriausiai nebūtų vietos, apie kurią ji negalėtų papasakoti ko nors įdomaus ir užburiančio, įtraukiančio, verčiančio plačiau pasidomėti Kauno istorija, asmenybėmis. Pavyzdžiui, ar žinote, koks buvo Maironio telefono numeris? Kur palaidotas Motiejus Valančius? Kur yra klounų muziejus?

Jos širdis labiausiai linksta prie Kauno senamiesčio. „Kiekviena plyta, akmuo, siena čia turi savo istoriją. Čia buvo mano pirmoji darbo vieta baigus universitetą – Kauno ekskursijų biuras“, – pasakojo R. Navickienė.

Ji visus ragina būti atvirais pasauliui, mylėti save, mėgautis gyvenimu, darbu, draugais, dalytis savo žiniomis ir nenustoti mokytis visą gyvenimą.

14. Rugilė Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų kartą, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.

„Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad pasirinkau kelią ir gyvenimą, kuriame tiek daug vaikų, jaunimo, suaugusių, jų šypsenų, stiprybės, užsispyrimo, motyvacijos ir neblėstančios meilės. Jei turėčiau galimybę kažką pakeisti, nekeisčiau nieko, nes visa širdimi esu ten, kur turiu ir noriu būti“, – sakė R. Dailidaitė.

Anot jos, stiprus žmogus sunkumus vertina dvejopai: tai yra iššūkis arba išbandymas, kuriuos reikia įveikti. „Man gyvenimas – tai įkvėpus pilna krūtine oro eiti, klupti, keltis, skristi, vėl eiti, klupti ir vėl keltis“, – teigė kaunietė.

„Moterys, merginos, mergaitės, – kreipėsi į visas R. Dailidaitė. – Mylėkite save, mylėkite artimuosius, dalykitės džiaugsmu, šypsena. Keliaukite per gyvenimą aukštai iškelta galva, pildykite svajones ir siekite savo tikslų. Kartais suklumpame, bet juk visko būna, stiprybė slypi mumyse, drąsa, pasitikėjimas, tikslų siekimas – mūsų vidiniai varikliai ir niekada ne vėlu keisti, niekada ne vėlu ieškoti ar svajoti. Viskam savas laikas, tiesiog, turbūt gyvenimas kartais siunčia tam tikrus išbandymus, kuriuos turime įveikti, po kurių užaugame, sustiprėjame“, – samprotavo choreografė.

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad pasirinkau kelią ir gyvenimą, kuriame tiek daug vaikų, jaunimo, suaugusių, jų šypsenų, stiprybės, užsispyrimo, motyvacijos ir neblėstančios meilės.

Geriausios emocijos jai kyla, kai mato laimingus vaikus – šokėjus, kai gali sukurti sąlygas ir erdvę jiems skleistis, ieškoti, augti, domėtis, kai mato, kad pavyksta įkvėpti juos siekti tikslų, kovoti už savo svajones, kai mato, kaip vaikai bendrauja, džiaugiasi, auga. Tada didžiuojasi galėdama dalyvauti jų gyvenimuose, paskatinti, pastūmėti ir padėti.

„Kaip kaunietė be galo džiaugiuosi ir myliu Kauną, neiškeisčiau jo į jokį kitą miestą. Daug keliauju, kelionėse auginu save, stiprinu, plečiu savo vidinį pasaulį, bet savo miestą visada nešioju mintyse ir širdyje. Didžiuojuosi esanti lietuvė, didžiuojuosi mūsų viena iš seniausių kalbų pasaulyje, turbūt tai kažkada ir paskatino studijuoti lietuvių kalbą. Vėliau studijavau teisę. Taip formavau savo pilietiškumą, pagarbą ir meilę Lietuvai“, – kalbėjo R. Dailidaitė, prisipažinusi, kad yra iš tų sėsliųjų, vertinančių stabilumą, ištikimybę.

Šią kaunietę labai traukia istorinės vietos, turinčios gilias tradicijas – Kauno senamiestis, Laisvės alėja, Pažaislis, upių santaka. „Kaunas – vienas gražiausių ir autentiškiausių miestų Lietuvoje – neįmanoma juo nesižavėti ar jo nemylėti“, – sakė projekto „Metų kaunietė“ dvidešimtuko dalyvė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

06. Gabrielė Čepavičiūtė – plaukikė, kuri paralimpinės svajonės siekia itin atkakliai ir optimistiškai. Baseine vien rankomis besiirianti gimnazistė pernai laimėjo pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse, o pasaulio čempionate užėmė septintą vietą.

„Pradėjau plaukti vaikystėje, kai mama atvedė į baseiną sveikatai gerinti, nes gimiau su negalia. Tuo metu mane paprasčiausiai sužavėjo vanduo, jame jaučiausi gerai. Tik vėliau, kai pradėjau profesionaliai siekti rezultatų, atsirado noras save išbandyti ir fiziškai, ir psichologiškai. Tuo mane ir žavi plaukimas – sunkiu darbu, tikslų siekimu, bet, žinoma, viso šito nebūtų be meilės sportui“, – samprotavo kaunietė.

Jai tenka įdėti daug fizinių ir psichologinių jėgų. Aukštiems rezultatams reikia disciplinos, kartais tenka paaukoti ir šiek tiek asmeninio gyvenimo. „Žinodama, kodėl visa tai darau, į sunkias treniruotes žiūriu su meile ir dėkingumu“, – teigė G. Čepavičiūtė.

G. Čepavičiūtė ne tik Kauno, bet visos Lietuvos ir kitų šalių moteris ragina toliau daryti tai, kas joms suteikia visavertiškumo jausmą. „Jei tokios veiklos nėra, pabandykite ją atrasti. Gyventi aplinkoje, kuri varžo, yra blogis tiek pačiai asmenybei, tiek išoriniam pasauliui. Juk tiek daug moterų yra talentingos, tačiau savimi abejoja ir dėl šios priežasties visuomenė net nesuvokia, kiek daug aplink potencialo turinčių žmonių. Pasaulis yra kuriamas žmonių darbais, tad kodėl moterys neturėtų prie to prisidėti?“ – klausė sportininkė.

Kaip sportininkę ją labiausiai žavi įvykdyti užsibrėžti tikslai. „Suprantama, šis nuopelnas priklauso ne tik sportininkei (-ui), bet ir treneriams, visiems, kuri palaiko. Geri rezultatai parodo, kad einama teisingu keliu“, – sakė G. Čepavičiūtė, trenerės Rasos Mažutaitienės auklėtinė.

Gyventi aplinkoje, kuri varžo, yra blogis tiek pačiai asmenybei, tiek išoriniam pasauliui.

Kalbėdama iš savo, kaip kaunietės, turinčios judėjimo negalią, pusės, išskyrė projektą „Muziejus kiekvienam“ ir panašius, kurie stengiasi padaryti kultūros institucijas labiau prieinamas žmonėms su įvairiomis negaliomis.

„Smagu, kad Kaune po truputį atsižvelgiama į šią problemą, visuomenės, jaunimo sampratą ir žinias apie žmones su negalia. Žinoma, padaryti liko dar daug, bet galima džiaugtis ir mažesniais žingsniais“, – atkreipė dėmesį mergina, pridūrusi, kad kultūra, menas jos gyvenime atlieka labai didelį vaidmenį, todėl būtent Kauno muziejai, teatrai, erdvės menininkams visada arti širdies.

18. Tėja Pakinkytė rodo, kad disciplina, nuoseklumas ir talentas padeda peržengti daugybę ribų. Pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionate estafetėse iškovojo bronzą, yra Lietuvos jaunimo čempionė, Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtoja.

„Čia išmokau ne tik bėgti, plaukti, šaudyti, fechtuotis ar pereiti įvairias ekstremalaus bėgimo kliūtis, bet būtent čia formavosi mano asmenybė, kūrėsi mano vertybinis pasaulis. Sportas mane žavi, nes ne tik fiziškai formuoja žmogų, bet sukuria psichologiškai stiprią, atsakingą asmenybę“, – sakė savęs be sporto neįsivaizduojanti atletė, trenerio Pauliaus Aleksandravičiaus auklėtinė.

Ir pradžių penkiakovė T. Pakinkytei buvo tik laisvalaikis, vėliau tapo rutina, hobiu, o galų gale jos pačios dalimi.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursei šiuo metu sunkiausia suderinti studentės ir sportininkės gyvenimus. Šios abi veiklos reikalauja nemažai laiko ir daug pastangų.

„Šiuolaikinė penkiakovė nėra eilinė sporto šaka, nes čia turime ne vieną, o net penkias rungtis. Per dieną turi skirti bent keturias valandas treniruotėms, ir taip šešias dienas per savaitę, o kur dar varžybos ar stovyklos. Todėl sunkiausia būna psichologiškai. Tampa sunku neužmiršti, dėl ko tai darai, dėl ko stengiesi, kodėl turi eiti į treniruotes, kai kiti maudosi jūroje ar slidinėja kalnuose”, – kalbėjo T. Pakinkytė.

Visoms Kauno moterims ir merginoms palinkėtų daug užsispyrimo profesinėje ir visuomeninėje veiklose. „Tikėkite savimi, tikėkite savo darbais ir jėgomis. Jūs esat nuostabios, jūs esat stiprios, todėl tikėkite savimi. Imkite iš gyvenimo viską, ką jis jums tik duoda“, – ragino čempionė.

Tikėkite savimi, tikėkite savo darbais ir jėgomis. Jūs esat nuostabios, jūs esat stiprios, todėl tikėkite savimi.

Ji labiau linkusi varžytis su savimi nei su kitais. Naujus savo rekordus, pagerintus rezultatus vertina labiau nei iškovotus medalius ar taures, nors laimėjimo džiaugsmas taip pat malonus. „Atmintyje išlieka tie momentai ant pakylos, kai teko spausti ranką savo autoritetams, kai ant kaklo buvo kabinamas medalis. Labiausiai didžiuojuosi savo pergalėmis Lietuvos čempionatuose ir bronzos laimėjimu estafetėse pasaulio jaunimo čempionate“, – vardijo mergina.

Šiuo metu koncentruojasi į sportą ir studijas. Siekia tapti puikia kineziterapeute, kad galėtų padėti sau, savo kolegoms ir kitiems žmonėms.

Neries krantinė, Nemuno ir Neries santaka – tai vietos, kur beveik kiekvieną dieną žiemą ir vasarą bėgioja, kitaip treniruojasi. Čia prasuka ir su dviračiu su draugais ir šeima.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

10. Laura Lukenskienė – etnologė, folkloro puoselėtoja, tradicinių šokių renginių organizatorė ir dalyvė, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė, kanklininkė, folkloro ansamblių „Kadujo“, „Saulėlio“ ir „Šilko stygos“ vadovė, spindinti šalies mastu ir pelniusi Kultūros ministerijos premiją už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą.

L. Lukenskienė – lietuviškų šokių vakarų, kanklių muzikos festivalio „Kanklės mano rankose“ ir įvairių kitų renginių organizatorė. Jie vyksta smagiame Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje.

„Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio, – sakė L. Lukenskienė. – Kaip muziejininkė, renku žmonių, daiktų, muzikos istorijas, kurios po truputį nugula į muziejaus fondus, jungiasi viena prie kitos ir papildo visos Lietuvos kultūros istoriją.“

„Surinkti eksponatai ir istorijos išvysta dienos šviesą muziejaus ekspozicijose ir įvairiuose virtualiuosiuoe pristatymuose. Darbai, susiję su ekspozicijų kūrimu, – taip pat labai įvairūs ir dinamiški: nuo medžiagos parinkimo iki interaktyvių žaidimų kūrimo“, – įvairove darbe ir kiekviena diena, suteikiančia daug naujų patirčių, džiaugiasi kaunietė.

Ji groja kanklėmis, todėl ekspedicijų metu užrašyti kūriniai atgyja atliekami ansamblių, skamba renginiuose – paveldą atgaivina ir tokiu įdomiu būdu.

Kas sunkiausia? Sutalpinti į dienotvarkę visus dalykus, kuriuos norisi nuveikti.

Kauno moterims, merginoms l. Lukenskienė linki surasti tokių veiklų, kurios teikia džiaugsmo. Jai pačiai tai pavyko. „Tada ir dirbdama nejauti, kad dirbi. Tiesiog mėgaujiesi“, – palygino ji.

L. Lukenskienei labai imponuoja, kad „Kaunas yra nepaprastai bendruomeniškas miestas, kur tikrai jaučiama, kad mes vienas kitam svarbūs, kad mums rūpi kiekvienas namas, medis mūsų mieste, kad visa tai yra kiekvieno iš mūsų“.

Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio.

Toks pats požiūris, jos įsitikinimu, visos Kauno kultūros bendruomenės. „Į mano organizuojamus renginius susirenka įvairių kartų žmonių ir čia labai jaučiama pagarba vienų kitiems, amžiui, istorijai – ne tik rašytinei, bet ir tokiems, atrodo, sunkiai apčiuopiamiems dalykams kaip kultūros – šokio, muzikos – istorija“, – pasakojo kaunietė.

„Savo organizuojamuose renginiuose ir šiaip kasdienybėje nuolat matau kauniečių bendruomeniškumą, suinteresuotumą, kad visiems būtų gerai, jaučiu vieni kitų skatinimą ir palaikymą – tiesiog bendrumą. Labai geras jausmas“, – džiaugėsi kaunietė.

Daugiausia sentimentų kelia Panemunė, kurioje gyvena, ir Kauno senamiestis, L. Zamenhofo gatvė, kurioje įsikūręs Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, kur ji praleidžia labai daug laiko.

20. Vida Sniečkuvienė – kūrėja, liaudies menininkė, šiaudinių sodų rišėja, muziejininkė, sodus, įtrauktus į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, pristatanti visame pasaulyje, o pernai pelniusi ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – „Aukso vainiką“. Kartu su vyru Arūnu ilgus metus puoselėja kultūros židiniu pakaunėje tapusį  Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje, Kauno rajone.

Dainos jai rūpėjo nuo pat vaikystės. Dešimtmetį lankė folkloro ansamblį „Ratilio“. Su koncertais išmaišė visą pasaulį ir gimtinę, per ekspedicijas Lietuvoje užrašinėjo senąsias liaudies dainas ir papročius, kaupė žinias apie šiaudinių sodų tradiciją.

„Šiaudiniams sodams kurti reikia labai daug kantrybės, bet man jos užtenka. Jie mane tiesiog įtraukė“, – pasakojo ruošdamasi savo kurtų šiaudinių sodų parodai V. Sniečkuvienė.

Į Kauno rajoną, Vilkiją, kur gyvena ir dirba jau tris dešimtmečius, atitekėjo iš Vilniaus. Visas gyvenimas susijęs su kultūra. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje ir dirba, ir gyvena. „Mano visas gyvenimas yra muziejus. Ir darbe, ir po darbo mane lydi daina ir kūryba“, – sakė V. Sniečkuvienė. Pasirinkta veikla ir gyvenimo būdas ją žavi galimybe bendrauti, pasakoti apie tai, ką geriausiai išmano, – liaudies meną, šviesti kitus, skleisti lietuvybę.

Įvairių iššūkių visuomet buvo ir bus. Patarimas: nemalonių žodžių, situacijų nepriimti asmeniškai, luktelėti prieš sureaguojant, prieš ką nors nusprendžiant. „Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių. Tiesiog reikia mokėti išlaukti“, – teigė kūrėja ir liaudies menininkė.

Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių.

Kantrybės ji visiems labiausiai ir palinkėtų, nes būtent ji yra didelė sėkmės dalis bet ko mokantis, bet ko siekiant, bet ką dirbant. Be to, nepamiršti, kad kiekvienas esame be galo svarbus ir unikalus, kad visi esame reikalingi. Jeigu ieškote meditacijos būdų – išbandykite lietuvių liaudies dainas. Efektas garantuotas – lietuviai dainavo visais laikais.

V. Sniečkuvienę labai džiugina, kad dauguma muziejaus lankytojų yra labai smalsūs, ieškantys. Šiaudinių sodų meno paslapčių yra išmokiusi daugybę vaikų ir suaugusiųjų, daugybę žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje yra supažindinusi su šia sena unikalia lietuviška tradicija.

Jos kurtų šiaudinių sodų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Kinijos Zhejiang muziejus, gana daug Lietuvos, Italijos, Anglijos, Kanados, JAV ir kitų šalių žmonių.

2021–2023 m. V. Sniečkuvienė dalyvavo Lietuvos nacionalinio liaudies kultūros centro suburtos grupės darbe rengiant paraišką dėl šiaudinių sodų įtraukimo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

V. Sniečkuvienės ir jos vyro Arūno dėka Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus ėmė garsėti ir kaip šiaudinių sodų karalystė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

01. Aušra Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

Baseiną lankyti pradėjo įkvėpta draugės pavyzdžio: „Ir aš noriu. Taip atsirado ir plaukimas, ir šuoliai į vandenį.“ Sporto aukštumų siekė jau be draugės, o ateitį siejo ir su trenerės darbu. Kai tokiomis mintimis pasidalijo su savo treneriu, jo reakcija buvo skeptiška. „Žinojo, kas manęs laukia. Taip, trenerio dalia sunki, bet man labai įdomu ieškoti būdų, kaip rasti kelią į vaiko širdį, kaip jį motyvuoti“, – kalbėjo trenerė, edukologijos mokslų magistrė.

Koks šių laikų jaunimas? „Šaunus, bet kitoks nei ankstesnės kartos, ir tai natūralu“, – vertino A. Jurevičienė, priminusi, kad motyvuoja kartais ir skaudžiai skambantis klausimas, ar jaunasis sportininkas pats padarė viską dėl gero pasirodymo varžybose. Dėl nesėkmės kaltinti neparankų plaukimo takelį, aplinkybes (kitoks tramplinas, į plaukimo akinius pribėgo vandens) lengva, bet ar pakankamai buvo paties sportininko pastangų, pavyzdžiui, ar tinkamai prisiveržė akinius?

Kalbėdama apie merginas, trenerė džiaugiasi jų atvirumu naujovėms ir drąsa imtis pokyčių. „Linkiu gerbti save, savo šaknis, istoriją. Mano sporto šakoje labai svarbu drąsa, tačiau ir kitose gyvenimo srityse linkiu nebijoti suklysti. Tiesiog veikti, išdrįsti klausti. Bijodamas suklysti ir dėl to nedarydamas, atsisakydamas kažko, atimi iš savęs galimybę tobulėti, augti. Drąsa bandyti, drąsa suklysti yra didelis proveržis, atradimas. Nepabandęs, nežinosi. Gal net iš karto pavyks? Reikia kalbėti, klausti, tyrinėti, tartis“, – kalbėjo trenerė.

Linkiu gerbti save, savo šaknis, istoriją.

Daug sentimentų kelia Neries, Nemuno pakrantės, Žaliakalnis, Ąžuolynas, Vytauto parkas, Laisvės alėja, Santaka. „Koks gražus miestas žvelgiant iš upių!“ – kalbėjo A. Jurevičienė.

„Kaunas turi savo charakterį. Man jis yra miestų miestas. Labai džiaugiuosi plaukimo baseinų Kaune gausa. Juose plaukti mokosi ir plaukimo įgūdžius stiprina tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų. Kiekvienam gyvybiškai svarbu mokėti plaukti ir saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje. Turinti praktinių įgūdžių, gebanti savimi pasirūpinti, nebijanti klysti jaunoji karta – stipri valstybės ateitis“, – dėstė trenerė.

„Didžiuojuosi visais savo mokiniais ir jų tėveliais. Visiems linkiu sėkmės. Didžiausia dovana – kai auklėtiniai ateina aplankyti ir po daugelio metų. Labai smagu jų sulaukti“, – jautriai užsiminė A. Jurevičienė, per 25 metus išugdžiusi ne vieną miesto ir šalies čempioną, prizininką, garsinantį Kauną ir Lietuvą tarptautinėse vandens arenose.

04. Edita Vasaitienė – vairavimo mokyklos moterims įkūrėja ir vairavimo mokytoja, knygos apie baimes ir iššūkius mokantis vairuoti autorė, kurios ne tik darbas, bet ir misija – brandaus amžiaus moterims įkvėpti pasitikėjimo savimi imtis gyvenimą keičiančių pokyčių: išmokti vairuoti. Edita taip pat siekia kelti vairavimo įgūdžių kompetenciją, mokyti ne tik taisyklėmis, bet ir morale paremtų elgesio normų kelyje. Stengiasi savo profesiją kilstelėti aukščiau kasdienybės ir parodyti kitoje šviesoje.

„Atsitiktinumas“, – sakė E. Vasaitienė, paklausta, kaip jos gyvenime atsirado mokymas vairuoti. Medicininį išsilavinimą turinti moteris 90-aisiais buvo kryžkelėje. Kažkur nugirdus, kad vairavimo mokytojai neblogai uždirba, dingtelėjo laikinai išbandyti tokią duoną, kol finansiškai atsistos ant kojų. Aišku, prieš tai reikėjo išmokti naujosios profesijos.

„Tas „laikinai” jau tęsiasi 27 metus“, – nusijuokė pašnekovė. Iš pradžių net neįtarė, kas išties jos laukia. Labiausiai patraukė tai, kad sutinka labai daug ir labai įvairių žmonių. Patiko ir tebepatinka jaustis reikalinga, matyti, kad jos pastangos keičia žmonių gyvenimus. Svarbu ir tai, kad dirbdama šį darbą padeda keisti įsigalėjusius stereotipus.

Atrodytų, daug lengviau pačiam ko nors išmokti, nei mokyti kitus. Kaip kitam įpūsti pasitikėjimo savimi, kaip jį uždegti? „Apie tai net knygą parašiau… Tai labai plati tema. Šiam darbui svarbu empatija. Būtina suprasti, kodėl kitas žmogus kažko nesupranta. Turi suprasti, kaip jis mato tam tikrus dalykus, ką jaučia, ką galvoja. 80 proc. vairavimo sudaro psichologiniai dalykai. Turi pajusti žmogų ir paskatinti jį padaryti tai, kas iš pradžių gali atrodyti beprotiškai baisu, gal net neįmanoma“, – pasakojo E. Vasaitienė, pastaruoju metu vairuoti mokanti daugiausia tik moteris.

„Jaučiu solidarumą su moterimis ir noriu palengvinti jų buitį. Gebėjimas pačiai vairuoti suteikia laisvės, pasitikėjimo savimi. Moterys supranta, kad jeigu gali vairuoti, tai gal ir dar kažką gali, atsiranda impulsas siekti daugiau, pavyzdžiui, keisti nemėgstamą darbą“, – tęsė kaunietė.

Turi pajusti žmogų ir paskatinti jį padaryti tai, kas iš pradžių gali atrodyti beprotiškai baisu, gal net neįmanoma.

E. Vasaitienė labai didžiuojasi būdama lietuvė, didžiuojasi tuo, kad Lietuva padeda kitiems. Didžiuojasi, kad klientės ja pasitiki, kad gali prisidėti prie mokytis vairuoti atėjusių moterų gyvenimo palengvinimo. Neretai kursams jos ryžtasi priverstos aplinkybių, kurių būna ir itin dramatiškų. „Ir pati mokiausi iš jų. Mokinių pasitikėjimas manimi, jų išgyventi sunkumai sutvėrė ir mano asmenybę“, – pridūrė moteris.

Kaune daugiausia sentimentų jai kelia Žaliakalnis. Jis alsuoja miesto ir valstybės istorija. Patinka ir Panemunė su savo senovinėmis vilomis, jos šilas. Kaune ir kitose vietose yra atradusi nuostabių užkampių. „Miestą esu išmaišiusi tikriausiai net labiau nei taksistai. Labai myliu Kauną, jo žmonių bendrystę“, – vardijo pašnekovė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.