Kviečiame balsuoti už kandidates https://metu-klaipediete.diena.lt/.

Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, SMS žinutėmis, skambučiais trumpuoju telefono numeriu 1679 arba internetu: https://metu-klaipediete.diena.lt/kategorija/metu-klaipediete-2024/kandidates-metu-klaipediete-2024/.

Vasario 7 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą.

Nuo vasario 7 iki 19 d. 12 val. rinksime finalinį pretendenčių šešetuką.

Vasario 21 d. paskelbsime finalininkių šešetuką.

Nuo vasario 21 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.

Kovo 5 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 6 d. Metų klaipėdietę paskelbsime šventiniame renginyje.

1. Sigita Bilotė. Unikalių interjero lėlių kūrėja. Jos kurtos lėlės plačiai pasklidusios Lietuvoje, nemažai jų rado namus ir kitose Europos šalyse. Ne vieną lėlę kūrėja išlydėjusi į JAV, Pietų Afriką, Singapūrą, Australiją. Taip pat siuva lėles, skirtas mažiesiems. Iš įvairių Lietuvos kampelių atkeliauja pirmieji vaikučių drabužėliai, krikštynų suknelės, mėgstamiausi migdukai, kepuraitės. Kai kurie su skylutėmis, dėmelėmis, nudėvėti, o Sigita juos prikelia antram gyvenimui lėlės pavidalu.

2. Lilija Bručkienė. Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, pedagogų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos mokytojus vienijančios asociacijos valdybos narė, kuri ne vienerius metus gina mokytojų teises. Pernai mokytojų streiko metu kartu su kolegomis ir vaikais iš Klaipėdos pėsčiomis per kelias savaites įveikė per 400 km ir pasiekė Vilnių. Tokiu būdu siekta prisibelsti į politikų sąžinę dėl kritinės padėties šalies švietimo sistemoje. Jos paruošti mokiniai savo laimėjimais kiekvienais metais garsina Klaipėdą.

3. Severina Bumblauskaitė. Karjeros specialistė Klaipėdos Baltijos gimnazijoje, kurios darbas ir įsipareigojimas mokiniams yra neatsiejama šios mokyklos dalis. Severina ne tik atlieka savo pareigas profesionaliai, bet ir išsiskiria ypatingu rūpesčiu ir šiltumu dirbdama su mokiniais. Ji skatina jų profesinį ir asmeninį augimą, o jos atsidavimas užtikrina, kad kiekvienas mokinys jaustųsi palaikomas ir suprastas. Ji studijuoja psichologiją, demonstruodama savo norą geriau suprasti žmogaus psichologijos subtilybes.

4. Dainora Dvarionaitė. Pelnė kelialapį į prestižines profesionalių kultūristų varžybas „Ms. Olympia“. Tai – kultūrizmo olimpas, pats prestižiškiausias pasaulio turnyras. Tik didelėmis pastangomis ir užsispyrimo jėga D. Dvarionaitei pavyko iškovoti šį apdovanojimą. Tai tas pats turnyras, kurį aštuonis kartus laimėjo legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris. Šis kartas bus antras istorijoje, kai Lietuvai atstovaus moteris.

5. Sandra Grinkovienė. Paskelbta inovatyviausia progimnazinio ugdymo mokytoja. Šie mokytojų apdovanojimai siekia skleisti žinią apie geruosius ugdymo pavyzdžius Lietuvoje ir atsidėkoti mokytojams, kuriantiems stebuklus. „Aš labai džiaugiuosi, kad buvau pastebėta – vadinasi, man po truputį pavyksta įgyvendinti savo tikslą – augti kartu su vaikais ir pasiekti jų lygį“, – atsiimdama apdovanojimą, ant scenos kalbėjo šių metų inovatyviausia progimnazinio ugdymo mokytoja S. Grinkovienė.

6. Vaiva Jokužytė. S. Jokužio leidyklos-spaustuvės vykdomoji direktorė Vaiva Jokužytė, išskirtinės užrašų knygos dizaino autorė, aplenkusi solidžius konkurentus, nustebino pasaulį Dubajuje, prestižinėje kanceliarinių prekių ir dovanų sektoriaus parodoje. Jos kūrinys pelnė „Gražiausios metų užrašų knygos dizaino“ titulą. Klaipėdietei šis įvertinimas labai svarbus, nes teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir garsių spaustuvių komandomis.

7. Vaineta Juškienė. Klaipėdos universiteto dėstytoja, docentė, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos tikybos mokytoja. Populiarina Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro veiklą. Taip pat yra daugelio straipsnių autorė, bendraautorė asmens religinės raidos, dvasinės pagalbos tematika. Visada rūpestinga, dėmesinga, išklausanti ir suburianti moksleivius bei studentus.

8. Dalia Kiseliūnaitė. Tiria Mažosios Lietuvos baltų tarmes, Klaipėdos krašte surinko daug vertingos leksinės morfologinės ir fonetinės medžiagos. Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatė. Tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą. Ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus.

9. Ramunė Kūrienė. Pelnė Klaipėdos miesto metų trenerės titulą. Jos auklėtiniai buvo pripažinti geriausia 2023 m. metų pasaulio pora jaunių II 10 šokių kategorijoje. Šokėjai pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. 2022 m. jos treniruojami sportininkai, būdami jauniausi tarp dalyvių, sugebėjo iškovoti 4 vietą pasaulio jaunimo dešimties šokių čempionate ir 6 vietą Europos jaunimo Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate. Tai pirmas toks aukštas Lietuvos sportinių šokių atstovų pasiekimas per visą sportinių šokių istoriją.

10. Diana Latvė. Klaipėdos jūrų muziejuje dirbanti biologė, savo laisvalaikį skirianti istorinių šaltinių studijoms ir didžiausiai aistrai – literatūros kūrybai. Klaipėdietė jau yra išleidusi du istorinius romanus: „Memelio gaisras“ ir „Garmėjimas“. Abu kūriniai padeda skaitytojams kitaip pažvelgti į turtingą Klaipėdos krašto istoriją. Moteris yra apdovanota Ievos Simonaitytės literatūros premija.

11. Girstenė Mineikienė. Gydytoja odontologė, būdama daugiavaikė mama, nepabūgo ir 2020 m. pradėjo savo verslą nuomojamose patalpose dirbdama pati viena. Šiandien ji džiaugiasi savo įkurta funkcinės ir restauracinės odontologijos klinika „Aš šypsausi“, suburtu kolektyvu ir kasmet dvigubėjančiu pacientų skaičiumi. Tai rodo, kad klaipėdiečiai G. Mineikienę renkasi ir pasitiki ja. O gydytojos atgalinis ryšys – atkurtos pasitikinčios šypsenos.

12. Aušra Nikolajevienė. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė. Nuo pirmų darbo dienų ėmėsi iniciatyvos ir su meile bei atsidavimu rūpinosi kiekvienu į įstaigą atvežtu tėvų globos netekusiu kūdikėliu. Įžvelgdama tėvų, auginančių neįgalius vaikus, paslaugų poreikius, A. Nikolajevienė subūrė profesionalų komandą ir parengė institucinės globos pertvarkos planą, kuriame numatė kompleksinių paslaugų spektrą vaikams ir šeimoms. Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie atokvėpio paslaugą neįgalius vaikus turinčioms šeimoms.

13. Tatjana Paulauskienė. Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatė. Premija įteikta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą ir kitus pasiekimus. T. Paulauskienė yra Klaipėdos universiteto profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja bei universiteto startuolio – atžalinės įmonės „Inobiostar“, įkūrėja ir vadovė. Sparčiai plėtojama įmonė teikia ekologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, padeda rasti ir įgyvendinti netradicinius ir gamtą tausojančius sprendimus.

14. Silva Pocytė. Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė. Minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį įvairiuose leidiniuose ir laidose išsamiai aiškino įvairius šio istorinio įvykio aspektus bei reikšmę. 2023 m. S. Pocytė apdovanota Tautinių mažumų departamento sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“, taip įvertinti mokslininkės Klaipėdos krašto istorijos moksliniai tyrimai, jų populiarinimas, Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvininkų santykių įžvalgos, tolerancijos sklaida.

15. Goda Povilaitytė. Marijos Taikos Karalienės parapijos referentė. Praėjusiais metais buvo atsakinga už bažnyčios atgavimo 35-mečio minėjimo organizavimą. Savanoriauja „Carite“, dalyvavo programoje „Maistas ant ratų“. Šiuo metu moko ukrainiečius lietuvių kalbos. 2023 m. dovanojo miestui evangelizacinį renginį „Pas ką mes eisime?“, 2016–2020 m. buvo katalikiško renginio „Atsinaujinimo diena“ organizatorė.

16. Airida Rinkevičienė. Socialinių paslaugų centro „Danė“ Senyvo amžiaus asmenų padalinio vadovė. Centro lankytojai padalinio vadovę įvardija kaip nuoširdų ir rūpestingą žmogų. Jos dėka centre senjorai turi galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, kūrybiniuose užsiėmimuose. Veikla neapsiriboja tik centro ribose, senjorai vyksta į ekskursijas ir susitikimus. A. Rinkevičienės įdėto nuoširdaus darbo dėka centro lankytojai šią vietą laiko savo antrais namais.

17. Sondra Simana. Rašytoja, muziejininkė, 36-osios I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė. Būdama kūrybiška asmenybė, ji stengiasi, kad Skulptūrų parkas taptų ne tik erdve pasivaikščiojimams. Ji yra daugelio meninių projektų šiame parke iniciatorė ir bendraautorė. Vienas įspūdingiausių jos darbų – tekstas choreografinei-istorinei kompozicijai šokio spektakliui-istorinei ekskursijai „Akmenimi srūvantis laikas“. Ji taip pat yra literatūrinio-kultūrinio Klaipėdos almanacho „Baltija“ sudarytoja.

18. Gabija Urnaitė. Jaunoji dizainerė ir verslininkė įkūrė prekės ženklą JEDIG, po kurio vėliava iš senos tekstilės kartu su kolegomis siuva naujus, stilingus maišelius ir atnaujina dėvėtus drabužius. Visi darbai ir produktai gaminami Lietuvoje. Ji skatina klaipėdiečius prisijungti prie tvarios mados, aktyvai jungiasi prie įvairių iniciatyvų ir pati jas organizuoja. Pradėjo vesti paskaitas jaunimui apie globalines problemas ir kaip galima to išvengti. Vilniuje „Baltic Textile“ pristatė savo kolekciją iš senų nenešiojamų rūbų.

19. Monika Vaiciukevičiūtė. Profesionali ėjikė, 2023 m. Australijoje dalyvavo varžybose, kur užfiksavo naujus Lietuvos sezono rekordus. Pirmą kartą savo karjeroje pelnė Lietuvos uždarų patalpų čempionės aukso medalį. Iškovojo Lietuvos sportinio ėjimo čempionės aukso titulą olimpinėje 20-ies kilometrų distancijoje. Monika jau keturis sezonus dirba Smiltynės ir Melnragės paplūdimių gelbėtoja, yra išgelbėjusi 11 žmonių gyvybes. Ji taip pat yra aktyvi Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos bendruomenės narė, pirmenybę teikianti Dievui.

20. Gintė Žilinskienė. Moteris, įkūrusi sėkmingą personalo paieškos ir atrankos kompaniją „Atranka360“, atidaryti filialai Klaipėdoje ir Vilniuje. Per ilgus darbo metus jos vadovaujama įmonė pelnė darbdavių ir kandidatų pasitikėjimą.  Keturių vaikų mama randa laiko ir labdaringai veiklai, įsitraukusi į Rotary veiklą, dirba su „Interact“ jaunimu kaip kuratorė, padeda beglobių gyvūnų įstaigai. Nuolat pilna įvairių idėjų, neblėstančio entuziazmo moteris.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bega“, „Švyturys Go nealkoholinis“, rėmėjams: „Parsekas“, „DFDS“, partneriams: „Vaidenta“, „Stemma Group“, medicinos centrui „Lorna“, ambulatorinei klinikai „Nefrida“.

Šių metų klaipėdiete tapusi Diana Mačiūtė yra daugybės kiokušin karatė varžybų nugalėtoja, dukart pripažinta geriausia metų trenere, šios sporto šakos federacijos prezidiumo narė, pasaulio ir Europos čempionė, pedagogė, gebanti ugdyti taip savo auklėtinius, kad jie taptų švarios sielos žmonėmis.

Dėmesys – menams ir mokslui

Šokiai, kurie reikalauja daug fizinių jėgų bei tinkamo pasirengimo, taip pat galėtų būti prilyginami sportui.

Šiemet konkurso finalą pasiekė linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje Rūta Židžiūnienė. Choreografė, pedagogė, tarptautinių linijinių šokių festivalių organizatorė juos rengia Palangoje, Maroke, Ispanijoje ir taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Ji organizuoja tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems bei WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas.

Konkurso finale buvo ir Klaipėdos kultūros magistrė, menininkė Angelina Banytė, kurios darbus mato besilankantieji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, žmonės žino ir daugiau jos darbų, žavisi šios moters santūrumu.

Teatro meno mėgėjai pastebėjo ir aktyviai balsavo už neprofesionalaus teatro ARTYN įkūrėją bei režisierę, Klaipėdoje aktyviai dirbančią ketverius metus Martą Vendland. Ypač imponuoja jos noras padėti suaugusiems žmonėms realizuoti savo senas svajones. Ji tam įsteigė meno namus.

Vakaro metu ant pakylos buvo pakviesta dar viena uostamiesčio kūrėja – Loreta Narvilaitė. Kompozitorė, kurios kūrinius miesto žmonės girdi įvairių festivalių metu. Klaipėdos koncertų salės repertuaro meno vadovė L. Narvilaitė ugdo klaipėdiečių meninį skonį sudarydama keturių klasikinės muzikos festivalių programą. Kasmet jai tenka atrinkti ir sustyguoti apie 200 koncertų.

Mokslo sričiai šiemet konkurse atstovavo Indrė Razbadauskaitė-Venskė, skatinanti jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ši jauna moteris dėsto tarptautiniame LCC universitete, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis.

Pakvietė į piliavietę

Šiemet konkursas vyko 21-ąjį kartą, tradiciškai jis sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dėmesio. Renginio vedėjas perskaitė konkurso dalyvėms skirtą jo sveikinimo kalbą.

Šiemet nepamirštas ir aktualiausias mums visiems karo Ukrainoje skaudulys. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė šiame kare žuvusių atminimą.

Į renginį tradiciškai kviečiamos visos ankstesnės Metų klaipėdietės, šių metų konkurso finalininkės, miesto meras, renginio mecenatai, rėmėjai, miesto kultūros ir meno veikėjai, politikai, įvairių institucijų atstovai.

Iškilmės šį kartą surengtos pačioje Klaipėdos širdyje – piliavietėje įrengtoje konferencijų salėje.

Ne vienerius metus šis vakaras vyko Klaipėdos dramos teatre, jis buvo surengtas ir Klaipėdos koncertų salėje, viešbučio „Aurora“ konferencijų salėje bei kitose įspūdingiausiose miesto erdvėse.

Ne vienas svečias atviravo, kad piliavietės konferencijų salėje apsilankė pirmą kartą, todėl domėjosi, kaip būtent čia atrodys pavasario ir moteriškumo šventė.

Vakaras buvo transliuojamas per „Balticum TV“, „Facebook“ paskyrą „Dienraštis „Klaipėda“, jį galima buvo peržiūrėti ir interneto portale www.klaipeda.diena.lt.

Ant scenos – žvaigždės

Renginį vedė ilgą laiką solistu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbęs Rokas Spalinskas. Išvaizdus dainininkas atliko ir kelias dainas.

„Man, tikram klaipėdiečiui, šis renginys buvo daugiau nei vienas iš daugybės darbų. Jaučiau didžiulę atsakomybę, kartu turiu pasakyti, kad buvo garbė vesti tokį vakarą. Esu savo miesto patriotas, todėl dirbdamas šiame renginyje labai džiaugiausi. Nors dabar esu laisvai samdomas artistas ir dažniau būnu Vilniuje arba Kaune, man visada labai gera grįžti į Klaipėdą, net nesvarstau galimybės persikelti gyventi kur nors kitur. Visada stengiuosi savo darbą atlikti atsakingai, bet šio renginio išskirtinumas mane vertė dar labiau pasistengti, kad viskas vyktų kuo geriausiai. Man be galo graži idėja rasti ir padėkoti moterims, dirbančioms savo miesto žmonių labui, tikiuosi, kad šis renginys gyvuos dar ilgus metus“, – teigė R. Spalinskas.

Vakaro metu pasirodė atlikėjas Paulius Barzinskis, naujame dainininkės amplua pasirodė Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantė Kornelija Kupšytė.

Daug gražių akimirkų žiūrovams suteikė televizijos projektų žvaigždė atlikėja Julija Jegorova.

Žiūrovus muzikavimu džiugino Klaipėdos styginių kvartetas – smuikininkai Tomas Cinelis ir Teodora Morta Staigė, altininkas Edvinas Kaziukaitis, violončelininkė K. Kupšytė.

Man patinka, kai renginys yra dvasingas.

Didžiausia vakaro žvaigžde tapo vienas ryškiausių tradicinio džiazo pianistų Lietuvoje Saulius Šiaučiulis.

„Esu Metų klaipėdietės pagerbimo vakare dalyvavęs ir anksčiau. Tai labai prasmingas konkursas, kartu labai džiaugiuosi jo universalumu. Tiek daug įvairių gyvenimo sričių jame atspindėta, kad pastebimos ir paprastą kasdienį darbą dirbančios moterys. Kiekvienas žmogus yra labai subtilus, džiaugiuosi, kad šiemet daug dėmesio susilaukė menininkės. Man patinka, kai renginys yra dvasingas. Šiemet renginys buvo labai vykęs, neperkrautas“, – negailėjo pagyrų maestro S. Šiaučiulis.

Jis pagyrė organizatorius, kad ant stalų oficialiojoje dalyje stovėjo tik vanduo, o vaišės svečių laukė antrojoje dalyje, todėl atlikėjai galėjo jausti žiūrovų dėmesį.

S. Šiaučiulis pagyrė ir vedėjo darbą, vadindamas jį ne tik geru dainininku, bet ir puikiu vedėju, kartu pagyręs ir renginio režisierių Tomą Jašinską.

„Buvo labai gerų akcentų. Labai gerai dirbo televizijos darbuotojai, tai – savo srities profesionalai. Ypač puiki buvo atlikėja Julija Jegorova, ji turi ne tik gerą balsą, bet ir puikiai atrodo ant scenos. Esu dėkingas už tai, kad organizatoriai mane pakvietė“, – kalbėjo scenos senbuvis S. Šiaučiulis.

Tradiciškai remia konkursą

„Metų klaipėdietės“ konkurso organizatoriai dėkoja konkurso garbės mecenatui – nekilnojamojo turto valdymo įmonei „Mūsų laikas“ ir jos vadovui Rimantui Cibauskui.

Ne vienerius metus renginio pagrindiniais rėmėjais įvardijami bendrovė „Švyturys GO nealkoholinis“ bei Jūrų krovinių kompanija BEGA.

„Metų klaipėdietės“ rėmėjai yra aplinkosaugos uoste sprendimus ir paslaugas teikianti įmonė „Parsekas“, tarptautinė laivybos ir logistikos įmonė DFDS, kardiologijos klinika „Testas“.

Renginio partneriai yra lietuviško kapitalo integruotas medienos perdirbimo įmonių holdingas „Vakarų medienos grupė“, odontologijos klinika „Vaidenta“, Medicinos centras „Lorna“.

Moterims įteiktas įspūdingas puokštes komponavo įmonės „Graži gėlė“ floristai.

Renginio techninį aptarnavimą užtikrino „Pro DJ“, transliacija pasirūpino „LiveVideo“, režisavo „Teorema teatras“.

Misija: R. Spalinskas teigė, kad vesti „Metų klaipėdietės“ iškilmingą vakarą jam buvo garbė ir malonumas. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Žvaigždė: maestro S. Šiaučiulis Metų klaipėdietės nominavimo vakare dalyvavo ne pirmą kartą. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Staigmena: K. Kupšytė ne tik griežė violončele, bet ir dainavo. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Charizma: J. Jegorova užbūrė svečius ne tik dainavimu, bet ir vidine savo jėga. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Klasika: renginio svečius maloniai nustebino Klaipėdos styginių kvartetas. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Reda, Rimantas ir Rugilė Cibauskai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Diana ir Tadas Širvinskai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Regina ir Aloyzas Kuzmarskiai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Algirdas Valiulis. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Nijolė ir Niels Hansen. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Loreta Laurinavičienė ir Violeta Beresnevičienė. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Eglė Radzevičienė ir Loreta Bosienė. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Jolanta Juškevičienė. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Irmina ir Virginijus Jurgelevičiai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Dainius ir Aušra Vėsai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Olga Žalienė ir Rūta Židžiūnienė. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Vidas Milkevičius, Justė Šiuipienė, Tomas Jašinskas. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Aistė Kundrotaitė ir Dovydas Bajoras. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Irena ir Valentinas Greičiūnai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Daiva ir Artūras Razbadauskai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Aldona ir Gedvydas Grigaliūnai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Jūratė ir Irmantas Rekašiai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Indrė Razbadauskaitė-Venskė ir jos vyras Tadas. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Rūta ir Žilvaras Židžiūnai. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Marta ir Albert Vedland. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Angelina Banytė (dešinėje) su seserimi Kristina. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Loreta Narvilaitė. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Padėka: pirmajai Metų klaipėdietei S. Idzelevičienei iki šiol reiškiama didžiulė pagarba. Vytauto Liaudanskio ir Mato Baranausko nuotr.

Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,

2004 m. – Klaudija Bobianskienė,

2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,

2006 m. – Olga Žalienė,

2007 m. – Kristina Vintilaitė,

2008 m. – Žaneta Norkuvienė,

2009 m. – Inga Grubliauskienė,

2010 m. – Nijolė Hansen,

2011 m. – Loreta Bosienė,

2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,

2013 m. – Dalia Kanclerytė,

2014 m. – Janina Tulabienė,

2015 m. – Aldona Kerpytė,

2016 m. – Jolanta Česienė,

2017 m. – Galina Kučinskienė,

2018 m. – Loreta Laurinavičienė,

2019 m. – Skaistė Svidraitė,

2020 m. – Jūratė Rekašienė,

2021 m. – Maja Tarachovskaja,

2022 m. – Sofija Kanaverskytė.

Balsuoti buvo galima trumposiomis žinutėmis, kerpant iš laikraščio kuponus ir balsuojant dienraščio „Klaipėda“ internetiniame portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje „Metų klaipėdietė“. Trumposios žinutės bei laikraščio kuponai prilyginami dešimt taškų, kiekvienas balsas portale vertinamas kaip vienas taškas.

Susumavus balsus, paaiškėjo konkurso antrojo etapo dalyvės. Tai – dar ne pabaiga, konkursas tęsiasi, tad iki vasario 19-osios 12 val. raginame balsuoti už savo favorites ir rinkti šešetuką. Per šį, trečiąjį, konkurso etapą taip pat bus galima susipažinti su dešimt dalyvių dienraščio straipsniuose.

Komisijos nariai iš paskelbto dešimtuko išrinks vieną kandidatę, kuri pateks į finalinį šešetuką. Kitas penkias moteris išrinks skaitytojai.

Vasario 21 d. dienraštyje skelbsime finalinį konkurso pretendenčių į konkurso šešetuką sąrašą. Tad nuo šios dienos iki kovo 7-osios 12 val. vyks balsavimas už konkurso laimėtoją, kuri iškilmingame renginyje bus paskelbta kovo 10 d.

Dėkojame konkurso garbės mecenatui bendrovei „Mūsų laikas“.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip pat dėkojame pagrindiniams rėmėjams: „Švyturys go nealkoholinis“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, rėmėjams: įmonei „Parsekas“, „DFDS“ ir partneriams: kompanijai „VMG“, odontologijos klinikai „Vaidenta“, medicinos centrui „Lorna“.

3 Angelina Banytė. Dailininkė, sukūrusi freską ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Tai yra didžiausia visoje Rytų Europoje, beveik 100 kv. m dydžio bizantiška smaltos mozaika. Per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1 000 kv. metrų plotą. A. Banytė taip pat yra Klaipėdos kultūros magistrė.

4 Brigita Beliajeva. Akušerė ginekologė, kuri rūpinasi moterų sveikata, sukuria nuostabią aplinką ir sąlygas savo pacientėms. B. Beliajeva stengiasi, kad kiekvienas pacientės apsilankymas būtų apgaubtas dėmesingumu ir rūpesčiu, nekeltų streso, o po vizito neliktų neatsakytų klausimų.

10 Audronė Lenkauskienė. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro mokytoja, vadovaujanti Skaitovų ir poetinio teatro būreliui. Ji jau keliolika metų moko vaikus kūrybos paslapčių. Jos auklėtiniai savo pasiekimais garsėja visoje Lietuvoje ir garsina Klaipėdą. Audronė – moksleivių labai mėgstama išskirtinių gebėjimų pedagogė, atverianti jiems literatūros pažinimą ir viešojo kalbėjimo slėpinius.

12 Diana Mačiūtė. Karatė kiokušin „Okinava“ klubo prezidentė, pirmoji moteris Lietuvos istorijoje, apsigynusi 5 DAN. Netgi du kartus pripažinta geriausia metų trenere, LKKF prezidiumo narė, Lietuvos rinktinės trenerė, pasaulio ir Europos čempionė. Meistrė šia sporto šaka užsiima jau virš 30 metų. D. Mačiūtė tapo pirma moterimi Lietuvos istorijoje, pasiekusia tokį aukštą meistriškumo lygį, o tai liudija apie ypač stiprų charakterį bei atsidavimą sportui. 2022 m. jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.

14 Loreta Narvilaitė. Klaipėdos kompozitorė. Moteris geba suderinti šeimos gyvenimą, pedagoginį darbą, straipsnių rašymą, muzikinę vadybą. Daugiau nei 10 metų L. Narvilaitė yra Koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, su jos atėjimu prasidėjo nuoseklus ir profesionalus koncertinių programų sudarymas, o tai prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo klestėjimo. Ji yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir sustyguoti apie 80 koncertų.

15 Indrė Razbadauskaitė-Venskė. Jau daugiau kaip 10 metų skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėsto LCC, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Moteris daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Keliaudama po tarptautines konferencijas, dėstydama užsienyje kaip kviestinė dėstytoja viešina Klaipėdos miesto vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti savo tikslų.

17 Jovita Saulėnienė. Kultūrologė, filologė, aistringa kraštotyrininkė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ ir „Karališkoji Klaipėda“ autorė. Klaipėdos istorinės ir kultūrinės atminties premijos „Prūsa“ laureatė. Nepailstanti klaipėdiečiams diegti mintį apie didingą Klaipėdos praeitį ir trinti provincijos nepilnavertiškumo kompleksus, šviečianti ir diegianti klaipėdiečiams žinias apie įdomią ir svarbią mūsų miesto praeitį.

18 Romena Savickienė. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė, ne vienerius metus kartu su savo komanda kūrybiškai pristatanti uostamiestį turistams ir visiems, kurie domisi mūsų miestu, daranti viską, kad jie vėl sugrįžtų į Klaipėdą. Pernai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir čia atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams, R. Savickienė iš karto nuoširdžiai ir operatyviai ėmėsi organizuoti pagalbą ukrainiečiams, su kuriais jos ryšiai nenutrūksta iki dabar.

19 Marta Vendland. Teatro ARTYN įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą ARTYN. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovą. Praėję 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų ARTYN įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur žmogus per tam tikrą laiką gali įgyti įgūdžių, ateiti ir įgyvendinti savo svajones.

20 Rūta Židžiūnienė. Choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje. Organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Organizuoja tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną šokiais džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius. Moteris visada trykšta gera energija ir ja užkrečia kitus.