Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė, kad įrodymų trūkumas pateisina jų išbraukimą iš asmenų, kuriems nuo 2022-ųjų vasario iki 2023-iųjų kovo buvo taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo.

Praėjusių metų kovą ES paliko P. Aveną ir M. Fridmaną sąraše. Abu jie taip pat užginčijo šį sprendimą atskirose bylose, kurios dar nebaigtos nagrinėti.

M. Fridmanas yra „Alfa Group“ įkūrėjas ir laikomas vienu turtingiausių Rusijos magnatų. Grupei priklausančiam didžiausiam Rusijos nevalstybiniam bankui „Alfa Bank“ Briuselis 2022-ųjų kovą įvedė sankcijas, ir M. Fridmanas paliko valdybą, kad padėtų bankui jų išvengti.

P. Avenas vadovavo „Alfa Bank“ iki 2022-ųjų kovo, tačiau, kaip ir M. Fridmanas, iš valdybos pasitraukė po to, kai ES įvedė sankcijas.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įžengti į Ukrainą, Briuselis įvedė Rusijai keletą sankcijų paketų.

Šios priemonės buvo nukreiptos prieš energetikos sektorių, bankus, didžiausią pasaulyje deimantų kasybos bendrovę, įmones ir rinkas, o Rusijos pareigūnams, įskaitant V. Putiną, buvo įšaldytas turtas ir įvesti kelionių ribojimai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas palankiai įvertino trečiadienio sprendimą.

„Žinoma, stambaus verslo atstovai turi galimybę užginčyti šiuos sprendimus dėl sankcijų [...] ir jie tai daro, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.“

Nei M. Fridmanas, nei P. Avenas karo viešai nėra kritikavę. Vietoj to jie paprašė žinomų prieš karą nusiteikusių rusų pasirašyti laišką, kuriame prašoma panaikinti ES sankcijas jų atžvilgiu.

Vasarį Rusijos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirusio rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pasirašė tą laišką, bet vėliau sakė, kad dėl to gailisi.

L. Volkovas sakė, kad sprendimas išbraukti M. Fridmaną ir P. Aveną iš sąrašo yra labai blogas, nes jis parodė, kad magnatams sankcijos gali būti panaikintos viešai nekritikuojant V. Putino ar karo Ukrainoje.

Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.

„Tai, ką dabar padarė europiečiai, yra visiškai nelogiška“, – socialiniame tinkle „X“ rašė L. Volkovas.

„Fridmanas ir Avenas niekada viešai nepasakė nė žodžio prieš karą ir nesivėlė į konfliktą su Putinu. ES teismas tiesiog davė jiems tai, ko jie norėjo, ant sidabrinės lėkštutės. Už ką? Kokį signalą teismas siunčia Putinui, jo draugams ir Rusijos oligarchams?“ – klausė jis.

Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis P. Avenas ir Rusijos bei Izraelio pasus turintis M. Fridmanas į ribojamųjų priemonių sąrašą buvo įtraukti po to, kai 2022-ųjų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į Ukrainą.

Jie apskundė sprendimą, o Bendrasis Teismas nurodė, kad jų įtraukimas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo pakankamai įrodymų, kad jie teikė materialinę ar finansinę paramą sprendimų priėmėjams Rusijoje arba buvo susiję su karo veiksmais.

„Bendrasis Teismas mano, kad nė viena iš pradiniuose aktuose nurodytų priežasčių nėra pakankamai pagrįsta, todėl pono Aveno ir pono Fridmano įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus buvo nepagrįstas“, – teigiama Liuksemburge įsikūrusio teismo pareiškime.

M. Fridmanas pavadino karą tragedija ir ragino nutraukti kraujo liejimą. Jis yra gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, bet, kaip pranešama, prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ kovoms grįžo į Maskvą.

Praėjusiais metais JAV Iždo departamentas įvedė finansines sankcijas keturiems „Alfa Group“ valdybos nariams rusams, įskaitant P. Aveną ir M. Fridmaną.

Bendrojo Teismo sprendimus galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

NCA šeštadienio pranešime šio verslininko pavardė nenurodoma, bet sakoma, kad jis buvo areštuotas ketvirtadienį savo namuose Londone, dėl įtariamo pinigų plovimo, sąmokslo apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir sąmokslo melagingai liudyti. Taip pat sakoma, kad vėliau šis vyras, kaip ir du kiti drauge su juo areštuoti asmenys, buvo paleistas už užstatą.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS šeštadienį pranešė, kad šis verslininkas yra M. Fridmanas.

M. Fridmanas, vienos didžiausių Rusijos privačių investicinių grupių „Alfa Group“ steigėjas, yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sąrašus.

„Alfa Group“ šeštadienio pareiškime teigiama, kad M. Fridmanas nėra areštuotas, bet jame nekalbama apie tai, ar jis buvo paleistas už užstatą.

Apie tokį oligarcho norą pranešė wsj.vom.

Ledinio duomenimis, tokiu būdu milijardierius nori įtikinti Didžiąją Britaniją nutraukti prieš jį įvestas sankcijas.

Pats M.Fridmanas paneigė, kad pasiūlymas Ukrainai yra „paslauga už paslaugą“. Teigiama, kad pinigai turėtų būti skirti projektų Ukrainoje, susijusių su infrastruktūra, sveikatos apsauga, prekyba ir energetika, finansavimui.

Ukrainos „Alfa Bank“ pasiūlė šalies valdininkams leisti M.Fridmanui atiduoti bankui milijardą dolerių. Apie tai pareiškė Ukrainos „Alfa Bank“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Romanas Špekas.

„Aš nevadinčiau to kažkokia spekuliacija ar žaidimu, kuris ateityje padėtų išvengti sankcijų“, – teigė R.Špekas.

M.Fridmanui Europos Sąjunga sankcijas įvedė šių metų vasario mėnesio pabaigoje. Verslininkas, stengdamasis jų atsikratyti, kreipėsi į teismą.

Tik prasidėjus karui Ukrainoje, o Vakarams milijardieriui pritaikius sankcijas, jis pareiškė, kad Vakarų sankcijos prieš jį ar kitus Rusijos verslininkus yra nelogiškos.

Pasak M.Fridmano, Europos lyderiai klaidingai mano, kad verslininkai gali daryti įtaką karui Ukrainoje.

„Todėl tie, kurie priima šiuos sprendimus, nieko nesupranta apie tai, kaip veikia Rusija“, – aiškino milijardierius.

Pasak šaltinio, sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, atitiks ankstesnes ES priemones prieš turtingiausius Rusijos veikėjus ir jas išplės draudimu įvažiuoti į JAV. Be to, oligarchams nebus leidžiama perleisti savo turto šeimos nariams.

Pirmadienį paskelbtos ES sankcijomis baudžiami įtakingi, turtingi žmonės, artimi prezidento Vladimiro Putino režimui. Tarp jų – valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vykdomasis direktorius Igoris Sečinas ir naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas.

Į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti trys žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių dešimtuke esantys veikėjai: metalų pramonės magnatas Aleksejus Mordašovas, milijardierius Ališeras Usmanovas ir verslininkas bei V. Putino draugas Genadijus Timčenka.

Sąraše taip pat yra įtakingi bankininkai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas.

Sankcijos paskelbtos ir Sergejui Rolduginui – violončelininkui ir ilgamečiam V. Putino patikėtiniui, kaltinamam tuo, kad „per bankus ir lengvatinio apmokestinimo bendroves „perdalijo“ mažiausiai 2 mlrd. JAV dolerių, priklausydamas slaptam V. Putino finansiniam tinklui.“

Sąraše atsidūrė ir ilgametis V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV ir jų sąjungininkės Europoje mėgina finansiškai spausti Rusijos elitą, siekdamos paveikti V. Putiną, kuris per du dešimtmečius valdžioje tapo politiškai visagaliu ir, regis, nepažeidžiamas išorės spaudimui.

Oligarchai – pareigūnai ir bendrovių savininkai, sukaupę didžiulius turtus ekonomikoje, į kurios elitą prasimušti gali tik V. Putino lojalistai – yra pažeidžiami, nes didžioji jų turto dalis yra susijusi su Vakarų kapitalu.

Jiems priklauso prestižinis nekilnojamasis turtas Niujorke, sporto klubai įvairiose Vakarų šalyse, didžiulės jachtos Viduržemio jūroje. Be to, oligarchai siunčia savo vaikus į prestižiškiausius JAV universitetus ir vyksta prabangių kelionių po visą pasaulį.

Toks gyvenimo būdas dabar turėtų daugiausia baigtis.

Baltieji rūmai kol kas nekomentavo pranešimų apie ruošiamas naujas sankcijas.

Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES pritaikytas Michailui Fridmanui („Alfa Group“ ir „LetterOne“ akcininkas, VEOB ir X5 dalininkas) bei jo verslo partneriui Piotrui Avenui, Ališerui Usmanovui („Metalloinvest“, „Megafon“ akcininkas),   Aleksejui Mordašovui („Severstal“, „Lenta“ akcininkas, TUI kelionių organizatoriaus dalininkas), Genadijui Timčenkai („Novatek“ ir SIBUR akcinių kapitalų dalies valdytojas), Aleksandrui Ponomarenka (Šeremetjevo oro uosto bendrasavininkas).

Į šį „juodąjį sąrašą“ taip pat pateko Vladimirui Putinui artimi kontroliuojamos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas bei valstybinės naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovas  Nikolajus Tokarevas. 

Sankcijų sąraše – ir draudimo bendrovė SOGAZ.

Be to, jame atsidūrė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Černyšenka, statybos ministras Irekas Fajzulinas, transporto ministras Vitalijus Saveljevas, taip taip aktorius ir kino režisierius Tigranas Keosajanas.

Iš viso šiame „juodajame“ sąraše – 26 Rusijos piliečiai.

Vokietijos ekonomikos ministerija sekmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl energetikos milžinės planuojamo sandorio, pagal kurį jos dukterinė įmonė „Dea“ būtų už 5,1 mlrd. eurų (17,6 mlrd. litų) perduota valdyti vienam Rusijos kontroliuojamam investiciniam fondui.

Ministerijos atstovė patvirtino savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą pranešimą, kad pradėtas tyrimas dėl RWE planų parduoti „Dea“, užsiimančią naftos ir dujų telkinių žvalgyba bei energetikos išteklių gavyba, Liuksemburge įregistruotam fondui „LetterOne“, kurį kontroliuoja Rusijos verslo grupė „Alfa Group“.

„Alfa Group“ priklauso milijardieriui verslininkui Michailui Fridmanui.

Ministerijos atstovė sakė AFP, kad tyrėjai aiškinsis, ar šis sandoris nepažeidžia Vokietijos strateginių interesų, apibrėžtų įstatymuose dėl eksporto, įskaitant energetinį saugumą.

Ji sakė, kad šis tyrimas truks du mėnesius ir teoriškai gali tapti pagrindu užblokuoti tą sandorį, nors kol kas „konkrečių įtarimų“ neturima.

„Uždraudimo kartelė labai aukšta“, – pažymėjo ji.

Kovą paskelbtame pranešime RWE nurodė, kad tikisi tą 5,1 mlrd. eurų sandorį užbaigti iki šių metų pabaigos.

Viena RWE atstovė sekmadienį sakė, kad bendrovei yra žinoma apie atliekamą tyrimą.

Šis sandoris yra esminė grandis RWE strategijoje, turinčioje sumažinti bendrovės įsiskolinimą ir suteikti lėšų investicijoms į energetikos sektoriaus pertvarką, šiuo metų vykstančią Europoje.
Apie planuojamą susitarimą buvo paskelbta vystantis krizei Ukrainoje, o Europai grasinant imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu.

Jį griežtai kritikavo Vokietijos įstatymų leidėjai, o opozicinė Žaliųjų partija ragino vyriausybę sustabdyti tą sandorį.

Planuojamas pardavimas taip pat pakurstė debatus dėl Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.

Prieš pasirašant sandorio sutartį, tokiam žingsniui dar turi pritarti 14 šalių, kuriose „Dea“ turi išteklių žvalgybos teises – įskaitant Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Egiptą ir Libiją – vyriausybės.

Didžiosios Vokietijos energetikos įmonės, ypač RWE ir E.ON, palaiko glaudžius ryšius su Rusija.