„Lietuvoje šiandien karšta – apie 30 laipsnių – karšta yra ir Lietuvos pasienyje sienos apsaugos prasme. Keletą savaičių mes turime migracijos srautų didėjimą. Prieš kurį laiką turėjome šių metų rekordą, kai į Lietuvą neįleidome virš 100 neteisėtų migrantų per parą. Tokių skaičių jau seniai neturėjome. Šiuo metu fiksuojama apie 60–70 valstybės sienos pažeidimų ir tiek pat neteisėtų migrantų kasdien mes neįleidžiame. Situacija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos arba prie Baltarusijos ir Latvijos sienos – kitokia. Ten tie srautai mažesni, Latvijoje visai jų nėra, prie Lenkijos sienos taip pat matome mažėjimą“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Buvo mėginta tyčia gadinti fizinį barjerą prie sienos su Baltarusija, tačiau daugiausiai ten, kur dar neįrengtos stebėjimo sistemos.
„Fizinio barjero diegimo darbai eina į pabaigą, liko mažiau nei 20 km. Nuo šių metų pradžios fiksavome apie šimtą fizinio barjero gadinimo atvejų. Tarp jų yra ir netyčiniai gadinimai vykdant statybos darbus, taip pat žvėrių. Nemažai buvo ir neteisėtų migrantų arba Baltarusijos pasieniečių gadinimo atvejų. Daugumą jų, apie 70 proc., buvo sugadinta ten, kur dar neturime sienos stebėjimo sistemų. Iki šių metų pabaigos planuojame visiškai užbaigti sienos stebėjimo sistemų diegimą ir turėti tą sistemą per visą Baltarusijos pasienį“, – teigė R. Liubajevas.
Daugiausiai pažeidimų pasieniečiai fiksuoja Švenčionių ir Dutiškių pasienio ruože, mat ten ne visur sudėtos stebėjimo sistemos.
Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože.
„Santykių [su Baltarusijos pasieniečiais] jokių neturime. Mūsų bendradarbiavimas, kuris egzistavo, nutrūko. Sunkiai dabar įsivaizduojama, kaip būtų galima organizuoti bendradarbiavimą su pareigūnais, kurie organizavo ataką prieš Lietuvą, prieš mus. Manau, kad artimiausiu metu ta situacija nepasikeis. [Baltarusijos pasieniečiai] padeda, pataria, kartais pjauna koncertiną arba fizinį barjerą ir įleidžia migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiek tiek pasikeitė ir srautai, ir pagrindiniai taškai. Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože, ypač Švenčionių, Dutiškių pasienio užkardos ruože. Ten [stebėjimo] sistemų yra ne visur, todėl neteisėti migrantai ar organizatoriai pasirenka tuos ruožus, kur lengviau prasmukti, tačiau pavyksta tuos pažeidimus laiku nustatyti ir migrantus sulaikyti“, – pasakojo VSAT vadas.
Pasieniečių sraigtasparnis gali matyti keleto kilometrų atstumu.
„Kasdien mūsų aviacijos valdybos orlaiviai naudojami sienos apsaugai. Šiuo metu beveik kiekvieną dieną mes naudojame savo sraigtasparnius“, – teigė R. Liubajevas.
Lietuvos pasieniečiams reikalingos papildomos pajėgos.
„Kadangi [migrantų] srautai išaugo, atsiranda vis daugiau ruožų, kuriuose fiksuojame valstybės sienos pažeidimus, mums reikia papildomų pajėgumų. Mes tai darome iš savo rezervo – skiriame papildomas pajėgas iš kitų rinktinių. Šiuo metu diskutuojame su Lietuvos kariuomene, policija dėl papildomų pajėgų skyrimo prie sienos su Baltarusija“, – tvirtino R. Liubajevas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjus kuro bei maisto prekių kainoms, nemaža dalis lietuvių vyksta į Baltarusiją apsipirkti pigiau, tačiau VSAT perspėja – jei nuvykus į priešišką valstybę jums kažkas nutiks, Lietuva tikriausiai bus bejėgė padėti.
„Mes nežinome, kas vyksta [su lietuviais, kirtusiais sieną], kadangi mūsų bendradarbiavimas su Baltarusijos pasieniečiais yra sudėtingas. Pilietis, išvykęs iš Lietuvos į Baltarusiją, buvo ten sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – apie nelaimėlį lietuvį kalbėjo VSAT vadas.
Tai nėra pirmas toks atvejis. Panašiai nutiko prieš keletą mėnesių į Baltarusiją vykusiam latviui, kuris šiuo metu yra uždarytas psichiatrijos ligoninėje, o Latvijos pareigūnai jam padėti negali.
„Apie tai, kad nepatariama vykti į Baltarusiją kalba ne tik pasieniečiai, bet ir saugumo departamentas, užsienio reikalų ministerija, vidaus reikalų ministerija. Kiekvienam, planuojančiam vykti į Baltarusiją, reikėtų labai rimtai įvertinti ir priimti sprendimą ir už tai atsakyti“, – teigė R. Liubajevas.
Dar prieš karą Ukrainoje, kai valstybės vadovė buvo Dalia Grybauskaitė, vienam Lietuvos raitosios policijos pareigūnui irgi nepasisekė Baltarusijoje. Tada jį taip pat sulaikė už narkotikų gabenimą ir įkalino, tačiau prezidentė sugebėjo nelaimėlį iš ten ištraukti. Dabar situacija kitokia.
„Manau, kad valstybė imsis visų įmanomų veiksmų, kad padėti tam piliečiui, bet tos galimybės šiuo metu yra gan ribotos. Situacija iš esmės pasikeitė. Vargu, ar mūsų konsulinės įstaigos galėtų suteikti konsulinę pagalbą. Neturime to bendradarbiavimo, kuris egzistavo su Baltarusijos pasieniečiais, todėl tokiam asmeniui būtų labai sudėtinga padėti“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Nors jau seniai aišku, kad Baltarusija yra išvien su Ukrainą bombarduojančia Rusija, lietuviai vis tiek stovi eilėse prie sienos, kad tik galėtų nusipirkti pigesnio kuro.
„Daugelis vykstančių į Baltarusiją deklaruoja vyksiantys aplankyti pažįstamus, gimines, nusipirkti vieną kitą daiktą“, – teigė R. Liubajevas ir pridėjo, kad dažniausiai tos kelionės užsibaigia pirmoje degalinėje.
Anksčiau pasieniečiai sieną gindavo pistoletais, dabar jau gavo ir automatinių ginklų.
„Jau praeitais metais, neteisėtos migracijos krizės metu, mūsų pareigūnai buvo atitinkamai instruktuojami, mokomi, kaip elgtis. Bet kada gali būti organizuojama kažkokia provokacija, todėl mūsų pareigūnai ginkluojami papildomai. Jeigu anksčiau mūsų pareigūnai saugodavo sieną tik pistoletais, šiuo metu tai daroma su automatiniais ginklais. Taip pat organizuojami mokymai, instruktažai ir aš manau, kad jie tikrai yra pasiruošę“, – sakė VSAT vadas.
Keliaudami į Baltarusiją apie savo laisves ir teises galite kuriam laikui pamiršti.
„Šiuo metu mūsų piliečiai tikrai gali keliauti Europoje ir reikėtų savo interesą nukreipti į Vakarų Europą, į demokratines valstybes. Jeigu priimamas sprendimas vykti į Baltarusiją, reikia pasverti, labai atsakingai priimti sprendimą, suprasti ir žinoti, kad gali būti organizuojama provokacija prieš jį ir valstybei tikrai bus sunku jam padėti“, – teigė R. Liubajevas.
