-
A. Mazuronis: mūsų žmonių teisės daug svarbesnės už migrantų teises 24
„Tai, ką mes darome Lietuvoje, yra kova su pasekmėmis. Mes turime žiūrėti, ar pakankamai darome kovai su to, kas dabar vyksta, priežastimis. Kovai su priežastimis mes darome tikrai per mažai ir to nepakanka. O dėl kovos su pasekmėmis visada galime šnekėti, ar čia mažiau maisto duoti ar daugiau, bet reikia aiškiai tiems žmonėms įvardinti, kad Lietuva nebus ta rojaus valstybė ir nebus keliu į Europos Sąjungą, tai čia ir tvorų statymas ir įstatymų nuostatų griežtinimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.
Tai šitoje vietoje žmogaus teises mes turime pamiršti ir labai aiškiai įvardinti, kad mūsų žmonių teisės yra daug svarbesnės, nei tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui XXI amžiaus viduryje.
„Darbietis sako nesutinkąs su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas pasirašiusiu, tačiau daug kritikos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų išsakiusiu prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak A. Mazuronio, žmogaus teisių principai neturėtų būti taikomi, kai nelegalūs migrantai yra pasitelkiami politinio spaudimo tikslams.
„Visiškai nesutinku su prezidentu, kai jis sako, kad čia kažkokias žmogaus teises reikia įžvelgti. Kokios čia žmogaus teisės gali būti, kai vyksta nenormali migracija, vyksta akivaizdus politinis veiksmas iš kaimyninės valstybės. Tai šitoje vietoje žmogaus teises mes turime pamiršti ir labai aiškiai įvardinti, kad mūsų žmonių teisės yra daug svarbesnės, nei tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui XXI amžiaus viduryje“, – tvirtino parlamentaras.
Darbo partijos frakcijos narys kartu akcentavo, kad ir pats šalies vadovas esą ne visada yra nuoseklus įvairiais žmogaus teisių klausimais.
„Man atrodo, šita situacija diktuoja labai aiškiai, kad žmogaus teisės mes turime trumpam pamiršti, bent jau taip, kaip aš supratau, kad prezidentas norėtų, jog būtų traktuojamos. Beje, labai keista, kad prezidentas tas pačias žmogaus teises skirtingomis situacijomis arba prisimena, arba užmiršta“, – teigė A. Mazuronis.
Per praėjusią parą, ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 92 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet pasienyje su Baltarusija iš viso sulaikyta 2 430 neteisėtų migrantų.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 2 430 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 30 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 1 769 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 380. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 124 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 77 Afganistano, 76 Rusijos, 74 Irano, 71 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 586. Šalčininkų rajone sulaikyti 540 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 457, Ignalinos – 391, Švenčionių – 201, Lazdijų – 153.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
-
I. Šimonytė: nei Lietuva, nei migrantai nėra suinteresuoti įklimpti procedūrose 4
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.
Premjerė sako nepritarianti išsakytoms pastaboms, tačiau neatmeta galimybės sprendimus dėl migrantų koreguoti, jeigu bus pateikta geresnių siūlymų.
„Aš nenorėčiau pritarti toms pastaboms, todėl, kad galimybė apskųsti sprendimą įstatymo yra numatytos. Pirmiausia sprendimas yra apskundžiamas Migracijos departamentui, kažkas yra galbūt išreiškęs kritiką, kad negalima skųsti tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą, bet tokių precedentų tikrai praktikoje yra pakankamai, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos vienas padalinys atlieka tikrinimus, kitas padalinys tikrina apeliacijas, tai labai svarbu, kad būtų atriboti žmonės Kinų siena vadinamąja tie, kurie priėmė sprendimą ir tie, kurie nagrinėja apeliaciją“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Didelė dalis žmonių, kurie atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos, jie atvyko į Baltarusiją nusipirkę turistinę vizą, turistinę kelionę. Labai sunku pagrįsti, kodėl Baltarusija šiems žmonėms atrodo nesaugi ir kodėl jie nusprendė keliauti į Lietuvą.
Pasak jos, šis sprendimas leidžia sprendimus priimti greičiau ir padeda neįklimpti procedūrose.
„Tokia praktika yra taikoma ir kitose šalyse ir tikrai leidžia sprendimą priimti kaip galima greičiau, todėl, kad įklimpti procedūrose, manau, kad yra nesuinteresuotas niekas: nei Lietuvos valstybė nėra suinteresuota, kad būtų įklimpta procedūrose, nei žmonės, ypatingai tie žmonės, kurie turi pagrindą prašyti politinio prieglobsčio“, – teigė premjerė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad absoliuti dauguma sprendimų, kuriuos priima Migracijos departamentas, yra netenkinti prieglobsčio prašymų, nes tam nėra pagrindo.
„Didelė dalis žmonių, kurie atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos, jie atvyko į Baltarusiją nusipirkę turistinę vizą, turistinę kelionę. Labai sunku pagrįsti, kodėl Baltarusija šiems žmonėms atrodo nesaugi ir kodėl jie nusprendė keliauti į Lietuvą. Baltarusija yra nesaugi pilietinei visuomenei, žurnalistams, žmonėms, turintiems kitą nuomonę nei ponas (Aliaksandras) Lukašenka, bet čia mes jau kalbame apie visiškai kitus dalykus“, – teigė ji.
Kalbėdama apie planus peržiūrėti pataisas Seimo rudens sesijoje, ministrė pirmininkė sakė, jog tai iš principo būtų galima padaryti, bet svarbu kalbėti apie konkrečius siūlymus.
„Jeigu dabar buvo kažkoks sprendimas, kuris būtų patobulinęs tą Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, bet neįklampinęs mūsų į ilgalaikes procedūras, kurios tęsiasi daug laiko ir apkrauna teismus darbu, kurio baigtis labai dažnai yra gana prognozuojama iš anksto, tai galima buvo tai padaryti ir dabar. Tačiau tų labai gerų idėjų neatsirado ir tai reiškia, kad galbūt jos atsiras rudenį ir įstatymo tikslinimas yra įmanomas, nematau čia nieko blogo ir taip vyksta“, – sakė I. Šimonytė.
„Tada, kai jau bus konkrečios mintys, konkrečios pataisos, konkrečios formuluotės, tada turbūt apie tai ir verta diskutuoti, nes dabar mes diskutuojame apie tokius labai bendrus konceptus, kaip žmogaus teisės, bet aš noriu priminti, kad Lietuva šioje situacijoje yra atsidūrusi būtent dėl to, kad ji labai aktyviai gynė Baltarusijos žmonių teises spręsti savo likimą per demokratinius rinkimus“, – pridūrė ji.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.
-
Seimo vadovė į kritiką dėl „išmestų žmogaus teisių“: ne laikas vaizdingoms kalboms 18
Komentuodama prezidento patarėjo Povilo Mačiulio pareiškimą, kad Seimo priimtomis pataisomis „žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę“, ji teigė, kad „dabar yra laikas ne vaizdingiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams“.
„Manau, kad dabar yra laikas ne vaizdingiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams, turint galvoje, kad kasnakt Lukašenka permeta į Lietuvą po kelias dešimtis migrantų, kurie yra tapę įrankiu šio diktatoriaus rankose, ir mūsų uždavinys yra apsaugoti Lietuvos žmones, Lietuvos valstybę. Jei viena ar kita klaida būtų padaryta, mes grįšime ir taisysime ją, tą esu pasakius ir prieš Seimo posėdį ir galiu pakartoti šiandien“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, jei šalies vadovas nuspręs vetuoti įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas, parlamentui reikės apsispręsti, ar šaukti dar vieną neeilinę sesiją.
Jei viena ar kita klaida būtų padaryta, mes grįšime ir taisysime ją, tą esu pasakius ir prieš Seimo posėdį ir galiu pakartoti šiandien.
„Mano supratimu, tai reikėtų daryti, kadangi situacija ekstraordinari ir mums reikia greitų sprendimų, ir tuomet balsuotume dėl veto“, – teigė parlamento pirmininkė.
Prezidentas G. Nausėda antradienį su Seimo pirmininke, vidaus reikalų ministre bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku aptars minimas pataisas žmogaus teisių aspektu prieš spręsdamas, ar jas pasirašyti.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad kritikuojamą nuostatą, kuria migrantams atimtos galimybės skųsti nepalankų sprendimą dėl jų prieglobsčio, galima būtų taisyti, kaip jau buvo pasiūlęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau balsuodamas per priėmimą Seimas pasirinko Vidaus reikalų ministerijos pirminį variantą be apeliacijos.
„Kai įstatymas buvo svarstomas neeilinės sesijos metu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) buvo pakoregavęs įstatymą dėl apeliacijos ir galima būtų tą nuostatą grąžinti, kaip ją buvo suformulavęs TTK, bet turint galvoje, kokioje situacijoje esame šiandieną, kai kasnakt permetami migrantai A. Lukašenkos rankomis į Lietuvą, mes turime numatyti pakankamai greitas procedūras ir, deja, pakankamai griežtas, kitaip galimybių apsiginti nuo šių atakų mes neturėsime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimas dėl migrantų, kertančių šalies sieną iš Baltarusijos, antplūdžio sušauktoje neeillinėje sesijoje praėjusią savaitę nutarė sutrumpinti migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras, apribojo jų teises į sprendimų apskundimą, laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje.
Pataisomis susiaurintos kitos jų teisės, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai, kadangi neliko apeliacijos dėl neigiamo atsakymo į prieglobsčio prašymą.