„Žalgiris“ nuo pat pradžių krito į duobę ir po pirmojo kėlinio atsiliko 16 taškų deficitu. Paskutinę mačo minutę atsilikimas sumažėjo iki 2 taškų, tačiau žalgiriečiai taip nė karto susitikime ir nepirmavo.
„Galvoju, kad pradėjome katastrofiškai, o to labai bijojome. Labai bijojome, kad Milanas mus išmuš iš ritmo, kad bus ta komanda, kuri bus fiziškesnė. Jie supranta namų aikštės pranašumą ir tai, ką reiškia žaisti tokias rungtynes. Gaila, bet pirmas kėlinys mums kainavo viską“, – po mačo žurnalistams iš Lietuvos sakė Jasikevičius.
– Kas galėjo lemti tokį pirmąjį kėlinį? Galbūt išmušė iš ritmo Milano aukštas penketukas?
– Taip, tai išmušė. Mes su treneriais daug neanalizavome (po rungtynių – aut. past.), bet vis tiek kalbėjome, kad su tuo aukštu penketuku prametėme labai daug laisvų metimų. Įdomu, koks tas vaizdas būtų, jeigu būtume pataikę laisvus metimus. Problema, kad mes neapsigynėme. Tos pačios pražangos.
Ir pagrindinis dalykas yra tai, ką ir pasakiau žaidėjams, kad mes šioje stadijoje esame su 7 naujais žaidėjais. Mes dauguma dar esame berniukai. Eurolygoje berniukai nelaimės. Čia laimi vyrai. Čia visų pirma yra kova už kiekvieną krepšinį, o tuomet prasideda kalba apie taktikas ir t.t.
Mes pirmoje pusėje kovą dėl kiekvieno centimetro tikrai pralaimėjome, pametėme galvas. Ir tie krepšininkai, ant kurių pirmajame kėlinuke statėme žaidimą. Kurie Eurolygoje jau yra patyrę. Labai malonu už tuos trečius kėlinius, bet gaunasi situacijos, kad tu turi kamuolį savo rankose, tačiau ateina Milano žaidėjas ir jį paima. Čia kažkoks jaunatviškumas, nepatyrimas. Noriu, kad žaidėjai suprastų, jog čia bus 10 mėnesių kovos už kiekvieną centimetrą ir tuomet – krepšinis. Jeigu jie tai supras, o ne ateis pasilinksminti, gerai praleisti laiko ir pasvaidyti tritaškių, tai mes potencialo turime.
– Ar tas tempas, kuriuo „Žalgirio“ nauji žaidėjai perpranta sistemą, yra logiškas?
– Logiškas. Mūsų paskaičiavimais, jis net yra greitesnis nei įprastai. Tik tiek, kad pas mus septyni nauji žaidėjai. Neišgirsite iš manęs daug pasiteisinimų, nes pati komanda žaidė pirmoje savo Eurolygos išvykoje ir tokioje fainoje atmosferoje tris kėlinius atrodė geresnė prieš tikrai neblogą ekipą. Mes nesuprantame ir tai yra logiška, bet man dėl to šilčiau nėra.
– Ko trūksta Alexui Perezui, kad jis žaistų lemiamais momentais?
– Apie Alexą dabar iš visų yra uždėtas kažkoks kryžius. Kaip pasakyti, kad neprisidirbčiau… Kai pasirašėme sutartį su Alexu, žinojau, kad komandoje yra keturi įžaidėjai. Žinojome, kad bus septyni naujokai. O dabar kažkodėl visi nori klausti apie Alexą Perezą. Jis dirba labai gerai. Kai situacija yra kritinė, yra normalu, kad treneris rinksis kitus žaidėjus, kurie jau yra patyrę tokią atmosferą.
Tai buvo kiekvienais metais. Dabar žaidėjai, kurie rungtyniauja už 2 ar 1,5 milijono, atrodė apgailėtini ir kažkas juos nuolat skalpuodavo. Dabar atėjo Alexas. Jis yra savo rogėse ir viskas su juo yra gerai. Jeigu kažkas būtų įmetęs laisvus tritaškius ir laikytųsi komandinių taisyklių, tuomet mes dabar apie Alexą nekalbėtume. Reikėtų žiūrėti globalinę situaciją, nes vienas žaidėjas nėra taip svarbu, kaip visko visuma. Visumoje mes pralaimėjome pirmąjį kėlinį, kuris kainavo rungtynes.
– Rokas Jokubaitis nepakilo nuo suolo. Ko jam trūksta?
– Trūksta, kad komandoje būtų mažiau krepšininkų. Rungtynėse, kurios vyksta taškas į tašką, jis nežais. Vienas žmogus nuo antrojo kėlinio vidurio tempė komandą ir žinojau, kad jis gali atlaikyti didžiulius fizinius krūvius. Kalbėti apie Jokubaitį nėra jokio tikslo.
– Ar metas kalbėti apie Thomaso Walkupo žingsnį į naują lygį?
Mes dauguma dar esame berniukai. Eurolygoje berniukai nelaimės. Čia laimi vyrai.
– Nereikia dabar daryti spėliojimų. Suprantu, kad jums reikia užpildyti puslapius, o dabar atsirado pretekstas, bet reikia žiūrėti į visumą. Čia nėra tenisas. Mums reikia, kad komanda funkcionuotų kaip vienas kumštis. Dabar komanda yra nauja, su septyniais naujokais. Kad ji dabar būtų kaip vienas kumštis, kad visi sutarčių pasirašymai būtų nuostabūs su visais mūsų resursais yra nelogiška. Taip nebūna. Būtų utopija.
– Šįvakar buvo nemažai situacijų, kai kamuolys būdavo atkovojamas ir tuoj pat prarandamas. Ar tai fiziškumo nesupratimo lygis?
– Arba vaikiškumo lygis. Tą patį sakėme, kad mes dar vaikučiai. Atrodo, jog jau turime kamuolį, bet ne, iš mūsų atima. Ir taip būna visada. Jie nesupranta, kad čia yra kiečiausia lyga pasaulyje. Čia su NBA neturi nieko bendro. Čia yra žymiai sunkiau, čia yra žymiai didesnis fiziškumas. Čia reikia luptis. Jūs įėję į archyvus šias frazes jau rasite. Jie nesupranta šito. Jeigu „Fenerbahče“ žmonės Belgrade nesuprato, tai ką mūsų vyrams kalbėti? Reikia laiko.
– Rungtynių pabaigoje užspaudėte Michaelą Rollą, bet teisėjai jo pažeidimo nepastebėjo. Kas ten galėjo būti – žingsniai arba vidurio linija?
– Aš nemačiau. Jūs tikrai padarysite savo išvadas. Man jau eina žinutės.
– Ar jūsų akimis šiųmetinė situacija su žaidėjų įsivažiavimu yra tokia pati, kaip ir ankstesniais metais?
– Labai panaši. Čia yra žmonių žaidimas. Ar žmonės persilauš, ar ne. Vieni labiau persilaužia, kiti ne. Mes jų lauksime. Kitų variantų neturime.
– Šįvakar starto penkete buvo Landale’as ir Hayesas. Kokia buvo to idėja?
– Iš mano pusės buvo nebloga idėja, bet ji absoliučiai nepasiteisino (šypsosi). Galbūt kai kurie nesuprato, kokį pranašumą turi prieš varžovus. Vėliau išėję Jankūnas su Gebenu tai visai suprato. Tu gali tam pasiruošti, bet viską reikia praeiti. Vėliau idėja veikė 2,5 kėlinio. Spaudoje kalbėti apie kažkokius pranašumus yra truputį negražu, bet jūs patys žiūrite rungtynes, dar peržiūrėsite kelis kartus. Vėliau pasiteisino viskas, ką mes norėjome daryti. Bet kai pirmą kėlinį pralaimi 16 taškų, tuomet šiai komandai išvykoje yra sunkoka sugrįžti. Mes tai padarėme, bet visgi yra 0-2.
