Trakuose dvi dienas varžėsi daugiau negu 200 baidarininkų ir kanojininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Trakuose paaiškėjo kurios įgulos vyks į šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes. Keturviečių baidarių 500 m varžybose dalyvaus Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Dviviečių baidarių 500 m rungtyje olimpinėse žaidynėse startuos M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas.

Po Lietuvos taurės varžybų, atsižvelgiant į Trakuose parodytus rezultatus, bus atrinktos ir dar dvi arba trys įgulos, kurios dalyvaus paskutinėse olimpinių žaidynių atrankos varžybose gegužės 8-9 d. Vengrijoje.

Olimpinėje atrankoje tikrai dalyvaus dvivietę kanoją irkluojantys Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas. 500 m distanciją H. Žustautas ir V. Korobovas įveikė per 1 min. 48,572 sek. ir artimiausius persekiotojus aplenkė 2,373 sek.

„Prieš šį sezoną dalyvavome net keturiose treniruočių stovyklose, daugiau negu įprastai. Įdėta daug darbo, išlieta daug prakaito, bet mūsų pasirodymas olimpinėje atrankoje priklausys nuo oro sąlygų. Mes abu irkluojame iš vienos pusės. Jeigu bus vėjas iš kairės, mums reiks daugiau vairuoti, o ne irkluoti. Mes tapsime nekonkurencingi, nes fiziškai neįmanoma prilygti varžovams tokiame lygyje. Todėl labai svarbu, kad nebūtų vėjo iš kairės ir galėtume parodyti viską, ką galime“, – sakė H. Žustautas.

„Mes vieninteliai pasaulyje tokiame lygyje irkluojame iš vienos pusės. Viskas priklausys nuo oro sąlygų. Į olimpines žaidynes patenka tik viena valtis, o daug stiprių dviviečių iš įvairių pasaulio šalių dar neturi olimpinių kelialapių. 500 metrų distanciją jau prisijaukinom, bet tobulėjimui ribų nėra. Labai norisi patekti į olimpines žaidynes ir kovosim iš visų jėgų dėl olimpinio kelialapio“, – teigė V. Korobovas.

Lietuvos taurės varžybose H. Žustauto ir V. Korobovo duetas laimėjo ir dviviečių kanojų 200 m rungtį, nuotolį įveikę per 39,56 sek. Vienviečių kanojų 200 m distancijos nugalėtoju tapo H. Žustautas, antroje vietoje finišavusį V. Korobovą aplenkęs 0,399 sek.

Tituluoti varžovai stojo prie starto linijos ir vienviečių baidarių 200 m varžybose. Nugalėtoju tapęs I. Navakauskas nuotolį įveikė per 36,157 sek. ir antroje vietoje likusį A. Seją aplenkė vos 0,592 sek.

Vienviečių baidarių 500 m varžybose Lietuvos taurę laimėjo Viktoras Čaplinskij, distanciją įveikęs per 1 min. 45,418 sek. Vienviečių baidarių 1000 m rungtyje nepralenkiamas buvo A. Olijnikas. Distanciją per 3 min. 57,333 sek. įveikęs A. Olijnikas artimiausią persekiotoją Ričardą Nekriošių aplenkė 3,389 sek.

Moterų varžybose net trijose distancijose nugalėtoja tapo Gabrielė Čerepokaitė. Ji laimėjo vienviečių kanojų 200 m varžybas (54,061 sek.) ir vienviečių kanojų 500 m rungtį (2 min. 34,771 sek.). Dar vieną taurę G. Čerepokaitė laimėjo kartu su Vytaute Gauryte 500 m dviviečių kanojų varžybose (2 min. 20,451 sek.).

Geriausiojo titulas jau trečius metus atiteko baidarininkui Mindaugui Maldoniui. Jam įteikta 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių čempiono kanojininko Vlado Česiūno taurė.

M. Maldonis praėjusiais metais padėjo iškovoti kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes net dviem Lietuvos įguloms – keturvietei baidarei 500 m distancijoje ir dvivietei baidarei 500 m nuotolyje. Be to M. Maldonis iškovojo du aukso medalius pasaulio taurės varžybų etapuose – pirmame etape laimėjo su keturviete įgula, antrame – su dviviete.

„2023 metus sėkmingai pradėjome nuo pasaulio taurės etapų, kur kiekviename jų laimėjome po aukso medalį. Tačiau pagrindinėmis varžybomis buvo pasaulio čempionatas, kuriame pavyko iškovoti olimpinius kelialapius net dviem komandom. Toks ir buvo pagrindinis sezono tikslas, – sakė M. Maldonis. – Prestižinėje keturviečių baidarių rungtyje iškovotas olimpinis kelialapis buvo kažkas tokio įspūdingo. Buvo įdėta daug sunkaus darbo, daug emocijų ir tas emocijas gali dalintis kartu su draugais, su kuriais tu sportavai ne vienerius metus ir ne vieną sezoną tam ruošeisi. Tai yra nuostabus dalykas ir motyvuoja toliau sunkiai dirbti ir atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.“

Kas taps geriausiu Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotoju lėmė sirgalių balsai internete bei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos ekspertų komisijos balsai. Labai atkakliai vykusiuose sirgalių rinkimuose daugiausia balsų gavo keturvietėje baidarėje olimpinį kelialapį kartu su M. Maldoniu iškovojęs ir neolimpinėje 200 m vienviečių baidarių rungtyje pasaulio čempionu tapęs Artūras Seja. A. Seja surinko 499 balsus ir M. Maldonį aplenkė vos 2 balsais.

Olimpinio čempiono taurė M. Maldoniui atiteko susumavus sirgalių ir ekspertų balsus.

Į titulą taip pat pretendavo dar du olimpinės keturvietės nariai Simonas Maldonis ir Ignas Navakauskas, olimpinį kelialapį su dviviete baidare iškovojęs Andrejus Olijnikas bei neolimpinėje vienviečių kanojų 200 m rungtyje Europos čempiono vardą iškovojęs Henrikas Žustautas.

„Visada yra sunkiau apginti titulą, nei iškovoti, nes kiekvieną kartą tai reikia pasiekti iš naujo. Tai nėra kažkoks garantuotas dalykas. Nors ant taurės jau trečią kartą puikuojasi mano pavardė, bet čia galėtų būti bet kuris mano komandos draugas – Andrejus, Ignas, Simonas, Artūras. Visi jie buvo komandos dalimi ir jie taip pat nusipelno būti įvardinti geriausiais, – teigė M. Maldonis. – Visada konkurencija skatina tobulėti. Lietuvoje esanti vidinė konkurencija netgi labiau veda į priekį, nes tu nori ir tarp draugų būti stipriausias. Kas tai bebūtų – ar sirgalių balsavimas, ar treniruotė. Tai visada veda į priekį geresnių rezultatų link.“

Praėjusiose 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse M. Maldonis buvo vienintelis Lietuvos atstovas baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Į Paryžių vyks mažiausiai penki Lietuvos baidarininkai, o kovą dėl olimpinio kelialapio dar tęsia H. Žustauto ir Vadimo Korobovo irkluojama dvivietė kanoja.

„Kaip visada, tikslai yra patys didžiausi. Visi mes norime olimpinių medalių, visi norime parvežti Lietuvai auksą. Ar tai bus įmanoma, pamatysime būtent varžybų dieną. Bandysim. Tam ruošiamės, tam treniruojamės. Vieną dieną gali laimėti vieni, kitą dieną – kiti. Tikėkimės, kad tai bus mūsų diena ir galėsime pasidžiaugti gerais rezultatais – vylėsi geriausias 2021-2023 m. Lietuvos baidarininkas. – Olimpinėse žaidynėse sumažėjus sprinto rungčių, konkurencija ženkliai padidėjo. Dauguma perėjo į 500 metrų nuotolį ir dabar tie patys baidarininkai gali startuoti tiek keturvietėje, tiek dvivietėje. Todėl stiprių sportininkų, galinčių konkuruoti dėl aukščiausių vietų yra tikrai labai daug. Finiše kartais lemia vos kelios sekundės dalys. Keliasdešimt centimetrų gali lemti ar laimėsi medalį, ar liksi šeštoje vietoje.“

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo ir iškovojo vieną medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas laimėjo bronzą dviviečių baidarių 200 m distancijoje.

Rugpjūčio 23-27 d. Duisburge (Vokietija) vyksiančiose planetos pirmenybėse, kur bus kovojama dėl kelialapių į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, dalyvaus mažiausiai keturios Lietuvos įgulos. Galutinė rinktinės sudėtis paaiškės po Lietuvos čempionato.

Penktadienį buvo išdalinta vienuolika medalių komplektų ir trys kelialapiai į pasaulio čempionatą 500 m distancijose.

Didžiausia intriga buvo olimpinėje keturviečių baidarių 500 m rungtyje. Lietuvos čempionais tapo ir vietą pasaulio čempionate užsitikrino favoritais laikyti Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Arturas Seja. Čempionai distanciją įveikė per 1 min. 19,49 sek. ir artimiausius persekiotojus aplenkė 1,046 sek. Antrą vietą užėmė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas kartu su Tomu Jusevičiumi ir Viktoru Čaplinsku.

„Buvo įdomu kovoti, nes varžovai pademonstravo gerą sportinę formą. Bet jautėmės užtikrintai ir tikėjome, kad galime laimėti. Konkurencija labai geras dalykas. Dėl to Lietuvos čempionate yra maksimalus susikaupimas, nes tik šalies čempionai gali dalyvauti pasaulio čempionate“, – sakė su keturviete šiais metais pasaulio taurės varžybų etapą laimėjęs M. Maldonis.

„Pergalė nebuvo lengva. Lietuvoje turime stiprius konkurentus, kurie neleidžia atsipalaiduoti. Tikslą įvykdėme. Dabar visa koncentracija pasaulio čempionatui. Pasaulio čempionate bus išdalinta dešimt kelialapių į olimpines žaidynes. Bet tarp jų turi būti visų žemynų atstovai. Todėl bus labai atkakli kova tarp stiprių Europos komandų“, – teigė prieš savaitę Europos žaidynėse su keturviete devintą vietą užėmęs A. Seja.

Dėl vietos Lietuvos rinktinėje ir kelialapių į pasaulio čempionatą buvo kovojama ir olimpinėse dviviečių baidarių bei dviviečių kanojų 500 rungtyse.

Dviviečių baidarių varžybose triumfavo praėjusių metų pasaulio vicečempionai ir Europos čempionato prizininkai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Lietuvos čempionai distanciją įveikė per 1 min. 29,137 sek. ir artimiausius persekiotojus aplenkė 4,8 sek.

Dviviečių kanojų varžybose nepralenkiami buvo Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas. Nugalėtojai nuotolį įveikė per 1 min. 41,651 sek. ir artimiausius varžovus aplenkė 2,055 sek.

„Pagrindinis planas buvo laimėti Lietuvos čempionatą ir užsitikrinti vietą pasaulio čempionate. Gerai atidirbome iki finišo ir padarėme viską, kad laimėtume. Nebuvo lengva, nes irklavome nuovargio fone. Šiame sezono etape visas dėmesys buvo Europos žaidynėms ir būtent joms koncentravomės, kad būtume geriausios sportinės formos“, – komentavo Europos žaidynių čempionu vienviečių kanojų 200 m distancijoje tapęs H. Žustautas.

„Po Lietuvos čempionato skirsime šiek tiek laiko poilsiui, o vėliau sunkiai dirbsime prieš pasaulio čempionatą. Mūsų distancijoje į olimpines žaidynes pateks aštuonios stipriausios pasaulio čempionato įgulos. Bus labai sunku, bet kovosime iš visų jėgų. Tikimės, kad bus palankios oro sąlygos. Mes abu irkluojame iš tos pačios pusės – vieninteliai tokie Europoje ir mums labai svarbu iš kurios pusės pučia vėjas. Tenka papildomai vairuoti ir tai neprideda jėgų. Bet yra kaip yra ir esam pasiryžę kovoti dėl olimpinio kelialapio“, – tvirtino Europos žaidynėse dviviečių varžybose septintą vietą su H. Žustautu užėmęs V. Korobovas.

Lietuvos čempionato vienviečių baidarių 500 m varžybas laimėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Nekriošius, distanciją įveikęs per 1 min. 45,453 sek. Vienviečių kanojų varžybose nugalėtoju tapo Edvinas Šakinis, finišo liniją kirtęs per 1 min. 53,884 sek.

Keturviečių kanojų varžybose aukso medalius iškovojo Artūras Golovač, Edvinas Šakinis, Osvaldas Murza ir Ignas Serafinas. Čempionai nuotolį įveikė per 1 min. 39,435 sek.

Penki medalių komplektai išdalinti moterų varžybose. Vienviečių baidarių varžybose Lietuvos čempionato auksą laimėjo Kotryna Glemžaitė (1 min. 59,599 sek.). Vienviečių kanojų varžybas laimėjo Gabrielė Čerepokaitė (2 min. 23,051 sek.).

Dviviečių baidarių čempionėmis tapo Rasa Vaičikonytė ir Liucija Railaitė (1 min. 52,509 sek.). Dviviečių kanojų nuotolį greičiausiai įveikė Gabrielė Baltrušaitytė ir Marija Markevičiūtė (2 min. 10,708 sek.). Keturviečių baidarių varžybose Lietuvos čempionėmis tapo R. Vaičikonytė, K. Glemžaitė, L. Railaitė ir Indrė Savickytė (1 min. 46,052 sek.).

Iš viso Lietuvos čempionate bus išdalinti 33 medalių komplektai. Šeštadienį Trakuose baidarininkai ir kanojininkai varžysis 1000 m distancijoje, o sekmadienį medalius išsidalins 200 m nuotolyje.

Birželio 21 d. žaidynėse jėgas bando ir lietuviai – baidarių ir kanojų irkluotojai, krepšininkai, BMX dviratininkai, padelio vyrų dvejetas ir lengvaatlečiai. Pastariesiems tai buvo jau antroji varžybų diena į Europos žaidynių programą įtrauktame žemyno komandų čempionate.

Iš viso rekordinėje mūsų šalies delegacijoje trečiose Europos žaidynėse – net 130 sportininkų. Jie dalyvauja 22 sporto šakų varžybose. 

Apie 12 km nuo Krokuvos esančioje Kryspinuvo įlankoje trečiadienį prasidėjo Europos žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Čia sportininkai tuo pačiu kaunasi ir dėl Europos čempionato apdovanojimų.

Pirmąją dieną startavo trys Lietuvos įgulos. Visos jos iškovojo tiesioginius kelialapius į finalus.

Keturviečių baidarių 500 m distancijos antrajame atrankos plaukime Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja finišavo per 1 min. 21,516 sek. ir užėmė trečiąją vietą. Būtent trys pirmosios valtys iškart žengė į finalą. Greičiau už lietuvius irklavo Ispanijos (1.20,713) ir Latvijos (1.21,373) baidarininkai.

M.Maldoniui po kiek daugiau nei valandos teko vėl sėsti į baidarę – šįkart dvivietę. Jo ir Andrejaus Olijniko įgula 500 m distancijoje varžovams vilčių nepaliko. Jie pelnė vienintelį savo atrankos plaukimo tiesioginį kelialapį į finalą. Lietuvių laikas – 1 min. 30,377 sek. Antrą vietą užėmę Prancūzijos baidarininkai lietuviams pralaimėjo daugiau nei 2,5 sek. (1.32,980).

„Turėjau pusantros valandos tarpą tarp lenktynių. Tai yra optimalus laikas, per kurį galima spėti atsigauti, šiek tiek užkąsti ir vėl startuoti. Tą rodo ir rezultatas. Iškart po keturviečių finišo atsigėriau mineralų, tada kineziterapeutas atpalaidavo kai kuriuos įsitempusius raumenis, po to išbandėme limfodrenažines kojines, kurios dar ir šaldo. Šaldžiau ir galvą, kad neperkaistų”, – po dviviečių finišo kalbėjo M.Maldonis.

„Turėjome savo tikslus, kuriuos įvykdėme maksimaliai. Nenorėjome šiandien apsikrauti dar daugiau startų, nes šiandien tikrai karšta ir tvanko. O mums šis sezonas prasidėjo šaltomis sąlygomis, pripratome prie jų, todėl čia reikia papildomų priemonių prisitaikyti”, – paaiškino A.Olijnikas.

Vyrų dviviečių kanojų 500 m distancijos pirmajame atrankos plaukime trečias finišavo Henriko Žustauto ir Vadimo Korobovo duetas – 1 min. 41,160 sek. Jis akimirksiu aplenkė vengrus (1.41,313). Vietas finale taip pat pelnė Italijos (1.40,380) ir Ispanijos (1.40,427) atstovai.

Dviviečių baidarių ir kanojų finalai vyks ketvirtadienį, keturviečių – penktadienį.

„Smagu, kad iškart patekome į finalą. Mums psichologiškai reikėjo tokio plaukimo, kad atsirastų pasitikėjimas savo jėgomis. Nes sezono pradžia buvo sudėtinga. Pasaulio taurės abiejuose etapuose neparodėme, ką galime. Atidirbome gerai. Konkurentai buvo stiprūs, bet paskutiniu yriu pavyko juos suvalgyti. Smagu”, – po finišo džiaugėsi H.Žustautas.

Jam pritarė ir V.Korobovas: „Esame sprinteriai ir visada galingai finišuojame. Kai tik jau tik priplaukinėja prie finišo, mes dar galime pridėti. Gal tik anksčiau iš pradžių per toli paleisdavome varžovus ir nebespėdavome aplenkti. Dabar visą distanciją atidirbome labai tvarkingai, nepaleidome toli, prie 200 m žymos pradėjome finišuoti ir viskas pavyko.”

Dviviečių kanojų 500 m distancijos finalas vyks ketvirtadienį 16.16 val. Lietuvos laiku. Bet iki svarbiausio kanojininkams starto H.Žustauto laukia įtemptas grafikas. Šiandien vakare 2015 m. Europos žaidynių čempionas kartu su krepšininke Kamile Nacickaite neš Lietuvos vėliavą žaidynių atidaryme, o rytoj 11.07 val. startuos 200 m vienviečių kanojų atrankoje.

„Atidaryme stengsiuosi užtrukti kuo trumpiau. Ryte vienviete bus tarsi prasiirklavimas, nesistengsiu žūtbūt patekti į finalą, kad pataupyčiau jėgas dviviečių finalui. Jis bus po penkių valandų nuo atrankos, tai ten jau lupsime kiek eina”, – teigė olimpietis.

V.Korobovas rytoj taip pat startuos du kartus. Jis jau po vyrų dviviečių finalo išmėgins jėgas dar nė karto nebandytoje rungtyje – mišrių dviviečių 200 m lenktynėse, kuriose irkluos kartu su Gabriele Čerepokaite. Ši sportininkė ryte varžysis 200 m distancijoje vienviete.„Nė karto neirklavome kartu, bus debiutas. Gal kada ši rungtis taps olimpine, tad kodėl nepabandžius”, – sakė V.Korobovas.

Olimpinėje dviviečių baidarių 500 metrų distancijoje nepralenkiami buvo Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Praėjusių metų šios rungties pasaulio vicečempionai ir Europos čempionato prizininkai nuotolį įveikė 1 min. 32,83 sek. Artimiausius persekiotojus lietuviai aplenkė 0,29 sek.

Antrą vietą užėmė šios rungties praėjusių metų Europos vicečempionas vokietis Feliksas Frankas su nauju porininku Martinu Hilleriu. Trečioje vietoje finišavo 2022 m. pasaulio čempionato prizininkai ir Tokijo olimpinių žaidynių čempionai 1000 m distancijoje australai Jeanas van der Westhuyzenas ir Thomas Greenas.

„Prisipažinsiu, kad aukso nelabai tikėjomės. Bet visada eini kovoti dėl pačių aukščiausių vietų, tuo pačiu ir dėl aukso. Labai džiaugiamės, kad šįkart pavyko jį iškovoti. Mums su porininku pavyksta susikoncentruoti startams tada, kada labiausiai reikia. Prieš startą tinkamai susikaupėme, išbandėme naują strategiją ir ji pasiteisino. Pabandėme nuo pat starto linijos dominuoti trasoje. Tas pavyko ir pakako jėgų iki pat finišo“, – komentavo A.Olijnikas.

„Šiose varžybose bandėme naują taktiką. Jeigu pernai mes garsėjome kaip gerai finišuojantys baidarininkai, tai dabar siekėme ir gerai startuoti. Nuo pat starto užėmėm lyderių poziciją ir ją išlaikėme iki finišo. Šiose varžybose gerai jaučiausi fiziškai, nes pirmajame pasaulio taurės varžybų etape sirguliavau ir buvo aukšta temperatūra. Gera savijauta padėjo pasiekti puikų rezultatą“, – sakė M.Maldonis.

Pirmajame pasaulio taurės varžybų etape prieš dvi savaites, M.Maldonis ir A.Olijnikas užėmė septintą vietą.

Paskutinę varžybų dieną sekmadienį startavo dar du Lietuvos kanojininkai. Vienviečių kanojų 500 m A finale Vadimas Korobovas nuotolį įveikė per 1 min. 56,03 sek. ir iškovojo 7 vietą. Tos pačios rungties B finalą laimėjo Henrikas Žustautas. Lietuvis finišavo per 1 min. 58,56 sek. ir galutinėje varžybų įskaitoje užėmė 10 vietą.

Pasaulio taurės varžybų antrajame etape iš viso A finaluose kovojo keturios Lietuvos įgulos.

Olimpinėje keturviečių baidarių 500 m distancijoje šeštadienį per žingsnį nuo medalio ketvirtoje vietoje liko pirmojo etapo nugalėtojai Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Finale nuotolį per 1 min. 25,73 sek. įveikusią lietuvių keturvietę nuo medalio skyrė mažiau nei sekundė. Šios rungties B finalą laimėjo kita Lietuvos keturvietė Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Tomas Jusevičius ir Viktoras Čaplinskis. Galutinėje rikiuotėje B finalo laimėtojai užėmė 10 vietą.

Olimpinėje vienviečių baidarių 1000 m distancijoje A.Olijnikas A finale užėmė devintą vietą.

Olimpinėje dviviečių kanojų 500 m distancijoje H.Žustautas ir V.Korobovas buvo diskvalifikuoti už taisyklių pažeidimą.

Vieną aukso medalį iškovoję Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai komandinėje įskaitoje pasidalijo 9-ą vietą su Latvijos ir Taivano atstovais.

Daugiausia medalių Poznanėje iškovojo varžybų šeimininkė Lenkijos rinktinė. Lenkų sąskaitoje 11 apdovanojimų: 6 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos. 11 medalių laimėjo ir Ukrainos rinktinė: 3 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos. Trečią vietą užėmė Kinijos atstovai su 7 medaliais: 2 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos.

Iš viso medalius laimėjo 16-os valstybių sportininkai.

Lietuvos baidarininkai atlaikė beprotiškas lenktynes ir finišavo antrojoje vietoje sekmadienį Halifakse (Kanada) pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate.

Tai pirmasis toks svarus šio dueto pasiekimas.

Dar prieš mėnesį buvo daug diskusijų, ar du pajėgūs baidarininkai galėtų sudaryti duetą pasaulio čempionate.

31 metų M.Maldonis pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse yrėsi vienviete, o 34 metų A.Olijnikas savo svarbiausius pasiekimus buvo laimėjęs su Ričardu Nekriošiumi.

Suprasti akimirksniu

A.Olijinikui tai ketvirtasis aukščiausios prabos medalis. 2011 metais pasaulio čempionate su R.Nekriošiumi jis laimėjo sidabrą 500 m dviviete baidare varžybose, o 2018 metais – bronzą. 2021 m. Europos čempionate dviviete baidare 1000 m distancijoje laimėta bronza.

Iš Daugų kilęs M.Maldonis yra laimėjęs pasaulio taurės etapą 200 m baidare, o pernai vienintelis iš Lietuvos baidarininkų ir kanojininkų dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 10 vietą.

Trečiu rezultatu iš pusfinalio į devynių įgulų finalą įplaukę lietuviai svarbiausią metų startą pasitiko šaltakraijiškai.

Finalas prasidėjo dviem startais, nes per pirmą Ukrainos įgula startavo anksčiau už kitus, tad visoms komandos teko iš naujo užimti pozicijas vandenyje.

Iš vėžių neišsimušę lietuviai pradėjo galingai ir kurį laiką laikėsi antri.

Įpusėjus distancijai jie buvo ketvirti, bet kova vyko labai atkakli ir mūsiškiai net buvo įsiveržę į pirmąją vietą antrojoje distancijos pusėje.

Galiausiai pirmi finišo liniją krito vengrai Bence Nadas ir Balintas Kopaszas, o lietuviai – antri.

A.Olijinikas iš džiaugsmo užgriuvo ant priekyje baidarės sėdėjusio M.Maldonio, kuris patenkintas taškė vandenį irklu.

500 m distanciją jie įveikė per 1 min. 35,56 sek.

Iki aukso mūsų šalies vyrams trūko tik 0,57 sek.

Bronza atiteko australams Jeanui Westhuyzenui ir Thomasui Greenui (1 min. 35,85 sek.).

Keturios iš jų jau užsitikrino vietas šeštadienį vyksiančiuose finaliniuose plaukimuose tarp devynių geriausiųjų.

Penktadienį vyko 67 kvalifikacijos ir pusfinalių plaukimai.

Greičiausioje baidarių irklavimo rungtyje – 500 m keturviečių varžybose į finalą pateko Lietuvos keturvietė Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Kvalifikacijoje lietuviai distanciją įveikė per 1 min. 22,35 sek. ir savo plaukime užėmė 3 vietą bei pateko į pusfinalį. Pusfinalyje mūsų šalies keturvietė pagerino rezultatą, distanciją įveikė per 1 min. 19,89 sek. užėmė trečią vietą. Būtent pirmosios trys vietos pateko į finalą.

Dviviečių kanojų 500 m finale irkluos ir Lietuvos kanoja dvivietė Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas. Kvalifikacijos plaukime lietuviai nuotolį įveikė per 1 min. 44,05 sek. ir finišavo 6 vietoje. Į finalą tiesioginį bilietą iškovojo tik plaukimo nugalėtojai. Pusfinalyje H. Žustautas ir V. Korobovas gerokai pagerino rezultatą ir distanciją įveikę per 1 min. 39,37 sek. užėmė trečią vietą. Pirmosios trys vietos ir iškovojo kelialapius į finalą.

H. Žustautas ir V. Korobovas vietas finale užsitikrino ir neolimpinėje 200 m vienviečių kanojų distancijoje. Kvalifikacijoje H. Žustautas nuotolį įveikė per 39,23 sek. savo atrankos plaukime užėmė 2 vietą. Antrame kvalifikacijos plaukime V. Korobovas finišavo per 40,72 sek. ir buvo trečias. Geriausiųjų trejetai iškart pateko į finalą.

Lietuviams nepavyko iškovoti vietos finale vienviečių baidarių 1000 m varžybose. Kvalifikacijos plaukimuose Andrejus Olijinkas (3 min. 30,81 sek.) ir Ričardas Nekriošius (3 min. 35,04 sek.) užėmė 4 vietas ir pateko į pusfinalį. Pusfinalyje reikėjo patekti į trejetą, tačiau to nepavyko padaryti nei vienam lietuviui. R. Nekriošius distanciją įveikė per 3 min. 36,77 sek. ir finišavo ketvirtas. Jis plauks B finale ir kovos dėl 10-18 vietų. A. Olijnikas pusfinalyje finišavo per 3 min. 37,09 sek. ir užėmė 7 vietą bei plauks C finale.

Šeštadienį kovas kvalifikacijoje pradės dar viena Lietuvos baidarininkų įgula. R. Olijnikas ir M. Maldonis startuos dviviečių baidarių 500 m distancijoje. Šeštadienį vyks ir visų rungčių finalai.

Kas taps geriausiu 2021 metais lėmė 15min.lt portalo skaitytojų ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (BKI) ekspertų komisijos balsai.

„Visą laiką tikėjau, kad galiu atsidurti tarp tų tituluotų Lietuvos baidarininkų ir kanojininkų, kurie yra išrinkti geriausiais mūsų šalyje ir yra laimėję olimpinio čempiono taurę. Pagaliau ir man tai pavyko įgyvendinti. Jau praėjusio sezono pabaigoje jaučiau, kad nusipelniau įsirašyti savo pavardę tarp šių pasaulio bei Europos čempionų ir olimpinių prizininkų“, – BKI.lt sakė Tokijo olimpinėse žaidynėse 10 vietą iškovojęs M. Maldonis.

Vienintelį kelialapį į Tokiją iš Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų iškovojusiam M. Maldoniui kelią į olimpines žaidynes atvėrė pergalė pasaulio taurės varžybose.

„Debiutas olimpinėse žaidynėse labai motyvuoja ir toliau siekti pergalių. Noriu iškovoti kelialapį ir į Paryžiaus olimpines žaidynes ir ten pasirodyti dar geriau. Norėtųsi patirti ką reiškia olimpinės žaidynės su žiūrovais, nes dėl pandemijos Tokijuje sportininkai buvome tiesiog vieni. Todėl tikiuosi, kad Paryžiuje teks patirti ką reiškia žiūrovų palaikymas. Ypač toje rungtyje, kuriai ruošiuosi daugelį metų, o ne tik aštuonis mėnesius. Olimpinėmis rungtimis tapo 500 metrų dviviečių ir keturviečių distancijos. Man šios distancijos yra labiau įprastos, negu 200 metrų nuotolis, kuriame startavau praėjusiais metais“, – teigė į praėjusių metų pasaulio čempionato finalą patekęs ir 500 m distancijoje su keturviete baidare 5 vietą užėmęs M. Maldonis.

Atkakliai vykusiuose geriausio Lietuvos baidarininko ir kanojininko rinkimuose M. Maldonis pranoko pasaulio čempionato finalininkus ir Europos čempionato prizininkus. Arčiausiai nugalėtojo liko baidarininkas Andrejus Olijnikas. Pasaulio čempionate A. Olijnikas olimpinėje vienviečių baidarių 1000 m distancijoje laimėjo Lietuvai rekordinę 6 vietą, o Europos čempionate kartu su porininku Ričardu Nekriošiumi iškovojo bronzos medalius olimpiniame 1000 m nuotolyje.

Rimtą konkurenciją rinkimuose sudarė ir dukart geriausiu Lietuvos baidarininku anksčiau rinktas Artūras Seja. Praėjusiais metais A. Seja su keturviete baidare pateko į olimpinės 500 m distancijos pasaulio čempionato finalą, o kartu su Ignu Navakausku laimėjo sidabrą Europos čempionato neolimpinėje 200 m distancijoje.

Du bronzos medalius iš Europos čempionato parvežė kanojininkas Henrikas Žustautas. Apdovanojimus jis laimėjo neolimpinėse rungtyse – 200 m vienviečių ir kartu su Vadimu Korobovu dviviečių kanojų distancijose. H. Žustauto ir V. Korobovo duetas pasaulio čempionato olimpinėje 500 m distancijoje pateko į finalą ir užėmė 5 vietą.

H. Žustautas geriausio Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojo titulą buvo laimėjęs 2015 ir 2017 metais. 2018 ir 2019 metais rinkimuose triumfavo A. Seja. 2020 metais rinkimai nevyko, nes dėl pandemijos buvo atšaukta daugelis svarbiausių tarptautinių varžybų.

Baidarių irklavimas. Po žvalgybos vienviečių baidarių 200 m distancijos pirmame etape savo ketvirtfinalio plaukimą laimėjęs M.Maldonis 3:37 val. Lietuvos laiku antrajame pusfinalyje su septyniais varžovais kovos dėl keturių kelialapių į A finalą.

Po keturis greičiausius abiejų pusfinalių dalyvius kovą dėl medalių A finale pradės 5.42 val. Prieš tai, 5.35 val. Lietuvos laiku, už svarbiausių lenktynių borto likę baidarininkai B finale išsidalins 9-16 vietas.

„Pirmame etape dar buvo jauduliuko. Bet man pirmas startas viską sustato į vietas. Po pirmo plaukimo pajauti save, pajauti, kaip irklavai, kaip irkluosi toliau, pajauti, kaip atrodai. Tai nuima visas įtampas. Ir antrą kartą stodamas į startą buvau ramus, susikaupęs, žinojau, kas ir kaip bus”, – apie pirmą varžybų dieną kalbėjo olimpietis.

Pirmą varžybų dieną du kartus startavusiam M.Maldoniui svarbiausia užduotis – pailsėti iki pusfinalio mūšio. „Treniruočių jau nebebus, nes šiandien buvo du startai maksimalia jėga, tai jie labai apkrauna organizmą, nieko daugiau nereikia, svarbiausia poilsis ir atsigavimas“, – po pergalės ketvirtfinalyje sakė irkluotojas.

Atgauti jėgas jam padės ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas. „Su Jurijumi kiekvieną vakarą patikriname, ar mano visi raumenys laiko, ar nėra probleminių vietų. kurios gali turėti įtakos tiek rezultatui, tiek traumai. Jurijus sugeba izoliuoti atskirus raumenis. Ir tikrina kiekvieną atskirai. O jei kai kurie raumenys būna įsitempę nuo nepatogaus sėdėjimo ar gulėjimo, treniruočių, tai padaro masažą, kad atsileistų iki tam tikro lygo. Kad neprarastų tonuso, bet kad ir nebūtų raumenys įsitempę“, – paaiškino vienintelis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovas Tokijuje.

Lengvoji atletika. Nuo 3.10 val. Lietuvos laiku Tokijo olimpiniame stadione atrankos A grupėje bilieto į finalą sieks mūsų šalies rekordininkė A.Palšytė.

Jos, kaip ir kitų 30 atrankos dalyvių tikslas – įveiktas 195 cm aukštis, garantuojantis vietą finale, arba ne žemesnis nei 12-tas rezultatas.

A.Palšytei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Ankstesnėse ji abusyk pateko į finalą – 2012 m. Londone užėmė 11-ąją vietą, o 2016 m. Rio de Žaneire – 13-ąją.

„Airinei praėjusių metų rudenį buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija ir visiems buvo neramu, ar ji sugebės atsigauti ir suspės grįžti į ankstesnį lygį, nes po tokių operacijų sudėtinga tai padaryti. Tačiau Europos komandinis ir Lietuvos čempionatas parodė, kad ji artėja prie ankstesnės sportinės formos, atsirado pasitikėjimas savo jėgomis. Olimpinio normatyvo Airinei nepavyko įvykdyti, ji į Tokiją pateko pagal reitingą. Sportininkė yra sukaupusi didelę patirtį, moka susikoncentruoti ir kovoti su stipriomis varžovėmis“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ prieš žaidynes sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

A.Palšytei priklausantis Lietuvos rekordas yra 201 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 193 cm.

10.30 val. Lietuvos laiku 1972 m. žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sapore prasidės vyrų 20 km sportinio ėjimo varžybos. Jose su 56 konkurentais kovos ir ketvirtose vasaros žaidynėse dalyvaujantis vyriausias šalies lengvaatlečių delegacijos narys 36 m. M.Žiūkas. 2008 m. Pekine jis buvo 35-tas, 2012 m. Londone – 38-tas, o 2016 m. Rio de Žaneire – 26-tas.

Sprendimas perkelti Tokijo žaidynių maratono bėgimo ir sportinio ėjimo varžybas į šiauriausią Japonijos prefektūrą priimtas dėl to, kad ištvermės rungčių sportininkai galėtų lenktyniauti palankesnėmis oro sąlygomis – Sapore vidutinė oro temperatūra šiuo metu būna 5-6 laipsniais žemesnė nei Tokijuje.

Šiuolaikinė penkiakovė. Ketvirtadienį penkiakovininkai bandys jėgas tik vienoje rungtyje – fechtavimo. Kitos – plaukimas, jojimas bei kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtys vyks kitomis dienomis. Moterų – penktadienį, vyrų – šeštadienį.

Moterys fechavimo rungtį pradės nuo 7 val. Lietuvos laiku vyrai – nuo 10.30 val.

Fechtavimo rungties pasaulio rekordas – 282 taškai – priklauso latvei Elenai Rublevskai, o bendros įskaitos planetos rekordininkė yra 2012 m. Londono olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2016 m. surinkusi 1417 taškų.

Olimpinei čempionei tai jau ketvirtosios žaidynės karjeroje. 2008 m. Pekine ji buvo 14-ta, o 2016 m. Rio de Žaneire – 30-ta. G.Venčkauskaitė olimpietės duonos paragavo Londone, kur iškovojo 12-ąją vietą.

Trečią kartą olimpinėse žaidynėse varžysis J.Kinderis. Londone jis užėmė 8-ąją vietą Rio de Žaneire – 34-ąją.

Į Tokiją atvyko ir Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, sidabro ir bronzos medalių laimėtojas Andrejus Zadneprovskis. Penktose savo žaidynėse Rio de Žaneire dirbo treneriu, o Tokijuje šios sporto šakos varžybas stebės kaip Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Vykdomojo komiteto narys. Esant reikalui jis patars ir savo žmonai Londono olimpinei čempionei L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei.

A.Zadneprovskis LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ trumpai papasakojo apie kiekvieną penkiakovės rungtį: „Šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta dvi dienas. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja po 36 moteris ir vyrus. Pirmą dieną visi dalyviai fechtuojasi špagomis, susitinka kiekvienas su kiekvienu, taigi iš viso turi po 35 kovas. Už pergalę skiriami 6 taškai. Ryte fechtuojasi moterys, po pietų vyrai.

Kitą dieną pirmoji rungtis – 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi. Varžybos vyksta ir uždaruose, ir atviruose baseinuose. Pavyzdžiui, anksčiau plaukdavome tik 50 m ilgio baseine. Tokijuje plaukimas vyks atvirame 25 m ilgio baseine. Po plaukimo ant netoliese baseino įrengtos pakylos vyks fechtavimo premijinės varžybos. Jų tvarka tokia: pirmieji susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas eina toliau, susirungia su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t.t. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

Sunkiausiai nuspėjama šiuolaikinės penkiakovės rungtis – jojimas. Čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tenkančio žirgo. Jojimo varžyboms reikia 18 žirgų, nes su vienu joja dvi moterys ir du vyrai. Bet organizatoriai visada atsargoje turi dar bent 6–7 žirgus, nes ir gyvūnai gali gauti traumą, sunegaluoti.

Dieną prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai. Pirmasis jojimo partnerį burtais pasirenka lyderis. Artimiau su žirgu gali susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar jis nešlubuoja. Pasibandai, padarai penkis šuolius – ir į aikštę.

Maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Mažiausiai penkios kliūtys vyrams turi būti 120 cm aukščio. Kitos gali būti ir žemesnės (115–110 cm). Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumes nė vienos kliūties ir neviršys laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, gali visai be taškų likti. Tada jau baigiasi ir kova daugiakovėje.

Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. gali bėgti toliau. Bet kur tu nubėgsi, kai geriausieji šaudo per 7–10 sekundžių.“

M.Maldonis laimėjo pirmą iš trijų ketvirtfinalio plaukimų, 200 m vienviete baidare įveikęs per 35,466 sek. ir 0,074 sek. aplenkė antrąją vietą užėmusį japoną Momotaro Matsushitą. Jie ir laimėjo bilietus į pusfinalį. Trečiąją vietą užėmusiam kinui Xiaoxu Yang’ui ir ketvirtoje vietoje finišavusiam egiptiečiui Momenui Mahranui žaidynės jau baigėsi. Dar kiek anksčiau žaidynės baigėsi penktam šio ketvirtfinalio dalyviui Kohliui Tamarua-Hortonui iš Kuko salų – jis startuodamas nesuvaldė baidarės ir išgriuvo į vandenį.

Ketvirtfinalyje lenktyniavo baidarininkai, nepatekę į pusfinalį šiandien vykusiame pirmajame etape.

Penktajame iš penkių pirmo etapo plaukimų startavęs lietuvis užėmė 3-iąją vietą. Pirmi du kiekvieno plaukimo dalyviai pateko į pusfinalį. Pirmame etape M.Maldonis 200 m įveikė per 35,650 sek. Pirmas finišavo 2019 m. pasaulio vicečempionas serbas Strahinja Stefanovičius (34,996 sek.), antras – argentinietis Rubenas Rezola (35,059 sek.). Ketvirtąją vietą šiame plaukime užėmė  Tuva’a Cliftonas iš Samoa (38,363 sek.), penktąją Amado Cruzas iš Belizo (39,645 sek.).

Rytoj 3.37 val. Lietuvos laiku startuosiančiame antrajame pusfinalyje lietuvis ir dar septyni jo konkurentai kovos dėl keturių kelialapių į A finalą. Likę keturi ketvirtadienį rungsis B finale, kuriame išsidalins 8-16 vietas su keturiais lėčiausiais kito pusfinalio dalyviais.

– Mindaugai, kur išplaukėte po finišo?

– Po kiekvieno maksimalaus starto būtina prasiirkluoti. Nes organizme susikaupia labai daug laktato. Jį reikia išvažinėti, kad išsiplautų pieno rūgštis. Tai yra atsigavimo dalis tam, kad organizmas greičiau pradėtų gydomuosius procesus.

– Kaip pakomentuotumėte savo startus?

– Nelabai patogūs. Vėjas tarsi atrodo normaliai, pučia iš galo ir šiek tiek iš šono, tai starte reikia taisytis, bet tai nėra blogiausia.

Ketvirtfinalyje prieš pat finišą šiek tiek sumėtė bangos, tai kiek  praradau ritmą, bet džiugu, kad turėjau pakankamą persvarą. O šiaip reikia tiesiog dirbti.

Prieš tai per treniruotes buvo dienų, kai tikrai gerai jaučiausi. Pastangų greitai irkluoti beveik nereikėjo. O šiandien labai daug valios pastangų prireikė. Bet čia olimpinės žaidynės, čia ir neturi būti lengva.

Pirmame etape dar buvo jauduliuko. Bet man pirmas startas viską sustato į vietas. Būna įtampėlė, jauduliukas. Bet po pirmo plaukimo pajauti save, pajauti, kaip irklavai, kaip irkluosi toliau, pajauti, kaip atrodai.

Tai nuima visas įtampas. Ir antrą kartą stodamas į startą buvau ramus, susikaupęs, žinojau, kas ir kaip bus.

– Vienas jūsų varžovas starte išsimaudė. Ar pačiam yra tekę per varžybas išgriūti iš valties?

– Nemačiau. Geras. Nors, išties, jam tai nieko gero. Kai buvau jaunesnis, du kartus buvau išvirtęs per varžybas.

– Koks dabar jūsų grafikas iki pusfinalio?

– Pirmiausia – pietūs. Nes jau valgyti pradedu norėti. Grįžimas namo. Tiksliau, čia užkąsiu, grįžęs namo papietausiu. Po to – lova, vakarienė, vėl lova, geras miegas. Ir judam iš naujo.

Treniruočių jau nebebus, nes šiandien du startai maksimalia jėga, tai jie labai apkrauna organizmą, nieko daugiau nereikia, svarbiausia poilsis ir atsigavimas.

– Gal kažkokią programą paruošė ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas?

– Su Jurijumi kiekvieną vakarą patikriname, ar mano visi raumenys laiko, ar nėra probleminių vietų. kurios gali turėti įtakos tiek rezultatui, tiek traumai. Visa tą pasitikriname. Jurijus sugeba izoliuoti atskirus raumenis. Ir tikrina kiekvieną atskirai.

O jei kai kurie raumenys būna įsitempę nuo nepatogaus sėdėjimo ar gulėjimo, treniruočių, tai padaro masažą, kad atsileistų iki tam tikro lygo. Kad neprarastų tonuso, bet kad ir nebūtų raumenys įsitempę.