Dėmesys – mažiausiems

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas pasakojo, kad Atvelykis krikščioniškoje tradicijoje laikomas bendrystės švente.

„Bažnyčioje yra tokia tradicija, kad pagrindinės šventės turi savo aštuonias dienas, vadinamąją oktavą. Velykos taip pat turi aštuonių dienų šventimą, o jų pabaiga yra Atvelykis. Kadangi Didįjį šeštadienį prasideda velykinis laikas, Atvelykio sekmadienis – jo pabaiga. Pas mus Lietuvoje tai dar vadinama Mažosiomis Velykėlėmis. Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, švenčiama šeimoje, o Atvelykis – labiau šventė bendrystei, pabuvimui, susitikimui su kitais ir ypač ji – vaikams. Daug kur organizuojamos margučių ridenimo šventės, tad tai tikrai džiaugsmingas, linksmas šventimas dar kartą prisimenant Velykas“, – trumpai Atvelykį apibūdino M. Šlaustas.

Bažnyčioje – gražus Kristaus prisikėlimo laikas, tuo ir džiaugiamės.

Tęsis iki Sekminių

Po Atvelykio, pagal liturginį bažnyčios kalendorių, tęsis Velykų laikas iki pat Sekminių, kurios šiemet švenčiamos gegužės 19-ąją.

„Bažnyčioje – gražus Kristaus prisikėlimo laikas, tuo ir džiaugiamės. Kadangi turime Dievo gailestingumo šventovę Vilniuje, ten vyksta Dievo gailestingumo atlaidai, tad ir mes savo bažnyčioje stengiamės pasimelsti, sukalbame Dievo gailestingumo litaniją. Šį sekmadienį taip pat atkreipsime dėmesį į Dievo gailestingumą. Čia toks išskirtinis gražus momentas. Jonas Paulius II išreklamavo gailestingumo visam pasauliui maldingumo praktiką, tad mums Lietuvoje gailestingumo sekmadienis gražiai siejasi ir su Velykomis. Viešpats mirė dėl mūsų išganymo, meilės žmonėms, tad tai toks gražus ženklas per Atvelykį švęsti ir Dievo gailestingumo sekmadienį.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užsiėmimai – nemokamai

Šiemet Atvelykio sekmadienį, balandžio 7 d., vaikams skirto tradicinio margučių ridenimo renginio prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nebus, tačiau šią dieną 13 val. ridenimai ir įvairūs užsiėmimai vyks Klaipėdos etnokultūros centro kiemelyje (Daržų g. 10).

Anot šio centro edukacinės veiklos koordinatorės Vaidos Vičinskienės, kviečiami visi – tiek patys mažiausi, tiek vyriausi klaipėdiečiai.

„Šį sekmadienį Atvelykio šventė vyks pas mus meno kieme, čia bus įvairių veiklų – margučių marginimas vašku, taip pat gaminsime paukštelius iš šieno, marginsime medinius kiaušinius, ridensime margučius. Kadangi šiemet ir Švyturių metai, tad darysime ir švyturių dirbtuvėles. Taip pat kviesime improvizuoti ir pamuzikuoti su būgneliais. Vyks ir tradiciniai žaidimai, inkilų gamyba, meistras pasidalins, kokie tie inkilai, kaip juos pasigaminti“, – pasakojo V. Vičinskienė.

Vaikai turės galimybę išmokti gaminti lėles ant piršto ir net plukdyti laivelius su burėmis.

Vyks folkloro vaikų ansamblių pasirodymai, o po to – pokalbis su ornitologu Juliumi Morkūnu apie paukščius, jų migraciją ir skleidžiamus garsus.

Visos edukacijos – nemokamos.

Griežto nurodymo nėra

Jau senokai pripratome, kad prekybos centruose kalėdiniai papuošimai ir eglutės atsiranda apie Vėlines.

Vienus toks ilgas švenčių laukimas nervina, jie tikina, kad pamiršome tradicijas Ilgėmis vadinamą laiką nuo Visų Šventųjų dienos iki Advento pabūti ramiai, o puošti savo namus tik prieš pat Kalėdas.

Kiti tikina, kad daugiau šviesos ir spalvingo laukimo negali būti per daug.

Dėl eglučių nupuošimo meto ginčų kur kas mažiau. Katalikams tai – sausio 6-oji, Trijų Karalių diena.

Stačiatikiai dažniausiai nupuošia eglutes po Senųjų Naujųjų metų sausio viduryje.

Tačiau griežto nurodymo, kada nuimti puošmenas, nėra.

Dar žiba girliandos

Kai kuriose Klaipėdos erdvėse, ypač uostamiesčio M. Mažvydo alėjoje, net paskutinę sausio dieną kai kurių verslininkų būstines puošė kalėdiniai atributai.

Labiausiai praeivių žvilgsnius traukia eglišakių girliandomis su ryškiaspalviais burbulais papuoštas pastatas prie M. Mažvydo alėjos ir Herkaus Manto gatvės susikirtimo.

Šioje alėjoje prie vienos maitinimo įstaigos stovi balti maišai, perrišti juostomis, primenančiomis Kalėdų Senelio dovanų atributus, su kalėdines puokštes primenančiais augalais.

Dar toliau vienos kavinės prieigos vilioja klientus šviečiančiomis girliandomis. Panašiai atrodo pušų šakos su blizgančiomis gelsvomis lemputėmis prie parduotuvės.

Dar šios savaitės pradžioje kitoje alėjos pusėje, arčiau pašto skyriaus, dviejų įstaigų patalpas dar puošė vienodos kalėdinės eglutės. Tiesa, savaitės viduryje susiprasta jas supakuoti iki kitų metų.

Nusipuoš per Grabnyčias

Pasirodo, jokios nuodėmės tokiame ilgame Kalėdų atributų laikyme nėra.

Religijos mokslų magistras klebonas Mindaugas Šlaustas teigė, kad bažnyčiose paprastai kalėdinės eglutės laikomos iki pat vasario 2-osios, kai minima Grabnyčių diena.

Nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina.

Ši šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje. Pagal Mozės įstatymą, praėjus 40 dienų po gimimo tėvai Jėzų atnešė į Jeruzalės šventovę paaukoti ir pašvęsti jį Dievui.

Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės.

„Lietuvoje įsigalėjo naujas paprotys iškart po Trijų Karalių atsisveikinti su eglutėmis ir puošmenomis. Kadangi daugelis pasipuošia eglutes dar iki prasidedant Adventui, anksčiau jas ir nupuošia. Pagal tradiciją, bažnyčiose eglutės puošiamos Kūčių dieną, todėl jos laikomos iki vasario 2-osios. Tada nuimama ir prakartėlė. Mūsų Klaipėdos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje eglutė nupuošta truputį anksčiau, šios savaitės pradžioje“, – paaiškino M. Šlaustas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vien šventimas vargina

M. Šlaustas pasakojo, kad net katalikiškuose kraštuose laikomasi skirtingų tradicijų.

Antai Ispanijoje eglutės papuošiamos gruodžio 8 dieną, per Švč. M. Marijos nekalto prasidėjimo šventę. Todėl nenuostabu, kad puošmenas ispanai nuima pasibaigus kalėdiniam laikui.

„Tokia tradicija, kokios laikomės mes, lietuviai, niekur nėra užrašyta, bet mes visi ją žinome. Vasario 14 dieną Pelenų trečiadieniu prasidės Gavėnia. Tada pagal liturgiją bažnyčiose visi papuošimai sumažinami iki minimumo. Vėl ateiname į atgailos ir apmąstymų laiką. Tai tęsis iki pat Velykų, o paskui vėl bus velykinis džiaugsmas, – kalbėjo dvasininkas. – Bet aš žinau, kad prekybos centrai Velykoms pradės ruoštis jau netrukus, iškart po Valentino dienos. Suprantama, prekybininkai žiūri į šiuos dalykus komerciškai. Tik nuolatinis įsupimas į šventes žmones vargina. Gyvenimo ritmas turėtų būti toks – šventimas, paskui kažko laukimas, susikaupimas, apmąstymų laikas, paskui vėl šventimo, susibūrimų metas.“

Čia koncertuoja chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir svečiai iš Kauno, Šilutės, Rietavo, Skuodo, Plungės, Kalvarijos, Barstyčių.

Beveik visi bažnyčioje esantys suolai – užimti, kairėje pusėje koncerto klausosi klaipėdiečiai, o dešinėje – savo eilės koncertuoti laukia ir kolegų klausosi atvykę chorų dalyviai.

Kalėdinių giesmių festivalio pradžioje susirinkusius pasveikino šios bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas.

„Nuoširdžiai sveikinu jus visus su šv. Kalėdomis, Kristaus gimimu. Šis mažo vaikelio gimimas atveria žmonių širdis. Šiandien, šiame tradiciniame Kalėdinių giesmių festivalyje, mes išgirsime kūrinius, kuriais šlovinsime Kūrėją, dieviškąjį Sūnų, kuris pakeitė pasaulį, nes padėjo žmogui atverti širdį gailestingajai meilei, o jos labai reikia pasauliui ir kiekvienam“, – priminė M. Šlaustas.

Jis taip pat palinkėjo, kad užklupus sunkumams žmonės nebijotų vienas kitam nešti šviesą ir gėrį.

„Būkite pasveikinti, gražių jums išgyvenimų, gražios nuotaikos. Teprasideda džiaugsmo šventė“, – pasveikino Marijos Taikos Karalienės klebonas.

Pirmieji koncertą pradėjo ir kalėdinėmis giesmėmis džiugino Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos mišrus choras „In Vivo Dei“. Po jų prie altoriaus žengė Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“.

Dalis koncerto klausytojų, veikiausiai atpažinę girdėtas giesmes, ėmė fotografuoti ir filmuoti atlikėjus. Kita dalis į bažnyčią atvyko pasimelsti, uždegti žvakutę už mirusius artimuosius. Dar kiti – tiesiog ramiai ir šventiškai praleisti laiką, gyvai klausantis malonių muzikos garsų.

Norintys padėkoti už besibaigiančius 2023-iuosius ir pasimelsti už artėjančius 2024-uosius visi kviečiami atvykti rytoj į šioje bažnyčioje 23 val. vyksiančias padėkos mišias.

Rytoj mišios šioje bažnyčioje taip pat vyks 8, 9, 10 ir 12 val.

Už masyvių rūsio durų

Reti kurie maldos namai neturi savo užkaborių – palėpių ar rūsių, kuriuose per ilgus metus susikaupia įvairių religiniams ritualams skirtų daiktų.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – ne išimtis, tik jos kolekcija gana kukli, nes šventyklai teko dramatiškas likimas.

Bažnyčia tikintiesiems sugrąžinta tik prieš 35 metus, tad labai senų relikvijų, kurios jau nebenaudojamos, nedaug.

Palėpės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje nėra, – tik bokštas ir pusrūsis. Viso rūsio įrengti čia nebuvo galima, nes pats pastatas statytas pelkėtoje vietoje.

„Senosiose bažnyčiose paprastai per šimtmečius būna daug visko sukaupta, tačiau mūsų bažnyčia, kurios istorija dramatiška, vis dėlto gana nauja. Tai ir tų apeigoms skirtų nebenaudojamų daiktų ne per daugiausiai“, – pastebėjo parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.

Kai kas saugoma už masyvių durų į pusrūsį, kurios paženklintos geltonu lipduku su užrašu „Priedanga“.

Kunigo teigimu, šios patalpos dabar pritaikytos jaunimo veikloms, čia renkasi skautai.

Atgabeno ir iš JAV

„Čia pat laikome ir bažnytinius daiktus, kurių nebenaudojame. Nemažai mums tų reikmenų – senovinį, procesijoms skirtą kryžių, šventųjų skulptūras ir kitus – padovanojo žmonės, kai tik bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems. Kai kurie daiktai buvo atgabenti iš JAV. Dažnu atveju archyvinių duomenų, kas ką padovanojo, neturime. Tik ant kai kurių daiktų likę įrašų su dovanotojų pavardėmis“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Kunigas pasakojo, kad tikintiesiems atgavus bažnyčią, žmonės masiškai nešė religinius daiktus, dovanojo, nes šventykla nieko neturėjo.

„Štai čia lempa, kuri būdavo kabinama prie tabernakulio, ji atvežta iš Amerikos. Ją reikėtų restauruoti ir bus galima demonstruoti žmonėms. Ateityje planuojame bažnyčios bokšte surengti tų apeiginių daiktų parodą. Lyginant su kitomis bažnyčiomis, mūsų rūsyje saugomų reikmenų kiekis labai kuklus. Senovinės bažnyčios ar parapijos, skaičiuojančios kelis šimtus metų, per savo veiklos ir gyvavimo metus turėjo įvairių fundatorių, mecenatų, kurie dovanodavo paveikslus, meno vertybes ar liaudies meistrų kūrinius, o mūsų bažnyčia ta prasme yra labai nuskriausta“, – pastebėjo kunigas M. Šlaustas.

Dar yra viena patalpa rūsyje žemomis lubomis, keistos paskirties raudonomis plytomis išmūryta niša, kuri tuščia. Kam ji skirta, ir kas joje galbūt paslėpta, iki šiol nėra aišku.

Lyginant su kitomis bažnyčiomis, mūsų rūsyje saugomų reikmenų kiekis labai kuklus.

Komunistai labai nustebo

Daugiau nei prieš 60 metų Rumpiškės pelkynuose buvo pašventintas kertinis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo.

Šventykla buvo pastatyta vos per trejus metus ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų.

Jos statytojams šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) buvo sukurpta baudžiamoji byla, o pati bažnyčia paversta „liaudies filharmonija“.

Šiemet sukanka 35 metai, kai Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Dar lygiai tiek metų žmonės kovojo už teisę joje melstis, kol galiausiai triumfavo teisingumas.

Šiandien turbūt mažai kas žino, kad ne Maskvos, o būtent Vilniuje sėdėję komunistai su Antanu Sniečkumi (1903–1974) priešakyje darė viską, kad uostamiesčio bažnyčia nebūtų atidaryta.

Nomenklatūrinę komunistų viršūnėlę tuokart stebino ne tik tai, kad šventykla buvo pastatyta taip greitai, bet ir kitas neįtikėtinas dalykas.

Bažnyčios statyboms žmonės patys surinko stulbinamai didelę tiems laikams sumą – 3,5 mln. rublių.

Pagal architekto Juozo Baltrėno projektą buvo gana greitai pastatyti modernūs 63 m ilgio ir 25 m pločio trijų navų maldos namai su 70 m aukščio bokštu.

Komunistų pasitarime tada prasitarta, kad „pinigus bažnyčiai aukojo ne tik Lietuvos tikintieji, bet ir iš JAV“.

Paskui šis faktas buvo panaudotas byloje, kaltinant bažnyčios statytojus kunigus manipuliacijomis ir užsienio valiuta. Sovietmečiu tai buvo laikoma labai sunkiu nusikaltimu.

Eksponuos: kunigas M. Šlaustas teigė, kad ateityje, restauravus nebenaudojamus bažnytinius apeiginius daiktus, juos ketinama eksponuoti bažnyčios bokšte. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Filharmonija neprigijo

Visoje Sovietų Sąjungoje tuomet tai buvo pirmieji legaliai pastatyti maldos namai, tačiau labai greitai Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo nuniokota ir paversta „liaudies filharmonija“.

Pirmąjį laišką, siekdami atgauti šventyklą, Kremliui tikintieji parašė 1974 m.

Kitą peticiją Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų vardu SSRS vadovui Leonidui Brežnevui nusiuntė 1979 m., reikalaudami grąžinti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kuriai statyti leidimą suteikė pati SSRS Aukščiausioji Taryba.

Paskui buvo raštas Michailui Gorbačiovui su beveik 150 tūkst. tikinčiųjų parašų.

Pagaliau tikslas buvo pasiektas.

Paskutinysis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją.

O kitą dieną toje pačioje salėje Telšių vyskupas Antanas Vaičius, kunigas B. Burneikis ir kiti dvasininkai jau aukojo pirmąsias mišias.

Žmonės „liaudies filharmoniją“ per parą pavertė savo bažnyčia.

Mįslė ateities archeologams

Dabartinio parapijos klebono, kuris, rengdamasis šventyklos atgavimo sukakčiai, kaupė visą archyvinę medžiagą, teigimu, Marijos Taikos Karalienės bažnyčia prieš jos atėmimą turėjo tam tikrų brangių dalykų, bet šventyklą pavertus liaudies filharmonija jie dingo.

„Vienas tokių pradingusių daiktų buvo vamzdiniai vargonai. Domėjomės, kur jie galėjo prapulti, bet po ilgų ieškojimų manytume, kad jie vis dėlto buvo sunaikinti. Buvo dar alebastrinės kryžiaus kelio stacijos, marmuro altorius, visa tai buvo sudaužyta vos atėmus bažnyčią iš tikinčiųjų. Jokių pėdsakų neradome, kad šitie daiktai būtų kur kitur nukeliavę“, – teigė klebonas.

Tuomet buvo nuverstas ir bažnyčios bokštas, jį paskandino vadinamajame Baikaliuko tvenkinyje, netoli Šilutės plento. Baikaliukas šiuo metu jau užpiltas, o ant jo iškilo prekybos centras.

Atgavus maldos namus, suniokotą bokštą nuspręsta palikti ten pat, kur jį atvežė bažnyčios naikintojai.

Juokaujama, kad tai bus nemenka mįslė ateities archeologams, kurie kada nors galbūt jį atkas.

Juos turėtų gerokai nustebinti, o kur dingo pati bažnyčia, kad liko tik bokštas?

„Ar tame tvenkinyje galėjo būti sumesta daugiau naikinamos bažnyčios daiktų, nežinia, nes dokumentuose tai nefiksuota. Likę tik žmonių pasakojimai, kuriuos reikia tikrinti, bet vargiai mes ką nors beatseksime“, – abejojo M. Šlaustas.

Kryžių iškėlė per parą

Kleboną labiausiai stebino, kad paskelbus apie bažnyčios sugrąžinimą tikintiesiems, per parą buvo išardytos ir išneštos salės kėdės, nuimtas užrašas „Liaudies filharmonija“ ir iškeltas kryžius.

O kitą rytą, prieš 35 metus, ant scenos aukotos mišios, kurių žmonės klausėsi stovėdami.

Paskui pamažu radosi altorius, freskos, klauptai, varpai, atstatytas bažnyčios bokštas.

Šiandien Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ne tik šventykla, ilgos kovos už savo tikėjimą ir valstybės laisvę simbolis, bet ir priedanga, jei jos prireiktų karo atveju.

Kol kas toje priedangoje laiką leidžia jaunieji skautai, čia saugomi ir patys pirmieji maldos namams žmonių dovanoti kryžiai ir šventųjų skulptūros – dramatiškos bažnyčios istorijos liudijimai.

Pasakojimus užrašys

Iki lapkričio visi Klaipėdos ir krašto gyventojai kviečiami atvykti į bažnyčią trečiadieniais 15.30 val. Priimama ne tik istorinė medžiaga, bet ir žodiniai pasakojimai, jie bus užrašyti.

Pasak bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto, žmonės pamažu neša medžiagą, bet kol kas jos dar nėra daug.

„Lapkritį švęsime mūsų bažnyčios grąžinimo 35 metų jubiliejų. Dabar kaip tik planuojamės visus renginius. Norėtųsi ta proga turėti daugiau medžiagos, kad paruoštume istorinius stendus ar nedidelius lankstinukus. Istorija, deja, užsimiršta, o žmonės iškeliauja. Mums būtų labai svarbu, kad žmonės pasidalintų savo asmeniniais įspūdžiais, labai svarbi ir neoficialioji istorija, žmogaus prisilietimas, konkretus liudijimas, kuris praturtina istoriją ir suteikia platesnį faktų suvokimą“, – sakė M. Šlaustas.

Istorinė medžiaga gali būti susijusi tiek su bažnyčios atgavimu, tiek su atėmimu sovietiniais metais.

Šventė – visai Klaipėdai.

Švęs dvi dienas

Švęsti planuojama dvi dienas. Pirmąją, lapkričio 25-ąją, kai prieš 35 metus oficialiai buvo grąžinta bažnyčia, vyks meninė programa, koncertas, o 26-ąją, sekmadienį, paminėjimą vainikuos mišios.

„Pagrindinės mišios būtų 26-ąją, nors pati bažnyčia buvo grąžinta 25 d. To šeštadienio vakarą taip pat planuojame meninę programą, koncertą. Deriname, kas tai galėtų būti. Norisi surengti gražią bendruomenės šventę. Šventė – visai Klaipėdai, ypač kai Klaipėda šiemet švenčia ir šimto metų prijungimą prie Lietuvos“, – pažymėjo klebonas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Surinko 150 tūkst. parašų

Daugiau negu prieš 60 metų Rumpiškės pelkynuose buvo pašventintas kertinis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo.

Vos per trejus metus ji buvo pastatyta ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų, o jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) sovietų nomenklatūra sukurpė baudžiamąją bylą, o pati bažnyčia buvo paversta „liaudies filharmonija“.

Pirmąjį laišką, siekdami atgauti šventyklą, Kremliui tikintieji parašė 1974 m. Kitą peticiją Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų vardu SSRS vadovui Leonidui Brežnevui nusiuntė 1979 m. Žmonės reikalavo grąžinti bažnyčią, kuriai statyti leidimą suteikė pati SSRS Aukščiausioji Taryba.

Paskui buvo raštas Michailui Gorbačiovui su 150 tūkst. tikinčiųjų parašų. Pagaliau tikslas buvo pasiektas.

Paskutinis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją. Jau kitą dieną toje pačioje salėje B. Burneikis su kunigais jau aukojo pirmąsias mišias. Žmonės „liaudies filharmoniją“ per parą pavertė savo bažnyčia.

Pasak Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebono Mindaugo Šlausto, Atvelykis vadinamas mažosiomis vaikų Velykėlėmis, tad tą dieną bažnyčioje – daugiau mažųjų jos lankytojų.

Tai – džiaugsmo šventimas.

„Atvelykis užbaigia velykinį savaitės aštuondienio šventimą. Tai – džiaugsmo šventimas, vadinamas mažosiomis Velykėlėmis. Velykos labiau švenčiamos šeimoje, su artimaisiais, o Atvelykį labiau švenčiame bendruomenėje. Atvelykis, kaip ir vadinasi, – laikas po Velykų. Mūsų parapijoje per Atvelykį bus kviečiamos šeimos, o jeigu leis oras, šventoriuje vyks žaidimai vaikams. Kulminacija – Velyknaktis ir Velykos, bet taip pat džiaugiamės žmonių gausa ir per Atvelykį“, – pažymėjo pašnekovas.

Per Atvelykį bus švenčiamas ir Gailestingumo sekmadienis. Sostinėje vyks Gailestingumo atlaidai.

„Šis sekmadienis vadinamas ir Gailestingumo sekmadieniu. Vilniuje visą šią savaitę vyks Gailestingumo atlaidai Gailestingumo šventovėje. Visas pasaulis prisimins dieviškąjį gailestingumą ir už jį dėkos Viešpačiui“, – sakė M. Šlaustas.

Kaip skelbiama Dievo Gailestingumo šventovės interneto svetainėje, tikintieji bus kviečiami melstis „už taiką visame pasaulyje, agresorių atsivertimą ir kapituliaciją“.

Bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto teigimu, iki pastarojo pabrangimo kas mėnesį bažnyčios elektros išlaidos siekdavo apie 800 eurų, tad sprendimas įsirengti saulės baterijas buvo savalaikis.

Ypač nudžiugino pastarųjų dviejų mėnesių sąskaitos, jau pajungus elektrinę.

Labai realiai pajutome saulės elektrinės naudą.

"Dievas davė pakankamai saulės šviesos, tai mes pasigaminome tiek elektros, kad už ją mokėti tuos du mėnesius nieko nereikėjo, tik galios mokestį po 200 eurų. Iki pabrangimo, pavyzdžiui, vien už elektrą bažnyčiai šių metų vasarį mokėjome 1,4 tūkst. eurų. Jei nebūtų saulės elektrinės, sunku ir įsivaizduoti, kokių sąskaitų sulauktume. Labai realiai pajutome saulės elektrinės naudą", – džiaugėsi M.Šlaustas.

Dar pernai religinėms bendruomenėms Aplinkos ministerija pasiūlė dalyvauti atsinaujinančiosios energijos projekte ir ant bažnyčių stogų įrengti saulės baterijas.

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skyrė 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėjo pasirūpinti pačios bendruomenės.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėjo surinkti 11 tūkst. eurų.

Paskelbus, kad ketinama įrengti saulės elektrinę ant bažnyčios stogo ir tam trūksta pinigų, per nepilnus du mėnesius reikalinga suma buvo suaukota.

Ant rytinio bažnyčios stogo šlaito sumontuotos saulės baterijos, kurios nuo šių metų birželio jau gamina energiją.

Iš pradžių paskaičiuota, kad investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus, dabar, elektros kainoms šoktelėjus į viršų, atsipirkimas bus dar greitesnis, neabejoja klebonas.

Anot M.Šlausto, šitas projektas ne tik tausojantis gamtą ir aplinką, bet ir didelė finansinė parama pačiai parapijai, nes ji išsilaiko iš tikinčiųjų aukų, žmonių geros valios.

Ant bažnyčios pastatyta 44,8 kW galios elektrinė.

Suskaičiavus bendrą metinį elektros suvartojimą, panašu, kad pagamintos saulės energijos pertekliaus beveik nebus, bažnyčia ją sunaudos visą.

Šių dienų kontekste Didysis penktadienis – itin simboliškas, kadangi visi tikintieji per Kristaus kančią vienijasi su siaubą išgyvenančia Ukraina.

"Per pandemiją nerengėme kryžiaus nešimo miesto gatvėmis. Šiais metais nusprendėme dar susilaikyti, bet bažnyčioje Kryžiaus kelio apmąstymai vyko. Džiaugiamės, kad žmonės sugrįžta į bažnyčią ir joje ieško dvasinio sustiprinimo", – sakė minėtos parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas.

Budeliams, kurie žudo, nesvarbi tiesa, nesvarbus žmogus. Jie dėl iškreiptos idėjos žudo ir naikina tautą.

Didelio sutrikimo dėl Ukrainos tarp tikinčiųjų nejaučiama.

"Panikos nėra, bet yra susikaupimas. Žmonės dalyvauja Ukrainos palaikymo akcijose, aukoja, o kai dar meldžiasi, stiprėja savo dvasia ir meile artimui. Renkame aukas, yra būtiniausių prekių sąrašas. Matome gražią krikščioniškos meilės išraišką. Tikėjimas yra ne tik individualus reikalas, labiausiai jis skleidžiasi bendruomenėje. Ypač šiuo metu, kai Didžioji savaitė ir gavėnios laikas, žmonės jaučia pareigą išreikšti pagalbą artimui, kuris visko netekęs", – mintimis pasidalijo kunigas M.Šlaustas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kunigas kvietė nelikti abejingiems, padėti ne tik vieni kitiems, bet ir sau.

"Kristus miršta dėl tiesos, laisvės, meilės, o Ukraina lygiai taip pat kenčia, trokšdama savo laisvės ir pagrindinių vertybių, kurios mus daro žmonėmis. Ukraina tarsi neša kryžių. Budeliams, kurie žudo, nesvarbi tiesa, nesvarbus žmogus. Jie dėl iškreiptos idėjos žudo ir naikina tautą. Todėl Kryžiaus paslapties išgyvenimas šiandien labai realus. Matome, kur gali nuvesti tuštuma, atsiradusi žmogaus širdyje, kurioje nebėra vietos dieviškajai meilei. Turime nepalikti tuščios vietos savo širdyse, kad tas blogis neįsivyrautų, ne tik žiūrint į pasaulinį kontekstą, bet ir mūsų santykiuose su artimaisiais ir kitais žmonėmis", – kalbėjo kunigas.

Velykinėse pamaldose laukiami visi. Didįjį šeštadienį nuo 9 iki 20.30 val. vyks Sakramento adoracija, 14 val. – Žemaičių Kalvarijos Kalnai, o 21 val. prasidės Velyknakčio pamaldos ir mišios.

Velykų sekmadienį ir pirmadienį mišios vyks 8, 10, 12 ir 18 val.

Uostamiesčio gyventojai taip pat meldžiasi. Daugelis jų vyksta į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią pasimelsti už kovojančius ir žūstančius Ukrainos žmones.

Pasak šios parapijos klebono Mindaugo Šlausto, šiuo metu bažnyčioje juntamas ne nerimas, o susitelkimas ir vienybė.

Ginklai negali nužudyti vilties ir sunaikinti žmogiškojo orumo.

"Bažnyčioje kiekvienas žmogus randa dvasios užuovėją, kai gyvenime susiduria su įtampa ar nerimu. Tai mes visi išgyvenome prasidėjus pandemijai ir šiuo nelengvu laiku, prasidėjus karui. Kviečiame prisiminti, kad ginklai negali nužudyti vilties ir sunaikinti žmogiškojo orumo. Turime semtis stiprybės iš Viešpaties, ypač šiuo gavėnios laiku, kai apmąstome Jėzaus, dieviškojo Sūnaus, atperkamosios kančios slėpinį. Labai džiugu, kad kasdien 15 val. susirenkame maldai – Dievo Gailestingumo vainikėliui, kas vakarą meldžiame rožinį, prašydami taikos ir melsdamiesi už kenčiančius mūsų brolius ir seseris Ukrainoje. Žmonės padeda ne tik maldomis, bet ir savo teikiama parama Ukrainai bei jos žmonėms. Sakyčiau, visi išgyvena ne nerimą, bet susitelkimą ir vienybę", – mintimis pasidalijo kunigas.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau tenka susidurti ir su tam tikromis tikinčiųjų nuostatomis. Kadangi meilė artimui reikštų ir meilę tam, kuris žudo, atsiranda ir priešingai manančiųjų, kurie linki Rusijos vadovui Vladimirui Putinui mirties.

"Natūralu, kad žmonėse gali gimti pyktis ir panieka Rusijai ir jos vadovui. Smerkiame karą, bet tuo pat metu turėtume prisiminti neleisti neapykantai sunaikinti mūsų dvasios. Negalime pamiršti, kad esame žmonės ir kad neapykanta gimdo neapykantą. Turime padaryti viską, ką galime, ir padėti patekusiems į karo mėsmalę", – sakė M.Šlaustas.

Jis užsiminė, kad kovo 25 d. popiežius Pranciškus paaukos Rusiją ir Ukrainą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai, prašydamas Mergelės Marijos išgelbėti žmoniją nuo karo.

Šv. Petro bazilikoje Vatikane vyks atgailos pamaldos, kurių metu visi bus kviečiami atsiprašyti Dievo dėl padarytų klaidų.

"Turime siekti taikos, visų pirma savo širdyje ir gyvenime", – tikino kunigas.

Būtent jis per pandemiją buvo vienas pirmųjų Klaipėdos dvasininkų, teikęs senjorams aktualią informaciją apie saugos priemones, skiepus, jų naudą, raginęs rūpintis savo ir artimųjų sveikata.

Šios ligos protrūkių metu kunigas pats aktyviai ėjo pas sergančius senjorus globos namuose, juos slaugė, teikė dvasinę pagalbą, palaikymą.

Per karantiną klebono kasdien organizuojamos šv. mišių transliacijos internetu padėjo sumažinti atskirtį, teikė dvasinę paramą miestiečiams sunkiu periodu.

Klebono iniciatyva pasistūmėjo parapijos namų projektavimo darbai. Šiuose namuose planuojama įkurti dvasinės pagalbos, konsultavimo ir socialinių paslaugų centrą, prieinamą visiems miestiečiams.

Puoselėjant tvarios energijos idėjas, pradėti darbai saulės elektrinės modulių įrengimui ant bažnyčios stogo, atnaujinta bažnyčios vidaus infrastruktūra, pritaikant ją neįgaliųjų, jaunų šeimų poreikiams.

Kunigo M.Šlausto vadovaujamas parapijos "Caritas" itin prisidėjo prie miesto senjorų būties ir buities lengvinimo.

Bažnyčia glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto bendruomene, įtraukia studentus į savanorišką veiklą, organizuoja tradicinį Kalėdinių giesmių festivalį.

Taip pat bendradarbiaujama su Turizmo mokykla, E.Galvanausko profesinio mokymo centru, A.Brako dailės mokykla ir kitomis parapijos teritorijoje esančiomis ugdymo įstaigomis.

Kunigo iniciatyva bažnyčioje aktyviai veikia senjorų klubas "Iš širdies į širdį", taip pat pradėta iniciatyva "Pasninko dėžė", į kurią parapijiečiai aukoja ilgai negendančius maisto produktus.

Per metus iš šių produktų suruošiama apie 400 lauknešėlių, kuriuos parapijos savanoriai išvežioja miesto senjorams.

Pandemijos metu klebono iniciatyva paruoštas aštuonių laidų ciklas parapijos "YouTube" paskyroje, supažindinantis su bažnyčios praeitimi ir dabartine veikla. Ciklo laidos pristato bažnyčios istoriją, ją puošiančias freskas, atskirus sakralinius objektus, jų reikšmę ir paskirtį.