„Visgi neapmokestinamų pajamų dydis yra nustatomas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu, kuris yra susijęs su mokesčių reformos paketu, tai tol, kol nebus rastas visiškas sutarimas dėl mokesčių pakeitimų paketo, tikėtina, minimalios algos sprendinys lauks to bendro sutarimo ir kai jis bus rastas, tokiu atveju keliaus į Vyriausybės posėdį“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį aptarė MMA didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) žadėjo priimti šią savaitę.

G. Skaistė ketvirtadienį priminė, kad Trišalėje taryboje buvo sutarta MMA didinti 10 proc. iki 924 eurų su sąlyga, kad NPD augs 20 proc. iki 751 euro.

Vyriausybė planavo mokesčių reformos paketą Seimui teikti ketvirtadienį, tačiau užtrukus jo derinimui pateikimas atidėtas.

Pakete siūlomas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, investicinė sąskaita ir kiti pokyčiai. Pasak G. Skaistės, taip siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Verslo atstovai tikina, kad mokesčių reforma padarys žalos investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei ir prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą, siūlo juos tobulinti.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.

„Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia. Dar negaliu atsakyti, bet planuojame Vyriausybės poziciją pristatyti“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Finansų ministerija Trišalei tarybai siūlo MMA didinti 10 proc. (84 eurais) iki 924 eurų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad MMA galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 953 eurų.

V. Šilinskas neatskleidė, ar Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės pozicijos sutampa.

Finansų ministerija sako, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos trečiadienį viešintas jos siūlymas nėra galutinis.

„Minimi skaičiai yra tik teorinės projekcijos. Laukiame sutarimo Trišalės tarybos posėdyje. Ateinančią savaitę planuojame pristatyti atnaujintą mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame detalizuosime mūsų siūlomus sprendimus“, – komentare BNS teigė ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad Lietuvos banko pasiūlymas yra per optimistinis, Finansų ministerijos siūlymą jis vertino palankiau.

„10 proc. tikrai jau yra geriau, jei pavyks dar šiek tiek mažinti, tai gerai, žodžiu, bandysime eiti į bendrą sutarimą“, – BNS sakė jis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS sakė reikalavimus pateiksianti penktadienio posėdyje, o šiuo metu yra apsispręsta dėl vieno – kad MMA būtų ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

„Mes galutinę savo poziciją pasakysime rytoj, bet jau dabar aišku viena – minimali alga, mūsų bus toks reikalavimas, kad nuo kitų metų į rankas turėtų būti ne mažiau kaip 700 eurų, reikalausime, kad tai būtų įvykdyta. Žmonėms pajamos turi didėti ir turi didėti ženkliai“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. 

I. Ruginienė teigė mananti, kad penktadienį gali būti priimtas sprendimas dėl MMA nuo 2024-ųjų. Tačiau tarybos sprendimas yra tik patariamasis, o galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius prieš savaitę teigė, kad reikėtų svarstyti dėl MMA formulės skaičiavimo keitimo, o I. Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo.

Naują MMA šiemet siekiama patvirtinti anksčiau, kad iš anksto būtų pradėtas ir biudžeto rengimas bei anksčiau nei įprastai visiems rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo. 

Tačiau Vyriausybės atstovų teigimu, tokį pasiūlymą įgyvendinti būtų sudėtinga, nes tektų peržiūrėti valstybės biudžetą, be to, Finansų ministerija MMA didinimą siūlo sieti su neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimu.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Trišalės tarybos posėdyje teigė, kad vis dar siūloma remtis tarybos sutarta formule, tačiau taip pat siūlo įvertinti ekonomikos neapibrėžtumą.

„Matome, kad ekonominės raidos neapibrėžtumas vis dar yra didelis. Rizikų balansas išlieka neigiamas ir neigiamesnis negu anksčiau“, – sakė A. Dabušinskas.

Anot jo, nuo sausio MMA galėtų augti 9,4 proc., vėliau būtų laukiama kitų metų pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatų.

„Balandį turėtume duomenis ir matytume, ar pirmą ketvirtį metinis augimas yra teigiamas ar ne. Jei jis ne teigiamas, tada dėl antro žingsnio sakytume, kad susilaikom ir aptariam reikalus Trišalės tarybos posėdyje. Kita sąlyga, kokios tendencijos yra darbo rinkoje, ar faktinis darbo užmokestis viršija Finansų ministerijos prognozes“, – teigė A. Dabušinskas.

„Jei situacija nebloga, nuo birželio būtų galima papildomai didinti MMA“, – pridūrė jis.

Pagal šį variantą, jei ekonominė situacija būtų palanki, MMA didinimas birželį galėtų siekti 11 proc. iki 888 eurų.

Be to, bankas taip pat pasiūlė dar vieną variantą – nuo sausio didinti 15,5 proc. iki 843 eurų, o vėliau, birželį – dar 5,3 proc. iki 888 eurų.

A. Dabušinsko teigimu, MMA didinti dar kartą nuo birželio galėtų leisti dvi sąlygos – jei kitų metų pirmąjį ketvirtį metinis BVP pokytis būtų teigiamas, o vidutinis darbo užmokestis augtų daugiau kaip 1,5 proc. punkto nei prognozavo Finansų ministerija – 9,6 procento.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinckas teigė, kad tokius pasiūlymus įgyvendinti būtų sudėtinga. Pasak jo, metų viduryje sprendžiant dėl MMA tektų vėl peržiūrėti ir valstybės biudžetą.

„Praktikoje tai nelengvai padaromas sprendimas, nes jis tiesiogiai siejasi su biudžetu, jo planavimu, valdymu ir tikėtina, kad einant tokiu keliu tektų metų viduryje arba kada būtų sutarta iš naujo atidaryti biudžetą. Be to, Finansų ministerija MMA klausimo siūlo netraktuoti kaip izoliuoto, o vertinti sąsają su NPD klausimu“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė viceministras.

„NPD formulėje, kaip žinia, yra konkretus MMA dydis. Jei metų eigoje keičiame MMA dydį, tada praktinės problemos yra toliau, jau nekalbant apie tai, kad visa tai yra gyventojų pajamų mokesčio pajamos, kurios dar eina į savivaldybių biudžetų projekcijas. Tokiu keliu einant matau labai daug rezervacijų praktine prasme, nors suprantu logiką“, – kalbėjo jis.

Lietuvos banko atstovas A. Dabušinskas, be to, teigė manantis, kad dėl MMA didinimo būtų mažinama darbo užmokesčio nelygybė, MMA kilimas didintų gyventojų galimybes daugiau vartoti.

Visgi atsargiau, anot jo, MMA didinimą reikėtų vertinti dėl kaistančios darbo rinkos, atlyginimų-kainų spiralės rizikos bei didelio ekonomikos raidos neapibrėžtumo.

Apžvelgdamas darbo rinkos situaciją, A. Dabušinskas kalbėjo, kad ji yra įtempta, bendras užimtųjų skaičius auga, tačiau augimas nebėra toks spartus, kaip metų pradžioje. Anot jo, palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, užimtumas kai kuriuose sektoriuose yra labai pakilęs, ypač informacijos, ryšių, transporto srityse.

„Užimtumas šiuo metu didesnis nei 2019 metais, išskyrus pramogas ir poilsį, kas buvo labiausiai paveikta per pandemiją“, – teigė A. Dabušinskas.

Anot jo, darbo užmokesčio augimas išlieka spartus, nepriklausomai nuo sektoriaus, tačiau analizuojant naujausius duomenis, pastebima, kad jo augimo tempas galimai išsikvėpė.

„Darbo rinka įkaitusi, yra galimai ženklų dėl vėsimo, bet esmė yra ateitis ir kiek turime neapibrėžtumo ateityje“, – sakė A. Dabušinskas.

Lietuvos bankas šiemet birželį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlė atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.

Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, o pramonininkams – iki 800 eurų G. Skaistė sako, kad sprendimas galėtų būti „kažkur per vidurį“.

„Tikimės, kad darbdaviai ir darbuotojai ieškos bendro sutarimo ir galbūt tas bendras sutarimas yra kažkur per vidurį, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios šiuo metu yra – ekonominis neapibrėžtumas, bet tuo pačiu matome, kad svarbu išsaugoti žmonių perkamąją galią, jų motyvaciją dirbti ir MMA bet kokiu atveju turėtų augti. Klausimas, kiek“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Skaistė.

Pasak jos, Vyriausybė mano, kad būtų galima derinti MMA ir NPD didinimą, taip mažinant gyventojų mokestinę naštą.

„Tikiuosi, kad Trišalėje taryboje tai bus naudojamas kaip vienas iš instrumentų, kuris galėtų šiek tiek sušvelninti MMA augimą verslui. Kiek NPD galėtų augti, šiandien pasakyti negaliu. Šie du dydžiai turėtų augti panašiu tempu“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, NPD ir MMA sulyginimas dabar būtų per didelė našta biudžetui, tai galėtų kainuoti apie 300-500 mln. eurų.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl MMA didinimo nuo kitų metų sausio.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.

Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.

Galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.

Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.

Verslo atstovai mano, kad svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į blogiausią galimą scenarijų, kiti yra griežtesni ir sako, kad dabar apie MMA didinimą diskutuoti negalima, nes dalis verslo bankrutuotų.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovai tikino, jog MMA privalo didėti, sprendimo atidėti negalima, o minimalią algą galima būtų peržiūrėti du kartus per metus.

Sutarta, kad dėl MMA apskaičiavimo formulės, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginimo MMA toliau diskutuos tarybos Darbo ginčų komisija. Tam pritarė Vyriausybės ir darbdavių atstovai, o profsąjungos siūlė šių klausimų nesvarstyti.

Lietuvos bankas siūlo sprendimą priimti atsargiai 

Lietuvos bankas teigia, jog minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė sakė, kad toks MMA dydis apskaičiuotas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę ir siūloma nuo jos nenukrypti, tačiau ji taip pat įspėjo, kad jei ekonomika lėtėtų, MMA didinimas galėtų sukelti papildomų iššūkių.

„Siūlome formule remtis ir toliau, nematome svarių priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti. Tačiau matome, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis, ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas. Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, galbūt sprendimą priimti vėliau metų eigoje ar ieškoti kitų variantų, kaip apsisaugoti šiek tiek nuo rizikų ir spėti įvertinti pokyčius ekonomikoje, jei jie pradėtų pildytis “, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė K. Tamoševičienė.

Pasak jos, rudenį, tikėtina, situacija bus aiškesnė dėl karo Ukrainoje, Vakarų sankcijų Rusijai poveikio, žaliavų kainų, pandemijos padėties, todėl sprendimas būtų labiau pamatuotas.

„Dėl MMA didinimo dalimis – mums patiems diskutuojant banko viduje tarp galimų variantų buvo ir tokia mintis, kad galėtų būti dalinis didinimas nuo sausio, o kita dalis matant ekonominę situaciją nuo metų vidurio ar antro ketvirčio ir panašiai“, – kalbėjo ji.

Anot LB atstovės, jei ekonominė situacija suprastėtų, MMA didinimas sukeltų didesnių sunkumų verslui, didintų nedarbą ar paveiktų verslo konkurencingumą.

„Aukštos infliacijos ir infliacinių lūkesčių kontekste MMA didinimas gali šiek tiek prisidėti papildomai prie kainų augimo“, – sakė Lietuvos banko atstovė.

Ministerijos sutiktų sprendimą pavėlinti, peržiūrėti formulę

Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.

„Vyriausybės sprendimai būtų labiau pamatuoti, jei jie būtų priimami rudenį, matant aiškesnę ekonominę perspektyvą, viešųjų finansų paveikslą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio klausimas, biudžeto derybų dalis, Vyriausybės apsisprendimo klausimas rudenį, tai sprendimai turėtų būti šiame neapibrėžtame kontekste pamatuoti, atsargūs ir labai gerai pasverti“, – posėdyje sakė viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Jis taip pat kalbėjo, kad ministerija sutiktų diskutuoti dėl MMA skaičiavimo formulės tobulinimo – pasak viceministro, kyla klausimų, ar formulė yra tinkama aukštos infliacijos kontekste.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė posėdyje taip pat teigė, jog ministerija siūlytų į formulę įtraukti produktyvumo kriterijų. Anot jos, MMA didinimas turėtų būti atliekamas įvertinant visas rizikas.

„Matome, kad spartus atlyginimų augimas ilguoju laikotarpiu tolygiai neaugant darbo našumui, jis didina rizikas konkurencingumui, veikia įmonių finansinę būklę“, – teigė viceministrė.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas kalbėjo, kad dabartinė formulė yra gera.

Verslas MMA augimą vertina atsargiai

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas kalbėjo, kad svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į blogiausią galimą scenarijų. Be to, apie pokyčius jis siūlė kalbėti tik peržiūrėjus formulę.

„Bankas nėra tvirtai įsitikinęs dėl savo prognozių, vien dėl to, kad rekomenduoja būti atsargesniems ir priimti gal dalinį variantą laikotarpio prasme, tai vis tik reikėtų tada atsižvelgti į galimą blogiausią scenarijų, nes mes dabar orientuojamės į optimistinį, kad nieko čia nenutiks ir viskas vystysis, kaip iki šiol“, – sakė S. Gailiūnas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis apie MMA didinimą diskutuoti negalima – tai, anot jos, daliai verslo lemtų bankrotą.

„Atsižvelgiant į dabartinę infliaciją, MMA didinimas gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotams. (...) Nežinau, kaip verslas galės kitais metais išgyventi“, – sakė ji.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė sakė, kad darbdaviai į atlyginimų peržiūrėjimą žiūri atsargiai, ji taip pat pabrėžė, kad darbo našumas turėtų būti įtrauktas į MMA apskaičiavimą.

Profesinės sąjungos: MMA būtina didinti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad MMA privalo augti, o dydžio apskaičiavimo formulė neturi būti keičiama. Anot jos, darbuotojų atlyginimai ir produktyvumas nėra susiję, jis didėtų verslui didinat investicijas.

„Matome prielaidas, kad reikia didinti MMA ir tikrai ženkliu dydžiu, nes kitos išeities nėra. Ir pritariame Lietuvos bankui – nematome priežasčių, kodėl reikėtų formulę keisti“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis svarstė, kad galbūt MMA reikėtų peržvelgti dažniau, pavyzdžiui, du kartus per metus.

„Gal per vidurį metų galima paskirstyti augimą, tai būtų lankstumas ir darbuotojams būtų gerai“, – posėdyje sakė R. Garuolis.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas kalbėjo, kad MMA būtina didinti, kad kuo mažiau žmonių liktų skurde.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis svarstė, kad sprendimo nereikėtų atidėti. Anot jo, išaugus kainoms menksta perkamoji galia, o sprendimo atidėjimas gali padidinti sąstingį.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.

G. Šimkus portalui vz.lt neneigė, kad bus siūloma MMA didinti daugiau kaip dešimtadaliu – dėl konkrečios formulės esą centrinio banko vadovybė dar diskutuoja. Portalo teigimu, gali būti siūloma didinti MMA iki 810 eurų neatskaičius mokesčių ar daugiau.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS pirmadienį teigė, kad MMA kitąmet privalo didėti, tačiau didžiausias klausimas išlieka tai, kaip Lietuvos bankas apskaičiuos galimą pokytį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis BNS sakė, kad Trišalė taryba yra sutarusi dėl MMA apskaičiavimo principų ir jis pasitikės LB rekomendacijomis.

Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.

Po diskusijų Trišalėje taryboje galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė. Paprastai yra atsižvelgiama į LB rekomendacijas.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis. Apskaičiuodamas MMA dydį, Lietuvos bankas taip pat remiasi ekonominėmis prognozėmis.

„Taip, jis (MMA – BNS) bus paskaičiuotas į didesnę pusę, nes darbo užmokestis augo sparčiau negu buvo prognozuota anksčiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

Jis prognozuoja, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.

„Viena vertus, turime labai sparčiai augantį darbo užmokestį, kita vertus, turime sunkumus su išorės paklausa – manau, lauks sudėtinga diskusija“, – sakė LB vadovas.

G. Šimkus portalui vz.lt neneigė, kad bus siūloma MMA didinti daugiau kaip dešimtadaliu – dėl konkrečios formulės esą centrinio banko vadovybė dar diskutuoja.

„Bet iš tiesų yra sutarta tam tikra formulė, pagal kurią minimalus atlyginimas kitąmet turėtų būti atitinkamai didinamas. Formulė tam ir yra taikoma, kad šis procesas būtų įmanomai labiau atskirtas nuo politinių sprendimų ir būtų vadovaujamasi objektyviais ekonominiais skaičiavimais“, – vz.lt sakė G. Šimkus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS teigė, kad MMA kitąmet privalo didėti, tačiau didžiausias klausimas išlieka tai, kaip Lietuvos bankas apskaičiuos galimą pokytį.

„Vienareikšmiškai MMA turi augti. Žinant ir mūsų padėtį, kai kainos auga nežmonišku greičiu, tai aišku, kad MMA turi augti. Tačiau, kiek – laukiame su nekantrumu Lietuvos banko paskaičiavimo. Pagrindinis klausimas, kaip bus apskaičiuota, kokių metų duomenys paimti“, – pirmadienį teigė I. Ruginienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad Trišalė taryba yra sutarusi dėl MMA apskaičiavimo principų ir jis pasitikės Lietuvos banko rekomendacijomis.

„Esame sutarę dėl pricipo, formulės, kad pasitikime banko skaičiavimais, tuo, ką bankas siūlys. Pasitikiu tuo procesu, kuris vyksta ir principais nustatytais, be to, manau, bankas siūlys skaičius atsakingai, nors ta spiralė infliacijos susijusi ir su tuo, kad pas mus atlyginimai auga labai sparčiai“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčius arba 550 eurų „į rankas“.

Antradienį Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba planuoja aptarti LB rekomendacijas dėl minimalaus MMA siūlytino dydžio.

Po diskusijų Trišalėje taryboje galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė. Paprastai yra atsižvelgiama į LB rekomendacijas.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis. Apskaičiuodamas MMA dydį, Lietuvos bankas taip pat remiasi ekonominėmis prognozėmis.

„Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tikimės, kad kartu planuojami pokyčiai šalies užimtumo sistemoje paskatins šiuo metu darbo neturinčius žmones sugrįžti į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Reikšmingas minimalios mėnesinės algos padidėjimas

Nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį „į rankas“ kitąmet didės 62,5 euro ir sieks 534 eurus.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau.

SADM nuotr.

Mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų šuolis

Kitąmet 4 eurais padidės bazinis pareiginės algos dydis – nuo 177 iki 181 eurų. Kartu su bazinio dydžio didinimu kils ir minimalūs pareiginės algos koeficientai – tai aktualu mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gaus daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 euro, biudžetinių įstaigų tarnautojai, darbuotojai vidutiniškai gaus 40 eurų didesnį atlyginimą. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

SVARBU! Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

SADM nuotr.

Vidutinis darbo užmokestis augs, nedarbas toliau mažės

Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo, didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) augimo prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc.

Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai galutinai pasieks priešpandeminį lygį.

Imtis būtent produktyvumo, o ne kainų didinimo verslininkus ragina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Ji laikosi pozicijos, kad minimalią algą buvo būtina didinti tam, jog darbuotojų pajamų augimas leistų bent kažkiek atsverti augančią infliaciją.

Vis dėlto komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas yra įsitikinęs, kad augantis minimalus darbo užmokestis bus vienas iš veiksnių, prisidedančių prie kainų augimo. Pasak jo, būtent per kainų didinimą verslininkai kitais metais stengsis padengti bet kokius augančius įmonės kaštus, kadangi įmonių rezervai, ekonomisto vertinimu, greičiausiai nebebus tokie dideli kaip šiemet.

„Įmonės šiuo metu atlyginimų augimą dengia iš dviejų šaltinių: apyvartos augimo ir iš vidinių rezervų. Įmonių indėliai bankuose per kovidą gana stipriai padidėjo, tai reiškia, kad įmonės turėjo kažkiek rezervo. Bet labai svarbu, kad įmonės kitais metais galbūt investuos į plėtrą, turės aktyviau grąžinti skolas valstybei. Tai reiškia, kad tų vidinių atsargų nebus tiek, kiek buvo šiais metais. Todėl, jeigu bet koks sąnaudų elementas įmonėms pakils, jos atitinkamai kels ir kainas“, – Eltai kalbėjo A. Izgorodinas.

D. Arlauskas: augančius atlyginimus bandant atsverti kainų didinimu, dalis verslų tiesiog „užsilenks“

Tai, kad atlyginimų augimas šalyje pastaraisiais metais buvo grindžiamas ne išaugusiu produktyvumu, o kitais finansiniais šaltiniais, pažymi ir D. Arlauskas. Jis yra įsitikinęs, kad MMA didinimas kelti kainas vers būtent tuos sektorius, kurie generuoja mažesnes pajamas, bei įmones, kurios veiklą vykdo regionuose.

„Atlyginimai stipriai viršija produktyvumą. Mes kol kas gyvename išorinių finansavimo šaltinių dėka, kurie didina valstybės įsipareigojimus. Kaip šeima: gyvena gerai, bet gyvena iš lizinguojamų prekių, iš paskolų. Lyg ir viskas gerai, bet situacijai pablogėjus šeima netenka ir automobilio, televizorių ir butų, kurie pirkti už svetimus pinigus. Maždaug tokia dabar situacija“, – aiškino Darbdavių konfederacijos vadovas, kartu pridurdamas, kad augančius kaštus įmonės pirmiausiai bandys padengti didindamos savo produktų kainas.

„Akivaizdu, kad visos padidėjusios sąnaudos atsidurs pirmiausiai ant vartotojų pečių. Mes labiau turėtume kalbėti apie žmones, kuriems tarsi atlyginimai ir didėja, bet realiai tai suvalgo infliacija“, – tikino jis.

Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje infliacija nedidėja taip, kaip pas mus.

Vis dėlto kainų didinimas, pasak D. Arlausko, ne visoms įmonėms leis susitvarkyti su atlyginimų kėlimo iššūkiais. Jis neatmeta, kad siekiant išgyventi, daliai įmonių padidinus produktų ar paslaugų kainas, pirkėjai šių prekių tiesiog atsisakys. Todėl LDK prezidentas neatmeta, kad dalis verslų tiesiog bus priversti nutraukti veiklą.

„Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje infliacija nedidėja taip, kaip pas mus. Viskas bus permesta ant vartotojų pečių. Dalis paslaugų ir prekių bus nepatrauklios vartotojams. Vadinasi, dalis verslų „užsilenks“. Bet toks gyvenimas. Matyt, visada taip buvo ir bus“, – dėstė jis.

Darbdavių atstovas neabejoja, kad itin spartus minimalios algos didinimas taip pat prisidės prie kainų augimo, kuris Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje. Visgi jis prognozuoja, kad infliacija kitais metais augs dar sparčiau.

„Premjerės buvo pasakyta, kad mes tikriausiai neišvengsime tolesnio infliacijos didėjimo. Dabar minimali alga yra padidinta, bet ji dar praktiškai yra nerealizuojama per finansinius srautus. Pradedant nuo antro ketvirčio, aš manau, kad infliacija labai stipriai įsisiūbuos ir viršys net ir dabartinę. Ko gero, mes čia būsime čempionai visoje ES. Didele dalimi tai ir lemiama to, kad pas mus didėjo minimali mėnesinė alga“, – tvirtino D. Arlauskas, kartu pridurdamas, kad dėl to, jog itin spartus MMA didinimas gali sukelti ir infliacijos augimą, yra įspėjusios ir tarptautinės institucijos.

„Nei Tarptautinis valiutos fondas, nei Lietuvos bankas nerekomendavo taip drastiškai didinti atlyginimo, nes tai sukels infliaciją, ką mes dabar iš tikrųjų ir matome. Minimalus atlyginimas didina vidutinį, didėjant vidutiniam iškyla poreikis didinti minimalų ir mes tada įsisukame į atlyginimų didinimo spiralę, kuri savo ruožtu yra ir infliacijos spiralė“, – mano darbdavių atstovas.

I. Ruginienė: net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos kils taip, jog suplanuotas MMA padidėjimas nieko nebereikš

Nors I. Ruginienė ir sutinka, kad minimali alga skatina kitų darbuotojų atlyginimų didinimo poreikį, tačiau ji šį procesą laiko itin pozityviu. Todėl dar vasarą, vykstant deryboms dėl MMA didinimo, LPSK vadovė ragino ją kelti dar daugiau, nei sutarta šiuo metu. Atlyginimų didinimo būtinybę ji grindžia tuo, kad tik gaunantis pakankamas pajamas darbuotojas, pasak jos, gali dirbti kokybiškai bei prisidėti prie įmonės produktyvumo augimo. Būtent apie produktyvumą, o ne apie kainų didinimą profsąjungų atstovė paragino galvoti ir šalie darbdavius.

„Net ir bazines ekonomines žinias turintis žmogus gali pasakyti, kad produktyvumas yra visiškai nuo darbdavio priklausomas faktorius. Iš tiesų, jeigu mes norime neužsukti infliacijos spiralės, norime gyventi geriau ir kad atlyginimo pagaliau užtektų bent jau mūsų baziniams poreikiams – reikėtų didinti produktyvumą. Produktyvumą gali padidinti vienintelis asmuo – darbdavys, investuodamas į aukštąsias technologijas, procesus, investuodamas į darbuotoją per atlyginimą ir darbuotojo kvalifikaciją“, – tikino I. Ruginienė.

Minimali alga, LPSK pirmininkės nuomone, kyla nepakankamai sparčiai, kad atsvertų kainų augimą, tačiau yra reikalinga tam, kad darbuotojai galėtų bent kažkiek lengviau pakelti infliacijos naštą.

Turbūt net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos taip kils ir minimalios algos padidėjimas staiga jau nieko nebereikš.

„Minimalios algos didinimas yra būtinas. Kitais metais jis didės turbūt sparčiausiai, bet to didėjimo spartumas yra nepakankamas, kadangi ir infliacija irgi sparčiai didėja. Turbūt net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos taip kils ir minimalios algos padidėjimas staiga jau nieko nebereikš“, – teigė ji.

Tuo metu darbdavių teiginius, kad MMA didinimas kaip tik bus vienas iš veiksnių, lemsiančių tolesnį kainų augimą, I. Ruginienė vadino „dūmų uždanga“, kuria bandoma pridengti kitus infliaciją lemiančius faktorius. Tam, kad verslininkams augančių atlyginimų nebereikėtų finansuoti per kainų didinimą, profsąjungų atstovė siūlo imtis priemonių, kurios lemtų įmonių produktyvumo augimą.

„Darbdaviai turi investuoti į produktyvumą ir pradėti imtis veiksmų. Kol jie to nedarys, tol mes taip ir gyvensime, kad kaltinsime vienas kitą, nemokėsime algų, nes pelnu dalintis nelabai kas nori. Sunkmečiu reikėtų daugiau pasidalinti su tais pačiais darbuotojais, daugiau į juos investuoti tam, kad jie padarytų daugiau. Ir tuomet ekonomikai tai bus tik teigiamas efektas“, – mano I. Ruginienė.

A. Izgorodinas: atlyginimai kyla ganėtinai stipriai, todėl įmonės tikrai atitinkamai kels ir kainas

Tuo metu A. Izgorodinas akcentuoja, kad sparčiai augant ir kitiems įmonių kaštams, darbdaviams didinti atlyginimus ir investuoti į produktyvumo didinimą nėra itin lengvas uždavinys. Todėl ekonomistas kelia klausimą, kokių veiksmų dėl verslo kaštų mažinimo kitose srityse imasi Vyriausybė.

„Labai lengva sakyti, kad verslas turi ieškoti sprendimų, investuoti į produktyvumą. O ką šitoje vietoje daro valstybė? Kiek žinau, valstybė labai mažai kompensuos įmonėms elektros pabrangimą. Jeigu valstybė sako, kad didės minimali alga, tada valstybė atitinkamai turi įmonėms labai stipriai padėti investuoti į produktyvumą, kad būtų tam tikra atsvara. Jeigu to balanso nebus, tai tą disbalansą mes visi pajausime per didesnes kainas“, – įsitikinęs jis.

Ekonomistas neabejoja, kad didinamas minimalus atlyginimas prisidės prie spartesnio infliacijos augimo. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius keletą metų, net ir pandemijos sąlygomis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo maždaug 20 proc. Todėl, pasak A. Izgorodino, kylant minimaliai algai, bei kitiems įmonių veiklos kaštams, verslininkai išaugusias išlaidas turės bandyti atsverti pajamomis iš didesnių parduodamų prekių kainų.

„Minimalios algos didinimas vienareikšmiškai prives prie spartesnės infliacijos per du aspektus. Pirma, tiesiogiai kils minimali alga, padidės ir kaštai įmonėms, kuriose dirba žmonės už minimalų atlyginimą. Bet didžiausias poveikis bus apskritai per aplinkui. Minimalios algos didinimas reiškia, kad įmonės atitinkamai turės kelti ir likusius atlyginimus tam, kad išlaikytų atotrūkį tarp to, kiek uždirba nekvalifikuoti ir kvalifikuoti žmonės. Tai reiškia, kad didės ir vidutinis atlyginimas“, – aiškino jis.

Minimalios algos didinimas vienareikšmiškai prives prie spartesnės infliacijos per du aspektus.

„Turint omenyje, kad įmonės šiuo metu patiria ir kitus kaštus: elektros, dujų kainų augimas, brangesnė nafta, tai reiškia, kad įmonėms kitais metais labai stipriai augs baziniai, bet labai svarbūs kaštai. Įmonės tiek, kiek išaugo arba dar padidės šie kaštai, atitinkamai kels ir kainas“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Ekonomistas prognozuoja, kad spartus minimalios algos didinimas lems tai, kad kitais metais, net ir galimai sumažėjus energetikos išteklių kainoms, infliacija šalyje išliks itin sparti.

„Jeigu išsipildys geros prognozės, kad energetinių išteklių kaina stabilizuosis ar sumažės, tai reikš vieną dalyką: metinė infliacija ir jos tempas Lietuvoje sulėtės. Kainos kils, bet jos kils ne taip stipriai, kaip galėtų kilti lyginant su šiais metais. Jos vis tiek kils, kadangi kyla ne tik minimali alga, bet ir kiti darbo užmokesčiai. Atlyginimai kilo ganėtinai stipriai ir įmonės tikrai atitinkamai kels ir kainas. Manau, turėti didelių iliuzijų ir kažkokių gerų prognozių šioje vietoje nereikia“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad spalį Vyriausybė apsisprendė nuo 2022 m. sausio 1 dienos didinti minimalią mėnesinę algą iki 730 eurų prieš mokesčius. Numatyta riba yra 13,7 proc. didesnė nei šiais metais. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro didinamas ir minimalus valandinis atlyginimas.

Kitais metais didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Visiems uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio jis kils nuo 400 iki 460 eurų. Iš viso minimalios pajamos kitais metais sieks 533 eurus „į rankas“.

Tuo metu Lietuvos bankas (LB) praėjusį pirmadienį paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos prognozes, kuriose numatomas 5,1 proc. šalies ūkio augimas, taip pat prognozuojama 4,5 proc. vidutinė metinė infliacija. Kitais metais numatomas dar didesnis vartotojų kainų augimas – prognozė didinama iki 5,1 proc.