„Nežinau, kas turi tokį planą, aš tokio plano padaryti prestižine nesu matęs ir nesu matęs parodymo, kad tai profesija, kuri nėra prestižinė“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Pasak jo, prestižą turi kurti patys mokytojai, o dar 2018 m. iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ iškeltas tikslas – neturi aiškaus pamatavimo rodiklio.

„Bendruomenėje matau mokytojų, kurie visą gyvenimą jaučiasi esantys prestižinėje profesijoje, didžiuojasi būdami mokytojais, atlieka labai svarbų, sudėtingą, prasmingą darbą ir kuria tą prestižą. Visada bus galvojančių, kad ši profesija nėra prestižinė, kaip išvis tą prestižą pamatuoti? Žiniasklaidos išsikeltame tiksle aš negirdėjau ir nemačiau jokio rodiklio, kaip bus pamatuojama prestižo pradžia ir pabaiga, kur čia ta riba yra“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Kas tą idėją sugalvojo, tai užbaigė su šūkiu, bet nieko dėl to nebuvo daroma“, – pridūrė jis.

Tuo metu ekspremjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusi buvusi ministrė Jurgita Petrauskienė, vos paskelbus tikslą inicijavo diskusiją švietimo bendruomenėje, siekdama išgirsti pasiūlymų, kaip turėtų keistis pedagogų darbo sąlygos. Tuomet prie visuomenėje palaikytos „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinimo ketino prisidėti ir ministerija.

Nežinau, kas turi tokį planą, aš tokio plano padaryti prestižine nesu matęs ir nesu matęs parodymo, kad tai profesija, kuri nėra prestižinė.

„Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausios lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos“, – dar 2018 m. teigė J. Petrauskienė.

ŠMSM vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ buvo išskirtos pagrindinės darbų kryptis: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.

Profsąjungos kritikuoja ŠMSM: ar tokia ministerija išvis reikalinga?

Kol G. Jakštas svarsto, kad kai kurie mokytojai jau jaučiasi turintys prestižinį darbą, švietimo bendruomenė sako, kad numatyto tikslo pasiekti nepavyks. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mano, kad tokius lūkesčius „sutrypė“ politikai.

„Šia tema labai daug diskutavo ir visuomenė, ir švietimo bendruomenė, dėjo daug lūkesčių. Deja, kartais politikai geras idėjas sutrypia. Ši Vyriausybė galutinai diskreditavo mokytojo profesiją įvairiomis reformomis, sprendimais. Ministrų kaita, griūtis nuvylė ne tik švietimo bendruomenę, bet ir visą visuomenę. To nepavyko pasiekti“, – Eltai teigė A. Navickas.

Profsąjungos atstovas tikina, kad nors ministerija formaliai nebuvo įpareigota siekti šio tikslo, tačiau ŠMSM, kaip švietimo politiką formuojanti institucija, turėjo imtis iniciatyvos.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatinėjo tą „Idėją Lietuvai“. Žiūrint formaliai, ministerija gali neprisiimti sau kažkokių tai įsipareigojimų ar idėjų įgyvendinimo. Tačiau akivaizdu, jeigu mes turime ministeriją, formuojančią švietimo politiką ir jeigu prezidentė kelia tam tikrus tikslus ar uždavinius, o ministerija atsiriboja nuo jų, tai tada klausimas, ar išvis tokia ministerija reikalinga“, – sakė jis.

Pasak A. Navicko, per pastaruosius penkerius metus ministerijos vykdytos reformos nesuteikė pridėtinės vertės mokytojo profesijai ir neprisidėjo prie minėto prestižo kūrimo.

„Galima konstatuoti, kad niekas nebuvo daroma. Buvo daromi visi sprendimai, kurie nekeitė esamos situacijos. Mokytojo statusas iš esmės liko nepasikeitęs, mokytojas uždirba vidutinį darbo užmokestį. Ekonominiai, socialiniai dalykai niekuo neišsiskiria. Profesija nėra tapusi patrauklesne ar prestižine, normalu, kad tada ir jaunimas jos nesirenka“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

A. Navickui antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.

„Mano nuomone, tas tikslas yra mokytojų iliuzija, viltis ir lūkestis, kad iki 2025 m. valdžia, plačiąja to žodžio prasme, pradės juos mylėti. Nes iki tol mokytojai nėra mylimi. Šito dalyko nei 2024 m., nei kitais metais – nebus“, – tikino jis.

„Nesuprantu, ką reiškia prestižas, kaip tą reikia padaryti, ką turėtų padaryti ar valdžia, ar mokytojai. Čia tik noras, kad juos mylėtų, bet jų niekada nemylės, todėl jie visi nusivylę“, – pridūrė A. Jurgelevičius.

ELTA primena, kad „Idėja Lietuvai“ iniciatyva prasidėjo dar 2017 m. rudenį ir kvietė visuomenę teikti idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.

Viena idėjų – tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m.

Kaip teigia ministerija, pakeitus Sporto įstatymą būtų įtvirtinta nauja tvarka, pagal kurią sporto šakų federacijos valstybės biudžeto lėšas galėtų gauti tiek aukšto meistriškumo sportui, tiek naujai priemonei – sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui per fizinį aktyvumą. Ministerijos nuomone, tai sudarys galimybę federacijoms atrasti ir pritraukti į sportą vaikų.

Kartu siūloma įsteigti atskiras klases bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems sportininkams, sudarant galimybes jiems siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.

Taip pat siūloma sudaryti teisines galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir 18–23 metų sportuojančius jaunuolius.

„Visos šios priemonės sudarys sąlygas ir paskatins sportinės pamainos auginimą. Valstybės lėšos sporto šakų federacijoms būtų skiriamos ne tik sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir sportininkų pamainos paieškai, sporto šakos masiškumui finansuoti“, – rašoma ministerijos pranešime.

Įstatyme taip pat numatytas sportininkų teisių atstovo įtvirtinimas.

„Lietuvoje nėra sukurto sportininkų teisių gynimo instituto, kuris konsultuotų sportininkus apie jų teises ir pareigas, padėtų sportininkams spręsti kilusius ginčus“, – rašoma ministerijos pranešime.

Taip pat siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų.

Pagal projektą, valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises, pavyzdžiui, nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais, bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą, pavyzdžiui, diskriminacijos, priekabiavimo atvejais.

Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai (NST) – siūloma papildomai pavesti NST svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais.

Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui, siekiama sudaryti galimybes finansuoti skėtines sporto organizacijas.

„Norime sudaryti kuo geresnes sąlygas auginti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą, tad siūlomi Sporto įstatymo pakeitimai nukreipti į tai. Kaip ir esame sutarę su sporto bendruomene, pokyčiai įsigaliotų jau pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, nuo 2025-ųjų“,– pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Vyriausybei patvirtinus Sporto įstatymo projektą, jis bus teikiamas Seimui.

Jis bus atsakingas už bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimus.

Naujasis viceministras pareigas pradės eiti, kai bus gautos tarnybų išvados, pirmadienį pranešė ministerija.

Iki šiol I. Gaižiūnas dirbo bendrojo ugdymo srityje ir kuravo įtraukųjį bei pilietinį ugdymą, koordinavo ugdymo valstybine kalba plėtrą Švietimo ministerijai pavaldžiose mokyklose Pietryčių Lietuvoje.

Ministerijoje jis dirba nuo 2021 metų. Prieš tai I. Gaižiūnas ėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studijų vadovo pareigas. Jis taip pat dirbo fizikos mokytoju, dalyvavo atnaujinant vidurinio ugdymo fizikos programą, buvo studijų kokybės užtikrinimo ekspertas Studijų kokybės vertinimo centre, tarptautinėse organizacijose. Vilniaus universitete jis yra apgynęs teorinės fizikos ir astrofizikos magistro laipsnį, baigęs profesinės pedagogikos studijas.

I. Gaižiūno pareigas – dalį bendrojo ugdymo darbų – perims nauja patarėja Rasa Kulvietienė.

„Visa ministerijos komanda dirba susitelkusi, kad kiek galima sklandžiau vyktų visi suplanuoti procesai. Sutarėme suremti pečius šiuo intensyviu laikotarpiu ir tęsti svarbius bendrojo ugdymo srities darbus, ypač prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją“, – pranešime teigė M. Navickienė.

Anot jos, ateityje, jei reikės, komandą papildys ir nauji patarėjai.

Toliau darbus tęsia viceministrai Justas Nugaras, atsakingas už studijas ir mokslą, Agnė Kudarauskienė, kuruojanti profesinio mokymo sritį, ir Aistė Zedelytė-Kaminskė, atsakinga už sporto politiką, taip pat patarėjas sporto klausimais Justinas Kinderis. Dirba ir ministerijos kancleris Julius Lukošius, šalia kitų funkcijų jis kuruos mokyklų tinklo stiprinimo klausimus, pranešė ministerija.

Sutarėme suremti pečius šiuo intensyviu laikotarpiu ir tęsti svarbius bendrojo ugdymo srities darbus, ypač prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją.

Anksčiau už bendrąjį ugdymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius, balandžio 9 dieną drauge su švietimo ministru Gintautu Jakštu pasitraukęs iš pareigų.

R. Skaudžius ir G. Jakštas atsistatydino išsiskyrus jų ir premjerės komandos pozicijoms, kaip spręsti per vienuoliktokų tarpinius patikrinimus kilusius nesklandumus.

Prezidentas Gitanas Nausėda buvo išsakęs lūkestį, kad premjerė Ingrida Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pateiks iki savo atostogų, tačiau taip neįvyko. Nuo pirmadienio Vyriausybės vadovė išėjo kasmetinių atostogų, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje.

I. Šimonytė su pertraukomis atostogaus iki gegužės 10 dienos. Pagal dekretą, numatyta, kad ji į darbą grįš penktadieniais, balandžio 26 ir gegužės 3 dienomis.

G. Nausėda pridūrė besitikintis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė bus suformuota artimiausiu metu.

Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, visi norintieji galės dvi dienas apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu.

Profesinės mokyklos siūlys ir interaktyvių užsiėmimų. Lankytojai bus kviečiami „pasimatuoti“ programuotojo, dizainerio, mechatroniko ir kitas profesijas, išmokti skraidinti bepiločius dronus ar naudotis 3D spausdintuvu, išbandyti įvairius simuliatorius.

„Džiaugiamės, kad žmonių požiūris į profesinį mokymą yra pakitęs ir dar keičiasi, kad vis daugiau jaunų žmonių pirmiausiai renkasi profesinę mokyklą, ir tik po to, jei reikia tolesnei karjerai, siekia aukštojo mokslo. O stereotipus labiausiai griauna mūsų absolventai, sėkmingai įsitvirtinę darbo rinkoje“, – sakė Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė.

Šiemet ir kitais metais į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 41,2 tūkst. mokinių – kasmet po 20,6 tūkst. besimokančiųjų.

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

Pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas vasaros etapas prasidės birželio 3 dieną. Prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 dienos.

Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.

„Kartu su Viešojo valdymo agentūra atliekame pasirengimo darbus, esame delegavę komisijos narius – kitą savaitę komisija renkasi dėl vertinimo kriterijų. Tikimės, kad artimiausiu metu, balandžio pirmoje pusėje, Viešojo valdymo agentūra paskelbs konkursą“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Anot ŠMSM, Viešojo valdymo agentūra nustato konkurso datą, atsižvelgdama į visų vykdomų konkursų grafikus.

Viešojo valdymo agentūra BNS teigė, kad konkreti konkurso data dar nėra numatyta.

Šiuo metu agentūrai laikinai vadovauja Aidas Aldakauskas, anksčiau joje ėjęs Kokybės vertinimo departamento direktoriaus pareigas.

R. Krasauskienė iš šios įstaigos vadovės pareigų pasitraukė sulaukusi kritikos dėl darbo kokybės.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas komentuodamas sprendimą teigė, kad buvo vėluojama su darbais, vadovė laiku nepateikė mokėjimų prašymų, dėl to Lietuva gali prarasti daugiau nei 600 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

R. Krasauskienė NŠA vadovavo nuo 2020 metų, praėjusių metų rugpjūtį ji laimėjo ŠMSM skelbtą konkursą vadovauti šiai įstaigai antrą kadenciją.

„Klausimas, kuris kyla dažnai ir kurį mes girdime, ir kuris kyla ir mums patiems – yra atsakomybės klausimas. Kas yra atsakingas už tai, kad kai kuriuose patikrinimuose užduotys neatliepia ar programos, ar buvo su klaidomis, ar nekorektiškos, ar neproporcingai sudėtingos“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Jakštas.

„Diskutavome ir su viceministru, kieno tai yra atsakomybė. Mes patys už tai jaučiame atsakomybę – tiek aš, tiek viceministras. Suprantame, kad politikoje kalbant apie atsakomybę dažniausiai tai reiškia, kad pasitraukiama“, – teigė jis.

„Tikrai detaliai vertinome šitą variantą, kuris, matyt, būtų paprasčiausiai tiek man pačiam, tiek viceministrui. Bet kas tada (bus – ELTA) švietimo sistemoje? Ar mes turime žmones, kurie dabar būriuotųsi ir norėtų užimti šitas pozicijas bei išspręsti esančias problemas? To nematome“, – akcentavo švietimo ministras.

Todėl, tęsė ministras, svarbiausia „šiuo metu yra išspręsti tas problemas, su kuriomis susiduria patikrinimai“.

„Turime laiko, mano supratimu, iki gegužės vidurio“, – aiškino jis ir nurodė, kad pasibaigus tarpiniams patikrinimams bus įvertinta visa sesija, ieškoma, kaip tobulinti sistemą.

„Tada galėsime galvoti, ar kažkieno atsistatydinimas, ar kažkokie kiti veiksmai galėtų parodyti didesnį atsakomybės prisiėmimą negu šiuo sudėtingu laikotarpiu likti ir toliau tęsti darbus“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad prasidėjus vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, kilo švietimo bendruomenės nepasitenkinimas dėl netinkamai parengtų užduočių.

Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Anksčiau ministras patikino, kad situacija žinoma ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ji bus tiriama.

Pasipiktinimo banga kilo ir po trečiadienį vykusio matematikos B lygio žinių patikrinimo – suabejota dėl užduočių kokybės. Reaguodamas į nuogąstavimus, ministras G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

Tokia pat situacija įvyko ir dėl praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo užduočių. Ministras ekspertų prašo įvertinti ir šio patikrinimo užduotis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio penktos dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės šeštą ir septintą dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Kaip pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse, gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

Iki šiol gimnazistai modulius galėjo rintis tik vasarą. Žiemos priėmimas vyksta iki vasario 11 dienos.

„Gimnazistams tai galimybė iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje“, – ministerijos pranešime cituojama viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Anot jos, pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio rengimo centre. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą šis modulis įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja.

Galimybė gimnazistams rinktis modulius profesinio rengimo centruose siūloma jau kelerius metus. 2022 metais modulius rinkosi beveik 1,4 tūkst. mokinių, pernai – 1,6 tūkst. mokinių.

Stojančiųjų prašymai mokytis priimami LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 15 dieną, o mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti galės vasario 19–20 dienomis. Mokymosi procesas prasidės vasario 21-ąją.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta žiemos ir vasaros etapais. Šiemet pagrindinio priėmimo vasaros etapas vyks nuo birželio 3-osios iki rugpjūčio 5-osios. Papildomas priėmimas planuojamas rugpjūčio 14–25 dienomis.

Diskusijoje apie švietimo istoriją, dabartį ir ateities strategijas dalyvaus ministras Gintautas Jakštas bei pareigas ėję ministrai: Darius Kuolys, Remigijus Motuzas, Roma Žakaitienė, Audronė Pitrėnienė, Algirdas Monkevičius, nuotoliu prisijungs Jurgita Petrauskienė.

Ministrai apžvelgs švietimo istoriją, prisimins, kokie didžiausi iššūkiai buvo prieš keletą dešimtmečių, aptars dabarties švietimo aktualijas ir galimas ateities strategijas, pranešė ministerija.

Po diskusijos ministerijos Ovaliojoje salėje bus iškilmingai įteikti ministerijos garbės ženklai švietimui nusipelniusiems žmonėms.

Šiemet jie skirti Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriui Boguslavui Gruževskiui, buvusiai Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ muzikos mokytojai metodininkei Gražinai Pamparienei, buvusiai ilgametei Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorei Laimutei Onai Užkuraitienei ir Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento direktoriui Aidui Aldakauskui.

Šie renginiai vyksta minint Edukacinės komisijos 250 metų jubiliejų. 1773 metų spalio 14 dieną Vilniuje įsteigta Abiejų Tautų Respublikos švietimu besirūpinusi Edukacinė komisija laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje ir viena iš pirmųjų tokių įstaigų pasaulyje.