Apie tai pranešė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Naują penkerių metų kadenciją M. Garbačiauskaitė-Budrienė pradės spalio 17 dieną.

„(Taryba nusprendė – BNS) į viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinio direktoriaus pareigas nuo 2023 metų spalio 17 dienos paskirti M. Garbačiauskaitę-Budrienę“, – žurnalistams po rinkimų sakė E. Valatka.

Ši LRT vadovo atranka buvo trečioji šiemet. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų.

Šioje atrankoje A. Zabarauskas nedalyvavo. Su M. Garbačiauskaite-Budriene varžėsi Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir analitikas Aldaras Stonys.

E. Valatka sakė, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė konkurse surinko septynis tarybos narių balsus, M. Martišius – penkis, o A. Stonys – nė vieno.

„Šis pusmetis nebuvo lengvas nei man, nei visai LRT. Tas neapibrėžtumas buvo ne į naudą, bet mes vis tiek dirbome, kaip dirbame“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, žiniasklaidos kraštovaizdis yra kintantis ir nepastovus, LRT susiduria su konkurencija iš didžiųjų konglomeratų, pati Lietuva – su hibridinėmis grėsmėmis, socialiniais neramumais.

„Tikrai LRT turės daug darbo, užtikrindama kokybišką turinį, telkdama Lietuvos gyventojus ir taip pat informuodama“, – kalbėjo perrinkta LRT vadovė.

Jos teigimu, LRT sieks toliau plėsti auditoriją, pritraukti vaikus ir jaunimą, didinti ryšį su regionais, stiprinti interneto portalą.

„Apskritai LRT teks persiorientuoti iš tos taip vadinamos linijinės logikos, kai auditorija žiūri televizorių ar klauso radijo pagal programą, į skaitmeninius transliavimo būdus“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybos pirmininkas teigė, kad galop išrinkus įstaigos vadovą jam palengvėjo.

„Man atrodo, visa taryba yra atsakinga ir atsakingai žiūrėjo į tą procesą“, – sakė E. Valatka.

LRT taryba yra sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„Kandidatuoju į LRT generalinius direktorius“, – feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji rašė iki šiol gynusi LRT nepriklausomumą, tą žada daryti ir toliau.

„Puikiai žinau, kaip žiniasklaida veikia, kokie iššūkiai jai kyla ir koks svarbus Lietuvai ir jos demokratijai yra visuomeninis transliuotojas. LRT turi tarnauti visuomenei ir neturi virsti politiko ar politikų PR'o agentūra“, – teigė dabartinė LRT vadovė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino turinti visuomenės palaikymą, su komanda yra pasiekusi gerų rezultatų.

„Auditorija pastebėjo ir įvertino, kaip pasikeitė LRT per pastaruosius 5 metus, kaip pagerėjo jos turinys, kad ji tapo žymiai modernesnė. Tai rodo tyrimai, reitingai ir įvairūs apdovanojimai“, – nurodė ji.

LRT vadovės M. Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija baigėsi balandį. Iki šiol buvo surengti du konkursai į šias pareigas, bet abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų, todėl nė vienas jų nebuvo išrinktas.

Šį penktadienį baigsis terminas, kuomet galima pateikti paraišką LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti trečiajame konkurse.

LRT atstovė Miglė Savickaitė BNS ketvirtadienį patvirtino, kad kol kas pateiktos dvi paraiškos dalyvauti konkurse.

A. Zabarauskas iki šiol nėra paskelbęs, ar vėl dalyvaus konkurse į LRT generalinius direktorius.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną. Šią dieną kandidatų prisistatymas tarybai ir klausimų-atsakymų sesija bus viešai transliuojami.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra pareiškęs, kad LRT taryba turėtų atsistatydinti, jeigu jai trečią kartą šiemet nepavyks išrinkti įstaigos vadovo, tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka ragino sulaukti trečiojo konkurso rezultatų.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi LRT žurnalistė Rita Miliūtė, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra LRT žurnalistės Nemira Pumprickaitė bei Indrė Makaraitytė, „15min group“ vadovas Tomas Balžekas, Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad visuomenė įtakingiausiu taip pat laiko žurnalistą E. Jakilaitį, antroje dešimtuko vietoje – R. Miliūtė, trečioje – R. Valatka. Toliau rikiuojasi N. Pumprickaitė, laidų vedėjos Rasa Tapinienė bei Rūta Mikelkevičiūtė, V. Bruveris, „Delfi“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir I. Makaraitytė.

Pasak „Delfi“, pernai pirmąją vietą tiek visuomenės, tiek elito nuomone, užėmęs „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas šiemet buvo vertintas visuomenininkų kategorijoje. E. Jakilaitis, daręs darbo žiniasklaidoje pertrauką, pernai šioje kategorijoje vertintas nebuvo.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 19 dienomis apklausęs 999 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

Visuomenės apklausą birželio 19–30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausę 1015 žmonių nuo 18 iki 75-erių metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka devintus metus iš eilės.

Taryba antradienį paskelbė tokią konkurso datą, pranešė LRT.

Konkursas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.

Pranešime teigiama, kad dėl galimų konkurso aprašo pakeitimų bus apsispręsta prieš pat skelbiant konkursą, per tarybos posėdį rugpjūčio 22 dieną.

Be kitų dalykų, bus sprendžiama, ar LRT tarybos narių balsavimas generalinio direktoriaus rinkimuose neturėtų būti viešas. Šiuo metu dėl įstaigos vadovo balsuojama slaptai.

LRT tarybai šiemet jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – surenka vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Konkurse dalyvauja antros kadencijos pareigose siekianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Šie kandidatai buvo favoritai per pirmąją, kovą vykusią atranką, kai įstaigos vadovo išrinkti nepavyko jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba, ji pati sudaryta iš 12 narių, kuriuos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikia surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.

Ankstesniame konkurse taip pat dalyvavo buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

EBU tokį sprendimą teigia priėmusi, nes griežtos taisyklės neleidžia jokių politinių pareiškimų.

„Sprendimą dėl V. Zelenskio kalbos priėmė Europos transliuotojų sąjungos EBU vadovybė, prižiūrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Tam ji turi visus įgaliojimus. Tačiau rytoj kaip tik vyks EBU valdybos posėdis, kuriame EBU valdybos narė, LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė iškels šį klausimą“, – BNS penktadienį sakė LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Praėjusiais metais devynios šalys – tarp jų ir Lietuva – kreipėsi į EBU dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos po Maskvos invazijos Ukrainoje.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė EBU valdyboje kėlė klausimą tiek dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos, tiek dėl Rusijos transliuotojų pašalinimo iš EBU narių.

Iš pradžių siūlymams nebuvo pritarta, tačiau galiausiai priimtas sprendimas, kad Rusija „Eurovizijoje“ nedalyvaus, o Rusijos transliuotojų narystė buvo suspenduota.

„Toks sprendimas buvo priimtas remiantis renginio taisyklėmis ir EBU vertybėmis.  Šių metų dainų konkurse Rusija taip pat nedalyvauja“, – sakė M. Savickaitė.

EBU sprendimą neleisti pasisakyti Ukrainos prezidentui konkurso finale sukritikavo britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), jis teigė esantis nusivylęs.

„Na, gal ir galėtų būti toks siūlymas, bet visas konkursas pradėtas tokiomis žaidimo taisyklėmis, kurios yra. (...) Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Taip jis komentavo svarstymus, jog LRT tarybą galėtų sudaryti ne 12, kaip yra dabar, o 13 narių. Tokiu atveju būtų išvengta situacijų, kai du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų.

Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi.

Būtent taip nutiko antradienį, kai dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas surinko po šešis tarybos narių balsus.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

S. Kairys teigė, kad „dabarties problematikų reikia mokytis“, tačiau to negalima daryti „karštom galvom“.

Jis taip pat ragino susilaikyti nuo bet kokio ažiotažo kėlimo, vykstant konkursui į LRT vadovo postą.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Abu kandidatai antradienį vykusio konkurso antrajame ture surinko po šešis LRT tarybos narių balsus. Kadangi nė vienas nesurinko daugumos balsų, LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranka.

BNS žiniomis, pirmajame ture M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko šešis, A. Zabarauskas penkis, o „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Audrius Siaurusevičius – vieną tarybos nario balsą.

Kol nebus paskirtas naujasis LRT generalinis direktorius, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Konkurse be taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Jis apie savo dalyvavimą pranešė viešai.

BNS žiniomis, šių pareigų taip pat siekė buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Apie tai antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

„Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 LRT tarybos narių balsų.

Pasak E. Valatkos, generalinio direktoriaus rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, į kurį pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Vis dėlto ir jame įstaigos vadovas nebuvo išrinktas, nes abu kandidatai gavo po šešis balsus.

Konkurse dalyvavo perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Apie tai viešai patvirtino patys kandidatai.

Šių pareigų taip pat siekė buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas. Apie šiuos kandidatus BNS patvirtino anoniminiai šaltiniai, patys kandidatai atsisakė komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

„Tikiuosi, kad LRT taryba suteiks man ir komandai mandatą tęsti darbus“, – BNS sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, penktadienį pateikusi dokumentus dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė norinti tęsti pradėtus pokyčius.

„Manau, kad pati organizacija yra geroje pozicijoje, kai sutvarkyti baziniai dalykai, padaryta daug pakeitimų ir reikia tą pokyti tęsti“, – sakė LRT vadovė.

„LRT laukia dideli iššūkiai, jai reikės prisitaikyti prie pasikeitusių auditorijos, kuri visiškai kitaip vartoja informaciją, poreikių. Aš manau, kad mes tikrai padarėme labai nemažai per tus penkerius metus ir būtume padarę dar daugiau, jei ne COVID“, – kalbėjo nacionalinio transliuotojo vadovė.

Manau, kad pati organizacija yra geroje pozicijoje, kai sutvarkyti baziniai dalykai, padaryta daug pakeitimų ir reikia tą pokyti tęsti.

Penktadienis yra paskutinė diena pateikti dokumentus dalyvauti LRT tarybos paskelbtame viešajame konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas.

Konkurse dalyvauti gali Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, nepriekaištingą reputaciją.

Pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, turės pristatyti penkerių metų veiklos programą ir atsakyti į LRT tarybos narių klausimus.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją. LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo ir priežiūros institucija, atstovaujanti visuomenės interesams.

Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas LRT įstatymu nustatytas funkcijas.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Jai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

LRT taryboje, be vadovo, dar dirba ekonomistė Giedrė Švedienė, istorikas Norbertas Černiauskas, profesorius Mindaugas Jurkynas, prozininkė, literatūros kritikė Renata Šerelytė-Mendeikienė, profesorė Irena Vaišvilaitė, profesorius Darijus Beinoravičius, fotomenininkas Jonas Staselis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Vilniaus universiteto mokslininkas Deimantas Jastramskis, advokatė Laura Matjošaitytė ir Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža.