„Moody's“ Lenkijos perspektyvos vertinimą pakeitė pirmąkart per ilgiau negu dešimtmetį. Tuo tarpu kita agentūra – „Standard & Poor's“ sausį dar labiau pablogino šalies vertinimus, argumentuodama, kad partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kontroliuojama vyriausybė „silpnina institucijas“.

Kita vertus, „Moody's“ pažymėjo, kad Lenkijos skolinimosi iš užsienio reitingas išlieka A2 – penktas aukščiausias ir gana palankus investicinės aplinkos vertinimas. „Lenkijos A2 reitingo patvirtinimas atspindi šalies ekonomikos atsparumą“, – sakoma pranešime.

„Lenkija yra didelė, diversifikuota ekonomika, kurios realusis BVP pastaraisiais metais tvirtai augo, nors buvo veikiamas reikšmingų nepalankių išorinių veiksnių tuo metu, kai vyko pasaulio finansų ir euro zonos skolų krizės“, – pabrėžė „Moody's“.

Lenkijos finansų ministerija palankiai įvertino agentūros sprendimą nepakeisti kreditavimo rizikos vertinimo, nors prieš paskelbiant „Moody's“ pranešimą rinkose sklandė gandai apie tikėtiną blogesnį įvertinimą.

Ministerija pažymėjo, kad šis „įvertinimas yra viena padala aukštesnis negu (agentūros) „Fitch“ reitingas ir dviem padalomis aukštesnis negu S&P vertinimas, paskelbtas šių metų sausį“.

Lenkijos vicepremjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) anksčiau šią savaitę nesureikšmino kalbų apie tikėtiną blogesnį „Moody's“ įvertinimą, nes tai „nebūtų pasaulio pabaiga“.

Niujorke įsikūrusi reitingų agentūra nurodė, kad blogesnė perspektyva buvo nustatyta dėl „fiskalinių grėsmių, kurias kelia einamųjų išlaidų reikšmingas padidinimas“ ir „gresiantis investicinės aplinkos pablogėjimas dėl poslinkio sunkiau prognozuojamos politikos ir teisėkūros link“.

Spalį išrinkta PiS, žadėjusi didinti biudžeto išlaidas, įvedė dosnias subsidijas vaikus auginančioms šeimoms, pažadėjo sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems žmonėms ir ketina grąžinti mažesnį išėjimo į pensiją amžių.

Be to, PiS vyriausybė planuoja konvertuoti būsto paskolas užsienio valiuta, daugiausiai Šveicarijos frankais, į paskolas zlotais, taip pat prastūmė kelis kitus prieštaringai vertinamus įstatymus.

Tarp tų pakeitimų buvo šalies konstitucinio teismo ir visuomeninės žiniasklaidos reformos, kurias kritikai namuose ir užsienyje smerkė kaip naikinančias demokratinius saugiklius ir valdžių pusiausvyrą.

„Moody's“ nurodė, kad Lenkijos rizikingų teisėkūros žingsnių pavyzdžiu tapo „įstatymas dėl būsto paskolų užsienio valiuta konvertavimo ir užsitęsusi priešprieša tarp vyriausybės ir šalies konstitucinio teismo, potencialiai galintys sutrikdyti bankų skolinimo srautus ir atbaidyti į šalį ateinančias investicijas“.

Balandį „Moody's“ skelbė, kad bendras užsienio investicijų srautas pastaraisiais mėnesiais vis sparčiau mažėjo, o sausį Lenkijoje buvo užfiksuotas 3,1 mlrd. JAV dolerių bendras kapitalo nuotėkis.

Ši didžiulė išpumpuoto kapitalo suma buvo antroji didžiausia per pastaruosius 10 metų ir nusileidžianti tik pinigų nuotėkiui, fiksuotam 2008 metų spalį po banko „Lehman Brothers“ bankroto, paskatinusio pasaulinę finansų krizę.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija tebėra viena gyvybingiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Įvairūs šaltiniai prognozuoja, kad ji šiais metais augs daugiau negu 4 proc., o 2017-aisiais – iki 5 procentų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pranešė įtraukusi neseniai apkarpytą Rusijos reitingą į toliau mažintinų reitingų sąrašą.

Praėjusio mėnesio viduryje „Moody's“ sumažino Rusijos reitingą viena pakopa iki žemiausio investicinio lygio – Baa3.

Anot „Moody's“, naftos kainų ir rublio kurso kritimo, taip pat Vakarų bei Rusijos priešpriešinių sankcijų sukeltas ekonominis šokas toliau stiprėja, menkindamas ir taip jau niūrias ekonomikos prognozes vidutinės trukmės perspektyvoje.

„Moody's“ vertinimais, Rusijos ūkis šiemet susitrauks 5,5 proc., o kitąmet nuosmukis gali siekti 3 procentus. Anot agentūros ekspertų, nedarbas Rusijoje šiemet gali išaugti beveik dviem procentiniais punktais iki 7 proc., o kitąmet – dar procentiniu punktu.

Kita tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ – pirmoji iš kredito reitingų agentūrų „dydžiojo trejeto“ – praėjusią savaitę apkarpė Rusijos kredito reitingą iki spekuliacinio lygio, reitingo perspektyvą toliau vertindama neigiamai, kas reiškia tikėtiną tolesnį reitingo kritimą.

Tarptautinėms finansų rinkoms spėliojant, kada Lietuva galėtų išleisti naują euroobligacijų emisiją, Lietuvos analitikai sako, kad bent jau pirmąjį šių metų ketvirtį jos galima nesitikėti.

„Labai netikėčiau, kad artimiausiu metu tas (euroobligacijų emisija - BNS) būtų. (...) Taip nutiko, kad praėjusių metų pabaigoje išleido vieną euroobligacijų emisiją, o šių metų pradžioje išpirko (1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją - BNS). Tad dabar tas tvarkaraštis labai atviras - kai bus poreikis, tai bus leidžiama, bet nemanau, kad dabar“, - BNS sakė banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas.

Anot jo, Lietuvos sprendimui platinti euroobligacijas įtakos turės ir Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbta kiekybinio skatinimo programa.

„Nuo kovo (ECB - BNS) pradės tas obligacijas supirkinėti ir sakyčiau, kad galbūt pirmąjį ketvirtį dar nieko nebus. Pažiūrės, kaip viskas sekėsi ir tada galbūt“, - svarstė T.Varenbergas.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Lietuva 2015 metais planuoja išplatinti iki 1,5 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, tačiau tikslaus platinimo laiko dar nėra. Anot jo, taip pat neaiški ir galima obligacijų trukmė: „Trukmė bus pasirinkta atsižvelgiant į tuometinę padėtį rinkoje.“

Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė BNS sakė, kad dar nepasirinkti bankai, kurie tarpininkaus platinant obligacijas.

Lietuva tarptautinėse rinkose paskutinį kartą skolinosi 2014 metų spalį, kai išplatino 12 metų trukmės obligacijų už 1 mlrd. eurų. Šių metų sausio 15 dieną Vyriausybė išpirko 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją.

Paprastai Lietuva euroobligacijų emisijas platina sausio-vasario mėnesiais, o metų pabaigoje emisijos leidžiamos, kai reikia išpirkti ankstesnes emisijas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ Lietuvai yra suteikusi reitingą Baa1, o „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ – reitingą A-.

Užsitęsęs aukštų bazinių palūkanų laikotarpis Rusijos bankams gali lemti milžiniškus nuostolius, kurie šiemet gali siekti 1 trln. rublių, perspėja tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“.

Anot agentūros analitikų, bazinių palūkanų išlaikymas du metų ketvirčius ar ilgiau aukštesniame nei 12 proc. lygyje skaudžiai atsilieptų Rusijos bankams, nes tai gerokai apkarpytų grynąsias kreditavimo pajamas bei didintų atidėjimus.

„Nepaisant to, kad bazinės palūkanos praėjusią savaitę buvo sumažintos dviem procentiniais punktais iki 15 proc., dabartinis jų lygis nėra tas, kuris leistų Rusijos bankams jaustis saugiai“, – teigiama „Moody's“ pranešime.

„Jei bazinės palūkanos liks dabartiniame lygyje, o mūsų prognozės dėl probleminių paskolų augimo pildysis, Rusijos bankai, pernai uždirbę apie 600 mlrd. rublių pelno, šiemet patirs maždaug 1,0 trln. rublių nuostolį“, – perspėja neseniai Rusijos reitingus apkarpiusi „Moody's“.