Tarp M. Danielės pirkinių – knygos „Kam reikalingi verkiantys vyrai?“ bei „Viskas yra sukrušta“.

Be to, 150 eurų parlamentarė išleido makiažo paslaugoms.

„Mes filmavome video ataskaitą. Filmavimas vyko dvi ar tris dienas, tiksliai nepasakysiu. Kiekvieną dieną teko samdyti žmogų, kuris padėtų“, – sakė Laisvės partijos narė.

Anot M. Danielės, 150 eurų suma buvo sumokėta ne už vieną makiažą, o už tris kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man atrodo, kad tris dienas filmavome, tai trys makiažai po 50 eurų“, – kalbėjo moteris.

Paklausta, ar makiažo specialistai savo darbą nudirbo gerai, M. Danielė „KK2“ komandai pasiūlė pažiūrėti jos svetainėje prieinamą ataskaitą.

„Ten pamatysite visą stilių“, – sakė M. Danielė.

Kam Seimo nariai leidžia kanceliarines lėšas? Atsakymas – „KK2“ tik per LNK.LT ir LNK eteryje.

„Šiandien mes turim laiką tėvams, kurie turi vaikus iki 12 metų. Kai 12 metų yra vaikui, turime jausmą klaidingą, kad vaikas jau užaugęs, savarankiškas, galime grįžti prie reikalų ir darbų. Kaip tik tuo kritiniu paauglystės laikotarpiu, kada iš tėvų reikia daugiau iniciatyvos megzti ryšį su savo paaugliu, leisti laiką su paaugliu, tai viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, ta dalis yra pamesta“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė.

Ji teigė ketvirtadienį registruosianti projektą, kuris numato ilginti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, apimant ir paauglystės laiką.

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos. Modelį, anot politikės, Islandija taiko jau tris dešimtmečius ir tai padėjo sumažinti jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių.

Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas.

„Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų“, – teigė ji.

Seimo narės pristatytame narkotikų prevencijos pakete taip pat siūloma finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.

Anot jos, valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms.

„Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 klasėms visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – teigia M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė.

„Galime pasidžiaugti, kad Sveikatos reikalų komitetas jau paleido iš savo gniaužtų šitą projektą ir dabar projektas turi grįžti svarstymui į Seimo salę“, – Eltai po posėdžio komentavo „laisvietė“ Morgana Danielė.

Anot M. Danielės, šiuo projektu odontologų bendruomenei grąžinamos savireguliacijos funkcijos, tokios kaip licencijų gydytojams išdavimas ir atėmimas.

„Grąžinamos tos funkcijos, kurios buvo „valstiečių“ atimtos. Odontologų rūmai be šių funkcijų, kaip ir minėta posėdyje, yra asociacija, kurioje gali būti, gali nebūti. Tokie dalykai kaip licencijavimas ir yra kokybės kontrolę užtikrinantis dalykas“, – kalbėjo politikė.

„Per licencijavimą ateina daugybė su savivalda susijusių pliusų – paslaugų kokybė, kvalifikacijos kėlimas, drausmė, kai svarstomi skundai, nusižengimai. Tai yra svarbios funkcijos – jų sugrąžinimas ir sustiprina rūmus ir juos padaro rūmais, o ne tiesiog asociacija. Ir, aišku, privaloma narystė, kuri reiškia, kad ta bendruomenė yra kažkam atskaitinga“, – aiškino M. Danielė.

Trečiadienį vykusiame posėdyje nepritarta komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymui narystę Odontologų rūmuose padaryti neprivalomą. Konservatoriaus Lino Slušnio teigimu, neprivaloma narystė būtų sukėlusi sumaištį, nes tokiu atveju pacientai nežinotų, į kurią atsakingą instituciją – Odontologų rūmus ar Akreditavimo tarnybą – turėtų kreiptis dėl nekokybiškai gydytojo odontologo suteiktos paslaugos.

„Tampa neaiški viena dalis – jeigu mes narystę padarome neprivalomą, tai reikštų, kad vieni gydytojai kaip ir priklausytų Akreditavo tarnybai, o kiti Odontologų rūmams. Tai tada klausimas – o kaip žmogui kreiptis? Žiūrėkite, kas atsitiktų – pacientas parašo skundą Akreditavimo tarnybai, kad jam nepatiko paslaugos, o gydytojas priklauso Odontologų rūmams, tai pacientui ir sako: „o mes čia prie ko?“ Ir atvirkščiai“, – Eltai aiškino L. Slušnys.

Komitete taip pat sutarta, kad Odontologų rūmų įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 metų pradžios.

A. Matulas sureagavo į viešus kaltinimus dėl projekto vilkinimo

Pastaruoju metu tiek politikai, tiek odontologų bendruomenės atstovai ėmė svarstyti, ar Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas specialiai nevilkina Odontologų rūmų įstatymo projekto. „Laisvietė“ Ieva Pakarklytė priminė, kad projektui po pateikimo Seime pritarta dar 2021-aisiais. Ji teigė komiteto posėdžių metu pastebėjusi „dirbtinai tempiamą laiką“ tam, jog odontologų savarankiškumą įteisinantis įstatymas nebūtų spėjamas apsvarstyti.

Odontologų rūmų atstovai taip pat yra kreipęsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl delsimo priimti įstatymą.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas užsiminė ir apie galimą A. Matulo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Komitetui priėmus sprendimą, A. Matulas sureagavo į viešojoje erdvėje keltas abejones. Pasak jo, tokios diskusijos yra absurdiškos.

„Rūmų vadovė ir instituto vadovė yra tas pats žmogus ir čia jūs nematote jokių interesų konfliktų, bet matote mano kažkokius menamus absurdus, nors Etikos komisija tris kartu pasakė – „ne, jokio pažeidimo iš tavo pusės nėra“, – po klausimo svarstymo komiteto posėdyje kalbėjo A. Matulas.

ELTA primena, kad nuo 2020 metų licencijas gydytojams odontologams išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kurias parengė parlamentinė Priklausomybių prevencijos komisija.

Už balsavo 91 Seimo nariai, prieš, o du susilaikė. Toliau pataisos į plenarinį posėdį grįš gruodžio 5-ąją, kai jas apsvarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.  

Pakeitimai numato, kad už neteisėtą elektroninių cigarečių ar bet kurios jų dalies, taip pat pildyklių realizavimą baudos sieks nuo 140 iki 400 eurų, o už  pakartotinį pažeidimą – 400-500 eurų. Baudos būtų taikomos ir suaugusiesiems, ir nepilnamečiams.

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės „laisvietės“ Morganos Danielės teigimu, pataisomis siekiama spręsti problemą, kai elektroninių cigarečių bei jų pildyklių nelegaliai įsigyja nepilnamečiai.

M. Danielės teigimu, didesnių baudų prašo policijos pareigūnai. 

„Šiuo metu policijos pareigūnai neturi jokių įrankių, kuriais galėtų kovoti su fiziniais asmenimis, kurie perparduoda – nusiperka legaliose parduotuvėse elektroninius įrenginius, be pildyklių, patį įrenginį ir parduoda. Tokiu būdu verslaudami, bando užsidirbti lengvų pinigų, dažniausiai parduodant nepilnamečiams. Ir kadangi tas pats įrenginys, jeigu neturi viduje užpildytos pildyklės, neturi nikotino, jis nėra akcizu apmokestinama prekė ir jokia bauda negali būti skiriama“, – pristatydama pataisas aiškino parlamentarė.

„Pati prekyba, kadangi tai yra su rūkymu susijęs gaminys, kuris kad ir yra be nikotino, kad ir yra be pildyklės, bet pats įrenginys laikomas su rūkymu susijusių įrenginių, tokiais įrenginiais gali prekiauti tik juridiniai asmenys, kurie turi tam skirtą licenciją. Tai fizinis asmuo iš principo tokios prekybos vykdyti negali“, – pridūrė ji.

M. Danielė pabrėžė, kad policijos siūlymu, baudas siūloma skirti ne už elektroninių cigarečių bei jų pildyklių pardavimą, o už realizaciją.

„Kad nesakytų, kad ne pardaviau, o išmainiau, pavyzdžiui, į flomasterius, pardavimas neįvyko. Žodis realizavimas apima platesnę sąvoką – nesvarbu, ar dovanoji, ar nemokamai duodi“, – teigė M. Danielė.

Ji sakė, kad siūlomos baudos nėra mažos: „Bauda turi būti pakankamai aukšta tiek, kad neatsipirktų taip lengvai pardavus vieną įrenginį“.

Dabar už akcizais apmokestinamų prekių (tarp jų – ir elektroninių cigarečių skysčių) realizavimą, kai neteisėtai parduotų prekių vertė neviršija 50 eurų, baudžiama nuo 40 iki 200 eurų, o už pirmą pažeidimą – iki 20 eurų.   

Projekte siūloma įteisinti nuo 140 iki 400 eurų siekiančias baudas už neteisėtą elektroninės cigaretės ar bet kurios jos dalies, elektroninių cigarečių pildyklės realizavimą.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 500 eurų. Taip pat siūloma numatyti privalomą elektroninių cigarečių konfiskavimą.

Kodekso pataisos parengtos atsižvelgiant į masiškai plintantį elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių tarpe.

Kaip pastebi projektą parengę parlamentarai, socialiniuose tinkluose, skelbimuose fiziniai asmenys skelbia apie parduodamas elektronines cigaretes ir jų papildymui skirtus skysčius. Užfiksavus atvejus, kuomet fizinis asmuo prekiauja elektroninėmis cigaretėmis, jo patraukimas atsakomybėn, ant projekto autorių, yra problematiškas.

„Fizinis asmuo atsako Administracinių nužengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka, tačiau jis nenumato jokios atsakomybės už prekybą elektroninėmis cigaretėmis be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, o atsakomybė už neteisėtą cigarečių papildymo skysčio realizavimą menka. Kodekse yra nustatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimą. Todėl fizinio asmens, kuris nėra prekybos ar viešojo maitinimo įmonių darbuotojas, veiką kvalifikuoti pagal tokį kodekso straipsnį nėra pagrindo“, – sako projektą parengę Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ta pati elektroninė cigaretė gali būti ir akcizais apmokestinama prekė – kai ji yra su skysčiu, naudojamu elektroninėmis cigaretėms pripildyti arba akcizais neapmokestinama prekė – kai ji be skysčio.

Tais atvejais, kai elektroninė cigaretė yra ir akcizais apmokestinama prekė, už jos realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta yra bauda nuo 40 iki 200 eurų, o jeigu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu – skiriama 20 eurų bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės cigaretės nelegaliai parduodamos dažniausiai nepilnamečiams, o tai daro fiziniai asmenys neturintys (ir negalintys turėti) licencijos tokiai prekybai, ši sankcija, kodekso pataisų rengėjų nuomone, yra neadekvačiai maža.

Todėl siekdami aiškaus teisinio reglamentavimo, atgrasymo nuo pažeidimų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai siūlo nustatyti specializuotą teisės normą, nustatančią atsakomybę už neteisėtą elektroninių cigarečių pardavimą, nepriklausomai ar ji su ar be skysčio.

– Na, kadangi informacija ir prašymas ateina iš policijos pareigūnų, darau išvadą, kad jie susiduria su reiškiniu gana dažnai. Būtent iš jų kyla ši iniciatyva ir prašymas didinti baudas ir kovoti su atgrasymu nuo fizinių asmenų perpardavinėjimo daugiausiai nepilnamečiams, bet ir apskritai.

– Tos baudos, kurias dabar siūlote, ar jos tikrai galėtų atbaidyti nuo noro kažkam perparduoti elektroninę cigaretę?

– Na, numatytos baudos yra iš tiesų aukštos, bet pagrindinis motyvas yra paties įrenginio kaina. Tai vis dėlto bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas. Turint omeny, kad įrenginiai kainuoja 50-100 eurų, tai mažesnės baudos nustatymas reikštų, kad apsimoka vis tiek parduoti, nes atsiperka tuoj pat sumokėta bauda. Šiuo atveju bauda siekia iki 400 eurų, tai manome, kad tokios baudos turėtų būti savotiškas stabdis vykdyti tokį nelegalų verslą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įdomu tai, kad jūsų siūlyme yra skirti šias baudas net ir nepilnamečiams. Tik tada kyla klausimas, kaip iš tų nepilnamečių reikės išsireikalauti, kad jie tas baudas sumokėtų? Juk jeigu jie yra moksleiviai, natūralu, kad dar neturi pajamų. Ar tai nereiškia, kad tėvams teks už tai susimokėti?

– Tai Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų kodeksas galioja visiems piliečiams. Ir nuo to amžiaus, kada vaikas jau yra atsakantis už savo veiksmus, jis tas baudas gauna už pažeidimus. Tai galioja ne tik elektroninėms cigaretėms, bet apskritai visiems įstatymams. Ir, taip, baudas moka tėvai, jeigu pats vaikas tuo metu dar laikomas negalinčiu sumokėti tokios baudos.

Bauda turi būti numatyta tokia, kad neatsipirktų pardavinėjimas.

– Kaip užtikrinti kontrolę, kad iš tikrųjų būtų sučiupti tie perpardavinėtojai? Nes kai buvo įvestas reikalavimas, kad nebeliktų visokių garinimo aparatų su skoniais, cigarečių su skoniais, jų internete bent jau kurį laiką anksčiau nebuvo jokių problemų surast, nežinau, kokia dabar situacija. Tačiau buvo kalbama apie tai, kaip užtikrinti kontrolę. Juk čia lygiai tas pats.

– Na, ne visai tas pats, nes normalu, kad daugėjant radikalių draudimų, šešėlinė rinka plečiasi. Dabar mes galbūt labiau tą pamatėme, kaip skysčiai susiję su skoniu persikėlė į juodąją rinką. Nors ir žinom, spragos buvo rastos ir prekyboje, kurią vykdo juridiniai asmenys. Tai nėra iki galo išspręsta šita problema. Šiaip juodoji rinka nėra labai didelė, šiuo metu ji labiau nusitaikius į nepilnamečius, būtent pačių įrengimų perpardavinėjimo. Todėl, kad suaugę žmonės vis dar gali įsigyti valstybės reguliuojamose parduotuvėse, reguliuojamoje rinkoje.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 500 eurų. Taip pat siūloma numatyti privalomą elektroninių cigarečių konfiskavimą.

Tokias naujas nuostatas įteisinti Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūlo jo pakeitimo projektą įregistravusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė, jos  pavaduotojas Tomas Tomilinas ir šios komisijos nariai Irena Haase, Andrius Mazuronis, Algirdas Sysas, Linas Slušnys, Algis Strelčiūnas, Arūnas Valinskas, Jonas Varkalys.

Parengti kodekso pataisas parlamentarus paskatino nepilnamečių tarpe masiškai plintantis elektroninių cigarečių vartojimas bei praktikoje kylančios atsakomybės taikymo problemos.

Remiantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu, elektroninė cigaretė ar bet kuri jos dalis laikoma su tabako gaminiais susijusiu gaminiu, o prekyba galima tik turint licenciją tokiai veiklai.

„Įstatyme nustatyta, kad licencija išduodama tik juridiniams asmenims, todėl fiziniam asmeniui negali būti išduodama licencija, dėl ko fiziniai asmenys negali prekiauti ne tik pačiomis elektroninėmis cigaretėmis, nepriklausomai ar su, ar be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, bet ir atskiromis elektroninės cigaretės dalimis“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Tačiau realiame gyvenime, anot jų, šių ribojimų dažnai nepaisoma.

„Socialiniuose tinkluose, skelbimuose fiziniai asmenys skelbia apie parduodamas elektronines cigaretes ir jų papildymui skirtus skysčius. Tokia prekybos forma itin palanki nepilnamečiams, nes nelegaliai elektronines cigaretes parduodantys fiziniai asmenys nekreipia dėmesio į tai, kam parduoda gaminius, o dažnu atveju sąmoningai renkasi nepilnamečius kaip tikslinę tokių tabako gaminių realizavimo auditoriją“, – pažymi kodekso pataisų iniciatoriai.

Užfiksavus atvejus, kuomet fizinis asmuo prekiauja elektroninėmis cigaretėmis, jo patraukimas atsakomybėn, kaip pastebi parlamentarai, yra problematiškas.

„Fizinis asmuo atsako Administracinių nužengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka, tačiau jis nenumato jokios atsakomybės už prekybą elektroninėmis cigaretėmis be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, o atsakomybė už neteisėtą cigarečių papildymo skysčio realizavimą menka. Kodekse yra nustatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimą. Todėl fizinio asmens, kuris nėra prekybos ar viešojo maitinimo įmonių darbuotojas, veiką kvalifikuoti pagal tokį kodekso straipsnį nėra pagrindo“, – sako projektą parengę Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ta pati elektroninė cigaretė gali būti ir akcizais apmokestinama prekė – kai ji yra su skysčiu, naudojamu elektroninėmis cigaretėms pripildyti arba akcizais neapmokestinama prekė – kai ji be skysčio. Tais atvejais, kai elektroninė cigaretė yra ir akcizais apmokestinama prekė, už jos realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta yra bauda nuo 40 iki 200 eurų, o jeigu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu – skiriama 20 eurų bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės cigaretės nelegaliai parduodamos dažniausiai nepilnamečiams, o tai daro fiziniai asmenys neturintys (ir negalintys turėti) licencijos tokiai prekybai, ši sankcija, kodekso pataisų rengėjų nuomone, yra neadekvačiai maža.

Todėl siekdami aiškaus teisinio reglamentavimo, atgrasymo nuo pažeidimų bei aiškios atsakomybės taikymo praktikos, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai siūlo nustatyti specializuotą teisės normą, nustatančią atsakomybę už neteisėtą elektroninių cigarečių pardavimą, nepriklausomai ar ji su ar be skysčio.

„Lietuvoje teisinė sistema negina savo vaikų – bylų dėl vaikų globos skirtingų valstybių piliečių skyrybų atveju mūsų teisinė sistema linkusi vengti ir atiduoti jas kitoms valstybėms. Pastarosios gina ne Lietuvos, o savo piliečių interesus“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Seimo narė Morgana Danielė.

Spaudos konferencija surengta praėjusią savaitę teisėsaugai paskelbus prašymą padėti surasti kartu su dukra besislapstančią kaunietę Ingą Salą, kuri išėjo iš namų ir negrįžo. Teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi gyventi su savo tėvu Italijoje, kaip ir jos brolis.

Hagos konvenciją siūlo taikyti su išimtimis

Parlamentarė M. Danielė pažymėjo, kad, nors pagal Hagos konvenciją vaiko išvežimas be tėvo žinios iš šalies yra prilyginamas pagrobimui, tačiau didžioji dalis moterų taip pasielgia bėgdamos nuo smurto šeimoje, o kai kurių valstybių teismai smurto aspektą laiko priežastimi netaikyti konvencijos.

„Šiandien apie trys ketvirtadaliai bylų pagal Hagos konvenciją yra būtent prieš moteris, kurios su savo vaikais bėgdamos nuo smurto grįžta į savo valstybes besitikėdamos apsaugos ir pagalbos. Aš noriu pabrėžti, kad ir Inga tokiomis aplinkybėmis grįžo į Lietuvą“, – kalbėjo parlamentarė.

„Ingos atveju mūsų valstybės abejingumo pasekmė yra ta, kad Lietuvoje gimusios, Lietuvos pilietybę turinčios, krūtimi žindomos, tik su mama visą gyvenimą gyvenusios, tik lietuviškai kalbančios, savo tėvo nepažįstančios ir jo kalbos nesuprantančios mergaitės išvežimas į Italiją yra teismų sprendimas“, – teigė M. Danielė.

Anot jos, šalies teismai „vengia nagrinėti būtent smurto atvejus kaip priežastį nevykdyti Hagos konvencijos nuostatos grąžinti vaiką tėvui“, nes tokios bylos yra sudėtingos, reikalauja kruopštaus darbo ir tvirto stuburo.

Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė sako, kad moterys tampa teisinių procedūrų įkaitėmis, o institucijos, užuot gynusios Lietuvos piliečių teises, prisideda prie persekiojimo.

„Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu. Kai vaiko teisių institucijos pritaria vaiko atskyrimui nuo mamos ir atidavimui smurtavusiam tėvui, mane šokas apima“, – per spaudos konferenciją sakė D. Puidokienė.

„Šiuo metu mamos Ingos taip vadinama medžioklė yra tas paskutinis lašas, ar mūsų teisingumo, teisėtvarkos institucijos, vaiko teisių tarnybos išties sąžiningai atstovauja mūsų piliečių interesams, ar ne laikas pradėti kalbėti apie tai?“ – kalbėjo D. Puidokienė.

Vykdydamos sprendimus praranda vaikus

Organizacijos „Neliečiama“ atstovė Roberta Ažukaitė sakė, kad moterys tokiose bylose atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes vykdydamos institucijų sprendimus praranda vaikus, minėjo atvejį, kai moteris pagal teismo sprendimą atidavusi sūnų jį gali matyti du kartus per metus.

Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj.

I. Sala advokatė Dalia Jasevičienė teigė, kad jos ginama moteris susidūrė su atveju, kai kita bylos pusė yra tiek suinteresuota sprendimu, kad ėmėsi neteisėtų veiksmų, minėjo Italijoje suklastotą dokumentą.

„Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj. (...) Visgi kitos pusės nesąžiningas elgesys turėtų būti kitaip vertinamas, nei taip, kad jei yra sunkios skyrybos, baudžiamoji atsakomybė netaikoma“, – kalbėjo advokatė.

Praėjusią savaitę policija pranešė ieškanti 1985 metais gimusios I. Sala ir jos 2020 metais gimusios dukters Agatos Sala.

Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė tuomet BNS patvirtino, kad 2023 metų balandžio 18 dieną Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš motinos.

Vaiko teisių gynėjai pernai nagrinėjo 25 atvejus

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba komentare BNS pažymi, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.

Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme, o vaiko išvežimas laikomas teisėtų tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį.

„Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – sakoma komentare.

Pasak tarnybos, pernai vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.

2021 metais buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. Tarnyba taip pat nurodo, kad sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.

„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – taip pat teigia vaiko teisių gynėjai.

Tarnyba taip pat nurodo, kad dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, yra tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui visavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko, bet abiem atvejais nukenčia vaikas.

Ikiteisminis tyrimas dėl mamos ir dukters dingimo buvo pradėtas dar liepos pradžioje.

Ši istorija prasidėjo dar per pandemiją mamai su dviem jos ir minėto italo vaikais atvykus į Lietuvą atostogų, po kurių jie atgal negrįžo. Tuomet tėvas kreipėsi į Italijos teismą, kad negali matytis su vaikais. Ir šis įpareigojo vaikus grįžti į Italiją, nes jie yra šios valstybės piliečiai.

Teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi gyventi su savo tėvu Italijoje, kaip ir jos brolis. Vyresnysis sūnus, padedant antstoliui, tėvui buvo grąžintas. O dukra tada nebuvo pristatyta.

Kauno apylinkės teisme šiuo metu vyksta teisinis procesas dėl Italijos teismo sprendimo nevykdymo, kuriame dalyvauja ir mergaitės tėvas, pasigedęs dukters ir jos motinos bei įtardamas, kad ši pradėjo su mažamete slapstytis.

„2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, priimta nutartimi leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš jūsų minimos moters namų, ar kitos vietos, kur gali būti mergaitė ir nutarė institucijoms, vykdančioms sprendimą, leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, kuriose ji gali būti“, – rašoma Kauno apylinkės teismo atstovės Tautvilės Merkevičiūtės atsakyme BNS.

Kauno teisėsaugininkai dar bandė surasti jas savo pastangomis, tačiau nepavykus prašo visuomenės pagalbos.

Šeštadienį į šį tarptautinės šeimos santykių aiškinimąsi sureagavo Seimo narė Morgana Danielė.

Šiandien ji ir jos dukra yra dingusios, o aš vaikštau su baime širdyje, kad tik jos psichikos sveikata dar būtų tiek stipri, jog atlaikytų vaikų netekties siaubą.

„Visų instancijų teismai, Žmogaus teisių teismas, kreipimasis į Generalinę prokurorę, advokatams išleisti visi turėti pinigai, parduodamas turtas – Inga darė viską, kad išsaugotų savo vaikus ir apsigintų nuo, jos teigimu, smurtavusio vyro. Šiandien ji ir jos dukra yra dingusios, o aš vaikštau su baime širdyje, kad tik jos psichikos sveikata dar būtų tiek stipri, jog atlaikytų vaikų netekties siaubą.

Lietuvos teismai, vertinę šeimos situaciją, priėmė skirtingus sprendimus. Sprendimų prieštaravimas ir tai, kad galimai tinkamai nebuvo atsižvelgta į su smurtu artimoje aplinkoje susijusius faktus, yra pagrindas atnaujinti bylas. Lietuvos teismai pirmiausia turi dėti visas pastangas tam, kad būtų ginami mūsų piliečių ir svarbiausia, vaikų interesai.

Tikiuosi Generalinės prokuratūros proaktyvių veiksmų, kokie jie yra įmanomi, tam, kad Ingos Sala atvejis būtų pakartotinai nagrinėjamas“, – feisbuke rašė Seimo narė.

Asmenis, žinančius mergaitės ir mamos buvimo vietą, jas mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma paskambinti ikiteisminį tyrimą dėl jų dingimo atliekančio Kauno Dainavos policijos komisariato telefonais 8 700 606 00, 8 700 648 00 arba 112. Galima susisiekti ir elektroniniu paštu raminta.dickiene@policija.lt arba vilma.savickaite@policija.lt.