Kaip pranešė ministerija, geriausio 2023-iųjų bibliotekininko vardas suteiktas Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos skyriaus vedėjai Ramunei Balčikonienei.

Geriausio praėjusių metų bibliotekos vadovo vardą pelnė Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekų metodikos skyriaus kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė įvertinta geriausiu jaunojo bibliotekininko vardu.

Geriausius šalies bibliotekininkus pasveikinęs kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi, kad ši bendruomenė ne tik jautriai atliepia piliečių poreikiams, bet ir toliau nelieka nuošalyje pagalbos Ukrainai ir ukrainiečiams klausimu.

„Geriausias atsakas matomai agresijai ir blogiui – tiesiog tęsti savo darbus, gyventi visavertį europietišką gyvenimą. Linkiu bibliotekoms likti tiek užuovėjos nuo rūpesčių, tiek žmogaus tobulėjimo vieta“, –  pranešime cituojamas S. Kairys.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje antradienį taip pat pasirašytas pirmasis Lietuvos bibliotekų asociacijų ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant šalies švietimo ir kultūros politikos tikslus, stiprinant bibliotekų tinklą.

Kaip skelbia M. Mažvydo biblioteka, ketinimų protokolą pasirašė visi septynių šalies bibliotekų asociacijų – Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos – vadovai.

Jie sutarė skatinti mokslo ir visuomenės dialogą, plėtoti „piliečių mokslo“ projektus, veikti kartu įgyvendinant Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, pilietinį aktyvumą, atsparumą informacinėms grėsmėms.

„Ypač svarbu pažymėti, kad šis susitarimas sudarys puikias sąlygas stiprinti įvairių sektorių bibliotekininkų profesinį bendradarbiavimą ir atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą“, – pranešime cituojama Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Bibliofilas, kolekcininkas, advokatas, Vilniaus universiteto docentas Jaunius Gumbis jai padovanojo karo inžinieriaus, karininko, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus veikalą lotynų kalba „Artis magnae artilleriae“  („Didysis artilerijos menas“), pranešė biblioteka.

Knyga išspausdinta 1650 metais Amsterdame (Nyderlandai), vienoje garsiausių to meto kartografo ir leidėjo Johanneso Janssonijaus (1588–1664) spaustuvėje.

Šis gausiai iliustruotas veikalas pusantro šimto metų buvo svarbiausias mokslo darbas apie artileriją Europoje, ypač reikšmingas raketinės technikos raidai. Jame pirmąsyk pateikta raketinės artilerijos sukūrimo teorija ir brėžiniai.

K. Semenavičius (Kazimierz Siemenowicz, apie 1600–apie 1651) veikalą iliustravo daugiau negu 200 savo paties pieštų pavyzdžių, schemų. Jis buvo sumanęs parengti ir antrą knygos dalį, tačiau nespėjo jos išleisti.

„Didysis artilerijos menas“ labai greitai – 1651 metais – išverstas į prancūzų, 1676 metais – į vokiečių, 1729 metais – į anglų, vėliau į olandų, danų, lenkų kalbas. Lietuviškas vertimas pasirodė 2018 metais.

Nacionalinėje bibliotekoje saugomi K. Semenavičiaus šio veikalo vertimai į prancūzų (1651 m.) ir į vokiečių (1676 m.) kalbas.

Pasak Nacionalinės bibliotekos, ši dovana reikšmingai papildo jos kaupiamą ir saugomą lituanistinių dokumentų archyvą.

Pasveikinti sukaktuvininko atvyko garsūs Lietuvos politikos, visuomenės, mokslo ir kultūros žmonės, bendraminčiai ir bičiuliai, giminaičiai ir artimieji, anūkai ir proanūkiai. Sveikinimą V. Landsbergiui atsiuntė prezidentas Gitanas Nausėda ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Staigmenomis, muzikinėmis ir vaizdo improvizacijomis sukaktuvininką ir svečius stebino džiazo muzikantas, saksofonininkas ir klarnetininkas Petras Vyšniauskas, režisieriaus Valentino Masalskio Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Algirdas Kaušpėdas ir grupė „Kandys“, rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Specialiai jubiliejui buvo sukurti atvirukai su V. Landsbergio eilėraščiais ir pamąstymais. Vakaro vedėjas A. Kaušpėdas pakvietė pažaisti. Svečiai traukė po atviruką su tekstais, garsiai ir pratęsdami temą, žaidimo forma, fluxus dvasia, išsakė sveikinimus jubiliatui. Buvo pateiktos ir aptartos ir kelios specialios temos: žaidimas, šeima, laisvė, kūryba, Lietuvos valstybė. Per jas mėginta perteikti įvairiapusę V. Landsbergio asmenybę. Skambėjo lietuvių liaudies dainos ir, žinoma, M. K. Čiurlionio muzika.

Vakaro organizatoriai prašė „nerašyti sveikinimo kalbų ir neskinti gėlių, kurios taip greit nuvysta“, o gėlėms numatytas lėšas skirti pagalbai Ukrainai – VšĮ „Mėlyna ir geltona“ (Blue / Yellow).

M. Mikulėno nuotr.

Jubiliatas sakė, kad jam, 170 knygų autoriui, 90-asis gimtadienis Nacionalinėje bibliotekoje – pati geriausia vieta. Ir daug kartų per vakarą spėjo pakartoti, kad nereikia pykti, reikia padėti vieni kitiems ir stengtis būti geresniems ir linksmesniems, nepamesti savo vaikystės, nes vaikystė yra smalsumas ir būtinai saugotis nuobodulio. „Aš pažįstu vieną tokį, kuris iš nuobodumo rašė eiles ir straipsnius, iš pasiutimo mylėjo Tėvynę, nors niekas jo to neprašė“, – pranešė sukaktuvininkas.

Renginio svečiams atminimui įteikti atvirukų rinkiniai su V. Landsbergio tekstais.

Jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka išleido papildytą profesoriaus V. Landsbergio knygų bibliografiją, pavadintą „Vytautas Landsbergis. Per 170 knygų“.

2017 m. Nacionalinei bibliotekai dovanota Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo V. Landsbergio leidinių ir dokumentų kolekcija davė pradžią vienam iš bibliotekos padalinių – Valstybingumo centrui. Jo veiklos tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Pirma knyga – karo inžinieriaus, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus (Kazimierz Siemenowicz, apie 1600–apie 1651) veikalo lotynų kalba „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“, Amsterdam, 1650) vertimas į vokiečių kalbą „Vollkommene Geschütz und Büchsenmeisterey Kunst“ (Frankfurt am Main, 1676). Šis veikalas pusantro šimto metų buvo svarbiausias mokslo darbas apie artileriją Europoje, ypač reikšmingas raketinės technikos raidai. Jame pirmąsyk pateikta raketinės artilerijos sukūrimo teorija ir brėžiniai. Knyga buvo verčiama į kitas kalbas (prancūzų, lenkų, anglų, olandų, danų ir kt.). Nacionalinėje bibliotekoje taip pat saugomas šio veikalo vertimas į prancūzų kalbą „Grand art d‘artillerie“ (Amsterdam, 1651). Įsigytas egzempliorius XIX a. amžiuje priklausė grafams Macclesfieldams, tai atskleidžia knygoje išlikęs ekslibrisas. Grafų biblioteka buvo pradėta formuoti XVIII a. pirmojoje pusėje Širburno pilyje (Shirburn, Anglija). XXI a. pradžioje nemaža šios bibliotekos dalis buvo išsklaidyta, kai kurios knygos parduotos aukcionuose.

Antra knyga – Prūsijos kartografo ir istoriko Casparuso Hennenbergerio (1529–1600) istorinės geografijos knyga vokiečių kalba „Kurtze und warhafftige Beschreibung des Landes zu Preussen“ („Trumpas ir tikroviškas Prūsijos krašto aprašymas“, Königsberg, 1584). Šiuo metu ji yra vienintelis egzempliorius Lietuvos atminties institucijose. Knygoje pateikiama duomenų apie Mažosios Lietuvos religiją, mitologiją, istoriją ir geografiją. Daugiausia C. Hennenbergeris naudojosi istoriko Simono Grunau (apie 1470–apie 1531) „Preussische Chronik“ („Prūsų kronika“, ji plito rankraščiais, išleista tik XIX a.). Knygą puošia trys medžio raižiniai – prūsų Romuvos pagoniška šventykla, riterio iliustracija, legendinio Prūsijos karaliaus Vaidevučio vėliava su joje pavaizduotais prūsų dievais Pikuoliu, Perkūnu ir Patrimpu. Šios iliustracijos vėliau buvo kopijuojamos kitų autorių. Įsigytas egzempliorius išsiskiria savo įrišu – mediniai kietviršiai aptraukti spausdintais lapais iš italų teisininko Gratiano (XII a.) veikalo „Decreta“ (apie XV–XVI a. pr.).

Šios abi knygos reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą ir saugomą lituanistinių dokumentų archyvą.

Kultūros diplomas menininkei skiriamas už gilų vaiko pasaulio pajautimą ir nuoseklų tipografinį jautrumą atkuriant vaiko istoriją popieriuje knygoje „Autobiografija / Autobiography“ (autorė Beba Epštein / Beba Epstein, sudarytoja Lara Lempertienė, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir YIVO institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research),  spausdino „Petro ofsetas“). Tai antras serijos „Žydų paveldo skaitiniai“ leidinys. Šioje serijoje Nacionalinė biblioteka, nuolat bendradarbiaudama su YIVO institutu ir menininke Sigute Chlebinskaite, publikuoja šaltinius iš savo judaikos kolekcijos.

Tai pirmoji Nacionalinės bibliotekos išleista knyga, pelniusi Knygos meno konkurso apdovanojimą mokslinių, dalykinių knygų, vadovėlių kategorijoje.

Tačiau dailininkei S. Chlebinskaitei tai ne pirmas Lietuvos ir tarptautinis apdovanojimas už knygos meną. Ir šiemet dar viena jos knyga pelnė premiją – už estetiką knygos pasakojimo architektūroje, už apipavidalinimo sprendimų įvairumą ir profesionalią jų dermę knygoje „The Unlocked Diary. Collected Works“  (autorė Matilda Olkinaitė, sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, spausdino „Petro ofsetas“).

Konkursas vyksta jau trisdešimtą kartą: kokybiškiausiai apipavidalinti, tipografiškai vertingiausi ir profesionaliai iliustruoti išskirtinės estetikos leidiniai pirmą kartą apdovanoti 1993-iaisiais. Kultūros ministerija konkursą organizuoja ir kuruoja nuo 1996 metų.

Šių metų jubiliejiniame konkurse net 60 leidėjų pateikė 126 leidinius, iš jų premijomis ir diplomais bus pagerbta 21 knyga.

Apdovanotoji knyga „Autobiografija / Autobiography“ (autorė Beba Epštein / Beba Epstein) bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje Rašytojų kampe vasario 26 d. 18 val.

Pristatyme dalyvaus Miglė Anušauskaitė, Sigutė Chlebinskaitė, viena knygos recenzenčių prof. Giedrė Jankevičiūtė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė. Renginį moderuos serijos redaktorė, Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Nacionalinei bibliotekai perduotas Vilniaus žydų viešosios bibliotekos knygų bei kitų dokumentų fondas ir patalpos Gedimino pr. 24–9 Vilniuje. Čia toliau bus tęsiama šios bibliotekos kaip atskiro padalinio veikla: patalpose organizuojamos parodos, kūrinių pristatymai, susitikimai ir kiti renginiai, skatinantys kultūrinę įvairovę bei stiprinantys kultūrinį dialogą.

„Antrąjį savo veiklos dešimtmetį Vilniaus žydų viešoji biblioteka pradeda jau kaip Nacionalinės bibliotekos padalinys. Taip sutarėme atsižvelgdami į abiejų institucijų veiklos sankirtas, sukauptą įdirbį ir galimybę dirbant drauge dar labiau sustiprinti žydiškosios kultūros balsą ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. Renaldo Gudausko, tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste dominuoja suvokimas, kad judaikos srityje būtent Nacionalinė biblioteka yra viena pagrindinių atminties institucijų ir stambesnių archyvų šalyje.

„Esu tikras, kad priimtas sprendimas prisidės prie dar didesnio žydų kultūros paveldo reikšmės ir svarbos Lietuvos kultūrinei, akademinei ir socialinei pažangai suvokimo ir sklaidos, pasitarnaus kultūrinei įvairovei, stiprins miesto bendruomenių kultūrinį dialogą. Sujungimo naudą neabejotinai pajus bibliotekų lankytojai. Šis pokytis užtikrins Vilniaus žydų viešosios bibliotekos paslaugų tęstinumą, kokybę ir ekonomiškumą“, – teigė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. R. Gudauskas.

Esu tikras, kad priimtas sprendimas prisidės prie dar didesnio žydų kultūros paveldo reikšmės suvokimo.

Bendra Nacionalinėje bibliotekoje veikiančio Judaikos tyrimų centro ir Vilniaus žydų viešosios bibliotekos veikla padės efektyviau nacionaliniu ir tarptautiniu mastu populiarinti žydų literatūrą ir skaitymo kultūrą, skatinti Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, stiprinti visuomenės susitelkimą. Be to, toks sprendimas suteiks galimybę Vilniaus žydų viešajai bibliotekai naudoti Nacionalinės bibliotekos technologinę, metodinę ir administravimo infrastruktūrą.

„Vilniaus žydų viešosios bibliotekos integravimas į Nacionalinės bibliotekos struktūrą atitinka pradinę jos įkūrimo 2011 m. viziją – augti, plėstis, tapti gyvybingu edukaciniu ir žydų kultūros sklaidos židiniu ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Tikime, kad tai žymiai sustiprins mūsų potencialą, leis pasinaudoti Nacionalinės bibliotekos technine baze, gauti reikiamą profesinę pagalbą, pasinaudojant parlamentinės bibliotekos statusu sėkmingai plėtoti tarptautinius ryšius. Taip pat galėsime išsaugoti savo autonomiškumą ir per dešimtį metų pasiektą kultūrinio centro įvaizdį Lietuvoje ir pasaulyje“, – kalbėjo Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas.

Šiuo nutarimu patikslinta ir išplėsta nuostata dėl elektronine forma publikuotų dokumentų privalomųjų egzempliorių perdavimo Nacionalinei bibliotekai. Pagal iki šiol galiojusią tvarką viešosios informacijos rengėjams nebuvo nustatyta prievolė perduoti elektronine forma publikuotą dokumentą, jei toks dokumentas yra išleistas spausdintine forma ir perduotas bibliotekoms.

Populiarėjant elektroninei leidybai, sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms, didėjant elektroninių knygų ir kitų elektroninių dokumentų skaičiui, būtina tobulinti elektronine forma publikuotų dokumentų archyvavimo procesus. Sąlygas įgyvendinti tinkamą elektronine forma publikuotų dokumentų archyvavimą užtikrina 2021 m. liepos mėn. Nacionalinės bibliotekos įgyvendintas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotas projektas „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, kurio metu realizuota galimybė šiuolaikinėmis technologijomis, laikantis tarptautinių standartų, perduoti, kaupti ir saugoti nacionalinį elektronine forma publikuotų dokumentų archyvą.

Šiuo sprendimu bus sudarytos sąlygos išsaugoti ateities kartoms išsamesnį skaitmeninio kultūros paveldo turinį, rengti visapusiškesnę ir tikslesnę Lietuvos leidybos statistiką bei nacionalinę bibliografiją. Pažymėtina, kad privalomasis egzempliorius tiek tradicine, tiek elektronine forma yra itin svarbus šalies leidybinės situacijos įvertinimui, nes gautų egzempliorių pagrindu atliekama šalies leidybinės produkcijos statistinė analizė, kuri kasmet apibendrinama informaciniame statistikos leidinyje „Lietuvos spaudos statistika“, o šie duomenys įtraukiami į Lietuvos statistikos departamento apskaitą ir siunčiami į UNESCO duomenų bazę.

Projekto esmė – pristatyti naujai aranžuotų, naujai skambančių lietuvių kompozitorių harmonizuotų liaudies dainų, romansų ir arijų programą plačiajai auditorijai. Šio koncerto tikslas – atkreipti dėmesį į mums brangų Lietuvos vokalinės muzikos paveldą.

Daug lietuviškų dainų girdime per radiją, TV ar koncertuose, internetinėse erdvėse. Jas atlieka liaudies ansambliai, chorai ar pavieniai dainininkai, tačiau šiame koncerte girdėsite išskirtinį ansamblį: tenorą, baritoną, fortepijoną, trimitą ir skaitovą.

„Kur tas šaltinėlis“ – pavadinimas su užuomina, kur mūsų dainos gimtinė, kur mūsų tapatybės pradžia, kur mes semiamės stiprybės kaip tauta. „Kur tas šaltinėlis“ – tai penkių profesionalų atliekamos ir naujai skambančios lietuviškos dainos, arijos, romansai. Tenoras, baritonas, fortepijonas,  trimitas bei skaitovas nuskambės pirmą kartą lietuviškoje dainoje. Tai nauja patirtis visiems, mylintiems lietuvišką klasikinę vokalinę muziką.

Atlikėjai:

Vaidas Vyšniauskas

Kristian Benedikt (tenoras)

Eugenijus Chrebtovas (baritonas)

Povilas Jaraminas (fortepijonas)

Ugnius Vaiginis (trimitas)

Gabija Jaraminaitė (aktorė-skaitovė)