Darbo partijos, pirmosios užsiminusios apie galimą pasitraukimą iš susitarimo, lyderis A. Mazuronis sako, kad „valstiečių“ sprendimas nieko nepakeis, nes susitarimas nebuvo vykdomas.

„Jis tiesiog ir toliau bus neįgyvendinamas, jo kaip ir praktiškai nebuvo, nes susitarimai, kurių nuostatų nesilaikoma, neegzistuoja. Užtai keliam ir mes tą idėją, kad gal reiktų svarstys galimybę pasitraukti, nes jis tiesiog yra neveikiantis, neįgyvendinamos tos nuostatos“, – BNS sakė partijos lyderis.

„Darbiečiai“ spręs kitą savaitę

Ar trauktis iš susitarimo, Darbo partija ketina apsispręsti kitą savaitę.

„Trauktis iš susitarimo, kuris ir taip neveikia, žingsnis, kurį turbūt reikia žengti“, – sakė jis.

Opozicinės LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad partijos valdyba priėmė sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot jo, tokį žingsnį lėmė blogėjanti švietimo padėtis.

Anot A. Mazuronio, LVŽS „norėjo aplenkti“ Darbo partiją, kuri pirmoji užsiminė apie galimą pasitraukimą iš susitarimo.

Karbauskis be vaizduotės nukopijavo mūsų sprendimus.

„Karbauskis be vaizduotės nukopijavo mūsų sprendimus, tik mes juos ne emocijom darom, o racionaliais argumentais ir susirinkę visą medžiagą, tiek iš Švietimo ministerijos, tiek iš profsąjungų. Analizuojam dabar ją, bet panašu, kad vis tik profsąjungos teisios toje skaičiavimo metodikoje. Kiekvienas skaičiuoja kaip kas nori“, – BNS sakė A. Mazuronis.

„Sprendimas logiškas, toks, kaip sakyt, padiktuotas turbūt mūsų to užduoto tono, bet norėjo aplenkt – tegul, bus aplenkę“, – teigė jis.

Opozicinė LVŽS ketvirtadienį pranešė apsisprendusi trauktis iš prieš dvejus metus partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Tokį sprendimą priėmė partijos valdyba, paskelbė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, tikslai, kurie buvo užfiksuoti susitarime nėra vykdomi, „nėra net bandoma juos vykdyti“, o situacija daugelyje sričių blogėja.

Susitarimą vadina niekiniu

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė BNS teigė, kad LVŽS žingsnis logiškas, nes susitarimas yra niekinis.

„Nežinau, ar tai kažką keičia. Matomai, gal ir nelabai, nes jokie teikiami siūlymai nuo mūsų ar kitų opozicinių frakcijų nieko nekeičia, nes valdantieji daro buldozeriu sprendimus, kuriuos matomai suplanavę Vyriausybės programos rėmuose“, – teigė ji.

„Privatizacija švietimo sektoriaus vyksta į priekį, o dabar įvertinus streikus ir visoje švietimo bendruomenėje vystančias diskusijas, logiški žingsniai, koks tikslas būti susitarime, jei jis tampa niekinis“, – kalbėjo O. Leiputė.

Jei sulauksim reakcijos, tai matysime, o jei nesulauksime, darysime irgi sprendimus, diskutuosime.

Anot seniūnės, partija kreipėsi į ministrą dėl viešojo sektoriaus privatizavimo, privačių mokyklų plėtros bei mokytojų perviliojimo šiems siūlant geresnes daro sąlygas. Ji priminė, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė viešai kreipėsi, kad būtų peržiūrėtas susitarimo dėl švietimo turinys.

„Jei sulauksim reakcijos, tai matysime, o jei nesulauksime, darysime irgi sprendimus, diskutuosime“, – sakė O. Leiputė.

Demokratai derinsis su opozicija

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad sprendimą dėl švietimo susitarimo demokratai priims derindami su kitomis opozicinėmis partijomis, o kol kas stebės situaciją.

„Mes žiūrėsime, kaip vyks derybos ir kaip Vyriausybė vertins mokytojų profsąjungų reikalavimus, ir jei matysime, kad susitarimas yra fikcija, konsultuojamės su kolegomis iš opozicinių frakcijų, Darbo partijos, socialdemokratų, ir, jei darysime, turbūt bendru sprendimu, o ne po vieną“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Opozicinių „valstiečių“ sprendimas trauktis iš partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo reiškia atsakomybės vengimą, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Jo teigimu, partijų susitarimas galioja iki 2030 metų, ši Vyriausybė atsakinga už įsipareigojimų vykdymą iki 2024 metų pabaigos.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Reikalaudama mokytojams atlyginimus didinti nuo šių metų rugsėjo penktadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia įspėjamąjį mokytojų streiką.

Šios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko duomenimis, streikuoti planuoja 228 ugdymo įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų.

Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Anot jo, valdantieji nesilaiko įsipareigojimų švietimo bendruomenei.

„Mes ir darysime, pasitraukimas irgi viena iš spaudimo darymo formų, iš atkreipimo dėmesio į tai, kad iš tų nuostatų, kurios buvo pasirašytos, dėl kurių buvo susitarta, jų, mano nuomone, ciniškai, piktybiškai yra nesilaikoma“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

Jis teigė apie galimą pasitraukimą iš susitarimo kol kas nekalbėjęs su kitomis opozicinėmis frakcijomis, nes dar neprasidėjo Seimo rudens sesija.

„Šiuo atveju susidaro būtent toks vaizdas, kad tiesiog specialiai nesilaikoma, matant, žinant, suvokiant problemą, tačiau na, maždaug, kitur visiems irgi reikia, čia nėra galimybių ir panašiai. Bet palaukit, kam tada reikėjo rašytis tą susitarimą? Tai pripažinkim, kad jis negaliojantis, jį anuliuojam ir tada gyvenam, kaip gaunasi“, – teigė A. Mazuronis.

Švietimo situaciją Darbo partijos frakcija šią savaitę aptarė su streikuoti žadančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku.

Tada A. Mazuronis sakė, kad „jei pasitvirtins šokiruojanti profsąjungos pateikta informacija, frakcija svarstys apie pasitraukimą iš Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, nes susitarime, kurio nesilaikoma, nėra prasmės ir tikslo dalyvauti“.

Darbo partijos frakcija po susitikimo parengė ir išsiuntė klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), taip pat paprašė raštiškų duomenų iš profsąjungų. Atsakymus į juos tikimasi aptarti rugsėjo 12 dieną vyksiančiame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.

LŠDPS praėjusią savaitę pranešė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio ir rugsėjo 15-ąją rengianti įspėjamąjį streiką, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.

Profsąjunga reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Nacionaliniame susitarime dėl švietimo, be kitų dalykų, įtvirtinta, jog mokytojų atlyginimai 2024 metais turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

G. Jakštas šią savaitę nuotoliniame susitikime su Seimo socialdemokratų partijos frakcija tvirtino, kad atlyginimus pedagogams kelti iki minimos ribos kitąmet numatyta dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė svarbiausius programos įgyvendinimo aspektus ir atsakė į klausimus. Darbo grupės nariai diskutavo, kaip užtikrinti, kad kuo taikliau būtų identifikuotos ugdymo problemos savivaldybėse ir užtikrintas skaidrus bei efektyvus lėšų panaudojimas. Darbo grupės nariai pažymėjo investicijų į mokytojų kompetencijų gerinimo svarbą.

Sausį programa jau startuos, bus skelbiami pirmojo etapo kvietimai savivaldybėms. Pirmąjį kitų metų pusmetį vyks mokymai, konsultacijos mokytojams. Kovą – birželį planuojama sudaryti sutartis su savivaldybėmis. Šiuo metu formuojama projekto komanda, kuriai vadovauja ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė. 

Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta 210 mln. eurų iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, dėl kurio jau pasirašyta sutartis su Europos Komisija. Programa skirta nuosekliai stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Ši programa veiks tinklaveikos principu, tai reiškia, kad programą įgyvendinančios mokyklos bus atviros ir prieinamos aplinkinių mokyklų mokiniams ir mokytojams. Paraišką dalyvauti programoje teiks savivaldybės kartu su mokyklų bendruomenėmis.  

„Tai nėra lengva programa, todėl pasiūlymai ir patarimai, kaip ją įgyvendinti, labai naudingi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Tai nėra lengva programa, todėl pasiūlymai ir patarimai, kaip ją įgyvendinti, labai naudingi.

Keturis mėnesius intensyviai dirbusi darbo grupė liepos pradžioje parengė Nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos tekstą, kuris perduotas politinėms partijoms ir susitarime dalyvaujančioms organizacijoms aprobuoti iki rugpjūčio vidurio. Susitarimą tikimasi patvirtinti rudens sesijos pradžioje.

Darbo grupės darbą moderavusi ministrė J.Šiugždinienė teigia, kad susitarta dėl svarbių švietimo aspektų, susitarimas padės kryptingai stiprinti švietimo sistemą, nesiblaškyti.

„Susitarimas nėra visą apimantis ir visas švietimo problemas sprendžiantis dokumentas ar išsami strategija. Jame užfiksuoti dalykai, kurie yra svarbūs reikalingiems pokyčiams švietime įgyvendinti, kurių tęstinumas, nepriklausomai nuo Vyriausybių pokyčių, yra svarbus ir dėl kurių sutaria visos parlamentinės partijos. Ne dėl visų klausimų sutarėme, kai kuriuos klausimus teko palikti paraštėse. Taip pat siekėme, kad susitarime nesikartotų jau kituose teisės aktuose užfiksuoti įsipareigojimai.

Darbo metu kilo ir aštrių diskusijų, tačiau visada vyravo tarpusavio pagarba ir, nepaisant skirtingų matymų, mūšių Seimo salėje ar diskusijų viešoje erdvėje, darbo grupė dirbo labai konstruktyviai ir susitelkusi į tikslą pasiekti susitarimą“, – sakė J. Šiugždinienė.

Darbo grupėje dirbo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Eugenijus Jovaiša, Raimondas Lopata, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Artūras Žukauskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Prezidentūros atstovai.

Susitarime numatyti įsipareigojimai palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam finansavimui užtikrinti. Apibrėžti ir sėkmės rodikliai, pagal kuriuos bus vertinama susitarimo įsipareigojimų pasiekimai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje itin kritiškai įvertino parlamento frakcijų atstovų paruoštą susitarimo dėl švietimo projektą.

Po spaudos konferencijos LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Eltai komentuodama partijos poziciją,, neslėpė, kad, socialdemokratų įsitikinimu, dabartiniame susitarimo dėl švietimo politikos iki 2030 m. projekte yra per mažai ambicijos. Jos teigimu, LSDP tik popierinių ir neveikiančių susitarimų nepasirašys.

„Socialdemokratams nereikia neveikiančio, tik popierinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo“, – Eltai teigė ji.

Ir išties socialdemokratai jau turi patirties nesijungti į politinių partijų susitarimus. Praėjusio Seimo kadencijoje LSDP neparėmė susitarimo, kuriame numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. BVP.

Visgi V. Blinkevičiūtė pažymi, kad nereikėtų skubėti su šia analogija ir tvirtinti, kad LSDP ir šį kartą prie bendrus tikslus susitarimu įforminti nusprendusių partijų nesijungs.

Socialdemokratams nereikia neveikiančio, tik popierinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo.

„Aš siūlau neužbėgti už akių, labai linkėčiau, kad būtų įsiklausoma. Socialdemokratai tikrai nieko blogo nenori, mes norime proveržio“, – teigė politikė.

Todėl, pasak jos, labai svarbu, kad į LSDP šiuo metu reiškiamą kritiką bei pasiūlymus būtų įsiklausyta.

„Socialdemokratų įsitikinimu, Nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra reikalingas ir būtinas, tačiau toks nacionalinis susitarimas, koks yra šiandien, jis yra per mažai ambicingas. Proveržio tikrai dėl to švietime nebus. Tad labai prašome įsiklausyti į tai valdančiąją daugumą ir, jei bus tas įsiklausymas, – tai, žinoma, mes, socialdemokratai, šiam susitarimui ir pritarsime, ir pasirašysime“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Kritiką esamam susitarimo dėl švietimo projektui išsakė ir spaudos konferencijoje dalyvavusi socialdemokratų frakcijai priklausanti Vilija Targamadzė.

„Šiandien Lietuvos žmonės nusipelnė lygių starto ir finišo galimybių, lygiateisiškumo ir socialinės atskirties mažinimo principo įgyvendinimo. Tai yra labai svarbūs dalykai. Į šį susitarimą reikia žiūrėti labai rimtai, nes tai yra įsipareigojimas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Targamadzė, pažymėdama, kad susitarimo projekte pasigenda tiek kokybinių, tiek kiekybinių rodiklių.

„Aš pasigendu kokybinių ir kiekybinių rodiklių (...) Mes turėtume matyti visuminę viziją 2030 m., kur mes turime būti. Reikia žiūrėti labai rimtai į šį susitarimą dėl švietimo“, – sakė ji ir užsiminė, kad, ruošiant susitarimo projektą, ne į visus socialdemokratų pasiūlymus buvo atsižvelgta.

„Tikrai ne į viską, ką siūlė LSDP, buvo atsižvelgta, yra gajus daugumos požiūris“, – teigė V. Targamadzė, kuri ir atstovavo LSDP ruošiant Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą.

Reikalauja nurodyti ambicingus įsipareigojimus finansavimui

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė išsakė pasiūlymus, į kuriuos, pasak jos, būtina atsižvelgti dedant parašus ant galutinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto. Tarp tokių reikalavimų – ambicingesnis lėšų švietimo sričiai skyrimas, pokyčiai finansuojant privačias ugdymo įstaigas, reikalavimas atsisakyti atrankų priimant moksleivius į mokyklas ir t. t.

Mes turėtume matyti visuminę viziją 2030 m., kur mes turime būti. Reikia žiūrėti labai rimtai į šį susitarimą dėl švietimo.

„Politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti pasiekti, kad iki 2030 metų būtų laipsniškai didinamas finansavimas švietimui. Mes turime pasiekti 6 proc. nuo BVP ir iš jų ne mažiau kaip 2 proc. reikėtų skirti ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui“, – spaudos konferencijoje sakė V. Blinkevičiūtė.  

„Dabar Lietuva švietimui skiria tik 4,6 proc. nuo BVP – tai yra mažiau nei ES vidurkis ir gerokai mažiau nei skiria mūsų kaimynai – Estija (6 proc.), Latvija (5,8 proc.)“, – pridūrė ji.

„Dėl pradinio ir ikimokyklinio ugdymo. Mes skiriame vos 1 proc. Mažiau už mus Europos Sąjungoje skiria tik rumunai ir bulgarai“, – atkreipė dėmesį LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtės teigimu, susitarime negalima apsiriboti tuo, kad įsipareigojimai didinti dėstytojų ir mokytojų atlyginimus būtų tik iki 2024 m. Šiuo metu susitarimo projekte kaip tik ir numatoma, kad dėstytojų ir mokytojų atlyginimai turėtų kilti iki 130 proc. ir 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

„Susitarime taip pat turi būti numatyti mokytojų ir dėstytojų kėlimas ne iki 2024 m., kaip dabar yra susitarime (...). Juk susitarimas yra iki 2030 m., tad ir atlyginimų kėlimas turi būti numatytas iki tol, kol susitarimas galioja“, – pažymėjo ji.

Siūlo keisti privačių mokyklų finansavimo tvarką

Taip pat tarp socialdemokratų siūlymų – pokyčių reikalavimai finansuojant privačias mokyklas.

„Turi būti panaikintos privačių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijos, suteikiant visiems vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti. Privačios švietimo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės įstaigos, – taikant tokius pačius kokybės reikalavimus ir neleidžiant imti papildomo mokesčio už mokymąsi“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Jos steigimu, būtina panaikinti ir atrankų į mokyklas vykdymą. Socialdemokratės teigimu, tokia praktika diskriminuoja vaikus.

Turi būti panaikintos privačių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijos, suteikiant visiems vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti.

„Labai ydingas dalykas yra atrankos į mokyklas vykdymas. Kažkas yra žiauriai privilegijuotas, ir nuo mažumės mūsų vaikai patiria tam tikrą diskriminaciją“, – sakė LSDP pirmininkė.

„Valstiečiai“ šiuo metu parašus padėti žada

Anksčiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą užsiminė, kad jo vedama partija gali trauktis iš ruošiamo susitarimo dėl švietimo. Tačiau šią savaitę R. Karbauskis Eltai tvirtino, kad, įvertinus tai, jog frakcijų darbo grupėje atsižvelgta į daugelį LVŽS pasiūlymų, „valstiečiai“, ko gero, susitarimą pasirašys ir iš to politikos nedarys.

„Mes tikrai iš to nedarysime politikos – tai 100 procentų aišku“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, partijos sprendimas daugeliu atžvilgiu priklausys nuo Eugenijaus Jovaišos rekomendacijos. Jis „valstiečiams“ atstovavo derybose ruošiant susitarimo projektą.

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuris galiotų iki 2030 m., ketinama pasirašyti rugsėjį.

I. Šimonytė įžvelgia rizikų susitarimui dėl švietimo

Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad norėtų tikėti, jog politinėms partijoms pavyks pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak jos, šiuo metu, ko gero, didžiausia rizika yra tai, kad rudenį pasirašyti planuotas susitarimas palaikymo gali nesulaukti būtent iš partijų, kurios delegavo savo atstovus paruošti dokumento, numatančios švietimo politikos gaires, projektą.

„Dabar didžiausia rizika bus, kad kokia nors politinė bendruomenė neįvertins savo deleguoto atstovo padaryto labai didelio darbo ir dėl kažkokių priežasčių nuspręs, tarkime, nepasirašyti susitarimo. Darbo tikrai buvo įdėta daug, pastabų buvo daug, derinimo buvo daug, gludinimų buvo daug. Manau, kad rezultatas yra neblogas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.

Kaip BNS sakė švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas, tai sutarta trečiadienį vykusiame partijų deleguotų derybininkų susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.

„Susitarta, kad šį tekstą darbo grupės nariai pateiks bendruomenėms: partijų atstovai – partijoms, Švietimo taryba, savivaldybių asociacija – savo bendruomenėms, kad jos įvertintų ir iki rugpjūčio 16 dienos išsakytų savo pastabas, o rugpjūčio 16-ąją darbo grupė galėtų suderinti galutinį tekstą, kuris nebeturėtų labai keistis, ir jį rudens sesiją pateikti Seime tvirtinimui“, – sakė D. Lukas.

Jei pavyktų sutarti, būtų simboliška, kad partijų vadovai nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašytų rugsėjo 1-ąją.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad susitarimą iki rugsėjo 1-osios pavyktų pasirašyti partijų vadovams, o rudens sesiją tai patvirtinantis nutarimo projektas būtų patvirtintas ir Seime, sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė.

„Jei pavyktų sutarti, būtų simboliška, kad partijų vadovai nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašytų rugsėjo 1-ąją“, – BNS tvirtino R. Jakilaitienė.

Kaip skelbta anksčiau, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente be kita ko kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo – atitinkamai 2030-aisiais moksleiviui mokykloje ir profesinio mokymo įstaigose būtų sutarta pasiekti 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, studentui – 37 procentus. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Įžvelgia rizikų susitarimui dėl švietimo

Premjerė I. Šimonytė sako, kad norėtų tikėti, jog pavyks politinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak jos, šiuo metu, ko gero, didžiausia rizika yra tai, kad rudenį pasirašyti planuotas susitarimas palaikymo gali nesulaukti būtent iš partijų, kurios delegavo savo atstovus paruošti dokumento, numatančios švietimo politikos gaires, projektą.

„Dabar didžiausia rizika bus, kad kokia nors politinė bendruomenė neįvertins savo deleguoto atstovo padaryto labai didelio darbo ir dėl kažkokių priežasčių nuspręs, tarkime, nepasirašyti susitarimo. Darbo tikrai buvo įdėta daug, pastabų buvo daug, derinimo buvo daug, gludinimų buvo daug. Manau, kad rezultatas yra neblogas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.

„Ar bus politinių lyderių parašai, šito aš pasakyti turbūt negaliu, tai labiausiai priklausys nuo to, kiek delegatams pavyks savo politinėms bendruomenėms įrodyti, kad po šiuo darbu yra verta dėti parašą“, – pridūrė I. Šimonytė.

„Mano vertinimu, susitarimo projekte yra tikrai labai konkrečių dalykų. Todėl būtų labai gerai jeigu jis būtų užfiksuotas politinių partijų vadovų sutarimu ir Seimo sprendimu po tokio susitarimo“, – sakė ji.

Tai, kad gali pasitraukti iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo kelis kartus yra sakęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Visgi vėliau frakcijoje buvo nuspręsta, kad „valstiečiai“ ir toliau dalyvaus šiame procese. „Valstiečiams“ derybose ruošiant susitarimo dėl švietimo projektą atstovauja Eugenijus Jovaiša.

Susitarimo projekte, kurį matė BNS, švietimas įvardijamas kaip „kertinis Lietuvos valstybės prioritetas“, nurodomi septyni esminiai „kokybiškos švietimo sistemos“ principai, taip pat 24 konkretesni įsipareigojimai iki 2024 metų bei 2027 metų, konkretūs siektini sėkmės rodikliai.

Toks susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Politinių partijų susitarimas apimtų įsipareigojimus decentralizuoti švietimą, paliekant daugiau sprendimų galios savivaldybėms, mokytojo profesijos prestižo stiprinimą, galimybes mokyklų direktoriams neturėti pedagoginio išsilavinimo. Ketinama koreguoti ir neformaliojo ugdymo krepšelį, įvedant jį vaikams nuo trejų metų.

Taip pat numatyta užtikrinti lygias švietimo, aukštojo mokslo galimybes visiems, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gyvenamosios vietos, tai apimtų planus sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą ir t.t.

Galutinių sprendimų tikisi rudenį

Susitarimo tekstą frakcijų deleguoti derybininkai tikisi suderinti šį penktadienį, kitą savaitę susitarimą turėtų peržiūrėti ir daugiau politikų, BNS teigė  Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas.

„Yra šansų, kad penktadienį jau turėsime, ką parodyti. Toliau bus dar, manau, aptarimas visuomenėje, nes dabar dalyvauja tik partijų atstovai, net iš partijų ne visi yra susipažinę. Tada, matyt, dar bus antrasis raundas „pašlifavimų“, po to, jei visos partijos sutaria, teiksime Seimui, kad pritartų“, – sakė A. Žukauskas.

Anot jo, galutinį tekstą numatyta priimti kaip Seimo nutarimą.

Derybas koordinuojanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau sakė, kad tikisi, jog sutarimo Seime pavyks pasiekti dar iki pavasario sesijos pabaigos.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

A. Žukauskas tuo abejoja. Anot jo, vertinant tai, kad Seimo pavasario sesija geriausiu atveju galėtų būti pratęsta iki Mindaugo karūnavimo dienos liepos 6-ąją, t. y. laiko suderinti susitarimą su pačiomis partijomis bei su kitomis suinteresuotomis grupėmis lieka mažiau nei mėnuo.

„Tad nemanau, jei šį penktadienį sugeneruosime pirmąjį juodraštį, kad spės visuomenė sureaguoti. Manau, realu yra rudenį, kaip šiandien savo kalboje sakė ir prezidentas, priimti Seime“, – tvirtino politikas.

Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos derybininkas grupėje Eugenijus Jovaiša sakė, kad penktadienį suderinti pirmąjį variantą yra „visiškai realu“, tačiau neatmetė, jog jam dar gali atsirasti pasiūlymų kitą savaitę projektą svarstant „valstiečių“ frakcijoje, kur dalyvauti turėtų ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Manau, realu yra rudenį, kaip šiandien savo kalboje sakė ir prezidentas, priimti Seime.

„Manau, kad patį tekstą ir visus punktus mes visiškai galime jau suformuluoti penktadienį. Ar viskas man ten patinka ir tinka – tekstas tikrai neblogas, dar penktadienį ruošiuosi tam tikriems pasiūlymams, kurie, mano galva, turėtų pagerinti situaciją, jei besitariantieji kolegos tam pritars. O ar mes pasirašysime – ateinantį trečiadienį ruošiamės partijoje pakartotiniams dideliems svarstymams ir tuomet spręsime“, – BNS kalbėjo politikas.

Siekis – užtikrinti lygias galimybes

Dokumente numatyta, kad lygios švietimo, aukštojo mokslo galimybės turi būti užtikrinamos visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tikėjimo, gyvenamosios vietos, socialinės padėties ir kt., o pedagogams sudaromos galimybės kurti laisvus, pilietiškus, kritiškai mąstančius žmones, taip pat užtikrinamas jų adekvatus atlygis, tvari persikvalifikavimo sistema ir kt.

Numatyti įsipareigojimai priimant sprendimus tartis su bendruomene, koncentruoti valstybės išteklius prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse. Įtraukiami susitarimai dėl teisės mokytis visą gyvenimą, skaitmenizacija grįsto ugdymo, tvarios švietimo bei kultūros sąveikos.

Iš konkrečių susitarimų – iki 2024-ųjų numatyta įdiegti ikimokyklinio ugdymo programų, įstaigų vertinimo sistemą, sukurti bendrą kaimo ir miesto vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, taip pat mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti bei įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones – A. Žukauskas BNS patvirtino, kad čia turimos omenyje vadinamosios tūkstantmečio mokyklos.

Suteiktų daugiau galių savivaldai

Politinių partijų galutiniam sprendimui ketinama pateikti ir dvi alternatyvas dėl švietimo funkcijų decentralizavimo, suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės.

Vienu atveju numatyta įtvirtinti, kad savivaldybės galėtų būti savarankiškesnės panaudodamos švietimo lėšas, spręsdamos dėl įstaigų tinklo efektyvumo bei būdamos atsakingos už ugdymo rezultatus. Antroji alternatyva numato atsargesnę formuluotę, jog savivaldybėms savarankiškumas būtų suteikiamas „tokiu lygiu, kuriuo sprendimai priimami ir įgyvendinami efektyviausiai“.

Daugiau galimybių darželinukams, mokytojams

Be kitų susitarimų, per trejus metus numatoma sukurti programą iniciatyvoms, kurios integruotų kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, įvesti Kultūros pasą ikimokykliniame ugdyme bei profesiniame mokyme ir sustiprinti jo paslaugų kokybę, informacinių technologijų raštingumo ugdymą įtraukti į ikimokyklinio ugdymo programas, išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

S. Žiūros nuotr.

Siekiant pedagogo profesijos patrauklumo, numatyta sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, finansuoti dirbančių mokytojų galimybę įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją, kitų profesijų atstovams – sudaryti kuo palankesnes sąlygas persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju.

Taip pat iki 2024-ųjų būtų įsipareigota pakeisti ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, t. y. atsisakoma prievolės turėti pedagogo kvalifikaciją, bet numatyti terminą, per kurį šią kvalifikaciją vadovas galėtų įgyti.

Be kita ko, susitarimo projekte numatyta, kad iki 2027-ųjų mokytojų karjeros pakopos būtų susietos su reikalavimu turėti aukštojo mokslo kvalifikacinius laipsnius, t. y. mokytojui pakaktų bakalauro laipsnio, vyresniajam mokytojui reikėtų magistro, mokytojui metodininkui – edukologijos magistro, mokytojui ekspertui – mokslų daktaro laipsnio.

Visiems prieinamas mokslas

Nuo 2024-ųjų taip pat būtų siekiama pradėti taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo to, ar tai mokama, ar valstybės finansuojama vieta, įdiegti „visuotinai prieinamas“ pirmosios pakopos studijas, į kurias galėtų patekti visi gerai besimokantys moksleiviai, atitinkantys nustatytus bendrojo ugdymo mokyklos rezultatus.

Būtų įsipareigojama ir peržiūrėti studijų finansavimo modelį, kad šis labiau atitiktų „visuomenės ir rinkos poreikius“.

Į susitarimą ketinama įtraukti ir planus sukurti bei įdiegti mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą, t. y. tam tikrą finansinę paramą mokymuisi „didelei visuomenės daliai“, lėšas būtų galima panaudoti kompetencijoms įgyti, tobulinti, mokytis užsienio kalbų ir t.t.

Didesni atlyginimai, sričių finansavimas

Numatomi ir susitarimo „sėkmės rodikliai“ – būtų siekiama, kad 2030-aisiais vienam mokiniui bei studentui tenkančių lėšų suma iki 2030-ųjų didėtų pusantro karto.

Pagal svarstomą susitarimą, iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų darbo užmokestis turėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas – ne mažesnis nei 150 proc. darbo užmokesčio. Beje, tai numatyta ir Vyriausybės programoje bei susitarimuose su švietimo bendruomene.

Ketinama įvirtinti ir siekį, jog darželius iki 2027-ųjų lankytų 70 proc. 2–5 metų vaikų kaimiškose teritorijose, 35 proc. baigusiųjų vidurinio ugdymo programą įgytų profesinio mokymo kvalifikaciją, tiek pat aštuntą klasę lankiusių moksleivių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų studijuotų aukštojoje mokykloje, o studijas baigtų mažiausiai 70 proc. įstojusiųjų. Fundamentiniams, taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) būtų skiriama 0,75 proc. BVP.

Taip pat būtų įsipareigojama iki 2030-ųjų sukurti fizines ir virtualias laboratorijas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) mokymui visose mokyklose, o iki 2027-ųjų interneto sparta mokyklose pasiektų bent 300 mb/s.

Tuo tarpu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas tvirtina, kad siekiant sklandaus dokumento rengimo proceso partijos nusprendė į pirminę derybų stadiją įtraukti tik Lietuvos švietimo tarybą ir savivaldybių asociaciją, o profsąjungos savo siūlymus galės teikti vėlesniame Susitarimo rašymo etape.

Tačiau profsąjungų vadovai mano, kad toks susitarimas neturės reikšmingos įtakos švietimo kokybei Lietuvoje, kadangi tikėtina, jog partijoms pavyks susitarti tik dėl abstrakčių, deklaratyvių tikslų. Visgi, jie viliasi, kad į derybas profsąjungos dar bus įtraukiamos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas tvirtina, kad apie partijų siekį pasirašyti Nacionalinį susitarimą švietimo klausimu girdėjo tik prieš Seimo rinkimus.

„Nieko negavom, jokių pakvietimų ar kažkokių prašymų teikti siūlymus. Girdėjom prieš rinkimus, kad bus toks susitarimas, o dabar net nežinau, ar jau prasidėjęs tas procesas“,– Eltai teigė A. Navickas, pridurdamas, kad profsąjungų informavimas apie proceso eigą būtų logiškas, bet jis tikisi, kad LŠDPS bent jau sulauks kvietimo teikti savo rekomendacijas, dokumento rengimo procesui pajudėjus į priekį.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Tačiau Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas mano, kad Nacionaliniame susitarime greičiausiai bus įrašytos tik abstrakčios frazės, tikslai.

„Menkai šiaip tikiuosi, kad susitars. Nebent labai abstrakčiai, kas iš esmės nieko nekeistų. Gal kad sieks geresnio švietimo ir viskas, o taip tai nelabai tikiu, kad jie ten susitars“,– partijų nacionalinio susitarimo nauda Lietuvos švietimo kokybei abejojo A. Navickas

Nieko negavom, jokių pakvietimų ar kažkokių prašymų teikti siūlymus. Girdėjom prieš rinkimus, kad bus toks susitarimas, o dabar net nežinau, ar jau prasidėjęs tas procesas.

Švietimo ir mokslo profsąjungos vadovas: tikriausiai mus pakvies, kai dokumentas jau bus parengtas

Kitos organizacijos – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas Eltai taip pat patvirtino, kad jokio kvietimo ir informacijos apie Seime vykstančias partijų derybas jis nėra gavęs. LŠMPS pirmininkas mano, kad profsąjungos į diskusijas dėl Nacionalinio susitarimo bus įtrauktos tik tuomet, kai partijos tarpusavyje susitars dėl dokumento turinio, o šių švietimo organizacijų nuomonės bus pasiteiraujama vien tam, kad būtų sudarytas išklausymo ir noro konsultuotis įspūdis.

„Tokią prielaidą darau, kad jie darys taip, kaip dažnai padaro, t.y. susitars, padarys įstatymą, paklaus nuomonės. Ta mūsų nuomonė bus tokia, kaip Darbo kodekse numatyta su darbo tarybomis, kad informuos ir konsultuosis. Tai reiškia, mes (partijos – ELTA) pristatom jums savo projektą, jūs kažką pasakot, bet mes patys apsisprendžiam, ar girdime jus, ar ne“,– svarstė E. Milešinas.

Jis, kaip ir jo kolega A. Navickas, mano, kad dėl konkrečių priemonių partijoms susitarti tikriausiai nepavyks, kadangi jos vadovaujasi per daug skirtingais požiūriais į švietimą.

„Aš manau, kad susitarti galima dėl kažkokių abstrakčių dalykų, kurie realiai nelabai kam galėtų turėti įtakos. Vertinant visų partijų pažiūras į švietimą, tai ten tikrai susikirtimai turėtų būti stiprūs. Jeigu ir susitartų, tai abstrakčiomis formomis, kurios realiai ne kažką galės ir pasakyti“,– nacionalinio susitarimo nauda taip pat abejojo E. Milešinas

Visgi, jis pažymėjo, kad sulaukus kvietimo teikti siūlymus šiam dokumentui, dėl teikiamų rekomendacijų LŠMPS pirmiausiai nuspręstų savo taryboje. Tačiau vienas iš esminių principų, kuriuos susitarime asmeniškai norėtų matyti E. Milešinas, yra tai, kad toks partijų pasirašomas dokumentas galiotų bent jau vienai mokinių kartai – 12 metų, taip įnešant pastovumo į partijų vykdomą švietimo politiką.

Pakvies, kai bus parengtas susitarimo juodraštis

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas teigė, kad Partijų nacionalinį susitarimą dėl švietimo yra įsipareigojusi parengti Vyriausybė, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra šio proceso moderatorė. Pasak A. Žukausko, ministerija pateikė dokumento šabloną, kuriame partijų atstovai gali įrašyti siūlomus švietimo principus ir veiksmus.

Švietimo komiteto pirmininko teigimu, siūlymus teikia ir dokumento rašymo procese dalyvauja visų parlamentinių partijų atstovai, o jeigu nors vienam iš atstovų kils abejonių dėl teikiamų siūlymų – jie bus išbraukiami.

Laisvės partijos atstovas akcentuoja, kad, be politinių partijų atstovų, šioje susitarimo rašymo stadijoje dalyvauja bendru partijų sutarimu įtraukta Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, o Savivaldybių asociacija yra stebėtojai. Šių dalyvių, dabartiniame etape, A. Žukausko nuomone, visiškai pakanka.

„Šiame etape, kai formuojamas pirminis tekstas, apsiribojama šiais dalyviais, o vėliau tas juodraštis bus pateiktas visuomenei svarstyti ir visi norintys galės pareikšti savo pastabas, pasiūlymus ir t.t., bet tam reikia išeities tekstą sugeneruoti, negali 100 žmonių jo daryti“, – Eltai teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, pažymėdamas, kad Lietuvos švietimo taryba vienija labai daug suinteresuotų grupių (tiesa, profesinės sąjungos Švietimo tarybai nepriklauso – ELTA).

„Pirmas klausimas susitikime buvo, kas pasirašys šį nacionalinį susitarimą. Yra aišku, kad jo negali pasirašyti 100 subjektų. Tai buvo nuspręsta, kad jį priims Seimas, bet visos parlamentinės partijos, įskaitant Mišrios grupės atstovus, tame procese turi dalyvauti nuo pat pradžių, susitarimas turi tenkinti visas parlamentines partijas, tada Seimas jį priimtų“,– kalbėjo A. Žukauskas.

Tada aišku, kad bus konsultuojamasi, kai bus juodraštis, tuomet svarstys ir profsąjungos, ir kitos organizacijos.

Pasak jo, neįtraukti daugiau suinteresuotų pusių nuspręsta vien dėl to, kad būtų techniškai lengviau įgyvendinti dokumento rengimo procesą. Tačiau Švietimo komiteto pirmininkas pažymi, kad parengus dokumento juodraštį, jį pamatyti ir savo siūlymus teikti galės visos Lietuvos švietimo kokybe suinteresuotos pusės.

„Tada aišku, kad bus konsultuojamasi, kai bus juodraštis, tuomet svarstys ir profsąjungos, ir kitos organizacijos (...) Nacionalinis susitarimas implikuoja visų parlamentinių jėgų susitarimą, kadangi mes esam išrinkti tautos, tai tas susitarimas būtų parlamento dokumentas“,– kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos narys.

Galiausiai, reaguodamas į LŠMPS pirmininko E. Milešino išreikštą lūkestį, kad Susitarimas galiotų bent vienai mokinių kartai, A. Žukauskas tvirtino, kad partijos planuoja susitarti dėl veiksmų plano, galiojančio iki 2030m. Švietimo komiteto pirmininkas taip pat priduria, kad dėl techninių detalių, dokumento rašymo tvarkos, partijos susitarė be didelių prieštaravimų.

„Gerai sutaria visi, neiškilo kol kas tokių labai didelių prieštaravimų. Visi sutaria, kas yra gera mokykla, geras mokytojas. Daugmaž yra sutarimas ties tais principiniais dalykais. O dėl veiksmų gali būti gal ir daugiau nesutarimų“,– konstruktyvia derybų pradžia džiaugėsi A. Žukauskas.

ELTA primena, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kovo mėnesio pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. 

Susitikime dalyvavo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė–Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė.

Taip pat dalyvavo politinių partijų deleguoti atstovai Artūras Žukauskas (Laisvės partija), Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Raimondas Lopata (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija), Vilija Targamadzė (Lietuvos socialdemokratų partija), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai Algirdas Butkevičius ir Beata Petkevič.

Susitikime taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji yra sakiusi, kad Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Politikės teigimu, ko gero, tokiais pasisakymais R. Karbauskis tiesiog bando užsiimi derybinę poziciją, parlemento politinėms jėgoms ėmus diskutuoti apie siekinius ir įsipareigojimus, kurie turėtų būti susitarimo tekste.

„Susitarimas dėl švietimo yra visų pirma strateginis dokumentas, kuris brėžia kryptį. Jis nebūtinai nusako konkrečius taktinius žingsnius, kaip mums pasiekti iškeltą bendrą tikslą. Dabartinės vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimą, kad štai bus sudėtinga tai pasiekti, aš vertinu viso labo kaip derybinę poziciją paties proceso pradžioje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Dabartinės vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimą, kad štai bus sudėtinga tai pasiekti, aš vertinu viso labo kaip derybinę poziciją paties proceso pradžioje.

Pasak V. Čmilytės-Nieslen, visos politinės partijos savo rinkiminėse programose akcentavo pažadus dėl švietimo kokybės gerinimo bei tai, kad sieks nacionalinio susitarimo dėl švietimo.

„Praktiškai visos parlamentinės partijos savo rinkimų programose kėlė švietimo, kaip pagrindinio prioriteto, tikslą ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo kalbėjo kaip apie ypač svarbų tikslą. Manau, kad dabar ir yra laikas tuo užsiimti – pirmaisiais kadencijos metais, neatidėliojant. Ypač galvojant, kad toks susitarimas turėtų brėžti kryptį ne 4 metams, o tikriausiai geram dešimtmečiui“, – sakė politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Pastarąją savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis teigė skeptiškai vertinąs galimybę, kad partijų susitarimo dėl švietimo projektas bus pasirašytas. „Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.