Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį registravo tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

Šiuo metu rentos dydis siekia apie 316 eurų.

Signataro našlio renta siekia 25 proc. valstybinės signataro rentos, o ši renta siekia 50 proc. Seimo nario mėnesinio atlyginimo.

Rentas signatarams ir jų našliams numato Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymas.

Signataras J. Karvelis mirė šių metų balandžio 12 dieną.

Prašymas atmestas dėl suėjusio senaties termino, pranešė teisėja Jolita Rasiukevičienė.

„Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, kadangi nustatė, jog žada, dėl kurios ji kreipėsi į teismą, buvo patirta daugiau nei prieš trejus metus“, – sakė J. Rasiukevičienė.

K. Brazauskienė teikė ieškinį praėjus ketveriems metams nuo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad prezidento našlės rentą įtvirtinanti įstatymo nuostata prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Prezidento našlių rentos klausimas KT buvo sprendžiamas, kai mirus prezidentui A. M. Brazauskui jo našlė 2010 metais pateikė prašymą skirti prezidento našlės rentą. K.Brazauskienė tuomet nurodė neturinti draudžiamųjų pajamų, tačiau ji neslėpė valdanti didelės vertės turtą.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo reikalauta suma apėmė laikotarpį nuo A. Brazausko mirties 2010 metais iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo 2014 metais.

Tokį reikalavimą teisme K. Brazauskienė pateikė praėjus ketveriems metams nuo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad prezidento sutuoktiniai negali turėti privilegijų.

Pasak K. Brazauskienės advokato Gintaro Černiausko, reikalaujama suma apima laikotarpį nuo prezidento A. Brazausko mirties 2010-aisiais iki 2014-ųjų KT išaiškinimo, kad renta jai nepriklauso. Iš viso prašoma priteisti  95 tūkst. eurų žalos ir 18 tūkst. eurų palūkanų.

Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad prezidento našlės rentą įtvirtinanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius televizijai teigė, kad pripažinus įstatymą antikonstituciniu, iš jo nekyla jokie teisėti lūkesčiai, todėl K. Brazauskienės reikalavimai nepagrįsti.

Prezidento našlių rentos klausimas KT buvo sprendžiamas, kai mirus prezidentui A. M. Brazauskui jo našlė 2010 metais pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašymą skirti prezidento našlės rentą. K.Brazauskienė tuomet nurodė neturinti draudžiamųjų pajamų, tačiau ji neslėpė valdanti didelės vertės turtą.

Kol kas liko neįgyvendintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas rentą keisti valstybine pensija.

Už naujos Prezidento valstybinės rentos įstatymo redakcijos priėmimą balsavo 79 Seimo nariai, septyni susilaikė. Ligšiolinis įstatymas numatė, kad prezidento našliui (našlei) mokama 50 proc. valstybinės rentos dydžio renta.

Įstatyme liko kadenciją baigusio prezidento renta, kuri sudarys 50 proc. šalies vadovo užmokesčio, bei nepilnamečiams vaikams mokama našlaičių renta. Šios dydis yra 25 proc. valstybinės rentos dydžio, jeigu teisę gauti šią rentą turi vienas našlaitis, o jei daugiau – po lygiai, bet ne daugiau kaip pusė visos valstybinės rentos dydžio.

Spręsdama, kaip įgyvendinti KT nutarimą, SADM yra pasiūliusi rentą keisti valstybine pensija. Ji sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį, tačiau dėl atitinkamų Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų parlamentas ketvirtadienį nebalsavo.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma ketvirtadienį pripažino, kad „buvo galima kartu ir svarstomą Valstybinių pensijų įstatymą pridėti, kad būtų pilnas aiškumas, kaip šis klausias bus išsprendžiamas“, o apie teikiamą priėmimui projektą sakė, kad jis išsprendžia prezidento ir našlaičių rentos klausimus bei yra „korektiškas, socialiai pagrįstas“.

Pagal šį projektą, valstybinė pensija būtų mokama tik tuo atveju, jei našlys arba našlė, kaip Lietuvos prezidento sutuoktinis, ne mažiau kaip trejus metus vykdė valstybiniame ar diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas. Šią pensiją galėtų gauti tik Lietuvos pilietis ar pilietė.

Pasak pataisas parengusios SADM, protokole nustatytas funkcijas vykdydamas šalies vadovo sutuoktinis atstovauja aukščiausiajam šalies valdžios pareigūnui – prezidentui, vadinasi, ir pačiai valstybei, atlieka tam tikras reprezentacines funkcijas, kurioms reikalingos „pastangos, valia, pasiaukojimas, laikas“.

Priėmus siūlomą įstatymo pataisų variantą, buvusio valstybės vadovo našlė Kristina Brazauskienė į tokią valstybinę pensiją pretenduoti negalėtų, nes santuoka sudaryta jau pasibaigus Algirdo Mykolo Brazausko kadencijai.

Įstatymų pakeitimai parengti Konstituciniam Teismui paskelbus, kad prezidento našlės ar našlio rentą įtvirtinanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Prezidento našlių rentos klausimas Konstituciniame Teisme konservatorių iniciatyva buvo sprendžiamas, kai mirus prezidentui A.M.Brazauskui jo našlė 2010 metais pateikė SADM prašymą skirti prezidento našlės rentą. K.Brazauskienė nurodė neturinti draudžiamųjų pajamų, tačiau ji neslėpė valdanti didelės vertės turtą.

Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinta įstatymo nuostata numatė, kad mirusio prezidento sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę prezidento našlių rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento valstybinės rentos dydžio. Teismo vertinimu, ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes našlys vien dėl buvusio sutuoktinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią socialinę išmoką.

Teismo teigimu, specialių dėl buvusio sutuoktinio statuso išmokų nustatymas įtvirtintų privilegiją dėl asmens socialinės padėties, o tai draudžia kiti pagrindinio šalies įstatymo straipsniai.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad įstatyme numatyta galimybė prezidento našlei ar našliui gauti rentą prieštarauja Konstitucijai, teisės į tokias rentas gali netekti ir signatarų našlės, našliai bei našlaičiai.

„Nors Konstitucinis Teismas nenagrinėjo signatarų našlių rentos klausimo, tačiau savo nutarimu jis iš esmės pasakė, kad niekas negali gauti jokios išskirtinės socialinės paramos sutuoktinio mirties atveju, skirtingai negu visi kiti piliečiai vien dėl jų mirusių sutuoktinių turėto statuso. Tad iš esmės pasakė, kad negali ir signatarų našlės“, - ketvirtadienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Anot jo, KT pareiškė, kad našlys vien dėl buvusio sutuoktinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią socialinę išmoką. Tai jau būtų privilegijų, kurias draudžia Konstitucija, kūrimas.
„Jeigu ir gali būti parama, ji negali būti didesnė negu visiems piliečiams“, - teismo poziciją aiškino parlamento komiteto pirmininkas.

Jis pripažino, kad gavus pilną KT nutarimą dėl prezidento našlės rentos mokėjimo teks spręsti klausimą ir dėl signatarų našlių rentų. Tačiau skirtingai nuo prezidento našlės rentos, kuri po KT nutarimo, nebegali būti skiriama, signatarų našlių rentos dar gali būti skiriamos, kol įstatymas nepakeistas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme numatyta, kad valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę gauti mirusio signataro sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai, kol nedirba, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Ši renta yra 25 proc. valstybinės signataro rentos dydžio.