Energetikos ministerija žada, kad pinigų visiems elektrinių statytojams – tiek paprastiems vartotojams, tiek verslui – bus rasta. Ministras Dainius Kreivys sako, kad verslas bus skatinamas pasistatyti savo elektrines ir apsirūpinti pigesne elektra. Tačiau šios programos įgyvendinimo pabaiga numatoma tik 2027-aisiais. Dalis verslo žadamų lengvatinių paskolų nesulauks?
Kol valdžia žada, Seime ministrui D.Kreiviui rengiama interpeliacija.
„Suprantu, labai daug emocijų reiškia ir energetikos ministras, ir valdantieji, ir opozicija, ir gyventojai. Rengiama D.Kreiviui interpeliacija, bus pateikta daug klausimų, visi norime sužinoti atsakymus į juos. Netyla kalbos apie laukiančią sunkią žiemą. Tačiau ar viskas buvo padaryta laiku, kad būtų didesnės ES garantijas dėl kainų? Pagrindinis klausimas: ar buvo ieškoma sąjungininkų, kad kartu su Latvija, Estija europiniu lygmeniu išspręstume absurdiško algoritmo (kai kaina elektros biržoje nustatoma pagal pasiūlytą didžiausią, o už ją visi pirkėjai turi pirkti – red. past.), kuris nulemia neįtikėtinas kainas, problemą? Atsakymo nesulaukėme“, – dienraščiui sakė Seimo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.
Pinigų visiems neužteko
Liepos mėnesį paramą skirstanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau 17 200 prašymų. Iš jų beveik 16 900 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Didžioji dalis pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Už vieną įsirengtą saulės elektrinės kW bus išmokėti 323 eurai.
Bendra prašoma suma siekia beveik 46,3 mln. eurų – 16,3 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Energetikos ministerija rugsėjo pradžioje ėmė negavusiuosius paramos raminti: sudaryti pagrindinis ir rezervinis sąrašai, parama bus skirta visiems to prašiusiems gyventojams.
Ar galima tikėtis atsinaujinančios energetikos proveržio, kai šiuo metu saulės elektrinėms įrengti pasiūloma vos po keliasdešimt milijonų eurų?
„Gal šiuo metu ne valstybės parama lemia didėjančius šių elektrinių plėtros mastus, o šiuo metu pabrangusi energijos kaina. Ji verčia žmones investuoti, – dienraščiui sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. – Ir ne tiek svarbus pinigų klausimas, yra eilių prie rangovų, nėra tiek įrangos šiuo metu, kiek norinčiųjų pasistatyti saulės elektrinių. Taip pat ir biurokratiniai dalykai pristabdo šį procesą.“
Parlamentarės R.Budbergytės manymu, tie keliasdešimt milijonų valstybės mastu – lašas jūroje.
„Reikia kalbėti apie tai, kad energetikos sektoriuje esame prikūrę begalę institucijų. Ten dirbantys žmonės uždirba tikrai neblogus atlyginimus. Tačiau tvarkos jokios nėra. Energetikos rinka yra labai svarbi, susijusi su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, o įsileidžiami į ją tokie žaidėjai, kurie negeneruoja elektros, tik planuoja perparduoti ir iš to uždirbti – kaip laukiniais kapitalizmo laikais. Ar tai aplaidumas, ar tam tikras neatsakingumas?“ – kalbėdama su dienraščio žurnalistu svarstė R.Budbergytė.
Beje, vienas dienraščio skaitytojas piktinosi labai ilgais terminais, kai tenka laukti, kol bus suderinti leidimai elektrinės statybai. Anot jo, saulės elektrinės įrangos gamintojams sumokėjus užstatą (kad tikrai bus perkama), dokumentų iš valdžios institucijų laukė net 43 mėnesius.
Verslas gali ir neišgyventi
Rugsėjo pradžioje energetikos ministras D.Kreivys dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje, kur verslo atstovams pristatė Europos energetikos rinkos situaciją ir mūsų šalies padėtį.
Ministras aiškino, kad Vyriausybė siekia įgyvendinti tikslą, jog per ateinančius keletą metų didžioji dalis šalies įmonių elektrą galėtų pasigaminti pačios. Iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų ketinama numatyti lengvatinių paskolų verslui. Patikinta, kad įmonės, norinčios tapti gaminančiomis elektros energijos vartotojomis, gaus paskolas.
Anot jo, kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) rengiama schema ir per ateinančias kelias savaites jau turėtų būti parengtas aiškus priemonės veikimo mechanizmas. Tačiau vilčių dėl paramos krizinėje situacijoje nukentėjusiam verslui energetikos ministras nesuteikė ir sakė, kad nė viena valstybė nesubsidijuoja energetiniame kare nukentėjusio verslo. Ministras akcentavo, kad nė vienoje valstybėje parama verslui šioje srityje neskiriama.
„Turime suprasti, kad energetinis karas vyksta jau pusantrų metų ir šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui yra elektros generacijos trūkumas. Finansinėje perspektyvoje iki 2027 m. numatytas beveik 1 mlrd. eurų saulės elektrinėms, gaminantiems vartotojams, energijos kaupimo įrenginiams ir pan. Šalyje nėra jokių kliūčių nutolusioms elektrinėms vystyti, nes galioms gauti jokių eilių nėra“, – pramonininkams aiškino D.Kreivys.
Šios programos įgyvendinimo pabaiga numatoma tik 2027-aisiais. Dabar energijos kainos smaugiančios, greičiausiai dalis verslo žadamų lengvatinių paskolų nesulauks?
„Tai yra gerai. Tačiau pasistatyti, pavyzdžiui, vėjo elektrinę ar nusipirkti dalį jos užtrunka. Net turėdamas daug pinigų, pigaus kapitalo, net jei projektas sėkmingai atsiperka, atsitrenki į kliūtis. Tarkime, ilgą poveikio aplinkai vertinimą, derinimą. Šios procedūros užsitęsia, nepaisant Europos Komisijos (EK) rekomendacijų, kad kai kuriose zonose jas būtų galima pagreitinti. Siūlymas suderinti vėjo elektrinės statybą per metus neįgyvendintas“, – teigė M.Nagevičius.
Pasak jo, yra ir objektyvių priežasčių: labai pailgėjusios eilės pas įrangos gamintojus. Dabar visi Europoje investuoja į atsinaujinančią energetiką. Rangovai turi labai daug darbų, dirba dieną naktį. Tačiau daug laiko trunka nuo užsakymo pradžios iki jo įgyvendinimo.
„Žinoma, dabar įmonių atstovai imasi už galvų, ką daryti, kai tokios energijos kainos, bet nepaskubinsi, 2027-aisiais planuojama, kad tą 1 mlrd. eurų verslas jaus bus investavęs į savo elektrines. Manau, verslas stengsis, kiek bus leista pasistatyti kuo greičiau, taip ir padarys, tikrai nelauks termino pabaigos. Jei bus sumažintos biurokratinės procedūros, viskas bus dar greičiau“, – aiškino asociacijos prezidentas.
„Kasdien sulaukiame pranešimų, kad įmonės stabdo, nutraukia savo veiklą, atleidžia darbuotojus, – liūdnai kalbėjo R.Budbergytė. – Nesakau, kad šiandien sumeskime viešuosius pinigus ir gelbėkime visą verslą. Visokių jų yra. Reikėtų paramą teikti diferencijuotai. Tačiau Vyriausybė, pirmiausia, turėtų padėti žmonėms, kad jie galėtų šią žiemą išgyventi. Ne tik dėl elektros kainų, garsiai kalbama, kad ir vanduo labai brangs.
Atrodo, kad mūsų ekonomika vis dar auga. Tačiau kalbėkime apie tai, kad visos sąskaitos auga labiau, įskaitant ir už maistą parduotuvėse. Tuoj sulauksime jų ir už šildymą.
Ekonomistai kalba, kad jau beveik pasiekėme infliacijos piką, tačiau man sunku patikėti, kad, labai brangstant energijai, jos kaštai nebus įskaičiuoti į sąnaudas. Aišku, kad bus. Iš ko verslas padengs žymiai padidėjusias išlaidas? Viskas tarpusavyje susiję.“
Elektrines ir griovėme
Kiek padaryta klaidų plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuvoje? Pavyzdžiui, Klaipėdoje ilgus metus mūsų valstybė ir užsienio šalys investavo daugiau nei 20 mln. eurų į geoterminį šildymą, tačiau galų gale nuspręsta šio projekto atsisakyti. Gal dabar bent uostamiesčio gyventojams šildymas būtų pigesnis?
„Visoje energetikos politikoje nuo Nepriklausomybės pradžios buvo daug klaidų, apie tai būtų galima knygą parašyti, – neabejojo M.Nagevičius. – Tai normalu, visur yra daroma klaidų, tačiau stengiamasi jų nekartoti.
O kalbant apie įmonę „Geoterma“, pažiūrėjus iš dabartinės situacijos, gal ir buvo galima tęsti jos veiklą. Tačiau ten iš gelmių išgautas šiltas vanduo iki reikiamos temperatūros buvo pašildomas dujomis. Gal pakeitus jas biokuru „Geoterma“ būtų galėjusi konkuruoti su paprastomis katilinėmis, taip pat kūrenančiomis šį kurą. Įmonė (daugiau nei du trečdaliai akcijų) priklausė valstybei, buvo susikaupę daug skolų, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Man asmeniškai gaila, nes galimybės tobulėti šioje srityje buvo, tačiau dingo.“
Tapsime eksportuotojais
Kiek pagrįstas optimizmas, kad nuo 2030-ųjų tapsime vietoj elektrą importuojančios eksportuojančia šalimi?
„Tiesiai neatsakysiu, nes nesu energetikos ekspertė. Tačiau per savo karjerą turėjau daug patirties su politikais. Yra labai daug ką žadėję, – dienraščio paklausta šypsojosi Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja. – Iki šiol prisimenu, kai dirbau Valstybės kontroliere (2005–2010 m.), tuometis ūkio ministras, tas pats D.Kreivys (2008–2011 m.), tada labai gražiai šnekėjo apie mokslo technologijų slėnius, kurie sužydės ir bus tokia verslo ir mokslo simbiozė, toks proveržis. Jis labai gražiai moka pasakoti istorijas.
Ir dabar tikrai negaliu pasakyti, ar galime visiškai pasitikėti, ar iki 2030 m. tapsime elektrą eksportuojančia valstybe. Aišku, labai norėtųsi tuo tikėti. Tačiau visą savo energijos generavimo sistemą esame sužlugdę. Jei dabar kiekvienas žmogus savo kieme ar stogo pasistatys saulės elektrinę, ar pasieksime tą proveržį ir galėsime eksportuoti elektrą? Nežinau. Tik norisi tikėti, kad tada neturėsime mokėti taip brangiai už ją, kiek pastaruoju metu biržoje.“
M.Nagevičiaus nuotaikos optimistiškesnės: „Žinant verslo ketinimus investuoti į atsinaujinančią energetiką, žinant apie ilgas eiles prie saulės elektrinių gamintojų, ketinimus pastatyti daugiau nei 4 GW galios elektrines. O dar kiek norinčiųjų investuoti ir į vėjo elektrines. Verslas šiuo metu siekia gauti aplinkosaugininkų leidimus. Jei tai padaryti pavyktų greičiau, nereikėtų laukti 2030 m. Taptume daugiau energijos pagaminančia nei suvartojančia šalimi.“
Sumoka paprasti vartotojai
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis ne vieną dešimtmetį kritikuoja, kokie nešvarūs dalykai dedasi energetikos sektoriuje. Ir už kiekvieną aferą sumoka paprasti vartotojai, kurie nieko pakeisti negali.
„Problema ta, kad Europa pilna šampaninių socialistų, kurių retorika tokia, jog jie labai rūpinasi žmonėmis, tačiau išties tai yra neoliberalų gauja, – rugpjūtį Lietuvai patyrus energetinį šoką LRT radijo aktualijų studijoje rugpjūtį kalbėjo R.Kuodis. – Gamintojams mokamos milžiniškos rentos, o jie naudoja senas branduolines elektrines arba atsinaujinančių šaltinių, kurių ribiniai kaštai yra nulis, elektrines. Čia ir yra esmė. Europa turėtų pasižiūrėti į šią krizę naujomis akimis. Aišku, jei sugebės tai padaryti, nes Europai trūksta ir smegenų, ir sąžinės.
Pasižiūrėjus į šį liberalizavimo lochatroną, apie kurį daugybę metų rašau. Gal jau 20 metų. Lietuvoje iš pradžių turėjome LEO liberalizavimą, kai privatininkas sugalvojo elektros kainą padvigubinti. 2010-aisiais turėjome lochatroną su mažos galios arbatinukais šilumos ūkiuose. Lygiai tuo pačiu principu prisidengė dujų generavimu, o kūreno tris kartus pigesnį biokurą. Kaip jie (šilumininkai – red. past.) sakydavo, projektas atsipirko per trejus metus.
Dabar turime eilinį lochatroną energetikoje, jo dažnai niekas nenori judinti, nesupranta, kad yra kitų alternatyvų tam liberalizavimui. Egzistuoja vidutinės kainos principas. Tuos dalykus keliu viešumon daug metų.
Ir man patinka ši krizė, susimastys, ministrams pradės spirgėti užpakaliai. Visi pradėjo algoritmais domėtis. O kur jie buvo prieš 10–20 metų?“
Nėra laisvos rinkos
„Į biržas galima atiduoti kalafiorų rinkas, bet ne energetikos. Kalbame apie jas nekvestionuodami, kokio velnio tos biržos yra, kokio velnio yra tas ribinio gamintojo principas, – tęsė ekonomistas. – Jie lemia milžiniškas rentas, kitaip tariant, neuždirbtas pajamas, kurios atsitiktiniu būdu atitenka kažkokiems energetikos veikėjams. O galiausiai neturime jokios laisvos rinkos, valstybė puola tik švelninti visų šių lochatronų, kurių prisikūrėme mes, prisikūrė Europa, padarinius.“
Lochatronai, pasak R.Kuodžio, yra du – didmeninė rinka ir mažmeninė.
Mes kol kas sėkmingai kalbame tik apie simptomus, algoritmų papucinimus, o nekvestionuojame šio lochatrono pačios esmės.
Pirmojoje biržos taisyklės lemia,kad visi moka kainą, kurią pasiūlo brangiausias gamintojas.
„Antroji, – kai pensininkai eina elektros pas bilietų pardavėjus. Kaip prognozavau pabaigą, taip ir atsitiko“, – kalbėjo žinomas ekonomistas LRT radijui.
Kitaip tariant, mažmeninėje rinkoje leidžiama tarpininkams perparduoti elektros energiją. Prisikuria įmonių, kurios pačios gali ir neturėti generavimo pajėgumų, bet vis tiek pardavinėja elektrą.
Legalu: skandalingasis algoritmas – kaina elektros biržoje nustatoma pagal pasiūlytą didžiausią, o ją turi mokėti visi pirkėjai. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Ar įmanoma ką pakeisti?
Elektros vartotojų nepasitenkinimas rinkos liberalizavimu didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Tačiau laisvosios rinkos šalininkai toliau mosikuoja EK direktyva, numatančia, kad liberalizavimas privalo būti baigtas 2025-aisiais.
Ar įmanoma jį sustabdyti (kažkada buvo kreivų agurkų direktyva, draudžianti tiekti į rinką nestandartines daržoves, tačiau šis kvailas dokumentas po protestų prieš keletą metų buvo atšauktas)? To dienraščio paklausta parlamentarė R.Budbergytė, turinti didelės patirties Senojo žemyno institucijose, dirbusi ir Europos audito rūmuose, abejojo, nes tai sudėtingas ir ilgas procesas. Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje pasirinktas blogas metas liberalizavimui.
„Manau, ne laikas buvo liberalizuoti rinką, kai Rusija kariauja Ukrainoje. Valdantieji politikai, Vyriausybė, energetikos ministras turėjo suprasti, kad netinkamas metas ir žmonės nusivils. Dauguma galvoja, kad ne dėl karo kainos šoktelėjo, o dėl liberalizavimo“, – sakė Seimo Audito komiteto vicepirmininkė.
R.Kuodis mano, kad problemą būtina spręsti iš esmės.
„Mano siūlymas yra grįžti prie balto lapo ir kvestionuoti liberalizavimą, tą lochatroną, kuris atėjo į Europą per liberalus, – LRT aktualijų studijoje jau prieš mėnesį, kilus „Perlo Energijos“ skandalui, sakė žinomas ekonomistas. – To ištakos yra XIX a. pabaigoje, marginalistai kovojo su marksistais. Dabar Europoje nei marksistų nėra, nei buvo koks reikalas čia pertvarkos imtis apskritai. Liberalizavimo problemos tokios milžiniškos, pelnai tokie neskaidrūs, aišku, atitenkantys labai siauroms grupėms. Šios, be abejo, įsikandusios dantimis gins savo algoritmus ir biržą. Jei nieko nebus daroma, šampaninius socialistus arba išneš ant šakių, arba jie pradės mąstyti giliau apie tai, ką padarė. Bet. Mes kol kas sėkmingai kalbame tik apie simptomus, algoritmų papucinimus, o nekvestionuojame šio lochatrono pačios esmės.“
Tačiau Vyriausybė pasiryžusi iki galo eiti elektros rinkos liberalizavimo keliu. Vakar ji pritarė siūlymui trečiąjį etapą atidėti tik trejiems metams – iki 2026 m. sausio.
Jei Seimas priims Elektros energetikos įstatymo pataisas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 m. sausio 1 d., o jie privalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Gyventojai neturėtų susimokėti už elektrą darbo reikalais
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime, reaguodama į Vyriausybės ketinimus energijos taupymą perkelti ant gyventojų pečių, vakar paskelbė teikianti Darbo kodekso pataisas. Jomis numatyta pareiga darbdaviams, visais atvejais susitarus su darbuotoju dėl nuotolinio darbo namuose, kompensuoti už pastarojo padidėjusias išlaidas elektros energijai, šildymui, vandeniui ir kt.
Lukas Savickas. P. Peleckio / BNS nuotr.
„Lietuvoje susiduriame su kritine energetikos situacija, o dėl infliacijos nuolat auga elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių, paslaugų kainos. Artėjančios žiemos su didžiuliu nerimu laukia tiek gyventojai, tiek ir verslas. Deja. Vyriausybė energijos taupymo naštą siekia perkelti ant gyventojų pečių siūlydama jiems dirbti iš namų. Taip nuotolinio darbo išlaidos paliekamos pačiam žmogui“, – teigė frakcijos seniūnas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas.
Vyriausybė energijos taupymo naštą siekia perkelti ant gyventojų pečių siūlydama jiems dirbti iš namų. Taip nuotolinio darbo išlaidos paliekamos pačiam žmogui.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti įpareigojimą darbdaviams kompensuoti ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusias išlaidas, bet privalomai susitarti ir kompensuoti internetinio ryšio paslaugų, padidėjusias elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidas.
Pasak įstatymo projektą inicijavusio Seimo nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio, jei, dirbant nuotoliniu būdu, darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.
„Nors šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad, jeigu darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Tačiau esamas teisinis reguliavimas palankesnis darbdaviams, nes jame neišvardyta, dėl kokių patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais dirbant nuotoliniu būdu. Todėl darbuotojai dažnai, nors ir patiria papildomų išlaidų, jokių kompensacijų negauna“, – aiškino frakcijos atstovas A.Stončaitis.
Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.
Frakcija sieks, kad šis įstatymo projektas svarstyti būtų įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę kuo greičiau.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija į Seimo rudens sesijos darbotvarkę iš viso siūlo įtraukti svarstymus dėl daugiau kaip 50 įstatymų pataisų. Parlamentarai siekia skubiai spręsti kritinę situaciją elektros ir šildymo rinkose, gerinti žmonių ekonominę ir socialinę padėtį, tobulinti Darbo kodeksą ir kt.
