Tarp temų taip pat vyravo karinė parama Ukrainai bei tariama grėsmė Rusijai.

„Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojami šaltiniai kryptingai kvestionavo patį renginio turinį, siekdami pristatyti jį kaip beprasmį ir nereikšmingą tiek politine, tiek gynybine prasme. Aktyviai išnaudotas NATO kaip agresyvaus ir besiruošiančio karui Aljanso naratyvas – nemažai dėmesio skirta NATO gynybos planams, kuriuos propaganda siejo su įtampa regione, tariama grėsme Baltarusijos pasieniui ir Kaliningradui“, – rašoma pranešime.

Praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 309 unikalius incidentus gynybos tema.

Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojami šaltiniai kryptingai kvestionavo patį renginio turinį, siekdami pristatyti jį kaip beprasmį ir nereikšmingą tiek politine, tiek gynybine prasme. 

Liepos pradžioje Rusijos ir Baltarusijos režimų paskelbtą informaciją apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, įvardijant šį veiksmą kaip atgrasymo priemonę NATO tiesioginės grėsmės atžvilgiu, kariuomenė vertina kaip informacinį spaudimą prieš viršūnių susitikimą.

Stebėtame informaciniame lauke išliko aktuali Ukrainos tema.

„Viena vertus, teigta, kad Ukraina nebus priimta į NATO, tačiau Vakarai išnaudos Ukrainą karui su Rusija, nepaisydami galimų šios šalies aukų ir nuostolių mastų. Iš kitos pusės, propagandininkai teigė, kad Ukrainos priėmimas į NATO taps logiška Vakarų rusofobijos ir karo kurstymo politikos tąsa, o NATO šalių kariniai daliniai galimai dalyvaus karo veiksmuose Ukrainoje“, – teigia kariuomenė.

Pasak pranešimo, taip pat bandyta įtikinti, jog Ukraina, stumiama NATO, sukelsianti provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Antiukrainietiškus teiginius propagandininkai išnaudojo ir savo naratyvų sklaidai.

Pastebėta, jog dėmesys LITPOLUKRBRIG temai išliko gana aukštas – teigta, kad brigados kariai iš Lietuvos ir Lenkijos įžengs į Ukrainos teritoriją, ką Rusija traktuos kaip tiesioginį šių valstybių įsitraukimą į ginkluotą konfliktą.

Kariuomenės analitikų vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos režimų propaganda, kaip ir anksčiau, skleidė tikslines žinutes skirtingoms auditorijoms. Vidinėse auditorijose siekta išlaikyti paramą karo veiksmams prieš Ukrainą ir priešiškumą Vakarams. Savo ruožtu, Vakarų auditorijose siekta mažinti paramą Ukrainai, pasitikėjimą NATO ir formuoti pozityvų Kremliaus įvaizdį.

Iššūkį įveikė

Bendrovė „Autolux“ atskleidė, kad vienintelis incidentas kelyje – pradurta galinė padanga, kurią keičiant laiko praradimai buvo minimalūs.

Užsakovas – Užsienio reikalų ministerija – už 322 automobilių nuomą sumokės 2,28 mln. (be PVM) eurų, dar 46 automobilius „Autolux“ susitikimo laikotarpiu kaip galimą rezervą parengtus aikštelėje laikė savo sąskaita. Bendra nuomai skirtų automobilių rinkos vertė siektų 16,7 mln. eurų.

„Užsakymas mums tapo tikru finansiniu ir logistiniu iššūkiu, kurį pavyko sėkmingai įveikti sukaupus neįkainojamos patirties. Tiek automobilių neįmanoma gauti iš vieno tiekėjo, todėl tarėmės iš karto su keliais, o dauguma automobilių atkeliavo pas mus prieš pusantro mėnesio iki NATO viršūnių susitikimo pradžios“, – sakė Mantas Narkevičius, UAB „Autolux“ direktorius.

NATO viršūnių susitikimui skirtų nuomos automobilių bendra rinkos vertė siektų 16,7 mln. eurų.

Prireikė ir K-9

Iš pradžių visi automobiliai buvo suvežti į Vilniaus oro uosto automobilių stovėjimo aikšteles.

Jose automobilius tikrino net šešios įvairių institucijų saugumo komandos – ieškojo sprogmenų, radiacijos, biologinio užterštumo pėdsakų ir kitų galimo kenkimo Lietuvoje besirenkantiems daugelio pasaulio valstybių svarbiausiems asmenims požymių.

Buvo gausiai naudojamos ir K-9 pajėgos, kurioms papildyti kinologai su savo šunimis suvažiavo ir iš gretimų šalių.

„Renginio metu nežinojome, nei kur važiuoja mūsų automobiliai, nei ką jie veža. Transporto priemonės turėjo savo kodus, o mes rūpinomės, kad automobilių nepritrūktų ir buvome pasiruošę gedimo ir kitiems galimiems atvejams. Vairuotojai taip pat nebuvo mūsų rūpestis – visus automobilius vairavo Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai. Viskas vyko tvarkingai, pagal aiškias iš anksto parengtas instrukcijas“, – pažymėjo M. Narkevičius.

Išskirstyti į tris šalis

160 mikroautobusų, 70 limuzinų ir kiti nuomoti automobiliai problemų nekėlė, tik vieną teko atrakinti specialios tarnybos specialistams, nes dėl elektronikos gedimo nebuvo galima pasinaudoti abiem užvedimo raktelių komplektais.

„60 mūsų įmonės darbuotojų ir jiems padedančių kolegų iš asistuojančių įmonių padarė viską, kad būtų pasiruošę bet kokiems netikėtumams“, – reziumavo M. Narkevičius.

Visi NATO renginyje dalyvavę automobiliai šiuo metu išskirstyti trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Autolux“ įgaliotuoju „Hertz“ atstovu tapo 2019-aisiais. Įmonė valdo daugiau nei 3 000 automobilių.

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc., o prieš du mėnesius neigiamų vertinimų buvo 20,6 procento.

„Apklausa daryta iš karto po NATO viršūnių susitikimo, G. Nausėda buvo matomas, vyko susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), ir tai turėjo įtakos palankiam vertinimui“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Pasitikėjimas Prezidentūra šoko nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

„Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas“, – sakė V. Gaidys.

V. Gaidžio vertinimu, liepos 11–12 Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas palankiai atsiliepė ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingui, kuris iš antrosios vietos išstūmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Konservatorių A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų, kai prieš du mėnesius tokių buvo 44,3 proc., o nepalankiai – 21,4 proc. (27,7 proc. gegužę).

Ūgtelėjo ir pasitikėjimas kariuomene – gegužę pasitikintys ja nurodė 59,2 proc. apklaustųjų, o liepą – 64,5 procento.

Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas.

Likusi politikų lentelė – stabili

Trečią politikų reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 49 proc. respondentų (49,3 proc. gegužę), nepalankiai – 23,7 proc. (19,9 proc. gegužę).

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį palankiai vertina 36 proc. apklaustųjų (37 proc. gegužę), jis sulaukė 34,7 proc. neigiamų vertinimų (34,8 proc. gegužę).

Penktas yra opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis su 32 proc. teigiamų ir 25,6 proc. neigiamų vertinimų (atitinkamai 29,7 proc. ir 25,6 proc. gegužės mėnesį).

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 31,8 proc. (28,2 proc. gegužę) apklaustųjų, nepalankiai – 39,5 proc. (43,2 proc. gegužę). Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai įvertino 31,1 proc. ir nepalankiai – 42 proc. respondentų (atitinkamai 32,4 proc. ir 36,2 proc. gegužę).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,1 proc. palankių ir 44,8 proc. nepalankių vertinimų ( atitinkamai gegužę šie skaičiai buvo 33,6 proc.ir 40,2 proc.). Vilniaus merą konservatorių Valdą Benkunską palankiai vertina 25,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22,3 proc. apklaustųjų. Ankstesnėje apklausoje jo pavardės nebuvo.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią palankiai vertina 25 proc. (20,3 proc. gegužę) ir nepalankiai – 27,8 proc. apklaustųjų (33,3 proc. gegužę).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 64,5 proc. (65,2 proc. gegužę), palankiai – 18,3 proc. (16,5 proc. gegužę).

Valdančiosios Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 64,4 proc. apklaustųjų (66,1 proc. gegužę), palankiai – 12,6 proc. (10,6 proc. gegužę). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepalankiai vertinamas 62,7 proc. (61,4 proc.), palankiai – 7,1 proc. (5,3 proc.) apklaustųjų.

Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per 25 metus

Iš visų institucijų Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 91,4 proc., ankstesnėje apklausoje gegužę šis skaičius buvo 87,8 procento.

Po antroje vietoje esančios kariuomenės toliau seka policija, kuria pasitiki 63,7 proc. apklaustųjų (59,2 proc. gegužę), „Sodra“ – 53,2 proc. (51,1 proc. gegužę).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 51 proc. respondentų (44,4 proc. gegužę), švietimu – 46,9 proc. (39,3 gegužę).

Kaip pastebi V. Gaidys, liepą fiksuotas pasitikėjimo Bažnyčia rodiklis yra žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją, nors didelio skirtumo su ankstesne apklausa ir nėra.

Bažnyčia nurodė pasitikintys 42,7 proc. respondentų, gegužę pasitikėjimą išsakė 44,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, pasitikėjimas Bažnyčia išskirtinai koreliuoja su apklaustųjų amžiumi.

„Pasitikėjimas Bažnyčia beveik toks pats, koks ir buvo, bet tai mažiausias rezultatas per 25 metus“, – sakė sociologas.

„Prieš 20 metų jie buvo pirmoj vietoj, bet čia labai stipri koreliacija su amžiumi, Bažnyčia labai pasitiki pagyvenę žmonės, ypatingai virš 70 metų, o ta riba yra 40 metų, kai padaugėja nepasitikinčių“, – pridūrė jis.

Mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 6,5 proc., kai nepasitikinčių yra 55,9 procento.

Seimu pasitiki 9,9 proc. (nepasitiki 53 proc.), Vyriausybe – 17,5 proc. (nepasitiki 41,9 proc.). Prieš du mėnesius pasitikinčių partijomis buvo 6,2 proc. (59,2 proc. nepasitikinčių), Seimu – 8,5 proc. (60,5 proc. nepasitikinčių), Vyriausybe – 11,8 proc. (48,8 proc. nepasitikinčių).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko liepos 12–19 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Įmonė pranešė susitikimo dalyviams pateikusi 368 automobilius, kurių bendra rinkos vertė siekia 16,7 mln. eurų – 46 automobiliai buvo laikomi parengti aikštelėje kaip galimas rezervas.

Pasak „Autolux“ direktoriaus Manto Narkevičiaus, net ir mažesnis nei skelbta anksčiau išnuomotų automobilių skaičius tapo finansiniu ir logistiniu iššūkiu.

„Tokio automobilių skaičiaus neįmanoma gauti iš vieno tiekėjo, todėl tarėmės iš karto su keliais, o dauguma automobilių atkeliavo pas mus pusantro mėnesio iki NATO viršūnių susitikimo pradžios“, – pranešime teigė M. Narkevičius.

Anksčiau skelbta, kad ministerija iš „Autolux“ nuomosis iki 512 premium klasės automobilių už 6,4 mln. eurų.

Pasak įmonės, NATO viršūnių susitikimo metu nenukentėjo nė vienas automobilis, šiuo metu visi jie paskirstyti trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai Baltijos šalyse.

„Autolux“ valdo daugiau nei 3 tūkst. automobilių, įmonės pardavimai 2022 metais siekė 39,3 mln. eurų, ji uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno. 

„Policijos departamento Imuniteto valdyba, atlikusi informacijos tikslinimo procedūras dėl galimai neteisėtų patrulių veiksmų nepraleidžiant į ligoninę vežamo sergančio asmens, pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatė ir tarnybinio patikrinimo nuspręsta nepradėti“, – nurodoma pranešime spaudai.

Teigiama, jog įvertinus duomenis nustatyta, kad pareigūnai veikė pagal numatytas instrukcijas.

Departamentas pažymi, kad poste dirbę pareigūnai negavo informacijos, jog vežamam asmeniui kyla reali grėsmė gyvybei, todėl nukreipė automobilį aplinkiniu keliu, kuriuo taip pat galima pasiekti ligoninę.

„Pareigūnai vežamo asmens nematė, trumpai bendravo tik su automobilį vairavusia moterimi, kuri paaiškino, kad greitosios medicinos pagalbos medikams telefonu papasakojusi jo būklę, išgirdo, kad GMP siunčiama nebus. Mamai pasiūlyta ligonį atvežti patiems artimiesiems, o jei vežant būklė pablogėtų – kviesti greitąją“, – teigia Policijos departamentas.

Naujienų portalas „lrytas“ skelbė, jog liepos 11 dieną vyro motina kreipėsi pagalbos telefonu, dispečeriui papasakojo apie pavojingą būklę, dusulį ir kitus nerimą keliančius simptomus po insulto ir žandikaulio operacijos, tačiau pastarasis neatsiuntė medikų brigados ir pasiūlė į ligoninę atvykti patiems, nes atstumas – nedidelis.

Kelias į Lazdynų ligoninę buvo užtvertas dėl juo vykusių kortežų ir automobilį pareigūnai nukreipė kitu keliu, o strigus spūstyje vyras išlipęs iš mašinos ligoninę bandė pasiekti pėsčiomis. Vilnietis buvo rastas sukniubęs už kelių šimtų nuo gydymo įstaigos, į ją vedančiame pamiškės take.

„Lrytas“ skelbė, kad mirusysis buvo policijos pareigūnas. Departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad ši informacija nėra susijusi su įvykiu, miręs asmuo nėra viešas asmuo, tad tokie duomenys nebus atskleisti.

„Primename, kad tuo metu Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas ir eismas tam tikrose vietose buvo ribojamas dėl kortežų vykimo. Todėl pašalinio automobilio įleidimas į uždarą zoną galėjo kelti realią grėsmę automobilio vairuotojui, keleiviams ir kortežui“, – pažymima departamento pranešime.

„Instruktažų metu pareigūnai buvo instruktuoti kaip elgtis tokiose situacijose. Panašių atvejų buvo ne vienas – visais atvejais sprendimus priimdavo pamainos vyresnieji“, – nurodoma jame.

Užfiksuotas suaktyvėjimas

Sostinėje įvykęs NATO viršūnių suvažiavimas paskatino gausesnę nei įprastai kibernetinių sukčių veiklą. Pasak D. Drakicko, NATO viršūnių suvažiavimas tapo puikia proga atakoms – visuomenės dėmesį buvo prikaustęs gausus naujienų srautas, o tai sumažino žmonių budrumą ir savisaugą.

„Klientų saugumas mums itin svarbus. Kibernetinės grėsmės, įskaitant ir atakas bei sukčių naudojamos priemonės vis tobulėja, o jų apgavystes atpažinti darosi vis sunkiau, tad būtina diegti papildomas saugumo priemones, kurios sumažintų galimybes tapti sukčių auka. Tam sukurta tinklo lygmeniu veikianti „Tele2“ interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų“, – sakė D. Drakickas.

„Tele2“ interneto apsauga saugo nuo kenkėjiškos programinės įrangos tipo grėsmių, fišingo atakų ir daugelio kitų populiariausių sukčiavimo būdų.

Kibernetinės grėsmės, įskaitant ir atakas bei sukčių naudojamos priemonės vis tobulėja, o jų apgavystes atpažinti darosi vis sunkiau.

Dažniausiai pasitaikė kelių tipų grėsmės

Labiausiai paplitusios kenkėjiškos programos liepos 11-12 dienomis buvo „Malware“ (Liet. Kenkėjiška programinė įranga), skirta atakuoti ją atsisiuntusį įrenginį arba serverį. Per šį laikotarpį operatoriaus tinkle aptikta 1,4 mln. „Malware“ tipo grėsmių. Jomis bandoma apgauti naudotoją, kad šis spustelėtų nuorodą ir atsisiųstų programą.

Antroje vietoje pagal dažnumą interneto grėsmių sąraše rikiuojasi vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos. Šiuo metu tai vienas greičiausiai plintančių kibernetinių apgaulių būdų. Sukčiai fišingo atakas vykdo platindami užkrėstus el. laiškus, suklastotas nuorodas, kurios, pavyzdžiui, žada netikrus prizus.

Tarp kitų sukčiavimo būdų – „Coin Miner“ kenkėjiška programinė įranga, kuria sukčiai siekia užgrobti žmonių kompiuterio procesorius ir juos panaudoti kriptovaliutų kasimui, taip pat „C&C“ atakos, kurių metu naudojamos priemonės, skirtos bendrauti su užkrėstu kompiuteriu ar tinklu ir jį valdyti. Taip pat užfiksuota „Blacklist“, „Spam“ ir kitų tipų kibernetinių grėsmių.

Vien per gegužės mėnesį „Tele2“ klientai buvo apsaugoti nuo 9,7 mln. grėsmių, įskaitanti ir bandymus įsilaužti – net tris kartus daugiau, nei balandį. Nors sukčiai renkasi įvairias sukčiavimo schemas, visos jos vykdomos siekiant panašaus tikslo – gauti prieigą prie įrenginių ir juose esančios informacijos.

Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu grėsmių internete tiek daug, kad apsaugai nuo jų verta naudoti net kelis įrankius. Kartu su daugeliui įprastomis antivirusinėmis programomis, verta naudoti slaptažodžių tvarkykles ir interneto apsaugos produktą. „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir užblokuoja prieigą prie jų. Apie šias grėsmes, pranešimo galimybę nustatymuose aktyvavę klientai, yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Plačiau LNK reportaže dalijosi komunikacijos fakulteto dėstytoja Beata Grebliauskienė.

„Protokole, koks jis bebūtų griežtas, visada dar lieka daug vietos visuomenėje priimtoms normoms, etiketo normoms. Dabar, kaip sveikinasi, čia jau yra, iš vienos pusės, kaip ir atspindys visuomenėje priimtų taisyklių, iš kitos pusės, tai yra pakankamai aiški žinutė apie tai, kaip tas žmogus jaučiasi, kokias nuostatas turi kitų atžvilgiu, renginio atžvilgiu ir panašiai. Žvelgiant į Ursulą von der Leyen, matome du pasisveikinimus, ji Dianai Nausėdienei paspaudžia ranką, o su mūsų prezidentu apsikabina. Kodėl taip skirtingai? Protokolinis pasisveikinimas yra rankos paspaudimas. Tačiau pastaruoju metu matome, kad tiek valstybių vadovai, tiek aukšto rango politikai susitikimuose dalyvauja dažnai. Jie mato vienas kitą ne kartą per metus, dažnai net ne kartą per mėnesį. Ir būtent tų visų ritualų, galbūt, darosi mažiau, ir bendravimas paprastėja“, – komentavo pašnekovė.

Protokole, koks jis bebūtų griežtas, visada dar lieka daug vietos visuomenėje priimtoms normoms, etiketo normoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmime prezidentūroje dalyvavo su pirmąją pone Olena Zelenska. Priėmimo metu jie vaikščiojo susikabinę rankomis.

„Mes įpratę, kad įvairiuose protokoliniuose renginiuose, kai pasirodo oficialus asmuo su lydinčiu asmeniu, jie tarsi eina šalia ir lydintis asmuo netrukdo oficialiajam dalyvauti visuose ritualuose. Ir čia vėlgi neformalioji dalis: skirtingi svečiai skirtingai ateina. Vienur tarsi lydintis asmuo eina šalia, o šiuo atveju Zelenskiai, mes matome, susikabinę rankomis. Bet jeigu mes įdėmiau pažvelgsime į tai, kaip jie laiko vienas kitą už rankų, tai tas susikabinimas yra ne romantika, o stiprus vienas kito emocinis palaikymas. Žinome, kad visai Ukrainos delegacijai, šiuo atveju, ir Ukrainos vadovui, yra sunkios dienos, yra įtemptos dienos, didžiulė emocinė įtampa. Galime matyti, kaip jie vienas kitą palaiko“, – kalbėjo B. Grebliauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Priėmime dalyvavę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas su pirmąja ponia Emine Erdogan su G. Nausėda ir D. Nausėdiene paspaudžia rankomis. D. Nausėdienė Turkijos prezidento sutuoktinę dar ir pabučiuoja. Tai yra islamo kultūra, ar protokolas leidžia bučiuoti Turkijos prezidento sutuoktinę?

„Atmeskime tokį stereotipą, kad moterys islamiškoje kultūroje tarsi žemesnę vietą užimantis žmogus, o vyrai dominuoja. Jeigu mes pažvelgsime į Turkijos visuomenėje priimtą etiketą, taip, jie nevaikščioja oficialioje aplinkoje susikabinę, jie nedemonstruoja savo ryšio ir jausmų. Tai yra natūralu, kad jo žmona eina tik šalia, vos, vos iš paskos. Turkijos kultūroje yra priimta apsikabinti ir netgi susiliesti skruostais – tarsi pabučiavimas. Moterys taip dažnai sveikinasi su moterimis, būna vyrai su vyrais. Pirmosios ponios maloniai, šiltai pasisveikina, kaip ir priimta Turkijos visuomenėje“, – dalijosi pašnekovė.

Priėmime dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas linkteli prie D. Nausėdienės – tarsi siekia pabučiuoti ranką, bet nepabučiuoja.

„Šiuo atveju, ko gero, jis priėmė sprendimą, kad Lietuvoje sveikinamasi kaip ir Lenkijoje. Žinome, kad Lenkijoje iki šiol garbingoms moterims tarsi bučiuojama ranka – ranka iš tikrųjų nėra bučiuojama, yra tik pasilenkiama iki rankos. Ir, beje, kai E. Macronas ateina su ponia Brigitte Macron, jie elegantiškai susikibę už parankės. Jis neslepia svarbaus B. Macron vaidmens jo darbe, jo gyvenime, jo kasdienybėje“, – teigė B. Grebliauskienė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda į priėmimą atėjo su gėlių puokšte, kurią prezidentas įteikė D. Nausėdienei. Jis buvo vienintelis iš visų svečių, atnešęs gėlių.

„Protokolas neįpareigoja, bet leidžia svečiui, ateinant pas šeimininką, atnešti dovaną. Dovana dažniausiai būna gėlių puokštė, kuri įteikiama, šiuo atveju, renginio šeimininkei. Kaip matom, tik vienintelis A. Duda atnešė gėlių.  Tai rodo dėmesį ir demonstruoja santykių artimumą, šiltumą. Gėlių puokštė vėlgi yra tam tikra sąmoninga ar nesąmoninga žinutė aplinkiniams apie labai gerus, ypatingai šiltus dabar esančius santykius būtent tarp Lietuvos ir Lenkijos vadovų“, – pasakojo pašnekovė.

„Mes patikrinome ir iš tikrųjų yra 29 failai, kuriuose yra įvairios informacijos“, – teigė „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis.

Paviešinta, kada atskrenda ir išskrenda delegacijų lėktuvai, kokie kortežų maršrutai, kokiuose viešbučiuose apsistojo šalių vadovai ir net juos saugančių pareigūnų vardai ir pavardės. Buvo paskelbti ir posėdžių, rengiantis viršūnių susitikimui, protokolai. Tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.

„Jeigu ši informacija būtų paskelbta anksčiau, tai jos vertė būtų daug didesnė. Nes būtų žinomi lyderių maršrutai, programinės įrangos sąrašas, kokią jie naudojo, kas juos saugo, viešbučių informacija“, – tvirtino L. Apynis.

Informacija apie galimai nutekintus duomenis pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Džo Baidenas sakė kalbą Vilniaus universiteto kiemelyje. Valstybės saugumo departamentas detalių dėl galimai nutekintų duomenų kol kas nekomentuoja, policija pradėjo tyrimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šio tyrimo metu yra glaudžiai bendradarbiaujama su visomis už kibernetinį saugumą atsakingomis institucijomis. Daugiau detalių šioje tyrimo stadijoje pateikti, deja, negalime“, – aiškino Policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Rusų programišiai aiškina, kad informacija nutekėjo Ukrainoje, bet, anot ekspertų, toks variantas vargiai tikėtinas. Greičiausiai tai tik blefas, siekiant įnešti sumaišties.

Patyrėme nuolatines kibernetines atakas visą šį laikotarpį, aš jau nekalbu apie informacines, dezinformacines ir kitas. Kai kurios iš jų pasiekė savo rezultatą, kai kurie tinklalapiai buvo neprieinami. 

Dokumentai gali būti klastotės, mat trūksta žymų, rodančių jų originalumą. Visgi anot L. Apynio, reiktų įdėti labai daug darbo ir sugaišti daug laiko norint sukurti tokius dokumentus.

Krašto apsaugos ministras tikino, kad galimai nutekėjusi informacija esą nėra nei slapta, nei reikšminga, o apie tokias grėsmes buvo žinoma ir joms ruoštasi iš anksto. Kokiu būdu informacija galimai pateko į programišių rankas nekomentuoja ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, užtat skaičiuoja, kad kibernetinių atakų skaičius NATO viršūnių susitikimo metu išaugo iki trijų kartų.

„Patyrėme nuolatines kibernetines atakas visą šį laikotarpį, aš jau nekalbu apie informacines, dezinformacines ir kitas. Kai kurios iš jų pasiekė savo rezultatą, kai kurie tinklalapiai buvo neprieinami. Bet, ką galime pasakyti, tokių kritinių įvykių, incidentų, kurie būtų sutrikdę NATO renginį, kad būtume sakę, jog jis buvo nesėkmingas, neįvyko“, – sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Tiesa, kibernetinio saugumo ekspertai aiškina, kad apie rusų programišių grupuotę, pasivadinusią „From Russia with Love“ iki šiol nė nebuvo girdėję.

„Tie nepatogumai negalėtų net būti vertinami šalia tos naudos, kurią Vilnius gavo su šituo summitu, nes, pirmiausia, tai yra neįkainojama reklama, kurios už jokius pinigus mes tikrai nenusipirktumėme“, – BNS penktadienį sakė Vilniaus vadovas.

Savivaldybė skelbia, kad Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonės per dvi Vilniaus NATO viršūnių susitikimo dienas paskelbė daugiau nei 100 tūkstančių su renginiu susijusių publikacijų. Pasak savivaldybės, daugiausia, apie 12 tūkst. straipsnių, publikuota JAV žiniasklaidoje, o po 7 tūkst. – Vokietijos ir Turkijos žiniasklaidos priemonėse.

Kaip nurodo savivaldybė, vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių įvykių – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba Lukiškių aikštėje, kuri buvo paminėta  231 straipsnyje įvairiomis užsienio kalbomis, o bendra pasiekta auditorija siekė 1,4 milijardo žmonių.

Mero teigimu, iš organizacinės pusės viskas „pavyko aukštumoje“.

Viskas buvo padaryta pagal grafiką, laiku, nereikėjo kaip studentams paskutinės nakties darbų daryti.

„Viskas buvo padaryta pagal grafiką, laiku, nereikėjo kaip studentams paskutinės nakties darbų daryti“, – sakė V. Benkunskas.

Jis teigė, jog buvo pavienių atvejų, kai spūstys susiformavo, tačiau pabrėžė, kad mieste tai būna ir įprastomis dienomis.

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, kad be miesto infrastruktūros paruošimo, eismo organizavimo, papuošimų, želdinių ir kitų darbų vienas didesnių iššūkių buvo tai, jog „per vieną naktį“ teko rasti šešis kilometrus renginio saugumui skirtų tvorų, įgarsinimo sistemas.

Savivaldybė prisidėjo ir prie Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kreipimosi į vilniečius ir miesto svečius organizavimo.

Anot A. Bužinsko, savivaldybė ruošiantis renginiui iš viso išleido 10 mln. eurų.

„Negaliu teigti, kad tai tik NATO summitui skirtos išlaidos, nes didžioji dalis to, ką išleidome, lieka Vilniuje“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė A. Bužinskas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko liepos 11–12 dienomis.

„Mums tai atnešė džiugesio. Didžiuojamės, labai džiaugiamės. Manau, pasirodėme puikiai. Visas renginys vyko labai sklandžiai, apsiėjo be incidentų. Iš verslo pusės buvo labai įvairiai. Viešbučiai buvo užpildyti, kaip ir bet kurią kitą vasarą. Padirbėjo visi nuo dūšios. Nebuvo jokių trikdžių nei tiekime, nei maiste, nei patalynių keitime“, – teigė viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Ar būtų galima tikėtis, kad apgyvendinimo sektorius pralobo, išlošė, atnešė naudos?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turiu nuvilti politikus, kurie taip galvoja. Nebuvo nei daugiau, nei mažiau. Jeigu viešbutyje yra šimtas kambarių, tai šimtas ir yra tiek praeitą, tiek šią vasarą. Nemanau, kad per tas dvi dienas kas nors labai pralobo. Norėčiau išsklaidyti tas iliuzijas. Visas savaitgalis buvo tuščias, skrydžiai nuimti, turistinės grupės nukreiptos kitur. Buvo daug išlaidų, pasirūpinti maistu, gėrimais, patalyne. Tie momentiniai užsipirkimai kainavo daugiau. Jau dabar matau politikus kalbančius, kad viešbučiai, restoranai jau trims metams į priekį užsidėjo riebaliuką, tai norėčiau paneigti šį mitą. Daugelis restoranų užsidarė, dirbo po pietų, kas ir pasiteisino. Restoranai, kurie maitino darbuotojus, tai nuo savaitgalio jau neliko nei lietuvių, nei užsieniečių. Buvo visiškas štilis. Imant maitinimo įmones, tai apyvarta kritusi apie 50 proc. Tačiau nebuvo nei vieno priekaišto, nei vieno pabambėjimo, visi suprato, visi buvo labai patenkinti. Galime visus pasveikinti su sėkme“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Padirbėjo visi nuo dūšios. Nebuvo jokių trikdžių nei tiekime, nei maiste, nei patalynių keitime.

„Šis NATO susitikimas Vilniuje, davė daug žinomumo. Vilniaus ir Lietuvos vardas visame pasaulyje skambėjo daug ir plačiai. Matyti Lietuvą šalia NATO yra stipriausia žinutė, kad Lietuva yra tikrai saugi“, – dalijosi „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė.

Žurnalistai, atvykę iš užsienio valstybių, labai džiugiai vertino Lietuvą ir net pateikė palyginimą su Madridu, kur NATO susitikimas vyko pernai.

„Mes į šį susitikimą pažiūrėjome kūrybiškai. Nenorėjome to palikti tik kaip politinio renginio. Buvome sugalvoję atrakcijų žiniasklaidos atstovams, kad jie išsineštų ir kitokių patirčių. Turėjome ir pažintinius turus, kur jie galėjo pasimėgauti lietuviškomis atrakcijomis. Turėjome virtualios realybės filmą, kuris buvo kurtas „Litexpo“ centre. Žurnalistai buvo sužavėti, kad mes sugebėjome išnaudoti tokį politinį renginį ir Lietuvos garsinimui kitokiame kontekste. Buvo duomenų, kad yra daugiau nei 1,5 tūkst. akredituotų žiniasklaidos atstovų Lietuvoje. Matematika paprasta. Jeigu mes skaičiuotume, kiek mums kainuotų atvežti tiek žurnalistų į Lietuvą, tai suma būtų labai didelė. O čia mes juos jau turėjome ir turėjome juos išnaudoti. Negirdėjome nė vieno blogo atsiliepimo, tik aikčiojimus, kaip pas mus žalia, kaip pas mus gražu, kad reikės sugrįžti“, – teigė D. Seliukė.