LRT TV žiūrovai naujus serialus išvys įprastu laiku pirmadieniais-ketvirtadieniais 23 val. Pirmadieniais žiūrovų lauks medicinos dramos serialas apie informatikos genijų „Tikrasis genijus“ (Pure Genius). Antradieniais — juodojo humoro serialas „Apgavikai“ (Imposters), ketvirtadieniais — įtemptas amerikiečių detektyvinis dramos serialas „Ištikimybė“ (Allegiance).

Pirmadieniais 23 val. „Tikrasis genijus“

Jaunas, ambicingas informatikos genijus Džeimsas Belas nutarė kardinaliai pakeisti medicinos aptarnavimo struktūrą. Jis susivienija su patyrusiu ir labai talentingu chirurgu Volteriu Volisu, kurio praeityje – ne tik didžiulė darbo patirtis, bet ir gan nevienareikšmiški poelgiai bei atsitikimai, ir pasikviečia jį į kliniką, kuriai lemta padaryti revoliuciją medicinos srityje.

Džeimsas Belas surinkęs geriausius pasaulio daktarus imasi gydyti pacientus naujais metodais ir pažangiausia technika. Kartu jiedu bandydami griauti stereotipus ir atmesti pasenusius gydymo būdus sulaukia didžiulio medicinos biurokratų, bijančių rizikuoti dėl drąsių novatorių naujų idėjų, pasipriešinimo. Klinika pamažu tampa vis populiaresnė ir joje daugėja pacientų, tačiau ne kiekvienas bandymas išgydyti ligonius baigiasi sėkmingai...

Serialas pelnė 2 kino apdovanojimus ir 3 nominacijas.

Antradieniais 23 val. „Apgavikai“

Nuo lapkričio 26 d. serialas bus rodomas du kartus per savaitę — antradieniais ir trečiadieniais 23 val.

Žavi, miela jauna gražuolė Medė moka apsukti galvą visiems aplinkui. Ji gudri ir patyrusi apgavikė, savo kerais apsukriai apgaudinėjanti turtingus vyrus, kurie tampa pagrindiniu jos pragyvenimo šaltiniu. Kai eilinis vyrukas pakimba ant jos kabliuko, mergina ištuština jo sąskaitas ir dingsta.

Pasitaiko, kad jos aukomis tampa ir moterys. Ilgą laiką talentingos vagilės aferos lieka neatskleistos, tačiau kartą eilinis jos apgautas vyrukas pradeda rinkti informaciją apie savo „žmoną“ ir randa dar kelis nukentėjusius. Galų gale trejetas jos apkvailintų vyriškių suvienija jėgas, kad rastų apgavikę ir nubaustų. Prasideda smagi apsukriosios mergelės medžioklė...

Ketvirtadieniais 23 val. „Ištikimybė“

Jaunas analitikas Aleksas O’Konoras ką tik baigė mokslus ir pradėjo dirbti CŽA, jo specializacija – rusų teroristinės grupuotės. Gavęs pirmą bylą jis sužino šokiruojančią tiesą: jo tėvai Markas ir Katia – slapti rusų šnipai, prieš kelis dešimtmečius įslaptinti. Kadaise rusų šnipė Katia įsimylėjo amerikiečių verslininką Marką O’Konorą. Rusai leido abiem išvykti į Ameriką ir susituokti su sąlyga, kad ten gyvendami kurį laiką rinks rusams informaciją.

Aleksas yra tikras Amerikos patriotas, atsidavęs ir ištikimas CŽA analitikas. Rusija bando atgaivinti savo „miegančius“ agentus ir įsako Katiai su Marku šnipinėti savo sūnų Aleksą, mat jų planuose – teroro aktas JAV teritorijoje, kuris parklupdys Ameriką. Tad naujoji tėvų misija – slapta iš savo sūnaus Alekso išgauti informaciją. Kad išvengtų baisesnių sankcijų šeimai, tėvai sutinka šnipinėti sūnų. Ką gi pasirinks Aleksas, išgirdęs tėvų planus?

Išlauktas tęsinys

Tęsiniai kino pasaulyje ne be reikalo pasirodo praėjus vos porai metų nuo originalo. Didelio populiarumo sulaukiantys filmai gana greitai būna kopijuojami, ir kyla grėsmė, kad žiūrovai apie pirmąsias dalis greitai tiesiog pamirš. Iš kino studijų yra šaipomasi, kad jos tęsinius visuomet kuria kaip kokiame fabrike, tačiau kol žiūrovai susidomėję, tol jų nekurti būtų tiesiog neprotinga.

Kaip visada, yra išimčių. Pirmoji "Zombių žemės" dalis kino teatruose pasirodė 2009 m. Lengvu tonu pasižymėjęs filmas, pasakojęs apie atėjusią zombių apokalipsę ir jos metu išgyvenusius keturis bendražygius, anuomet nesukėlė didelių audrų ir neuždirbo stebuklingo pelno. Visgi filmas buvo gana specifiškas, pasirodęs tada, kai Holivudas buvo itin pamėgęs istorijas apie zombius, tad greitai pelno žiūrovų palankumą – jie nenustojo prašyti, kad pasirodytų antroji dalis.

Tai, kad ji pasirodo būtent dabar – su ta pačia kūrybine komanda kaip prieš 10 metų, kuri per tą laikotarpį tapo svarbiausiais kino pasaulio žmonėmis, – yra ne mažiau įspūdinga istorija nei ta, kuri yra pasakojama filme.

Neįprasti santykiai

Pirmojoje dalyje žiūrovai buvo supažindinti su pagrindiniu ketvertu: zombius kankinančiu linksmuoju Talahaliu (akt. Woody Harrelson), pagal griežtas taisykles gyvenančiu Kolumbu (akt. Jesse Eisenberg), savo mažąją sesę perdėtai saugančia Vičita (akt. Emma Stone) ir jos mažąja sese Mažąja Roke (akt. Abigail Breslin).

Filmo tęsinys neignoruoja to, kad nuo veiksmo pirmajame filme praėjo 10 metų. Ketvertas jau yra tapę savotiška šeima, Mažoji Rokė nebenori būti vadinama mažyle, o konfliktai tarp visuomet kartu laiką leidžiančių žmonių taip pat yra vis labiau pastebimi. Būtent dėl jų Mažoji Rokė, bandydama įrodyti tai, kad ji jau yra suaugusi, pabėga su sutiktu vaikinu, o likęs trejetas, susirūpinęs dėl jos gerovės, išskuba iš paskos.

"Zombių žemė" dar kartą yra filmas, kuris yra labiau susirūpinęs ne zombiais, o žmonių santykiais zombių apokalipsės metu. Istorijoje visada yra kažkiek jaučiamas nesaugumas ir susirūpinimas veikėjais, ir zombių žudynių yra užtektinai, kad jos palaikytų ir greičiau nuobodžiauti pradedančių žiūrovų dėmesį. Tačiau akivaizdu, kad filmui ir jo kūrėjams veiksmo dalys yra kur kas mažiau svarbios nei komedijos ar draminiai elementai.

Talento koncentracija

Jau prieš dešimtmetį "Zombių žemė" buvo įdomiai atrodęs projektas, suvienijęs keturias kylančias (ar, W.Harrelsono atveju, dabartines) žvaigždes. Ir dabar matyti tuos pačius aktorių amplua yra įspūdinga.

E.Stone per tą laiką buvo nominuota trims Oskarams (vieną jų laimėjo už pasirodymą "Kalifornijos svajose") ir yra bene paklausiausia Holivudo aktorė. J.Eisenbergas per tą laiką vaidino Marką Zuckerbergą, Leksą Luthorą ir dar daugybę įsimintinų neurotiškų veikėjų. W.Harrelsonas per tą laiką pasirodė stipriausiame "Tikro detektyvo" sezone, ir net mažiausiai iš ketverto žinoma A.Breslin vis dažniau pasirodo antraeiliuose vaidmenyse televizijoje ir kine.

Vienas svarbiausių pirmosios dalies kozirių buvo unikalus Rhetto Reese‘o ir Paulo Wernicko scenarijus, o per tą laiką jie užsidirbo savo vardą Holivude kaip "Deadpoolo" scenarijaus kūrėjai, sugrąžinę savo magiją ir į antrą "Zombių žemės" dalį.

Kitaip sakant, pirmoji filmo dalis buvo unikalus talento susibūrimas ir ne ką mažiau įspūdinga, kad jie į tą pačią vietą buvo surinkti dar kartą.

Gyvybingas tęsinys

Žiūrovai ne be reikalo reikalavo antrosios dalies: jie norėjo dar kartą pasinerti į "Zombių žemės" pasaulį ir atrodo, kad gavo būtent tai.

Filmą jau mačiusieji giria jį už tai, kad yra išlaikoma žaisminga ir gyvybinga pirmosios dalies atmosfera, kuri nėra pakeičiama iš esmės, o prie jos pridedama kažkiek naujų detalių ir aktorių, tokių kaip Rosario Dawson.

"Zombių žemė: kontrolinis šūvis" nepretenduoja nei į dramos šedevrų, nei į didžiausių šių dienų filmų vietą. Tai yra filmas, kurio kūrėjai smaginosi turbūt daugiau nei žiūrovai, kas garantuoja smagų laiko praleidimą kino teatruose. Ir tikėtiną trečiąją dalį po dar dešimties metų.

"Zombių žemė: kontrolinis šūvis" (angl. "Zombieland: Double Tap")

Žanras: komedija, veiksmo, siaubo

JAV, 2019

Režisierius Rubin Fleischer

Vaidina Emma Stone, Woddy Harrelson, Jesse Eisenberg, Abigail Breslin

Humoras 3, scenarijus 2, muzika 2, aktoriai 3, režisūra 2, bendras 2,4

Cenzai:

"Zombių žemė: kontrolinis šūvis" – N–16.

"Piktadarės istorija 2" – N–7.

"Mirties app‘sas" – N–13.

"Playmobil filmas" – V.

Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo spalio 25 d.

Kino premjeros

"Piktadarės istorija 2"

2014 m. pasirodžiusi pirmoji "Piktadarės istorijos" dalis pradėjo naują etapą Holivude: tai buvo "Disney" kurtas vaidybinis filmas, atpasakojęs jų animacinėje juostoje jau rodytą istoriją. Pasakiškas filmo pelnas paskatino studiją ir toliau laikytis šios strategijos, dėl ko "Piktadarės istorija 2" yra ketvirtas tokio tipo "Disney" filmas šiemet. Į antrąją filmo dalį sugrįžta Piktadarė (akt. Angelina Jolie), kurios gerus santykius su karaliene tapusia krikštadukra staiga pradeda griauti įvairios tamsiosios jėgos. Tai – dar vienas brangesnis "Disney" vaidybinis filmas, skirtas visai šeimai.

"Mirties app‘sas"

Natūralu, kad kino teatruose pastaruoju metu dar kartą atgijus siaubo filmams, kūrėjai siekia atrasti kuo originalesnes ir specifiškesnes idėjas, kad atkreiptų į save dėmesį. "Mirties app‘sas" patenka į šią kategoriją. Filme pasakojama apie programėlę, kurią parsisiuntusieji mato tikslų laiką, kiek jiems liko gyventi. Pagrindinė veikėja, pasidavusi šiai madai, pamato, kad ji mirs po trijų dienų, o aplink ją žmonės miršta būtent tuomet, kada jiems ir buvo išpranašauta. Siaubo trileriai su tiksinčiu laikrodžiu visada sukuria įtampą net ir biudžetu ar talentu negalinčiuose pasigirti filmuose.

"Playmobil filmas"

Animaciniai filmai kino pasaulyje visada būdavo aukso kasyklos: juos pažiūrėti ateina visa šeima, o kompanijos sukuria daugybę žaislų, kurių vaikai iškart užsinori. Po "Lego filmo" pasirodymo prieš kelis metus, kitas variantas irgi tikėtinas: žaislų kompanijos jau kuria savo filmus. "Playmobil filmas" yra būtent toks – jame pagal "Playmobil" kompanijos žaislus sukuriama istorija apie į žaislų pasaulį patenkantį berniuką, kurį išgelbėti iš paslaptingo pasaulio išskuba jo sesė. Net jei filmą galima suprasti kaip cinišką korporacinį produktą, vaikams šis pasaulis atrodys išties stebuklingas.

Devyniolikmečių merginų biblija

Kai 2001-aisiais pasirodė pagal britų žurnalistės Helen Fielding knygą sukurtas filmas „Bridžitos Džouns dienoraštis“, jo herojės asmenybėje milijonai moterų atpažino save, ir per pasaulį nuvilnijo sutartinis prisipažinimas: „Bridžita Džouns – tai aš!“ Tada ir gimė reklaminis šūkis, kad šį filmą tiesiog būtina pamatyti visoms toms, kurios „buvo suklupusios, bet rado jėgų atsitiesti“. Dabar ekranuose pasirodančios romantinės komedijos „Mergina su principais. Kerė Pilbė“ auditorija gerokai jaunesnė, nes filmo autorius įkvėpusi amerikiečių rašytojos Caren Lissner knyga susilaukė devyniolikmetėms skirtos Biblijos pavadinimo. Ir knygos, ir filmo herojė niujorkietė Kerė ką tik baigė Harvardą ir, tiesą sakant, nė nežino, kuo norėtų toliau užsiimti. Dienų dienas ji leidžia namuose, stengiasi niekur neiti, kad gatvėje nereikėtų susitikti su, pasak jos, amoraliais ir savanaudžiais veidmainiais, užvaldžiusiais jos gimtąjį miestą. Kartą, patarta savo terapeuto, mergina ryžtasi pokyčiams.

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo balandžio 7 d.

Apsirūpinti oriai senatvei

Žvelgiant į visose pasaulio valstybėse gatvėmis šmirinėjančius būrius smalsių japonų turistų, susidaro įspūdis, kad Tekančios Saulės šalyje seniai sėkmingai išspręsta pensijų kaupimo fondų problema, todėl pagyvenę japonai tikrai gali mėgautis visais orios senatvės malonumais. Apie Lietuvą nėra ką kalbėti, mūsų pensininkai seniai žino, kad „gyventi oriai – tai gyventi iš oro“. Bet, pasirodo, ir Amerikoje žmonės bijo to laiko, kai teks palikti visus darbus ir pasikliauti valstybės skiriamomis išmokomis. Nauja amerikiečių kriminalinė komedija „Seni lapinai“ primena, kad ir galingiausios ekonomikos šalyje kartais bankrutuoja pensinis fondas, palaidojantis gražias jų klientų perspektyvas. Taip atsitiko trim seniems draugams Viliui, Džo ir Albertui. Vos pradėję mėgautis užtarnautu poilsiu vyrai sužino, kad jų fondo pinigus, vykdydami finansines machinacijas, pasisavino bankas. Atsigavę po šoko trys bičiuliai nusprendžia apiplėšti sukčių valdomą banką ir su visu grobiu mauti į Las Vegasą!

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo balandžio 7 d.

Ar yra gyvybė Marse?

„Mes esame arba vieniši Visatoje, arba ne. Bet kuri iš šių minčių kelia baimę“, – kitados pasakė garsus fantastinės literatūros klasikas Arthuras C.Clarke'as. Ši mintis galėtų būti naujo fantastinio trilerio „Gyvybė“ epigrafas. Gyvybės Raudonąja planeta nuo seno vadinamame Marse ieškojo ir fantastinės literatūros klasikai, ir moderniausiomis technologijomis apsiginklavę NASA mokslininkai. Pastariesiems iš Marso paviršiaus pavyko gauti marsaeigių „Spirit“ (2004 m.) ir „Curiosity“ (2011 m.) padarytas spalvotas nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kurioje, deja, jokių užuominų apie gyvybę nėra. Fantastų vaizduotė, aišku, yra kur kas lakesnė už robotų darbo rezultatus, todėl kine galime pamatyti labai keistų dalykų. Pavyzdžiui, filme „Paskutinės dienos Marse“ (2013 m.) amerikiečiai astronautai Marse susidūrė su... zombiais. Jokių panašių kvailysčių „Gyvybėje“ tikrai nėra. Užtai apstu situacijų, kuriose į klausimą, ar žmogus – vienintelė protinga gyvybė mūsų Visatoje, neskubama atsakyti kategoriškai.

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 24 d.

Naujieji centurionai

Prieš keturis dešimtmečius, kai amerikietiškų filmų matėme mažai, mūsų ekranuose buvo labai populiarūs „Naujieji centurionai“ – rūsti drama apie Los Andžele dirbančių policininkų kasdienybę. Ypač pavojinga yra patrulių tarnyba, prilygstanti kasdieniam žygdarbiui, nes nugalėti gatvėse vykstančiame kare galima ne tik aklai vadovaujantis įstatymais. Kur kas dažniau nusikaltėliai paklūsta visai ne jiems, o kietai rankai, ypač jeigu joje yra policininko vėzdas arba pistoletas. Panašią situaciją vėliau matėme daug kartų. O dabar ji atgyja smagioje veiksmo komedijoje „Patruliai“. Čia ramų Kalifornijos kelių policijos skyriaus gyvenimą ima drumsti paslaptinga motociklininkų gauja. Jiems sutramdyti metami šviežiai „iškepti“ greitkelių patruliai – dėl begalės kaulų lūžių karjerą baigti priverstas profesionalus motociklininkas Džonas Beikeris ir Frenkas Pončarelas – po priedanga dirbantis ir grandiozinį apiplėšimą tiriantis FTB agentas. Jiedu – tikros priešingybės, bet kaip tik todėl pasmerkti sėkmei.

N-16

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 24 d.

Apdovanotų šedevrų paradas

Kad pagaliau baigėsi žiema, galima suprasti ne tik iš ilgėjančių dienų, vis švelniau veidus glostančių saulės spindulių, bet ir iš dar vieno šiam metų laikui būdingo bruožo – ką tik startavo festivalis „Kino pavasaris“, vainikuojantis žiemos palydas jau 22-ąjį kartą. Mums tai – puiki galimybė pamatyti tuos filmus, kurie jau susilaukė pripažinimo garsiausiuose pasaulio kino forumuose: Berlyne, Kanuose, Venecijoje, San Sebastiane, Edinburge, Toronte ir Amerikos Sandanso nepriklausomų kino kūrėjų festivaliuose. Yra ir konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“, kurioje šiemet varžosi 11 vaidybinių filmų. Ir, žinoma, nelieka pamirštas lietuviškas kinas.

Gaila tik, kad toli gražu ne visi festivalio šedevrai pasiekia laikinąją sostinę ir kitus miestus, bet ir visų mums skirtų filmų pažiūrėti neįmanoma, tenka griebtis kino kritikams įprasto metodo – atidžiai tyrinėti programų išklotines ir, vadovaujantis subjektyviais kriterijais, rinktis perliukus.

Smurtas ir kerštas

Šiemet atidarymo filmo teisė suteikta filmui „Ji“, kurį olandų režisierius Paulas Verhoevenas ketino kurti Amerikoje. Tik ten nerado drąsios aktorės, kuri norėtų suvaidinti moterį, savo pačios namuose išprievartautą kaukėto įsibrovėlio ir įsitraukusią į jaudinantį žaidimą, kuris netrukus gali tapti nekontroliuojamas. Galiausiai Mišelę suvaidino prancūzų aktorė Isabelle Huppert, mėgstanti riziką ir nevengianti kontroversiškų vaidmenų. Smurto bei kilnaus keršto istoriją pasakoja ir šiuolaikinis vesternas „Bet kokia kaina“ (rež. Davidas Mackenzie): jame du broliai ryžtasi apiplėšti vieną Vakarų banką, kuris dėl įsiskolinimo nori atimti brolių šeimos žemes. Smurto problema yra viena pagrindinių temų ir „Oskaru“ už geriausią metų filmą apdovanotoje „Mėnesienoje“ (rež. Barry Jenkinsas): gaila, kad šioje totalios vienatvės dramoje recenzentai dažniausiai įžvelgia tik istoriją apie juodaodį gėjų.

Viskas lieka šeimoje

Levas Tolstojus romaną „Ana Karenina“ pradėjo taip: „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, o kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip“. Šie klasiko žodžiai galėtų būti epigrafu tiems filmams, kurių autoriai apnuogina problemas, iš vidaus griaunančias idealiai atrodančios šeimos ramybę. Katalizatoriumi tampa sūnaus nepagydoma liga („Tai tik pasaulio pabaiga“, rež. Xavier Dolanas), dukros susižavėjimas terorizmo romantika („Amerikietiška pastoralė“, rež. Ewanas McGregoras), fiktyvios skyrybos („Aš nesu ponia Bovari“, rež. Xiaogang Fengas), net tėvo mirties ketvirtinių paminėjimas („Sieranevada“, rež. Cristi Puiu) ar problemos su dukros vidurinio mokslo baigimo dokumentais („Baigiamieji egzaminai“, rež. Cristianas Mungiu).

Prancūzų vertikalė

Prancūziškų filmų kaleidoskopas, kaip visada, margas. Filmo „Vertikali būsena“ (rež. Alainas Guiraudie) pagrindinis herojus, įkvėpimo ir gyvenimo prasmės ieškantis kino scenaristas, draugo mašina keliauja po Prancūzijos pietus. Komedijos „Pasiklydę Paryžiuje“ (rež. Fiona Gordon ir Dominique'as Abelis) klajoklių porelė susitinka prie šiuolaikinės Senos kranto, o retro muzikinėje dramoje „Šokėja“ (rež. Stéphanie Di Giusto) atgyja nuostabus belle epoque kabaretų pasaulis, kuriame menininkus ir kitokią publiką savo talentu žavi Amerikoje gimusi šokėja Lojė Fiuler.

Nuostabi filmo atmosfera užburia nuo pirmų kadrų, o štai „Šviežiena“ (rež. Julia Ducournau) gali pakoreguoti stereotipą apie prancūziško gurmaniškumo ypatumus. Visgi filmo „Felisitė“ (rež. Alainas Gomis) autoriai įrodo, kad prancūzišką dvasią geriausiai išreiškiančioms dainoms jokios sienos nebaisios: čia išdidžios ir laisvos moters viename Kinšasos bare atliekamos dainos skamba taip, kad jauti tikrą vaizdų ir garsų harmoniją.

Tautinės šventės su rusišku humoru

Neseniai vienas šiuolaikinės muzikos specialistas ir nuolatinis "Eurovizijos" komisijos narys sakė pastebėjęs tokią tendenciją: rusų muzikinio popso koncertai Lietuvoje itin padažnėja prieš mūsų valstybines šventes arba tuoj po jų. Panašu, kad taip pat elgiasi ir rusiškų filmų platintojai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: visai prieš Kovo 11-ąją buvome pasveikinti rusiška komedija "Ištekėti per naktį 2", o tuoj po švenčių gauname "Laimingą bilietą". O atsiribojus nuo ideologijos galima konstatuoti, kad kol naujos rusiškos komedijos mūsų kino centruose bus populiaresnės net už kai kuriuos amerikiečių filmus, tokios produkcijos tikrai nepritrūks. "Laimingo bilieto" siužetą į priekį varo anekdotas apie loterijos bilietą nusipirkusius draugus, kurie vėliau niekaip negali žmoniškai pasidalyti laimikio. Valerka su draugais dėl 43 mln. rublių aukoti tvirtos draugystės tikrai nenori. Bet sveikas protas tuoj pakuždėjo, kad pinigus jie matys kaip savo ausis, jei apie juos sužinos žmonos.

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 17 d.

Pasakų kontekstai kinta

Sunku pasakyti, kas yra tikrasis populiarios pasakos "Gražuolė ir Pabaisa" autorius. Šią jaudinančią istoriją pasakojo italas Giambattista Basile‘is, prancūzas Charles'is Perrault, vokiečiai broliai Grimmai. Bet filmų kūrėjai dažniausiai pasirenka Jeanne‘os-Marie Leprince de Beaumont versiją, pirmą kartą išspausdintą 1756 m. Kine šis amžinas siužetas daug kartų atgijo įvairiausiais pavidalais: ir kaip stebuklinė pasaka, ir kaip animacinis filmas, ir kaip TV serialas. Pagal šią versiją studija "Disney" 1991-aisiais sukūrė dviem "Oskarais" apdovanotą animacinę pasaką, o dabar pristato vaidybinį filmą "Gražuolė ir Pabaisa". Amerikiečiai jau juokauja, kad naujojo filmo autoriai tiesiog pieštus animacinio filmo herojus pakeitė gyvais aktoriais. Kadangi siužetas išliko beveik nepasikeitęs, atkreipkime dėmesį į pasikeitusį kontekstą. 1991-ųjų metų versijoje žmonės sugebėjo įžvelgti feminizmo propagandą. O naujajame filme dar prieš premjerą kai kas įžvelgė neužmaskuotą gėjų porą.

N-7

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 17 d.

King Kongas Kaukolės saloje

Milžiniška gorila King Kongas Holivudo kino mitologijoje užima pastovią vietą nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios, kai ekranuose vienas po kito pasirodė tokie personažai, kaip vampyras Drakula, Frankenšteino monstras ir Tarzanas. Pirmasis King Kongas 1933-iaisiais buvo viso labo vos pusės metro dydžio lėlė, pagaminta iš metalo, gumos, medvilnės ir triušio kailio. Bet anuometinius žiūrovus stambiais planais filmuojama pabaisa išgąsdino taip stipriai, kad triukų kūrėjams vis knieti šį personažą sugrąžinti į ekranus kaskart, kai patobulėja specialiųjų efektų technologijos. "Kongas: Kaukolės sala" yra puiki šios tendencijos iliustracija. Viskas prasideda nuo mokslininkų, kareivių ir nuotykių ieškotojų grupės surengtos ekspedicijos į naujai atrastą Ramiojo vandenyno salą. Mitai byloja, kad nuolat rūko apgaubtose džiunglėse gyvena žmonių nežinomi padarai. Tačiau realybė pranoksta bet kokią vaizduotę.

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 10 d.

Į Afriką paskui gandrus

Pernai matėme smagią amerikietišką animacinę pasaką "Gandrų siuntų tarnyba": iš jos sužinojome daug įdomių dalykų apie paukščius, kurių apsilankymo trokšta susilaukti visi šeiminį gyvenimą pradedantys žmonės. Gandrų pasaulyje plėtojasi ir Vokietijoje sukurtos naujos animacinės komedijos veiksmas. Pagrindinis filmo "Ričis Didysis" herojus yra gandrų šeimoje nuo vaikystės užaugęs žvirbliukas, kuris pats jaučiasi esąs tikras gandras. Bet apie savo tikrąją kilmę Ričis sužino tada, kai migruojantiems paukščiams ateina laikas skristi į Afriką žiemoti. Šeima negali pasiimti mylimo žvirblelio drauge, nes prie tokių skrydžių nepratęs paukštis gali žūti kelionėje, todėl priversta palikti Ričį miške. Tačiau drąsuolis nenuleidžia sparnų ir leidžiasi į kelionę savarankiškai, o prie jo prisijungia nauji draugai: ekscentriškoji pelėda Olga su savo įsivaizduojamu draugu ir disko dainas mėgstanti savimyla papūgėlė Kiki.

V

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo kovo 10 d.

Užklasinė pedagogų dvikova

Dabar, kai mūsų žiniasklaida eskaluoja smurto Lietuvoje temą ir jai peno randa net darželiuose bei mokyklose, ekranuose pasirodo amerikietiška komedija „Trenk kaip vyras“, kurioje smurtas turėtų atrodyti labai juokingai. Čia savo santykius nuo seno žinomu būdu „vyriškai“ aiškinasi du vidurinės mokyklos pedagogai. Paskutiniąją mokslo metų dieną švelnių manierų anglų kalbos mokytojas Endis Kempbelas neriasi iš kailio stengdamasis išgyventi tarp jokių ribų nejaučiančių abiturientų ir išsaugoti savo darbo vietą. Tačiau reikalai komplikuojasi dar labiau, kai Endis pasipainioja po kojomis Ronui Striklandui – storžieviui mokytojui, kurio prisibijo ne tik mokiniai bet ir mokytojai. Kai siaubūnas pagaliau atleidžiamas iš darbo, jis prikimba prie kolegos ir provokuoja jį atvirai kumščių kovai. Naujienos apie netradicinę pedagogų užklasinę veiklą žaibiškai pasklinda po visą miestelį. Gal šios muštynės atneš svarbių permainų?

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo vasario 17 d.

Įsimylėti ufonautą

Kad apie romantiškus jausmus anksti pradedančios svajoti mergaitės lengvai įsimyli, žino visi. Tik kartais jos pasirenka, švelniai kalbant, keistokus meilės objektus. Visai neseniai svajoklės panelės ir jų romantiškai nusiteikusios mamos jaudinosi žiūrėdamos ištisą sagą filmų apie merginą, niekaip negalinčią apsispręsti, kurį iš dviejų kavalierių ji labiau myli: vampyrą ar vilkolakį... Dabar ekranuose pasirodančioje romantinėje nuotykių dramoje „Tūkstančiai mylių iki tavęs“ paauglė Tulsa, gyvenanti Kolorado valstijoje, pamilsta savo bendraamžį... ufonautą. Ne kokią nors fantastinę būtybę, kurias dažnai matome fantastiniuose filmuose, o labai simpatiškos išvaizdos berniuką Gardnerį Eliotą, kuris yra pirmasis žmonijos atstovas, gimęs Marse. Jo motina, su kitais astronautais išsikrisdama į Raudonąją planetą, buvo nėščia, nors nė pati to dar nežinojo. Trokšdamas pažinti žmones Gardneris ir užmezga ryšį su Tulsa.

N-13

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo vasario 17 d.

Neįprastas egzorcizmo seansas

Iš daugelio matytų filmų apie egzorcizmą naujas siaubo trileris „Įsikūnijęs blogis“ išsiskiria dviem esminėmis detalėmis. Šį kartą velnias apsėdo ne moterį ir net ne mergaitę, o vienuolikmetį berniuką. O jį iš šėtono žabangų gelbėja neįgaliojo vežimėlyje sėdintis mokslininkas. Daktaras Setas Emberis nenaudoja jokių religinių priemonių ir netiki, kad maldos gali išgelbėti apsėstą žmogų. Jo metodika pasitelkia ypatingus sugebėjimus: jis pats įsiskverbia į apsėstojo žmogaus sąmonę, kad šiam padėtų įveikti galvoje ir kūne tūnančius demonus. Net Vatikano atstovai nevadina Seto apsišaukėliu – atvirkščiai, dažnai naudojasi jo paslaugomis. Bet vyras pats turi daug trūkumų – priklausomybę nuo alkoholio ir problemų su tamsiais pasąmonės gaivalais. O čia dar paaiškėja, kad vaiką apsėdęs demonas kaltas ir dėl paties Seto šeimos tragedijos.

Apsišaukėlis Kalėdų senelis

Amerikiečiai jau seniai įprato šv. Kalėdas sutikti su specialiai šiai šeimos šventei sukurtais filmais, kurių per kelis dešimtmečius susikaupė gyva galybė. Dažniausiai tai būna neatsibostančios pasakos su šventiniu moralu, kurias per televizorių namuose ar kino salėse žiūri tėvai kartu su savo atžalomis. Ir visus tokiomis akimirkomis suvienija bendra tylios šventos nakties dvasia. Bet privalome įspėti tradicinių šeimos vertybių sergėtojus – „Blogasis Santa 2“ tikrai neatsineša gerosios naujienos, kuri pradžiugintų jus pačius ir stebuklais vis dar tikinčius jūsų mažylius. Juk aktoriaus Billy Bobo Thorntono antrą kartą suvaidintas girtuoklis ir keikūnas Vilis Soukas visai nemyli vaikų ir apsimetinėja Kalėdų Seneliu tik dėl puikios galimybės švenčių metu su bendrininku Markusu apiplėšti vaikų labdaros organizaciją.

Nekontroliuojamas kalėdinis balius

Iš visų pakampių dabar sklindantys artėjančių Kalėdų garsai vis dažniau žmonėms kelia du klausimus: ką padovanoti artimiesiems ir kaip atsipalaiduoti per šventes? O naujoje amerikiečių komedijoje „Firmos kalėdinis balius“ didelės kompanijos vadovei Kerolei (akt. Jennifer Aniston) apie pramogas galvoti nėra kada. Jai sėkmingus firmos rodiklius ir nervus gadina jos jaunesnis brolis Klėjus, kuriam mergina lengvabūdiškai patikėjo vadovauti vienam iš bendrovės padalinių.

Rimti reikalai vaikinui visai nerūpi, todėl iškilo grėsmė nuostolius nešančią įmonę uždaryti. Klėjus turi kitų planų. Atsipeikėjęs po netikėto sesers sprendimo, jis ryžtasi surengti kalėdinį firmos vakarėlį, kurio tikslas – sudominti potencialius investuotojus, kad šie nupirktų padalinį, o jis pats (ir jo kolegos) ne tik išsaugotų savo darbus, bet ir išsivaduotų nuo įkyrios sesers globos bei nuolatinių priekaištų. Žinoma, vakarėlio kontrolė labai greitai ima slysti iš Klėjaus rankų.

Drauge prieš pasaulio pagundas

Retro kino ir klasikos mėgėjams gerą nusiteikimą prieš šventes praskaidrins muzikinė komedija „Kalifornijos svajos“ (originalus pavadinimas „La La Land“ jau savaime nuteikia romantiškai).

Čia susitinka auksinius Holivudo laikus primenančios miuziklo tradicijos ir kamerinė istorija apie dviejų svajotojų meilę. Mija (akt. Emma Stone) dievina senuosius Holivudo filmus ir trokšta tapti aktore, bet tų pačių tikslų siekiančių žmonių perpildytame Los Andžele realizuoti savo svajonę nėra taip paprasta. Kol kas mergina pasiekė tik tiek, kad aptarnauja žvaigždes vienos kino studijos kavinėje. O jaunas džiazo pianistas Sebastijanas (akt. Ryanas Goslingas) svajoja atidaryti savo muzikos klubą, bet tam reikia didelių pinigų, tad muzikantas vakarais uždarbiauja kitiems priklausančiuose baruose.

Senaisiais idealais besivadovaujanti porelė ne iš karto pasiduoda širdyje užgimstantiems jausmams. Bet naivumas ir nesuvaidintas nuoširdumas pamažu daro savo.