-
Kauno atstovai apie Nemuno taršą: dėl privatininkų visiems tenka kęsti nesiliaujančius padarinius 4
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dėl naftos produktų, tekančių į Nemuno upę Kaune ties M. K. Čiurlionio tiltu, paprašė Kauno skelbti mieste ekstremaliąją situaciją.
„Kauno miestas vertina Aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl jo atitikimo teisės aktams ir nedelsiant priims atitinkamus sprendimus. Artimiausiomis dienomis bus sušaukta Ekstremalių situacijų komisija. Posėdyje dalyvausiančios institucijos nuspręs, ar šiuo klausimu reikalinga skelbti ekstremalią situaciją“, – BNS atsiųstame komentare teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
„Viena aišku, kad šis dešimtmečiais nesiliaujantis taršos šaltinis yra ne miestui priklausančioje teritorijoje, bet privačiose valdose, kur savivaldybė negali savavališkai šeimininkauti. Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius“, – akcentavo jis.
Todėl, pasak savivaldybės atstovo, iš aplinkosaugininkų taip pat tikimasi „principingo požiūrio“.
„Iki šiol buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos savininkai sankcijų iš aplinkosaugininkų nėra sulaukę, tad ir jokių veiksmų problemoms spręsti bei taršai pažaboti vis dar nėra ėmęsi. Kiekvienas savininkas savaime turi jausti atsakomybę, deramai rūpintis savo turtu ir šiuo konkrečiu atveju irgi negali būti išimčių“, – teigia P. Keras.
Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius.
Kaip trečiadienį pranešė aplinkosaugininkai, nustačius, kad į Nemuną nuolat patenka naftos produktų, kuriais užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, AAD kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas skubiai spręsti klausimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nurodytoje vietoje ir imtis visų įstatymuose numatytų priemonių Nemuno taršai naftos produktais lokalizuoti, kad būtų nutraukta daroma žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.
Balandžio 6 dieną Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.
Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano.
-
Ir vėl aliarmas Šančiuose: Nemunas toliau teršiamas tepalais 3
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, ryte gautas pranešimas, jog A. Juozapavičiaus prospekte, prie geležinkelio tilto, į Nemuną bėga tepalas.
Atvykę ugniagesiai nustatė, kad iš grunto sunkėsi naftos produktai, jie tekėjo į upę.
Pakeista viena iš dviejų anksčiau pastatytų boninių užtvarų, papildomai pastatytos dar dvi boninės užtvaros, aplink iš grunto suformuotas pylimas, kad teršalai nebėgtų į upę.
Į įvykio vietą buvo atvykę Kauno m. aplinkosaugininkai ir Civilinės saugos skyriaus specialistai.
Apie tai, kad Žemuosiuose Šančiuose nuo geležinkelio į Nemuną bėga tepalas buvo pranešta ir balandžio pradžioje. Aplinkos apsaugos departamentas tuomet nustatė, kad naftos produktai į Nemuną gali bėgti iš miesto nuotekų sistemos.
Antrą kartą į tą pačią vietą tarnybos vyko ir prieš savaitę. Tąkart nustatyta, kad į upę pateko galimai skalūninė alyva, kuria užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, dėl praeityje veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos.
-
Nemuno tarša Žemuosiuose Šančiuose: aplinkosaugininkai įvardijo, ką rado ir kas kaltas 6
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai ir vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė penktadienį portalui teigė, kad pranešimas apie galimą taršą buvo gautas 12.46 val., o į įvykio vietą, adresu A. Juozapavičiaus pr. 139, prie M. K. Čiurlionio tilto, ugniagesiai gelbėtojai atvyko 13.05 val.
„Jie pamatė, kad į Nemuną teka naftos produktai, bet jau anksčiau buvo sudėtos sorbuojančios bonos, tai keitė sorbuojančias bonas, išpurškė vandens paviršių naftos produktų skaidikliu. Tepalas buvo pasklidęs maždaug pusės kvadratinio metro plote“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai tuomet teigė į įvykio vietą nuvykę skubiai ir pradėję tyrimą. Pirmadienį incidentą aplinkosaugos specialistai pakomentavo plačiau.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Gegužės 28 d. buvo gautas pranešimas dėl Nemuno taršos naftos produktais A. Juozapavičiaus pr., ties geležinkelio tiltu. Atvykus į pranešime minimą vietą, joje darbus jau buvo pradėję priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai, tarša buvo lokalizuota, pastatytos naftos produktus absorbuojančios bonos, į Nemuno upę patekę naftos teršalai neutralizuojami specialia juos skaidančia priemone. Patikrinus teršalų išsiliejimo vietą – taršos vieta yra ta pati kaip ir balandžio 6 d. į Nemuną išsiliejusių naftos teršalų – nustatyta, kad į upę pateko galimai skalūninė alyva, kuria užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, dėl praeityje veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos. Patikrinimo metu aplinkos tarša jau buvo nutraukta, apie taršą nedelsiant informuota Kauno miesto savivaldybė“, – pirmadienį teigė Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Donatas Mikelskis.
Balandžio šeštą dieną portalas kauno.diena.lt taip pat skelbė, kad incidentas, susijęs su Nemuno tarša, tuomet taip pat užfiksuotas ties įvažiavimu į Žemuosius Šančius.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių (C10-C40) koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją. Tyrimų rezultatų duomenys buvo išsiųsti užterštų sklypų savininkams. Šiuo metu yra rengiami privalomieji nurodymai užterštų teritorijų savininkams dėl užterštos teritorijos plano atlikimo, pagal kurį bus atliekamas užterštos teritorijos sutvarkymas“, – teigė D. Mikelskis.
-
Skandalas: „Kauno vandenys“ nuotekas leido į Nemuną, tarša viršyta net 400 kartų 31
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtartų šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų. Tyrimas pradėtas Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų specialistams gavus informaciją, kad bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.
„Nusikaltimo esmė tokia, kad šiandien galime pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenyse“, konkrečiai Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose, nepilnai išvalytas nuotekų vanduo buvo išleidžiamas į mūsų pagrindinę upę Nemuną“, – žurnalistams šiandien sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Pirminio informacijos patikrinimo metu kovo 21 d., dalyvaujant ir policijos pareigūnams, paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos specialistų įtarimai pasitvirtino. Bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną. Tai patvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų surinkti įrodymai vietoje ir atlikti pirmieji mėginių tyrimai.
Kai kuriuose mėginiuose nustatytas bendrojo fosforo kiekis viršija nuotekų išleidimui taikomą leistiną normą beveik 40 kartų, o lyginant su upėje leistina koncentracija išleistose nuotekose nustatyta koncentracija ribas viršija beveik 400 kartų.
D. Valkavičiaus teigimu, šiuo metu su Kauno apskrities policija ir gamtosaugininkais aiškinamasi, kas ir kada galėjo prisijungti prie „Kauno vandenų“ nuotekų vamzdžio.
Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gamtos apsaugos taisyklių pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d.
Akivaizdu, kad tai ne vienetinis nuotekų išleidimo atvejis, o suplanuota, technologiškai suprojektuota ir galimai ilgą laiką veikianti nevalytų nuotekų išleidimo sistema, todėl žala aplinkai gali siekti septynženklį skaičių.
Kokia žala gamtai?
Pasak Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus, prokurorų ir policijos pareigūnų, atliekančių šį tyrimą, uždavinys – nustatyti visus asmenis, prisidėjusius prie įžūlaus gamtos teršimo.
„Jau iš dabar surinktos informacijos aišku, kad tai buvo sistemingas nevalytų nuotekų išleidimas į Nemuną, iš anksto suplanuotas ir technologiškai įvykdytas“, – šiandien per spaudos konferenciją sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas D. Valkavičius.
„Man, kaip aplinkosaugininkui, faktas apie tokio masto pažeidimą yra be galo skaudus. Akivaizdu, kad tai ne vienetinis nuotekų išleidimo atvejis, o suplanuota, technologiškai suprojektuota ir galimai ilgą laiką veikianti nevalytų nuotekų išleidimo sistema, todėl žala aplinkai gali siekti septynženklį skaičių“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jis sako, kad avarijos mastas prilygsta gruodį Vilniuje įvykusiai avarijai, kai trūkus vamzdžiui į Nerį ištekėjo apie 30 tūkst. kubinių metrų teršalų, o avarijos žala įvertinta 450 tūkst. eurų.
Šiuo metu atliekami papildomi nuotekų koncentracijos tyrimai. Gavus reikiamus duomenis bus skaičiuojama gamtai padaryta žala. Aplinkos ministerija ir toliau tęs bendradarbiavimą su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia Kauno apygardos prokuratūra.
Slaptas vamzdis – po žeme
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas sakė, kad sudaryta tyrimo grupė, paimti duomenys iš kompiuterių.
„Šiuo metu nuotekos lokalizuotos, pavojaus nėra“, – užtikrino D. Žukauskas.
Surinkus duomenis, bus galima pasakyti, kiek laiko nepilnai išvalytas vanduo tekėjo į Nemuną, tačiau jau dabar svarstoma, kad tai galėjo vykti kelerius metus. D.Valkavičius patikino, kad už padarytą žalą gamtai gresia iki šešerių metų nelaisvės.
Įtarimų kol kas niekam nepateikta.
Nelegalus nuotekų vamzdis, pasak pareigūnų, įrengtas po žeme, 1,5 metro gylyje. Išleistuvas aptiktas netoli Nemuno ir Nevėžio santakos, prie Kačerginės.
Ši situacija yra nusikaltimas gamtai, fantastiška afera.
Pareigūnai sako, kad pirminę informaciją pateikė pilietiški žmonės.
Kam byrėjo pinigai?
Tyrimą atlieka net keli policijos padaliniai: informacinių technologijų, ekonominių nusikaltimų, sunkių ir rezonansinių nusikaltimų specialistai.
D.Žukauskas sako, kad tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, kokia buvo finansinė nauda pilant nevalytas nuotekas, nes valymui reikalingi brangūs cheminiai komponentai. Pareigūnai patvirtino, kad valymo technologijoms diegti buvo naudojama ir ES parama.
„Tyrimo objektas bus išsiaiškinti tas aplinkybes, kokia žala buvo padaryta ne tik gamtai, bet ir kokią žalą brangindama vandenį įmonė galėjo padaryti kauniečiams (nes valymas įskaičiuotas į vandens kainą – red. past.)“, – teigė Kauno policijos vadovas.
Bendrovei tai „buvo naujiena“
„Man, kaip aplinkos ministrui, ši situacija yra nusikaltimas, nusikaltimas gamtai, fantastiška afera, kurioje „Kauno vandenų“, Marvelės valymo įrenginio vidaus nuotekos, technologinės nuotekos buvo nuleidžiamos tiesiai į Nemuną. Noriu pabrėžti, kad tai nėra paprastos mūsų gyventojų nuotekos, kurios eina dideliais kiekiais, bet, kaip pavyzdys, viena nuotekų dalis yra iš dumblo centrifūgavimo įrenginių koncentruotas teršalas“, – žurnalistams kalbėjo aplinkos ministras K. Navickas.
K.Navickas žada, kad ministerija, bendradarbiaudama su teisėsauga, taip pat atliks atskirą tyrimą. Aplinkos ministras paaiškino, kad aplinkosaugininkų tyrimai anksčiau taršos neparodė dėl to, jog nuotekos buvo išleidžiamos po vandeniu, o numatytos mėginių paėmimo vietos buvo įrengtos dar iki nelegaliai pajungtos atšakos su nevalytomis nuotekomis.
„Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas BNS teigė, kad pareigūnų rastas projekte nenumatytas vamzdis bendrovei „buvo naujiena“. Pasak jo, nevalytos nuotekos buvo maišomos su jau valytomis ir tekėjo į Nemuną.
Spaudos konferencijos garso įrašas yra čia.