Rugpjūčio mėnesio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 8 skirtingi maisto produktai: kiaulienos konservai, vištienos konservai, rapsų aliejus, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, konservuota raugintų agurkų sriuba, konservuotos keptos pupelės pomidorų padaže ir saldintas sutirštintas pienas. Maisto produktų krepšelį papildys muilas.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 220,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

„Kylant kainoms, labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Birželio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 9 skirtingi maisto produktai: kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, ekologiški makaronai, greito apruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas cukrus, konservuota šiupininė sriuba, UAT pienas.

Taip pat kiekvienas paramos gavėjas gaus ir po 4 higienos priemones: šampūną, skalbiklį, dantų pastą ir dantų šepetėlį.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus ir higienos priemones gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui iki birželio 1 dienos neviršijo 193,50 euro per mėnesį, pažymima SADM pranešime. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

„Kintant energetinių išteklių kainoms, auga gyventojų išlaidos būsto šildymui. Siekiame sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams, kad jie nepatektų į skurdo spąstus. Pratęsus terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplėstų maždaug penktadaliu, o parama pasiektų tuos, kam labiausiai reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kadangi šalyje nuo šių metų gegužės 1 d. atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos, o Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos išteklių kainų augimas, siūlomas pakeitimas ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. Kompensacijas gauna ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

2022 m. sausio mėn., palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius išaugo apie 5 kartus (padidėjo nuo 32 tūkst. iki 150 tūkst. prašymų). Beveik 100 proc. visų gyventojų, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai patenkinti. Iš viso per šių metų pirmus tris mėnesius dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi maždaug ketvirtis milijonų šalies gyventojų.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Nuo š. m. birželio 1 d. VRP dydis didės nuo 129 iki 147 eurų.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), vaiko pinigai.

Nors ekstremaliosios situacijos metu bei 6 mėnesius jai pasibaigus nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės jų turimas turtas nevertinamas, tačiau apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Dėl padidėjusių išlaidų būsto šildymo kompensacijoms teikti savivaldybėms šiemet papildomai iš valstybės biudžeto skirta apie 16 mln. eurų.

Nepasiturinčiais asmenimis yra laikomi tie gyventojai, kurie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją. Valstybė tokiems butų savininkams padengia visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros ir administravimo išlaidas, paskolą bei jos palūkanas.

Kokiems daugiabučiams skiriamas finansavimas?

Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauti ir valstybės paramą gauti gali tik daugiabučiai namai (tris butus ar daugiau turintis pastatas), kurie buvo pastatyti iki 1993 m.

Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymas numato, kad parama yra skiriama pastatams, kurie po modernizavimo pasiekia ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Taip pat po renovacijos jie turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc., o kultūros paveldo objektai – ne mažiau kaip 25 proc. šilumos energijos sąnaudų.

Kokią paramą teikia valstybė?

Visiems daugiabučių gyventojams valstybė iš dalies (30 proc.)  kompensuoja tokias energinį efektyvumą didinančias priemones kaip šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, ventiliacijos, rekuperacijos sistemų pertvarkymas, stogo ir išorinių sienų šiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas ar langų keitimas, liftų atnaujinimas.

Papildomus 10 proc. valstybė skiria, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabutyje yra pertvarkoma šildymo sistema ar šilumos punktas.

O 100 proc. gyventojams valstybė kompensuoja atnaujinimo projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas.

Lengvatinis kreditas

Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmuosius penkerius metus.

Valstybė užtikrina, kad šiai paskolai nebus taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai. Taip pat kreditą gyventojai galės grąžinti anksčiau numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių, arba paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.

Parama tvarioms priemonėms

Siekdama prisidėti prie švaresnės aplinkos, valstybė sudarė daugiau galimybių daugiabučiams tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių tiekėjų ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl, tokių priemonių kaip šilumos siurbliams, saulės kolektoriams, elektrinėms ar kitiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams įrengti, gali būti skiriama papildoma 30 proc. parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Daugiau informacijos – nemokama tel. linija 8 800 20 012.

Mažas pajamas gaunančius gyventojus šio dalijimo metu pasieks 5 kg krepšelis, kuriame bus 8 maisto produktai: pirmos rūšies kvietiniai miltai, makaronai, ryžių kruopos, cukrus, kiaulienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, konservuoti žalieji žirneliai ir saldūs sausi pusryčiai.

Spalio mėnesį paramą maisto produktais gaus daugiau nei 177 tūkstančiai nepasiturinčių gyventojų, sakoma Europos socialinio fondo pranešime.

Šalyje besitęsiant ekstremaliai situacijai ir siekiant apsaugoti tiek paramos gavėjus, tiek paramą dalijančių nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių darbuotojus, maisto produktai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių atsinešti nereikės. Gyventojams atsiėmus paramą, už juos gavėjų sąraše pasirašys paramą dalijantys darbuotojai.

Maisto produktus tiekėjai į visas 60 savivaldybių pristatys iki spalio 14 dienos. Produktų kiekis labai didelis, reikia užtikrinti tinkamas sandėliavimo sąlygas, taip pat maksimaliai apsaugoti savivaldybių ir seniūnijų darbuotojus, savanorius bei pačius paramos gavėjus nuo viruso, todėl savivaldybės paramos pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų organizuos pagal savo nustatytą grafiką. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją, pažymima pranešime.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (187,50 Eur). Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 187,50 eurų per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019-2020 m. yra skirta 24 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšų.

Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.

Kokia parama priklauso nepasiturintiems žmonėms?

– Socialinė pašalpa.

– Socialinė pašalpa pradėjus dirbti po nedarbo laikotarpio.

– Kompensacija už šildymą.

– Kompensacija už karštą vandenį.

– Kompensacija už geriamąjį vandenį.

– Didesni vaiko pinigai.

– Socialinis būstas.

– Kompensacija už būsto nuomą.

Kokia parama priklauso netekus darbo?

– Nedarbo socialinio draudimo išmoka.

– Ilgalaikio darbo išmoka.

– Laikina darbo paieškos išmoka.

– Piniginė socialinė parama

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos. Ši parama padidėjo, o jos gavimo sąlygos palengvėjo per karantiną ir ekstremaliąją situaciją, tačiau dauguma naujų nuostatų galios ir toliau.

Socialinė pašalpa

Kada priklauso? Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc. bedarbiams mokamos nedarbo ar laikinos darbo paieškos išmokos.

Į vertinamas pajamas taip pat nebus įskaičiuojama 200 eurų vienkartinė išmoka, kurią rugpjūtį gaus pensininkai ir žmonės su negalia.

Šiais sprendimais siekiama sudaryti sąlygas daugiau žmonių gauti paramą.

Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą – 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Iki šiol galiojo tvarka, kad jei asmuo turi turto, kurio kiekis viršija nustatytą ribą, parama jam galėjo nepriklausyti.

Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo. Taip siekiama greičiau ir efektyviau padėti su finansiniais iššūkiais susidūrusiems gyventojams.

Kokio dydžio? Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo birželio socialinės pašalpos didėja.

Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau – mažiau. Taip skatinama, kad asmuo ilgainiui imtųsi iniciatyvos ir pajamas užsidirbtų pats.

Kai kartu gyvena daugiau nei vienas asmuo, pašalpa visais mėnesiais bus tokio pat dydžio.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti po nedarbo laikotarpio

Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Tokia priemonė taikoma norint paskatinti pašalpos gavėjus įsitraukti į darbo rinką – pradėjus dirbti darbo užmokestis dažniausiai nebūna itin didelis, todėl parama vis dar reikalinga.

Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos.

Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turėjo būti pusę metų registruotas Užimtumo tarnyboje, pradėjus jam dirbti mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba pritaikomas minimalus valandinis atlygis, iki įsidarbinimo per paskutinius tris mėnesius asmuo turėjo bent mėnesį gauti socialinę pašalpą.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: jau galioja.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Tačiau 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo turtas nebebus vertinamas, o pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu kompensacijos bus kreipiamasi pirmą kartą (arba po 2 metų pertraukos nuo gavimo), turtas nebus vertinamas pirmus 3 mėnesius.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas būtų priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacijos už šildymą

Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Viršijančios šią sumą išlaidos kompensuojamos.

Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis. Dabar tas pats pavyzdyje minėtas žmogus neturėtų mokėti daugiau nei 11,25 eurų – likusi išlaidų dalis kompensuojama.

Jeigu pajamos, tenkančios asmeniui, yra mažesnės nei 187,5 euro, kompensuojama visos faktinės išlaidos būsto šildymui, jeigu būstas nėra labai didelis arba jam šildyti nereikia neproporcingai daug kuro.

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomi šie naudingojo būsto ploto normatyvai:

– 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas.

– 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui.

– 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui.

– 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 narių šeimai šildymas kompensuojamas už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį plotą.

Kompensacijos už geriamąjį vandenį

Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus, o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Žinoma, atsižvelgiama ir į suvartoto vandens kiekį, jis, priklausomai nuo namiškių skaičiaus ir nuo to, kaip ruošiamas karštas vanduo, turėtų būti:

Kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:

– 2 kubiniai metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, malkos:

– 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Jeigu bendrai gyvenančių žmonių yra 6, o vandeniui ruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, jiems bus kompensuojama už 7,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacijos už karštą vandenį:

Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Žmogaus, gaunančio 300 eurų pajamų atveju, būtų kompensuojamos išlaidos, viršijančios 15 eurų.

Kompensuojama už:

– 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: jau galioja.

Parama būstui išsinuomoti

Socialinis būstas

Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus. Apie 15,6 proc. asmenų ar šeimų socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 5 metus, o vidutinis laikotarpis – 7,7 metai.

Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų – iki 5, nuo 2026 metų – iki 3 metų. Savivaldybės jau dabar turi imtis priemonių ir užtikrinti, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, laukimo laikotarpis būtų trumpinamas pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus.

Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį. Tiesa, kompensacija bus mokama ne daugiau kaip už 14 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto, tenkančio asmeniui.

Nuomos kompensacijos šeima negaus tuo atveju, jeigu prašydama socialinio būsto yra išreiškusi reikalavimų, dėl kurių būsto skyrimas gali užtrukti, pavyzdžiui, šeima būsto prašo konkrečioje savivaldybės vietoje ar konkrečiame namo aukšte.

Kompensacija už būsto nuomą

Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Iki šiol nustatant, kokio dydžio kompensacija bus, tai tiesiogiai priklausė nuo toje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertės. Kartais, ypač kai žmogus būste gyvena vienas, ši suma būna labai maža. Viena mažiausių, pavyzdžiui, Akmenės rajone – vos 3,84 euro.

Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Taip pat nustatomas minimalus būsto ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – nuo 23 iki 32 eurų per mėnesį, kai būsto naudingasis plotas, tenkantis asmeniui, yra 10-14 kvadratinių metrų.

Be tėvų globos likusiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę.

Galiojimas: dauguma pokyčių – nuo liepos.

Vaiko pinigai

Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais – 60 eurų. Papildomai gali būti mokama papildoma 40-ies eurų išmoka, kuri skiriama neįgaliems vaikams ir vaikams iš nepasiturinčių ar gausių šeimų.

Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol, vertinant šeimos pajamas gauti didesniems vaiko pinigams, buvo atsižvelgiama į tai, kiek jų gauta per paskutinius 12 mėnesių.

Tačiau kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staigiai pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. bus vertinamos pajamos, gautos nuo balandžio 1 d., o  nuo liepos bus vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos ir išmoka vaikui skiriama trims mėnesiams.

Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Šių mėnesių pajamose jau atsispindės finansiniai iššūkiai, su kuriais šeimai teko susidurti per karantiną.

Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: pakeitimai jau galioja.

Praradus darbą

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę – laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nemokamai gali naudotis gydymo paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigose.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka. Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Dirbant samdomą darbą nedarbo socialinio draudimo įmokas moka darbdavys, o kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai) jas moka patys.

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji laipsniškai mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

– 1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),

– 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,

– 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.

Galiojimas: pakeitimų nebuvo, galima kreiptis bet kada.

Ilgalaikio darbo išmoka

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

– 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.

– 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.

– Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

Kur kreiptis: į „Sodrą“.

Galiojimas: pakeitimų nebuvo, galima kreiptis bet kada.

Darbo paieškos išmoka

Siekiant, kad karantinui einant į pabaigą be pajamų neliktų nė vienas bedarbis, greitu metu atsiras nauja išmoka – laikinoji darbo paieškos išmoka.

Ją gali gauti bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje turintys ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, remiamame profesiniame mokyme, nedalyvaujantys žmonės.

Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų. Tiems, kas gauna įprastą nedarbo išmoką, papildoma darbo paieškos išmoka sieks 42 eurus.

Dėl šios išmokos bus galima kreiptis, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas. Ji bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.

Galiojimas: kitą dieną po prezidento pasirašymo (Seime jau priimta).

Maisto produktus ir higienos prekes tiekėjai į visas 60 savivaldybių pristatys iki gruodžio 12 dienos. Produktų kiekis labai didelis, reikia užtikrinti tinkamas sandėliavimo sąlygas, todėl savivaldybės paramos pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų organizuos pagal savo nustatytą grafiką. Konkrečius dalijimo punktus maisto produktai ir higienos prekės pasieks skirtingu laiku. Kai kuriose dalijimo vietose parama nepritekliuje gyvenantiems bus pradėta dalinti jau nuo gruodžio 3 dienos.

„Šio dalijimo metu gyventojus pasieks rapsų aliejus, vištienos konservai, grikių kruopos virimo maišeliuose, greito paruošimo avižų košė, konservuota raugintų agurkų sriuba, konservuotos keptos pupelės pomidorų padaže, miltų mišinys keksui, aukštoje temperatūroje apdorotas pienas, razinų ir riešutų mišinys, saldintas sutirštintas pienas. Tikimės, kad toks maisto produktų krepšelis prisidės prie nepasiturinčiųjų šventinio stalo“, – sako Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Gruodžio mėnesį paramą gaus 186 tūkstančiai sunkiau besiverčiančių gyventojų.

Paramos gavėjai kartu su maisto produktais atsiims ir higienos prekių: dantų pastos, dantų šepetėlių, skalbimo skysčio, muilo, šampūno. Higienos prekės, pasieksiančios nepasiturinčius, yra tinkamos visai šeimai, t. y. tiek suaugusiems, tiek vaikams. Įsigyjant šias prekes didelis dėmesys buvo skirtas tam, kad visos jos būtų saugios vartoti, nesukeltų alerginių reakcijų, tausotų odą ir aplinką.

Gruodžio mėnesį paramą gaus 186 tūkstančiai sunkiau besiverčiančių gyventojų.

Šiais metais iš viso nepasiturintiems Lietuvos gyventojams bus išdalinta 5151 tona maisto produktų ir 362 188 higienos prekių krepšeliai.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (183 eurų). Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 183 eurus per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir trys nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Marijampolės krašto samariečių bendrija.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019-2020 m. yra skirta 24 milijonai eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

Produktai pirmadienį pristatomi savivaldybėms, gyventojai gaus 10-ies maisto produktų krepšelius: konservus, aliejų, ryžių ir grikių kruopas, konservuotą raugintų agurkų sriubą, avižinius sausainius su šokolado gabaliukais.

Keturis produktus – cukrų, makaronus, saldintą sutirštintą pieną, keptas konservuotas pupeles pomidorų padaže – paramos gavėjai gaus ne po vieną, o po du vienetus.

ESFA duomenimis, rugpjūtį  paramą maisto produktais turėtų gauti daugiau nei 177 tūkstančiai nepasiturinčių gyventojų. Jiems iš viso ketinama išdalinti per 1350 tonų maisto produktų.

Maisto produktus tiekėjai į visas 60 savivaldybių pristatys iki rugpjūčio 19 dienos.

„Produktų kiekis labai didelis, reikia užtikrinti tinkamas sandėliavimo sąlygas, todėl savivaldybės maisto produktų pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų organizuos pagal savo nustatytą grafiką. Konkrečius dalijimo punktus produktai pasieks skirtingu laiku“, – teigiama ESFA pranešime.

Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 183 eurų (1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų) per mėnesį. Savivaldybės gali nustatyti tvarką, kai parama dėl objektyvių priežasčių gali būti skiriama ir jei pajamos asmeniui šeimoje viršija 183 eurus.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019–2020 metais yra skirta 24 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšų.

Parama nepasiturintiems anksčiau ne kartą sulaukė kritikos dėl prastos kokybės ar per brangiai įsigytų maisto produktų. Vilniaus apygardos administracnis teismas birželį dar kartą patvirtino, jog „Pontem“ agentūrai tiekti vištienos konservai buvo netinkami – ESFA, įsigijusi daugiau nei milijoną skardinių, už dalį jų nusprendė nemokėti.

Teismai dar 2018-aisiais nusprendė, jog Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (RRA) Europos socialinio fondo agentūrai privalo grąžinti 332 tūkst. eurų už per brangiai pirktus maisto produktus skurstantiesiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo, kad nuo kitų metų savivaldybės turėtų daugiau teisių ir atsakomybės skirdamos socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams.

"Praktika parodė, kad savivaldybėms perdavus paramos skyrimo funkciją, socialinės pašalpos buvo skiriamos gerokai tikslingiau. Savivalda yra arčiau žmonių, geriausiai žino, kaip ir kuo jie gyvena, tad ir sprendimai, kam iš tiesų parama yra reikalinga ir kiek jos skirti, buvo žymiai labiau pamatuoti bei efektyvesni", - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime cituojama ministrė.

Dar buvusios Vyriausybės sprendimu 2012 metais piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimą kaip savarankišką funkciją buvo nuspręsta perleisti 5 pilotinėms savivaldybėms. Pasak ministerijos, rezultatai pateisino lūkesčius - šiose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2012-aisiais, palyginus su 2011 metais, sumažėjo 13,6 proc. (nuo 18 iki 15,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti - net 20,1 procento.

Atsižvelgiant į šią patirtį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė atitinkamus įstatymo projektus, kuriais nuo 2014 metų siūloma socialinės pašalpos skyrimo funkciją, kaip savarankišką, perduoti visoms savivaldybėms.

Minėtus pakeitimus numatantys Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo projektai šiuo metu pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinti po pastabų jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti, o jei ši pritars - perduoti Seimui.

Pagal pataisas, socialinė pašalpa būtų finansuojama iš savivaldybių biudžetų. Atsižvelgiant į 2012 metais socialinei pašalpai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų valstybės biudžeto lėšų sumą, 2014 metams iš valstybės biudžeto būtų skirta apie 576 mln. litų.

Teikti socialinę pašalpą savivaldybės galės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tiek, kiek to nereglamentuos įstatymai.

Penkiose bandomosiose – Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėse – 2014 metais, kaip ir šiuo metu, iš savivaldybės biudžeto bus mokamos taip pat ir kompensacijos už šildymą ir vandenį.