„Pagrindinis siekis, kad visada būtų prieinamas daugelio gyventojų poreikius atitinkantis mokėjimo paslaugų krepšelis už prieinamą kainą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Su numatomais pakeitimais keliame šiuos tikslus: pirma – geresnis mokėjimo paslaugų prieinamumas gyventojams, antra – kad mokėjimo krepšelis veiktų kaip tam tikras inkaras ir sparčiai nedidėtų mokėjimo paslaugų įkainiai, trečia – geresnė socialiai pažeidžiamų asmenų paslauga“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, norima, kad keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams gyventojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas, taip pat būtų sumažinta administracinė našta bankams.

Anot LB vadovo, siūlomi pakeitimai būtų naudingi ir bankams bei kitoms kredito įstaigoms.

„Vyks retesnė krepšelių peržiūra – ne kas metus, o kas trejus metus. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą ir didesnį paslaugos pastovumą“, – teigė G. Šimkus. 

LB siūlymu maksimalus krepšelio įkainis būtų nustatomas atsižvelgiant į palankiausius rinkos pasiūlymus vartotojams, o socialiai remtiniems žmonėms jis siektų iki pusės maksimalaus įkainio. Dabar jis yra atitinkamai 1,37 euro ir 0,68 euro per mėnesį. Socialinės pašalpos gavėjams jis būtų nemokamas. 

„Išliktų dabar esanti nuostata, kad piniginę socialinę paramą gaunantiems būtų taikoma pusė maksimalaus įkainio, tačiau siūloma, kad gaunantiems socialinę pašalpą pagrindinė mokėjimo sąskaita būtų teikiama nemokamai“, – teigė G. Šimkus.

LB pateikė tai numatančias Mokėjimų įstatymo pataisas. Pagal jas krepšelio įkainis nekistų sparčiau nei jo apimtis bei neviršytų nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA) dalies – 0,119 proc.

„Kalbama šiuo metu apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, kuri būtų lygi maždaug vienam eurui“, – teigė G. Šimkus. 

Pasak LB vadovo, krepšelio kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi jo apimtis.

„Mes kalbame apie tam tikrus bazinius vartotojų poreikius, gyventojų įtraukimą ir tai yra pagrindinė mokėjimo sąskaita. Jeigu keičiasi krepšelio sudėtis ir apimtis, tad galėtų keistis ir krepšelio kaina“, – teigė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtinės dalys nesikeistų, tačiau siūloma, kad grynųjų išgryninimo bankomatuose suma ir elektroninių pervedimų skaičius tenkintų 90 proc. gyventojų poreikius. Jie būtų nustatyti reguliariai atliekamomis banko apklausomis.

Krepšelio paslaugą turėtų teikti ir tos kredito įstaigos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

LB taip pat siūlo, kad būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų palyginami smulkiajam verslui teikiamų paslaugų įkainiai. 

„Manome, kad yra labai svarbu, šiuo metu tokios galimybės nėra, efektyviai, realiai palyginti vienoje vietoje visų mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomus mokėjimo paslaugų įkainius“, – teigė G. Šimkus.

„Tokios galimybės užtikrinimas didins tiek skaidrumą, tiek aiškumą, tiek pasirinkimą, kad jeigu netenkina vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugos, būtų galima efektyviai rinktis kito teikėjo paslaugas“, – pridūrė LB vadovas.

Anot jo, tai gali prisidėti ir prie smulkiojo verslo elektroninių atsiskaitymų skatinimo

LB siūlo, kad pateiktos Mokėjimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024-ųjų sausio.

2020 metais tam valstybė ketina skirti 2,5 mln. eurų.

Tokia lengvata nuo 2020 metų galėtų naudotis senatvės pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos – pensijos, socialinės išmokos, pašalpos – nesieks 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių – dabar šis rodiklis siekia 176–251 eurą, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Jas pristatęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad pataisos leis sumažinti šalies gyventojų išlaidas vaistams. Anot jo, ateityje be priemokų vaistus galėtų gauti daugiau žmonių.  

„Tai ta priemonė, kurią mums rekomenduoja tarptautinės organizacijos“, – teigė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad visiems senatvės pensininkams neįmanoma padengti visų kompensuojamųjų vaistų priemokų: „Tai būtų socialiai neteisinga, nes yra pagyvenusių žmonių, kurių pajamos nėra mažos“. 

Pasak A. Verygos, 2,5 mln. eurų tokiai priemonei per metus turėtų užtekti.

Tačiau socialdemokratas Algimantas Salamakinas prognozavo, kad tai labai menka suma ir lėšų gali pritrūkti.

Vidutinė pensija vasario mėnesį siekė 344,2 euro. 

Du Seimo nariai „valstiečiai“ Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisomis siūlo, kad į bendras šeimos pajamas nebūtų įskaitomos draudiminių įvykių išmokos.

Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad nedažni draudžiamieji įvykiai, pavyzdžiui, avarijos, nelaimingas atsitikimas darbe, turto sunaikinimas, sveikatos sutrikdymas, neturėtų didelės įtakos piniginei socialinei paramai finansuoti skiriamų lėšų naudojimui.

Dabar gavus žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, kai kurie paramos gavėjai praranda teisę į ją, nes susidaro situacija, kai padidėjusios pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį vienam asmeniui 122 eurų.

Dabar į šeimos pajamas turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas įskaičiuojamas.

Nuo sausio vidutinės mėnesio pajamos gyventojams, neišsiverčiantiems be valstybės finansinės paramos, apskaičiuojamos jau atsižvelgiant, ar šeima augina vaikų – kuo daugiau turi, tuo pajamų kartelė leidžiama žemiau. Taip pat į bendras šeimos pajamas neįskaičiuojami ir „vaiko“ pinigai. 

Taip pat nuo sausio iš paramos prašančios šeimos pajamų eliminuotos gautos dovanos ar paveldėtos lėšos, jeigu jos neviršija 102 eurų. Sumažintu reikalavimai ir dėl turimo turto dydžio – leidžiamos dirbti žemės kiekis didinamas nuo 1 iki 3 hektarų.

Europos socialinio fondo agentūra skelbia sudariusi sutartis su šešiais mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais, kurie šiais metais tieks maisto produktus nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Pirkimo metu įsigyta šešiolika maisto produktų rūšių, dar vienos rūšies produkto – baltojo cukraus – pirkimas šiuo metu artėja prie finišo tiesiosios.

Pagal jau pasirašytas sutartis už 7,9 mln. eurų įsigyta 7,8 tūkst. tonų maisto, BNS nurodė agentūra.

„Džiaugiamės, kad maisto produktams pirkti skirtas lėšas pavyko panaudoti efektyviai ir racionaliai. Maisto produktai buvo nupirkti 7,7 mln. eurų pigiau, nei buvo numatyta. Rengdami šio pirkimo dokumentus tam skyrėme ypač didelį dėmesį – atlikome rinkos kainų tyrimą, kurio metu įvertinome visų septyniolikos maisto produktų rinkos kainas ir nustatėme maksimalų kiekvieno maisto produkto vienos tonos įkainį“, – pranešime spaudai teigia Europos socialinio fondo agentūros direktorius Povilas Česonis.

Iš viso konkurse dalyvavo 13 tiekėjų. Sutartys sudarytos su S.Krivicko įmone „Fasma“, bendrovėmis „Grūstė“, „Pontem“, „Sanitex“, „Rivona“ ir „Viržis“.

Šiais metais gyventojus pasieks kvietiniai miltai, sausi pusryčiai, avižiniai sausainiai, saldintas sutirštintas pienas, avižų košė, makaronai, grikių ir trijų grūdų kruopos, plikyti ryžiai, mėsos konservai, baltasis cukrus, rapsų aliejus, taip pat vištienos, žuvies konservai, konservuoti žirneliai ir pupelės, konservuota daržovių sriuba, kurios bus kiekviename maisto produktų dalinimo krepšelyje.

„Maisto produktų dalinimą nepasiturintiems planuojama pradėti 2017 m. vasario mėnesį, užtikrinant, kad visus tikslinės grupės atstovus tokie patys maisto produktai ir jų kiekiai pasiektų laiku“, – nurodo Europos socialinio fondo agentūra.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos.

Anksčiau produktų pirkimus pagal šią programą vykdė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, tačiau paaiškėjus, kad ji maistą skurstantiems asmenims pirko didesne nei rinkos kaina, nutarta produktų pirkimą perduoti Europos socialinio fondo agentūrai, o Rinkos reguliavimo agentūrą numatoma likviduoti.