Kaip parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis vykusi apklausa, tai, kad dabartinėje Vyriausybėje nėra nė vienos moters ministrės poste daugiau nei pusė (53 proc.) suaugusių šalies gyventojų vertino neigiamai, 20 proc. mato tai labai neigiamai, o 33 proc. - greičiau neigiamai. Apklausa taip pat rodo, kad 63 proc. moterų šį faktą vertina neigiamai ir 19 proc. teigiamai.

Anot „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, tokius visuomenės įvertinimus galima paaiškinti pastaruoju metu gaja viešąja nuomone, kad moterų valdžioje buvimas vertintinas labiau teigiamai nei neigiamai. Tad Vyriausybė, sudaryta vien iš vyrų, neatmeta tokio galimybės sociologas, galėjo tapti veiksniu, kodėl premjeras S. Skvernelis Prezidento rinkimuose atsiliko nuo Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės.

„Visumoje požiūris į tai, kad moterys turėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir valdyme pastaruoju metu yra daugiau teigiamas nei neigiamas. Lyginant pokyčius per 20 metų - jie tikrai dideli. Ypač tą paskatino Dalios Grybauskaitės valdymas, taip pat Ingridos Šimonytės dalyvavimas politikoje. (...) (Vyriausybė be moterų - ELTA) niekaip nebuvo faktas, galėjęs padėti pritraukti daugiau balsų už S. Skvernelį. Netgi kai kurie žingsniai, kurie buvo kampanijoje, tą problemą pastiprino. Į komandą įtrauktos trys gerai žinomos moterys vėliau geriausiu atveju sėdėjo kaip fonas televizijos laidose. Manau, kad tai suveikė neigiamai“, - sakė sociologas R. Mačiūnas.

Į komandą įtrauktos trys gerai žinomos moterys vėliau geriausiu atveju sėdėjo kaip fonas televizijos laidose. Manau, kad tai suveikė neigiamai.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų tik vyrišką Vyriausybę įvertino teigiamai (3 proc. labai teigiamai ir 23 proc. greičiau teigiamai). Penktadalis (21 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologas R. Mačiūnas taip pat tikina, kad tokia situacija Vyriausybėje ne tik kad galimai atėmė moteriškus balsus, tačiau kartu nepridėjo ir vyriškų. Apklausos rodo, kad 35 proc. vyrų situaciją mato teigiamai, kai tuo tarpu neigiamai - 7 proc. daugiau, 41 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad vyriškos Vyriausybės palaikymas ar nepalaikymas siejamas ir su tam tikru kandidatu. Apklausos duomenimis, 55 proc. respondentų, ketinusių balsuoti už S. Skvernelį, šį faktą įvertino teigiamai, neigiamai - 28 proc. Tuo metu 75 proc. apklaustųjų, ketinusių balsuoti už I. Šimonytę, tokią situaciją įvertino neigiamai, 12 proc. - teigiamai.

„Jei dalis rinkėjų, ypač moterų, galėjo kažkiek svarstyti rinktis S. Skvernelį ar I. Šimonytę, šitas veiksnys (Vyriausybės sudėtis - ELTA) galėjo būti ir lemiamas. Tai daugiau galėjo pridėti Šimonytei balsų nei Skverneliui“, - sakė R. Mačiūnas.

Sociologo R. Mačiūno manymu, retas klausimas visuomenėje, kuriame neigiamas vertinimas yra toks ryškus kaip šiuo atveju.

„Realiai tik ketvirtadalis priima tai kaip teigiamą dalyką, o daugiau nei pusė vertina neigiamai. Nepasakę nuomonės irgi neprisideda prie teigiamų vertinimų. Klausimas yra gana ryškiai nepalankiai vertinamas“, - sakė sociologas.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva yra vienintelė šalis visoje ES, neturinti nė vienos moters Vyriausybėje.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardužiuvienė situaciją vadina apmaudžia ir tvirtina, kad moterų atstovavimas politikoje yra ir demokratijos, visos visuomenės atstovavimo klausimas, nes moterys sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) Lietuvos gyventojų.

Premjeras S. Skvernelis yra teigęs, kad dėl tokios situacijos yra esą kaltas ne jis, o buvusių teisingumo ir švietimo ir mokslo ministrių darbu suabejojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiai Vyriausybei pradėjus darbus buvo trys moterys, dėl įvairų priežasčių ir iniciatyvų jų neliko. Noriu priminti istoriją su Milda Vainiute, tuomete teisingumo ministre - kas iniciatyvas pradėjo tokias rodyti? Noriu priminti ir tą pačią Jurgitą Petrauskienę“, - LRT Radijui yra sakęs premjeras.

Vyriausybės vadovas, paklaustas ar, jo nuomone, nėra kompetentingų moterų, galėjusių užimti atleistų ministrių vietą, tvirtino, kad prezidentei atmetus jo teiktą Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į Aplinkos ministerijos vadovus, norinčiųjų užimti tokus postus beveik nebeliko.

Nuo šiol visus 14-a ministrų postų užims tik vyrai. Situaciją paradoksalia vadinanti lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pabrėžia, kad nuolatos kartodami, kiek daug Lietuvoje esame turėję aukščiausius valstybės postus užimančių moterų, galiausiai nebeturime kuo girtis.

„Tarptautiniai indeksai, kuriais matuojama lyčių lygybės padėtis Lietuvos politikoje, iki šiol gerėjo, nors ir lėtai. Matėme augimą ir tikėjomės, kad tai tęsis. Galbūt ir visuomenė manė, kad lyčių nelygybė politikoje yra išspręsta problema, nes yra prezidentė moteris, yra buvę ir kitų aukštų valstybės pareigūnių moterų. Akivaizdu, kad lyčių lygybė politikoje dar nėra realybė, o situacija iš pakankamai neblogos į gerokai liūdnesnę gali pasikeisti beveik akimirksniu“, - tikina A. Skardžiuvienė.

Akivaizdu, kad lyčių lygybė politikoje dar nėra realybė, o situacija iš pakankamai neblogos į gerokai liūdnesnę gali pasikeisti beveik akimirksniu.

Šiuo metu Lietuva yra vienintelė šalis visoje ES, neturinti nė vienos moters Vyriausybėje. Tai Lietuvą stumia į tarptautinių indeksų ir tarptautinės statistikos pakraščius. Lygių galimybių kontrolierė situaciją vadina apmaudžia ir tvirtina, kad moterų atstovavimas politikoje yra ir demokratijos, visos visuomenės atstovavimo klausimas, nes moterys sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) Lietuvos gyventojų.

„Nenoriu pasakyti, kad moteris reikia skirti vien dėl jų lyties - tikrai ne, skirkime moteris dėl jų kompetencijos, žinių, išsilavinimo, juk tokių moterų turime daugybę“, - teigia kontrolierė.

ES vidutiniškai moterys ministrės sudaro 32 proc. vyriausybių narių. Daugiausia moterų vyriausybėje dirba Ispanijoje (65 proc.), Švedijoje (55 proc.) ir Prancūzijoje (49 proc.). Šiuo metu iš 28-ių ES šalių tik 3-ijų valstybių vyriausybėms vadovauja moterys: Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rumunijos premjerė Viorica Dancila.

Pasak jo, tokia susidariusi situacija turėtų kelti nerimą, nes, tvirtino Dalios Grybauskaitės patarėjas, nėra išnaudojamas talentingų Lietuvos moterų potencialas.

D. Špokausko teigimu, prezidentė, dalyvaudama Pasaulio ekonomikos forume Davose jau spėjo susilaukti klausimų iš tarptautinės bendruomenės lyderių apie padėtį Lietuvos Vyriausybėje.

„Kaip ir buvo prognozuota, žinoma, tokie dalykai pro akis niekam nepraslysta. Visi mato, visi klausia. Tai, ar Vyriausybėje būtų viena moteris, ar nebūtų, vis tiek, deja, mes vilktumės Europos Sąjungos sąrašo pabaigoje“, - „Žinių radijui“ kalbėjo D. Špokauskas.

Tai, ar Vyriausybėje būtų viena moteris, ar nebūtų, vis tiek, deja, mes vilktumės Europos Sąjungos sąrašo pabaigoje.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tai, jog dabartinės Vyriausybės sudėtyje moterys nedalyvauja, nėra atsitiktinumas. Pasak jo, esama situacija turėtų kelti nerimą ne tik dėl skeptiško tarptautinės bendruomenės požiūrio.

„Tai turėtų būti ir mums tam tikras signalas, kad mes neišnaudojame savo tikrai profesionalių, talentingų moterų potencialo. Tikrai nereikia būtų tikimybių teorijos ekspertu, kad pasakytume, jog dabartinės Vyriausybės sudėtis nėra atsitiktinumas. Mes tikrai turėtume atsisukti į kvalifikuotas moteris, kurios yra pasiruošusios padėti mūsų valstybei visose srityse“, - kalbėjo D. Špokauskas

„Jeigu mes turime Vyriausybę, kurioje viena arba nė vienos moters, kai mūsų visuomenę moterys sudaro 50 proc. mūsų piliečių, tai čia yra kažko daugiau“, - apibendrino D. Grybauskaitės patarėjas.

Prezidentė jau anksčiau tvirtino, kad neigiamai vertinanti tai, jog S. Skvernelio Vyriausybėje nėra ministrių moterų. Pasak jos, susidariusi situacija yra valdančiosios daugumos ir premjero atsakomybė.

Savo ruožtu kritikuojamas, kad Ministrų kabinetą sudaro vien tik vyrai, premjeras S. Skvernelis teigė, kad prezidentei į likusią laisvą aplinkos ministro vietą siūlys moters kandidatūrą.

„Dabar galiu pasakyti, kad į tą paskutinę laisvą poziciją buvo kalbama kaip su galimais kandidatais su dviem vyriškiais ir trimis moterimis. Ir mes šiandien turime realų pasirinkimą, manau, kad, prezidentei grįžus iš komandiruotės, mes susitikimo metu kalbėsime ir teiksiu kandidatūrą. Šiuo metu yra dvi kandidatės moterys. Ne visai yra iškristalizuotas pasirinkimas, bet yra svarstoma tarp dviejų kandidačių“, - „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Šiuo metu S. Skvernelio vadovaujamame Ministrų kabinete visi ministrai yra vyrai. Tokia situacija susidarė, kai švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę pakeitė Algirdas Monkevičius, o kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson - Mindaugas Kvietkauskas.