Grandiozinis projektas

Šiemet pavasarį pagaliau pajudėjo istorinio Nemuno vagos tvarkymo projekto įgyvendinimas. Apie 225 km upės atkarpoje atsiras maždaug 500 naujų ir atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, reguliuojančių upės vagą ir sudarančių tinkamesnes sąlygas laivybai.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šį projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą Nemune, nes iki šiol daug bėdų kėlė seklumos. Įrengus bunas, Nemunu laivai galės plaukti net ir sausmečiu. Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu galės plaukti ir grįžti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai.

VVKD Nemuno vagos tvarkymo projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Suaktyvėjusi krovininė laivyba visai šaliai duotų didžiulės naudos. Nuo asfalto ant vandens perkeltas krovinių gabenimas – daug pigesnis, mažiau taršus, eliminuoja eismo spūstis ir avarijas. Pavyzdžiui, šiuo metu kursuojanti barža „Tauragnas“ gali plukdyti net iki 1 tūkst. t krovinį, kuriam pervežti sausumos keliais prireiktų apie 40–50 vilkikų, jeigu tai leistų krovinio matmenys ir kita specifika.

Bendra Nemuno tvarkymo projekto vertė – 28,3 mln. eurų. Daugiau nei 23 mln. eurų iš šios sumos atkeliaus iš ES fondų. Nedaug trūko, kad šis finansavimas būtų nuplaukęs, o su juo – ir taip laukiamas projekto įgyvendinimas, turintis suteikti didelį postūmį šalies ekonomikai.

Ne žlugdė, o greitino?

Nemuno bunų projektą lydėjo pranešimai apie, pagrindinio jo kritiko manymu, įvairius pažeidimus ir negeroves. Su šiais pranešimais susijęs Nerijus Baltrukonis, prisistatantis, kad veikia Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos vardu. Yra jos valdybos pirmininkas.

Ši asociacija vienija, kaip nurodoma jos tinklalapyje, vos penkias bendroves, kurių viena, anot rekvizitai.lt, jau seniai bankrutavusi, tačiau nuoroda veda į apartamentų nuomos paslaugas. Dar kitai asociacijos narei – bendrovei „Progressus Group“, kadaise laimėjusiai vieną smulkų bunų statymo konkursą, jis pats vadovauja.

Tiesa, kiek kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo skaičiaus šios asociacijos narių. „Kauno diena“ gavo bendrovės „Hidrum“ raštus, kad jie yra išstoję iš šios asociacijos.

Nors iš asociacijos veiklos esame išstoję dėl visiškai nesutampančio požiūrio į veiklą ir jų vykdomų kenkėjiškų veiksmų, bei visuomenės dezinformavimo, tačiau mūsų įmonės prašymai dėl įmonės vardo pašalinimo iš asociacijos internetinio puslapio ignoruojami jau kelinti metai“, – teigė „Hidrum“ atstovai.

Atstovaudamas asociacijai, N.Baltrukonis dalyvauja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikloje.

N.Baltrukonis neslepia, kad daug dėmesio ir laiko skyrė grandioziniam VVKD projektui. Kritikuodamas jį numynė daug slenksčių, ne kartą kreipėsi „į įvairias institucijas“. Šiemet kovą vz.lt publikuotame N.Baltrukonio pasisakyme jis tvirtino, kad esą siekė „sustabdyti pinigų įsisavinimą ir pagreitinti projekto vykdymą“.

Kieno parašai?

N.Baltrukonio ir VVKD keliai buvo susikirtę dar prieš dešimtmetį, kai „Progressus Group“ laimėjo nedidelės atkarpos Nemuno vagos tvarkymo konkursą.

„Tai buvo bandomasis bunų pastatymo konkursas. Pagal dokumentaciją, kokią turime, matyti, kad projektas buvo baigtas, „Progressus Group“ darbai buvo priimti, bet turime pastabų bendrovei dėl jos garantinių įsipareigojimų vykdymo“, – sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Garantiniai darbai turėjo būti atliekami nemokamai penkerius metus nuo projekto baigimo. Pernai, baigiantis šiam laikotarpiui, direkcija „Progressus Group“ surašė reikalavimus sutvarkyti „buną ar kelias, kurios neatlaikė garantinio laikotarpio“.

Bendrovė, anot V.Vinokurovo, „be abejo, praignoravo, ir nieko neatliko“. Sprendžiant, ką daryti, buvo pradėtos nagrinėti sutartys ir kiti „Progressus Group“ pateikti dokumentai.

VVKD generalinis direktorius V.Vinokurovas patvirtino apie bendrovės direkcijai prieš dešimtmetį pateiktus galimai padirbtus draudimo dokumentus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pagal konkurso sąlygas, bendrovė turėjo apsidrausti, direkcijai buvo pateikti įsipareigojimų vykdymo garantai. Tačiau paaiškėjo, kad jie  niekiniai.

„Turime draudimo bendrovės patvirtinimą, eksperto išvadas, kad direkcijai pateikti draudimo dokumentai buvo suklastoti. „Ergo“ atsakė, kad tokių polisų niekada nebuvo išdavę. Direkcijai teko kreiptis į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – „Kauno dienai“ sakė V.Vinokurovas ir pridūrė, kad galimai klastota tikriausiai tikintis, jog draudimo neprireiks ir klastojimo faktas neišaiškės. „Kauno dienos“ žiniomis, dokumentus su galimai netikrais parašais direkcijai tuomet pateikė N.Baltrukonis.

„Viskas turėtų būti atliekama pagal sutartį, bet „Progressus Group“ nesilaiko garantinio laikotarpio įsipareigojimų“, – neslėpė VVKD vadovas.

V.Vinokurovas užsiminė ir apie kitus su šia bendrove susijusius dalykus, sudominusius teisėsaugą. „Finansinių nusikaltimų tarnyba buvo paėmusi visą projekto dokumentaciją. Tai buvo dar viena priežastis atidžiau pažvelgti į visus „Progressus Group“ direkcijai pateiktus dokumentus“, – sakė direkcijos vadovas.

Nuplaukė 5 mln. eurų

„Mūsų konkursuose jie daugiau nedalyvavo. Su tokia reputacija ir tokiais dalykais jiems nepavyktų, bet rodė labai didelį susidomėjimą didžiuoju mūsų projektu“, – prie Nemuno vagos tvarkymo projekto grįžo V.Vinokurovas.

Anot jo, N.Baltrukonis dėl šio projekto net buvo atvykęs į direkciją. „Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto. Vartojo tokį terminą, kad turėsime jį nušauti, bet neleis mums vykdyti projekto be jo, – tvirtino direkcijos generalinis direktorius ir pridūrė, kad N.Baltrukonis dalį savo pažadų sąžiningai vykdė. – Kenkia kiekviename etape. Suklaidino ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą.“

VVKD atstovas minėjo, kad, be viso kito, N.Baltrukonis skleidė neteisingą informaciją dėl projektui įgyvendinti naudojamų medžiagų, galbūt su viltimi, kad medžiagas projektui galėtų teikti jo atstovaujama bendrovė.

Pernai kalbėdamas su „Kauno diena“ N.Baltrukonis savo veiksmuose neįžvelgė bandymų sužlugdyti VVKD projektą, teigė tik ginantis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus.

„Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai pozicija, kurią kažkas turi ginti“, – pareiškė N.Baltrukonis.

V.Vinokurovo nuomone, N.Baltrukonis pats norėjo dalyvauti ir šiame projekte, bet neturėjo galimybių įvykdyti visą projektą, todėl ir reikalavo suskaidyti dalimis.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą iš jau minėtos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, buvo sustabdžiusi VVKD paskelbtą pirkimą.

5 mln. eurų – maždaug tiek prarasta ES lėšų dėl neaiškių veikėjų bandymų stabdyti konkursą ir vėluojant pasirašyti sutartį.

Projekto įgyvendinimas buvo pakibęs ant plauko. Jis nežlugo, tačiau, vėluojant pasirašyti sutartį dėl įgyvendinimo, buvo apkarpyta iš ES fondų skirta suma. Vietoj 28 mln. gauta 23 mln. eurų. O galėjo nuplaukti ir visas finansavimas, o projektas būtų buvęs atidėtas neribotam laikui, teigė V.Vinokurovas. Nuplaukę 5 mln. eurų paramos bus padengti iš VVKD biudžeto, t.y. kainuos visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Turi viziją

N.Baltrukonis viešai tikino turintis viziją, kaip geriausiai būtų galima panaudoti tuos 28 mln. eurų. Pinigų esą prireiktų panašiai tiek pat, kiek planuoja ir VVKD, bet rezultatas žadamas geresnis. Svarbiausia to sąlyga – išskaidyti projektą į šimtus dalių.

„Siūlėme ir tebesiūlome, kad kiekvieną iš anksto supiltą žemsiurbėmis dambą darytų mažos įmonėlės, įsikūrusios savo seniūnijos ribose. Dambų yra 500. Vadinasi, atlikus iki 500 apklausų (kurios trunka savaitę) ir įkalus du kuolus žyminčius dambos pradžią ir pabaigą, dviejų žmonių įmonė gali atlikti šį darbą. Tai būtų labai didelė paspirtis regionų smulkiajam verslui pandemijos metu“, – vz.lt dėstė N.Baltrukonis, dambas matantis kaip pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių krante, tęsiniais, prie bunų, anot jo, galėtų švartuotis maži laivai, ir tokia galimybė, anot jo, būtų smulkios laivybos skatinimas. Kritikos negailėjo ir projekte numatomoms statybinėms medžiagoms, tikėtina su pretenzija padidinti savo verslo užsakymų apimtis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

VVKD tokius siūlymus ir projekto kritiką vadina piktybiniu bandymu klaidinti institucijas ir visuomenę. Panašu, kad N.Baltrukonio oficialiai deklaruojamas siekis skatinti smulkiąją laivybą ir smulkųjį verslą, neatsižvelgiant į projekto specifiką ir reikšmę, vis dėlto veda asmeninės naudos link.

Beje, prieš ketverius metus jis, kaip Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, kalbėdamas su „Kauno diena“, irgi piktinosi dėl VVKD, tačiau dėl visiškai priešingų dalykų nei dabar. Tąkart konkursai jam atrodė per smulkūs, direkciją kaltino taip žlugdančią viešuosius konkursus.

N.Baltrukonis tada teigė, kad jis ir asociacijos nariai suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie neva skaidyti tik tam, kaip įvardijo, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. Tada reikalavęs stambinti projekto dalis, kurioms skelbiami atskiri konkursai, dabar reikalauja projektą skaldyti.

Byla teisme ir tyrimas

„Ergo Lietuva“, kai susisiekėme su jos atstovais, nebuvo linkusi atskleisti situacijos dėl galimai padirbtų bendrovės polisų detalių. Bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė pateikė tokią bendrovės poziciją: „Mūsų žiniomis, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl susilaikome nuo platesnio komentaro.“

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja „Progressus Group“. Tiriama, ar 2010 m. VVKD galėjo būti pateikti „galimai suklastoti dokumentai siekiant išvengti prievolės mokėti už draudimo įmonės paslaugas – draudimo liudijimus“. „Šiuo metu įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Plačiau komentuoti situacijos negalime, kad tai nepakenktų neseniai pradėtam ikiteisminiam tyrimui“, – komentavo G.Petkuvienė.

Šis Kauno policijos tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, už ką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, – dar tik pradėtas, tačiau kito tyrimo, vykdyto FNTT, medžiaga jau seniai perduota teismui.

FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarnyba buvo pradėjusi tyrimą, susijusį su „Progressu Group“. Tyrimas baigtas, byla, kurioje trys įtariamieji, 2018 m. perduota Kauno apygardos teismui.

Anot šio teismo pirmininko padėjėjos Mildos Bučnytės, kaltinamieji – tai buhalterė A.V., direktorė A. A. ir direktorės pavaduotojas N.B. „Byloje kitą posėdį bus užduodami klausimai ekspertei“, – teigė M.Bučnytė.

N.Baltrukonis šioje byloje kaltinamas, kad jis, būdamas bendrovės direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bendrovės banko sąskaitose, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą – beveik 87 tūkst. eurų. Šias lėšas jis  pasisavino veikdamas grupėje kartu su bendrovės vyr. buhaltere A.V.,  taip pat kaltinamas ir tuo, kad panaudojo netikrą dokumentą.

Kaltinimuose taip pat nurodoma, kad apgaulingai tvarkyta bendrovės apskaita, kad N.Baltrukoniui neteisėtai apskaityta didesnė nei 200 tūkst. eurų bendrovės skola (neturint apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2010 m. spalio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto.

Susisiekti nepavyko

„Progressus Group“ tinklalapyje prie N.Baltrukonio pavardės nurodytu telefono numeriu, kokį jo kaip kontaktinį numerį padiktavo ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, niekas neatsiliepė, nors skambinome ne kartą. Atsakymo negavome ir į e.laišką.

Bendrovės tinklalapyje iki šiol nurodoma, kad bendrovei vadovauja Asta Aksomaitienė, nors oficialiai bendrovės direktoriumi jau senokai yra  N.Baltrukonis.

Susisiekus su A.Aksomaitiene ir prisistačius, kad skambiname dėl „Progressus Group“ pateiktų galimai suklastotų dokumentų, ji nusistebėjo, kuo čia dėta. Patikino, kad šioje bendrovėje apskritai nebedirba. Su „Progressus Group“ neturi nieko bendro? „Akcijų gal kokius 5 proc. ar kiek“, – sakė moteris.

Ji tvirtino nepamenanti, ar 2010 ir 2012 m. buvo „Progressus Group“ vadove, tačiau pamena, kad iš teisėsaugos nesulaukusi jokių klausimų ir nieko nežino apie jokius tyrimus.

Skirtingos pozicijos

Apie laivybą Nemunu kalbama ne vieną dešimtmetį. Iki vizijos Nemuną vadinti tarptautiniu vandens keliu nepakanka vien kasmet  farvaterį pravalyti, nes po metų šių darbų žymės beveik nelieka.

VVKD vykdo projektą, kuriuo Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių, Kuršių marių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

"Valstybei tai istorinis projektas. 30–40 metų nieko nebuvo daryta, kad būtų pagerintos sąlygos laivybai Nemunu. Šis ES finansuojamas projektas yra proveržis tvarkant tarptautinį mūsų vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos", – pabrėžė VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Projektu siekiama vidaus vandens kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į ES investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Direktorius neslepia, kad projekto sklandžiam vykdymui ėmė trukdyti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotas asmuo Nerijus Baltrukonis.

VVKD dėl šio bendrovės "Progressus group" vadovo N.Baltrukonio galimai padarytų nusikalstamų veikų – turto prievartavimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prokuratūrą ir policiją. STT atsisakė pradėti tyrimą.

Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų.

Pats N.Baltrukonis nepripažįsta jam metamų kaltinimų ir tikina ginantis Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus. "Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai  pozicija, kurią kažkas turi ginti", – pareiškė N.Baltrukonis.

VVKD ir Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nesutarimų esmė – konkursas projektavimo darbams pirkti. VVKD pirkimą planuoja visos apimties, neskaidant jo dalimis. N.Baltrukonis siekia, kad konkursas būtų išskaidytas ir jame galėtų dalyvauti nedidelės bendrovės. Nors dar prieš keletą metų pats viešai kritikavo ir piktinosi, kad direkcija skaido konkursus į smulkius.

Psichologinis spaudimas?

ES finansuojamą projektą proveržiu tvarkant tarptautinį vandens kelią vadinanti VVKD nurodo, kad pirkimo objektas – bunų projektavimas ir statyba. Pirkimas nebuvo skaidomas į atskiras pirkimo dalis dėl sudėtingų projektavimo ir darbų kompleksinių sprendinių įgyvendinimo. Turi būti rekonstruota ar pastatyta naujų ne mažiau kaip 500 bunų, kurios padės užtikrinti nustatytus E41 kelio matmenis.

Direkcija taip pat nurodo, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, kurio pagrindu direkcija vykdo pirkimą, numato teisę, bet ne pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalis.

"Jis aiškina, kad jei neskaidysime, projektas iš viso nebus padarytas, kad direkcija vėluoja, nespėja, nors viskas puikiai vyksta pagal grafiką. Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų. Tiesiog piktybinis kenkimas", – N.Baltrukonio atstovavimą apibūdina VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Dar metų pradžioje VVKD vyko susitikimas dėl šio projekto. Po per jį pasakytų N.Baltrukonio pareiškimų ir kilo mintis kreiptis į teisėtvarkos tarnybas. "Darbuotojams buvo grasinta, kad turėsime jį nušauti, bet jis neleis mums vykdyti šio projekto be jo. Jis tiesiogiai nesako, kad jei tokių galimybių neturės pats, bet sako, kad jei pirkimas nebus suskaidytas į dalis, kad galėtų dalyvauti smulkios įmonės. Suprantame, kad jo įkurta asociacija iš kelių neveikiančių įmonių gali būti jo tiesioginis interesas", – pastebėjo V.Vinokurovas.

Direktorius priminė, kad VVKD vykdoma veikla yra ypač svarbi – direkcija patenka į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Galimas kenkimas

Kol kas jokios juridinės žalos nepadaryta, tačiau VVKD vadovas neslepia nuogąstavimų, kad jei N.Baltrukonis realizuotų savo grasinimus, valstybė patirtų nuostolių.

"Net ir esant šiai situacijai, dėl koronaviruso jis jau parašė skundą, kad stabdytume projektą, nes esą nebus kam dirbti. Griebiasi už menkiausios galimybės pakenkti, trukdyti, liaudiškai sakant, subalamutinti ministerijos atstovus. Jei pakenktų ir sustabdytų, tuomet praleistume terminus, o taip būtų padaryta neatitaisoma žala", – įsitikinęs V.Vinokurovas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos įgalioto N.Baltrukonio abejotinus veiksmus VVKD atstovai pastebėjo ir anksčiau. "Jis buvo įsiprašęs į susitikimą ministerijoje ir teikė melagingus faktus. Gerai, kad buvo bendras susitikimas, aš iš karto paneigiau juos visus ir atskleidžiau jo tiesioginį interesą. Ministerija suprato ir palaiko direkcijos poziciją, bet tuo viskas nesibaigė", – pasakojo V.Vinokurovas.

Pasak direktoriaus, VVKD ir N.Baltrukonio keliai jau ir anksčiau buvo susikirtę, kai prieš penkerius metus jis dalyvavo panašiame projekte mažojoje Nemuno dalyje ir greičiausiai nori dalyvauti didžiojo projekto kažkurioje dalyje.

"Jo įmonė maža. Lyg statybinėmis medžiagomis prekiauja. Norėjo ant bunų tas trinkeles kloti, dėl to bandė pritaikyti, siūlė rengti plenerus, daryti susibūrimo vietas, bet ant hidrostatinio negali būti jokių plenerų ir žmonių susibūrimo vietų. Jam buvo svarbu parduoti savo įmonės teikiamas medžiagas", – pastebėjimais dalijosi VVKD vadovas.

V.Vinokurovas tokius N.Baltrukonio veiksmus vertina itin kritiškai. "Laikai pasikeitė, bet atsiranda tokių veikėjų, kurie vis dar bando pelnytis valstybės sąskaita. Daro spaudimą direkcijai. Kaip jis grasino, taip ir trukdo. Reikia įrodinėti, kad viskas yra gerai, kad neišgalvota. Tai labai akivaizdu, įžūlu. Matyt, žmogus, praradęs kitas galimybes pasipelnyti, mato paskutinį šansą ir dėl to nesibodi jokių priemonių", – tęsė V.Vinokurovas.

Neigia interesus

VVKD nurodo ir dar vieną aplinkybę, verčiančią abejoti N.Baltrukonio geranorišku atstovavimu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jis prisistato esantis Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos pirmininku.

"Direkcijos žiniomis, Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija yra sudaryta iš kelių asmenų, kurių visų tikslas – N.Baltrukonio verslo interesų tenkinimas", – prielaidomis dalijosi VVKD direktorius V.Vinokurovas apie galimus N.Baltrukonio, kaip UAB "Progressus group" savininko, interesus.

Rekvizitai.lt nurodo, kad įmonei "Progressus group" vadovauja Asta Aksomaitienė, yra penki darbuotojai, kuriems mokamas vidutinis 170 eurų atlyginimas.

Direkcijos žiniomis, N.Baltrukonio valdoma "Progressus group" yra statybinėmis medžiagomis, tarp jų pagamintomis iš akmens, prekiaujanti bendrovė. Valstybinės įmonės atstovams kyla įtarimų, kad N.Baltrukonis siekia, jog būtent jo valdomai bendrovei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime ir gauti iš to piniginės naudos.

VVKD užkliūva ir dar viena detalė. Smulkiojo ir vidutinio verslo interesams gali atstovauti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus. Direkcijos duomenimis, N.Baltrukoniui yra pareikšti įtarimai ir jis kaltinamas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

"Pagal ankstesnį projektą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jam pareiškė įtarimus ir byla dėl sukčiavimo yra teisme. Labai keista, kaip taryba galėjo jį įgalioti", – svarstė VVKD vadovas.

"Kauno diena" su N.Baltrukoniu susisiekė telefonu. Įtarimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo verslininkas kategoriškai neigia. "Pirmą kartą girdžiu. Jokiu sukčiavimu aš nesu kaltinamas, jokie įtarimai man nėra pareikšti, apie jokį sukčiavimą nėra kalbos", – pareiškė bendrovės "Progressus group" vadovas N.Baltrukonis.

Galimus interesus savo bendrovės naudai N.Baltrukonis sklaido abejonėmis, ar bendrovė "Progressus group" dalyvaus Nemuno modernizavimo darbų pirkimo konkurse. "Manau, kad ne. Greičiausiai ne, – pareiškė N.Baltrukonis, tačiau, kuo verčiasi jo įmonė, neatskleidė. – Esu privatus asmuo ir, jums leidus, neatsakysiu, kuo verčiasi įmonė. Veikla labai plati, ir nenoriu plėstis. Mes kalbame apie tai, kas svarbu Lietuvai ir žmonėms."

Gina smulkiuosius?

Savo poziciją dėl VVKD vykdomo vandens kelio Nemunu projekto N.Baltrukonis išsakė ir "Kauno dienai". Jis patvirtino poziciją dėl pirkimo konkurso išskaidymo mažesnėmis dalimis, teigė esąs prieš, kad konkursas būtų vykdomas visa apimtimi, kaip numato VVKD. Pasak N.Baltrukonio, objektas yra neypatingas ir susideda iš atskirų mažų elementų, todėl tokių objektų gali imtis įmonės, kurių darbuotojų skaičius prasideda nuo dviejų žmonių, o apyvarta – nuo 50 tūkst. eurų per metus.

Įdomu tai, kad 2017 m. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas apie VVKD skelbiamus konkursus buvo visai kitos nuomonės. Tada jis ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos nariai tikino esantys suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie skaidomi, kad tik neatsirastų kitų dalyvių, tiksliau, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. "Tokiu būdu direkcija motyvuoja, kad esą nėra pasiūlos tam darbui atlikti, tuomet prašo iš ministerijos pinigų ir tuos darbus atlieka patys. Už mokesčių mokėtojų lėšas perkama technika ir po to konkuruojama su tais pačiais mokesčių mokėtojais", – situaciją 2017 m. "Kauno dienai" piešė N.Baltrukonis. Tada jis aiškino, kad upių valymo darbams visiems metams turėtų būti skelbiamas vienas konkursas, vėliau patikslinant vietas."

Kad būtų pagerintos laivybos sąlygos Nemune, žadama investuoti apie 28 mln. eurų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šios dienos poziciją dėl konkurso išskaidymo ir šios pozicijos gynybos galimą paryškinimą grasinimais N.Baltrukonis kategoriškai neigia. "Pirmą kartą išvis girdžiu. Visiška nesąmonė. Kokių aš turiu galių tokį projektą sužlugdyti? Jūs įsivaizduojate, ko klausiate? – klausimais puolė verslininkas. – Čia absoliuti nesąmonė. Tokio dalyko dar negirdėjau."

"Kas aš toks, kad galėčiau vertinti, ir kas aš toks, kad galėčiau sužlugdyti? Jūs ką, juokaujate? Čia pilietinė visuomeninė pozicija, kuri sako, kad mes išrinkome valdžią, kuri pirmiausia turi tarnauti tūkstančiams Lietuvos įmonių interesams", – tęsė N.Baltrukonis.

Apie Nemuno modernizavimo projektą

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Prognozuojama, kad jau iškart, įgyvendinus projektą, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaičiuojant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Paleidus laivybą, krovinių skaičius vandens keliu neribojamas, upės pralaidumas yra milžiniškas. Viena barža pergabena 45 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t.y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos – dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Bunų statymas, t.y. iš žvirgždo, skaldos sukurtas liežuvis, įsikišimas giliai į Nemuno vagą, šiek tiek apribotų vandens tekėjimą upės šonuose ir kreiptų į centrą. Tokiu atveju nešmenys gula tarp tų įsikišimų, o pagrindinė srovė išvalo dugną.

Pastačius naujas bunas nereikėtų kasmet desperatiškai bandyti nešmenis pašalinti, o Nemunas pats farvateriu tuos nešmenis išneštų į Kuršių marias, taip būtų sukurta upės vaga, kuri pati tvarkosi. Mažiau valstybės lėšų būtų naudojama kasmečiams tvarkymams.

"Projekto nauda – kosminė. Upė – fantastiška. Buvo atvykę užsienio ekspertai, apžiūrėjo. Nemunas – įspūdinga upė, labai tinkama laivybai, ir tai nėra tik mūsų nuomonė. Tai tarptautinių ekspertų oficiali nuomonė, todėl ES ir skyrė lėšų", – teigė VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Komentaras

Jovita Petkuvienė

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja

Esame gavę skundą iš Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. Šį pirkimą stebėjome ilgesnį laiką.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) 2020 m. vasario 11 d. paskelbė pirmą pirkimą Projektavimo ir statybos darbams keliui E 41 modernizuoti. Buvo gautos dvi pretenzijos iš tiekėjų, kurios iš dalies buvo patenkintos ir pirkimas nutrauktas. 2020 m. kovo 2 d. direkcija paskelbė naują pirkimą su patikslintomis pirkimo sąlygomis. Dėl šio pirkimo irgi buvo pateiktos pretenzijos. 2020 m. balandžio 6 d. buvo pasiūlymų pateikimo terminas. Gautas vienas pasiūlymas, kuris atmestas dėl per didelės pasiūlytos kainos.

Pretenzijomis, kurios pateiktos pirkimų vykdymo metu, buvo skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir vertinimo kriterijai, bet nebuvo skundžiamas pirkimo neskaidymas į dalis. Šis klausimas buvo pateiktas tik VPT. Taip pat tiekėjai nesinaudojo galimybe skųsti teismui, jų vertinimu, ribojančias pirkimo sąlygas.

Viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuoja du įstatymai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir vadinamasis pirkimų komunaliniam sektoriui įstatymas. VVKD pirkimas buvo vykdomas pagal vadinamąjį komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą. Jame nėra įtvirtinta prievolė skaidyti pirkimus į dalis, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Tiek, kiek preliminariai peržiūrėjome pirkimo dokumentus, fiksuoti įstatymo pažeidimo negalėjome, todėl priėmėme sprendimą vykdyti tolesnę stebėseną iki pasiūlymų pateikimo.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą informavome, kad atliksime stebėseną iki pasiūlymų pateikimo. Prie pirkimo buvo prisijungę 23 dalyviai, tad reikėjo sulaukti, kiek iš jų pateiks pasiūlymus. Įvykusios pirkimo procedūros ir pateiktas tik vienas pasiūlymas pagrindžia prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimo neskaidymas lėmė konkurencijos apribojimą.

Reikalaus padengti nuostolius?

Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos vadovas Nerijus Baltrukonis neslepia, kad asociacijos nariai spaudžia kreiptis į teismą ir bendrai reikalauti, kad VVKD, tiksliau, ją valdanti Susisiekimo ministerija, padengtų bendrovių nuostolius, kilusius dėl VVKD naudojamos taktikos.

"Kol kas dar neteikėme prašymo kompensuoti. Iš dalies ir gėda dėl to kreiptis į teismą, nes taip išeina, kad eitume prieš savo valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad gera valia pavyks viską išspręsti", – sakė N.Baltrukonis.

Jis ir asociacijos nariai suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie skaidomi, kad tik  neatsirastų kitų dalyvių, o tiksliau, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose.

Viešųjų pirkimų įstatymas tai leidžia daryti, bet pagal savo esmę taip ribojama konkurencija. Specialiai einama iš kito galo. Eilinė lesykla padaryta, ir viskas.

"Tokiu būdu direkcija motyvuoja, kad esą nėra pasiūlos tam darbui atlikti, tuomet prašo iš ministerijos pinigų ir tuos darbus atlieka patys. Už mokesčių mokėtojų lėšas perkama technika ir po to konkuruojama su tais pačiais mokesčių mokėtojais", – situaciją piešė N.Baltrukonis.

Jo manymu, upių valymo darbams  visiems metams turėtų būti skelbiamas vienas konkursas, vėliau patikslinant vietas.

"Juk negali imti pastato ir kiekvienam kabinetui atskirai skelbti valymo darbų konkursus. Akivaizdu, kad nė viena įmonė nesiimtų tokio siūlymo. Viešųjų pirkimų įstatymas tai leidžia daryti, bet pagal savo esmę taip ribojama konkurencija. Specialiai einama iš kito galo. Eilinė lesykla padaryta, ir viskas", – aiškino asociacijos vadovas.

Įžvelgia neekonomiškumą

Pasak N.Baltrukonio, jeigu direkcijos atliekami darbai būtų ekonomiškai pagrįsti – galbūt ir būtų galima viską palikti taip, kaip yra.

"Pasaulyje nebelikę tokios sampratos kaip valstybės įmonė. Ji gauna iš mokesčių mokėtojų pinigus ir po to bando visiems mums įrodyti, kad tuos pinigus ji racionaliai naudoja. Valdo turto už milijonus eurų, o gaunamas pelnas geriausiu atveju – labai varganas arba jo visai nebūna", – pastebėjo pašnekovas.

Po kreipimosi į Konkurencijos tarybą ir šios reakcijos, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovus apėmė dvejopi jausmai.

Jis sakė įtariantis, kad direkcija turi labai galingus užtarėjus. "Konkurencijos taryba sugeba "Maximai" baudą išrašyti, bet direkcija lieka sausa", – stebėjosi N.Baltrukonis.

"Šiuo atveju labai kultūringai apipavidalintame Konkurencijos tarybos rašte buvo aiškiai nurodyti punktai, kurių pažeidimų požymiai – akivaizdūs. Pagal šiuos punktus Konkurencijos taryba turėjo imtis veiksmų, o jie Konkurencijos įstatyme labai konkrečiai aprašomi. Deja, taryba tiesiog paėmė ir pasakė, kad direkcija arba ministerija pačios tą reikalą išspręstų", – suglumo N.Baltrukonis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik pateikė siūlymus

Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Račickaitė patvirtino, kad taryba buvo gavusi skundą, susijusį su VVKD.

"2016 m. į Konkurencijos tarybą kreipėsi Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija, kuri nurodė, kad VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vykdydama valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, eksploataciją ir priežiūrą, be konkurso gauna finansavimą iš valstybės biudžeto, visus darbus vykdo naudodama įrangą, įsigytą iš valstybės biudžeto lėšų, ir tik retais atvejais skelbia viešuosius konkursus darbams pirkti. Remiantis asociacijos pateikta informacija, bent dalį direkcijos vykdomų darbų rinkoje gali atlikti kiti rinkos dalyviai, tad, asociacijos nuomone, visi valstybės lėšomis finansuojami darbai, kuriuos galima laisvai pirkti rinkoje, turėtų būti perkami viešojo pirkimo būdu", – aiškino I.Račickaitė.

Konkurencijos taryba situaciją išnagrinėjo ir raštu kreipėsi į direkciją, tiesiog išvardydama jos pareigas. Priminta, kad direkcija turėtų užtikrinti rinkos dalyviams teisę varžytis konkursuose. Taip pat turi būti užtikrinamas efektyvus valstybės lėšų panaudojimas, o ūkio subjektų iniciatyva ir sąžiningos konkurencijos laisvė nebūtų nepagrįstai ribojama.

Konkurencijos taryba, anot I.Račickaitės, pasiūlė Susisiekimo ministerijai įvertinti, ar direkcijai teikiamas finansavimas iš valstybės lėšų ir valstybės turto perdavimas nepažeidžia ES valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų.

"Apie priimtus sprendimus ir atliktus įvertinimus direkcijos buvo paprašyta informuoti Konkurencijos tarybą. Atsakymo iš direkcijos Konkurencijos taryba dar nėra gavusi", – prieš keletą savaičių teigė I.Račickaitė.

Įsitikinę, kad nepažeidžia

VVKD ir Susisiekimo ministerijos atstovai "Kauno dienai" tikino, kad atsakė į abu gautus Konkurencijos tarybos raštus, pateikė prašomus dokumentus.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Dirsienė tikino, kad VVKD vykdoma veikla esą nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų ir valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų.

"Direkciją teikti viešąsias paslaugas – valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius įgaliojo Vyriausybė. Šio įgaliojimo įgyvendinimas nėra ekonominio pobūdžio veikla, todėl konkrečiu atveju valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti taikomos. Daliai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros ir tvarkymo paslaugų įsigyti tais atvejais, kai direkcija nėra pajėgi pati atlikti darbus ar yra žinoma, kad kitas ūkio subjektas šias paslaugas atliks pigiau, yra skelbiami viešieji konkursai", – aiškino R.Dirsienė.

Išgirdę tokius ministerijos atstovės argumentus, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovai neslėpė nuostabos. "Pirmiausia – konkursai rengiami taip, kad privačioms bendrovėms neapsimokėtų jose dalyvauti. Antra, atrodytų elementari logika – kainą galima sumažinti tik paskelbus konkursą. Šokiruoja ministerijos atstovės pareiškimas, kad konkursas skelbiamas tik tuomet, jeigu žinoma, kad kažkas pasiūlys mažesnę kainą. Tai jau dvelkia absurdu arba nešvariais susitarimais", – piktinosi asociacijos nariai.

Paprašyta pakomentuoti direkcijos skelbiamų viešųjų konkursų dažnį, ji miglotai bandė aiškinti, kad tokius konkursus direkcija įgaliota skelbti tik tuomet, kai yra ekonomiškai naudingiau pasitelkti verslo įmones.

Anot jos, direkcija vykdo darbus, finansuojamus valstybės biudžeto programos "Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas" lėšomis, tad "siekdama įgyvendinti programoje numatytus uždavinius, direkcija daugumą valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros darbų atlieka savo jėgomis, naudodama turimus finansinius ir gamybinius išteklius".

Evaldo Virkečio nuotr.

Kreipėsi devynios įmonės

VVKD Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas suskaičiavo, kad 2015–2017 m. VVKD sulaukė pasiūlymų iš devynių skirtingų įmonių.

Pernai, anot jo, VVKD skelbė penkis viešuosius pirkimus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valymo, eksploatacijos ir priežiūros.

Trimis atvejais (Uostadvario vidaus vandenų uosto akvatorijos valymo, Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbų ir seklumų šalinimo ties Lankupių šliuzu, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Neries upėje, Vilniaus miesto ribose, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo) buvo sudarytos sutartys. Konkursuose dalyvavo po 3–4 tiekėjus.

2017 m. yra paskelbti ir vyksta pirkimai dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų eksploatacijos ir priežiūros: valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Neries upėje, Vilniaus miesto ribose (pasiūlymus pateikę du tiekėjai) ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upėje ruože Druskininkai–Liškiava (pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas).

Direkcija 2017 m. viešųjų pirkimų plane dar yra numačiusi valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros paslaugų bei seklumų ir povandeninių kliūčių bei augmenijos šalinimo darbų pirkimus.