-
GMP tarnybos vadovas: tai viena didžiausių avarijų Kaune 5
Šešiolika sužeistųjų
Raudondvario plente ankstų trečiadienio rytą susidūrus žmonių pilnam mikroautobusui ir sunkvežimiui, Kauno policijos pateiktais patikslintais pirminiais duomenimis, nukentėjo net šešiolika žmonių.
Tarp jų – šią avariją galimai sukėlęs sunkvežimio vairuotojas ir penkiolika keleivinio mikroautobuso keleivių. Pastarųjų amžius – nuo 45 iki 70 metų.
Į pagalbą nukentėjusiesiems išsiųsta trylika greitosios medicinos pagalbos brigadų ir masinių nelaimių valdymo logistikos automobilis. Įrangos ir priemonių jame pakaktų padėti 50-iai asmenų. Šis automobilis pasitelkiamas, kai per įvykį nukenčia daugiau kaip dešimt žmonių.
Išskirtinis įvykis
Rugsėjo 6-osios ryto avarija neabejotinai išskiria sužalotų asmenų gausa. N. Mikelionis atkreipė dėmesį, kad aplinkybės teikti pagalbai susiklostė gana palankiai.
„Buvo labai ankstyvas rytas. Gatvėse nebuvo didelių spūsčių. Tai leido pagalbą suteikti labai operatyviai. Į įvykio vietą atvykome labai greitai. O šiaip tai kiekvienas įvykis iš dalies yra išskirtinis, kiekvienas turi savų niuansų“, – komentavo GMP tarnybos vadovas.
Nerijus Mikelionis (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
Kauno policiją žinia apie nelaimę pasiekė 5.44 val.
Atskirti ir informuoti
Masinės nelaimės suvaldymo iš medicininės pusės specifika – panaši kaip ir žvelgiant iš kitų specialiųjų tarnybų pusės.
„Tikslas – kaip įmanoma greičiau identifikuoti pacientus, kuriems reikia pačios skubiausios pagalbos. Informuoti gydymo įstaigas, kiek ir kokios būklės, su kokiomis traumomis pacientai atvežami. Suteikus pirmąją pagalbą pacientus kuo greičiau pristatyti į atitinkamo lygio stacionarinę gydymo įstaigą. Visa tai ir buvo padaryta“, – vardijo N. Mikelionis.
Šiaip tai kiekvienas įvykis iš dalies yra išskirtinis, kiekvienas turi savų niuansų.
Didžioji dalis sužeistųjų nuvežti į Kauno klinikas, dar keturi pristatyti į Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (traumatologijos punktą), esantį miesto centre.
Masinių nelaimių atveju yra labai svarbios visos pagalbos grandys. Pradedant GMP tarnybos pamainos vyresniuoju gydytoju, pajėgas valdančiu, skambučius priimančiu dispečeriu, pirmąja brigada, atvykusia į įvykio vietą, kaip greitai ir tiksliai ji įvertins situaciją, kiek paprašys paramos, tolimesnio vadovavimo struktūra, kuo tikslesniu ir operatyvesniu vaidmenų paskirstymu atvykstančioms brigadoms ir t.t.
Feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.
Palapinės neprireikė
Aplinkybės lėmė, kad pagalba daugiausiai buvo teikiama GMP automobiliuose.
„Masinių nelaimių palapinės nebuvome išskleidę. Pagalba teikiama priklausomai nuo paciento būklės. Pirmiausia atrenkami pacientai, kuriems reikalinga skubiausia pagalba. Tai – vadinamieji raudoni pacientai, kuriems greitai nesuteikus pagalbos gali grėsti sveikatos problemos ar net pavojus gyvybei. Jiems pagalba teikiama iškart nelaimės vietoje. Po to, esant reikalui, pagalba teikiama automobilyje ar specialiai įkurtoje pagalbos teikimo vietoje, pavyzdžiui, palapinėje. Nėra taip, kad pagalba teikiama tik lauke arba vien tik automobilyje. Priklauso nuo situacijos“, – detalizavo pašnekovas.
Greitosios medicinos pagalbos stoties nuotr.
Kokios galimybės?
Kokios yra GMP tarnybos galimybės? Kaune ir Kauno rajone kiekvieną dieną budi 26-27 brigados. Tai yra dirbant įprastiniu režimu. Kiekvieną dieną dar turime rezervinį automobilį. Esant reikalui tarnyba gali išsikviesti papildomų pajėgų.
Priklausomai nuo aplinkybių vienu metu išvykusių į iškvietimus brigadų skaičius būna labai skirtingas. Tą sunku numatyti.
Vidutiniškai per parą Kaune GMP sulaukia 220-300 iškvietimų. Daugiausiai jų būna žiemą.
Rytai būna vieni sudėtingiausių, nes vyksta pasikeitimas pamainomis. Procesą reikia suderinti tai, kad vienu metu keistųsi tik dalis brigadų, kad kiti dar arba jau dirbtų.
Itin svarbus ne tik pačios GMP tarnybos darbuotojų profesionalumas, bet ir sklandus visų tarnybų darbas.
„Visada labai džiaugiamės bendradarbiavimu su kitomis tarnybomis. Tikslas – dirbti pagal vieningą ir vienodą sistemą, kad visi suprastume, ką daryti tokios nelaimės atveju. Tam organizuojami kursai, mokymai. Beje, kaip tik šiuo metu GMP tarnybos darbuotojams masinių nelaimių valdymui skirti kursai, kurie truks iki kitų metų“, – pasakojo N. Mikelionis.
Daugiau apie nelaimės aplinkybes rasite čia.
-
Diskusijoje apie greitosios medicinos pagalbos pokyčius – dėmesys darbuotojams ir naujai tarnybai 2
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, perdavęs sveikinimo žodį, akcentuoja, kad sveikatos apsaugos sistema eina pertvarkų, kurios yra neišvengiamos, keliu.
„Išgirstu įvairių nuomonių apie šiuos pokyčius, bet esmė yra paprasta. Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė, pasikeitė ir pasaulis, ir pacientų poreikiai, ir medikų profesinės aktualijos. Privalome eiti koja kojon su laiku. Kai kada jį pasivyti, nes atsiliekame. Šių permainų ašyje – greitoji medicinos pagalba. Buvom likę bene paskutiniai Europoje, kurie vis dar teikė greitąją pagalbą decentralizuotai. Buvo rasta politinės valios ir sutarimo žengti į XXI-ąjį amžių ir sukurti modernią Greitosios medicinos pagalbos tarnybą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad centralizacija yra reikalinga ir laukta, nors kai kurie jų prisipažino, pakeitę požiūrį apie pokyčius tik sužinoję daugiau informacijos. Būtent tam, kad atsakytų į rūpimus darbuotojų klausimus, Kauno GMP tarnybos atstovai prieš diskusiją apvažiavo Lietuvos GMP stotis, kur daug bendravo su GMP bendruomene.
Skirtumai tarp tarnybų – didžiuliai
Diskusijos dalyviai daugiausiai kalbėjo apie netolygumus tarp rajonų ir didmiesčių – skirtingą darbo užmokestį, autoparką, galimybes kelti kompetencijas. Būsimos naujos GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis akcentavo, kad tam išspręsti artimiausiu metu bus renkami duomenys bei atvirai kalbamasi su darbuotojais bei vadovais.
Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame artimiesiems tikslams – tarnybos įkūrimui.
„Džiugu, kad šiandien susėdę prie bendro stalo matom ateitį bendrai. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame artimiesiems tikslams – tarnybos įkūrimui. Pirmiausiai tai apima darbo organizavimo, personalo ir finansinius klausimus“, – sakė VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas N. Mikelionis.
GMP stoties vadovas taip pat sulaukė daug klausimų apie darbo užmokestį. Kad yra didelis atotrūkis tarp skirtingų įstaigų darbuotojų, buvo žinoma anksčiau. Atlikus analizę paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai tarp vairuotojų ir slaugytojų darbo užmokesčio – kai kur jie skiriasi kartais.
Vadovas informavo, kad preliminariais paskaičiavimais, tam, kad padidintų darbuotojų darbo užmokestį iki vidutinių GMP darbuotojų atlyginimų, reikia mažiausiai 0,7 mln. eurų 2023 m. antram pusmečiui. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva patikino, kad 2023 m. antram pusmečiui GMP tarnybos veiklai finansuoti numatyta 49,5 mln. eurų.
SAM nuotr.
Užmokestis bus peržiūrimas
Atlikus išsamesnę analizę bus vertinama, ar numatytų lėšų pakanka GMP tarnybos veiklai užtikrinti, ar tam reikalingos papildomos lėšos. Esant poreikiui, būtų ieškoma galimybių jas skirti.
Ministerijos atstovė, Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė sakė, kad darbo užmokestis visiems darbuotojams keisis palaipsniui, į gerąją pusę, tačiau pokyčiams prireiks laiko.
Tik nuosekliai kartu įgyvendinant vieningą GMP tarnybos modelį, vieningą valdyseną, racionaliai panaudojant turimus finansinius išteklius, vykdant vieningą darbo užmokesčio politiką, kuri atsiras nuo liepos 1 d., galime etapiškai harmonizuoti darbo sąlygas darbuotojams, atliepiant darbuotojų lūkesčius.
„Tik nuosekliai kartu įgyvendinant vieningą GMP tarnybos modelį, vieningą valdyseną, racionaliai panaudojant turimus finansinius išteklius, vykdant vieningą darbo užmokesčio politiką, kuri atsiras nuo liepos 1 d., galime etapiškai harmonizuoti darbo sąlygas darbuotojams, atliepiant darbuotojų lūkesčius. Tam ir vyksta socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis, kokiais terminais ir kada pasieksime rezultatą ir atliepsime darbuotojų lūkesčius. Darbo sąlygos ateityje GMP darbuotojams tik gerės“, – sakė O. Vitkūnienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Jolanta Keburienė taip pat laukia permainų: „Profesinės sąjungos buvo vienos pirmųjų, kurios pradėjo kalbėti apie reformos būtinumą. Reformos norėjau ir visada tikėjau, ir mes ją turime įgyvendinti. Mano pagrindinis siekis šiame procese, kad sistemoje žmonės būtų motyvuoti ir gautų atitinkamą atlygį už savo sudėtingą darbą.“
Diskusijoje dalyvę Linaras Vaitkus, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, ir Justinas Stašys, Naujosios Akmenės GMP vadovas, pritaria pokyčiams ir pabrėžė, kad kuriant vieningą tarnybą – svarbiausia gauti informaciją ir atvirai kalbėtis.
Primename, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pradės veikti vieninga penkis regioninius padalinius turinti Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios buveinė, Vyriausybės siūlymu, turėtų įsikurti šiuo metu veikiančioje Kauno GMP stotyje.
Plačiau apie GMP pertvarką ir naujos tarnybos įkūrimą, kviečiame skaityti ČIA.
Diskusijos transliacijos įrašą galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą.
-
Prokuroras patvirtino: „Iki“ parduotuvėje mirštančio vyro darbuotojai negaivino 37
Peržiūrėjo vaizdo įrašą
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Romanas Mackevičius trečiadienį portalui kauno.diena.lt pateikė išsamų mirtimi pasibaigusio atvejo pasakojimą.
„Kalbėjau su tyrėja, kuri matė įrašą. Matosi, kai žmogus ateina į parduotuvę, atsiremia į stulpą, pasidaro bloga ir jis nukrenta ant žemės. Jokie darbuotojai jo negaivino, tik atėjo ir paguldė ant šono. Tikriausiai, kai jie paskambino į greitąją, darbuotojams buvo pranešta, kad jį reikia pasukti. Medikai atvažiavo palyginus greitai, maždaug už dešimt minučių“, – įvykių seką dėstė R. Mackevičius.
„Iki“ pozicija
Nelaimės dieną žurnalistų kalbinta prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė paprašyta patikslinti, ar minėtas parduotuvėje susmukęs, o vėliau miręs vyras buvo gaivintas prekybos centro atstovų iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams, tikino, jog buvo.
„Taip, taip. Teikė visą pagalbą, ką liepė greitoji [...]. Patys priėjome, patys iškvietėme, ir darėme viską, ką sakė telefonu “, – tąkart tvirtino ji ir pridūrė, kad konkrečios aplinkybės dar tiriamos ir bus žinomos vėliau.
Atsižvelgiant į faktų, kuriuos įvardijo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės teiginių nesutapimą, kauno.diena.lt žurnalistai trečiadienį paprašė jos patikslinti minėtą aplinkybę. Pašnekovė ir toliau laikėsi įsikibusi ankstesnės versijos, papildydama ją naujomis detalėmis.
Matosi, kai žmogus ateina į parduotuvę, atsiremia į stulpą, pasidaro bloga ir jis nukrenta ant žemės. Jokie darbuotojai jo negaivino, tik atėjo ir paguldė ant šono.
„Mano žiniomis, kolegė, kuri matoma vaizdo įraše, darė tai, kas jai buvo sakoma telefonu, nes iš karto puolė skambinti greitosios pagalbos medikams ir jų rekomendacija buvo paversti ant šono“, – teigė I. Baltrušaitienė.
Priminus, kad lapkričio 15 dieną, ji portalo žurnalistams tvirtino, jog žmogus prekybos centro atstovų buvo gaivintas iki atvykstant medikams, pašnekovė pridūrė: „Jie (darbuotojai – aut. past.) darė visa tai, kas jiems buvo pasakyta telefonu“.
Aktyviai gaivinti nebuvo poreikio?
Tačiau pokalbiui pasibaigus, I. Baltrušaitienė su portalo žurnalistais susisiekė dar kartą ir pasiūlė pateikti išsamesnę įvykio versiją raštu, nes esą šis atvejis „Iki“ atstovams – jautri tema.
„Pastebėjus blogai pasijutusį pirkėją, parduotuvės personalas nedelsiant ėmėsi visų veiksmų, kad pirkėjui būtų suteikta visa reikiama pagalba ir jis būtų teisingai paguldytas. Taip pat nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pažymime, kad pirkėjas buvo sąmoningas, todėl poreikio atlikti aktyvius jo gaivinimo veiksmus nebuvo. Parduotuvės personalas visus dispečerės nurodymus įvykdė ir nuolat budėjo šalia pirkėjo bei stebėjo jo būklę iki pat greitosios medicinos pagalbos ekipažo atvykimo. Apgailestaujame, kad šiuo atveju pirkėjo gyvybės išgelbėti nepavyko ir nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. Parduotuvės darbuotojai, padėję pirkėjui, jaučiasi sutrikę“, – mintis elektroniniu paštu atsiųstame komentare dėstė I. Baltrušaitienė.
Taip pat ji tikino, kad įmonė planuoja organizuoti papildomus pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymus parduotuvių darbuotojams, kad jie būtų pasiruošę suteikti visokeriopą pagalbą kritiniais atvejais.
Parduotuvės atstovai elgėsi adekvačiai
Trečiadienį Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties atstovų paprašius pakomentuoti minėtos dienos, kai prekybos centre „Iki“ mirė vyras, skambučio į dispečerinę turinį, jie pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju įvykio liudininkai pokalbio su dispečeriu metu reagavo ir elgėsi adekvačiai tuo momentu esančiai situacijai.
„Mūsų tikslas skatinti visuomenę nebijoti padėti nelaimėje, nebijoti suklysti ar būti apkaltintam. Pirmas žingsnis į mokančių gaivinti pagalbos teikėjų tinklą yra nebijoti, todėl esame dėkingi kiekvienam, kuris nepraeina pro šalį ir bent paskambina medikams numeriu 033“, – akcentavo jie.
Smegenų žūtis prasideda po kelių minučių
Primename, kad nelaimės dieną medikų atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, jog atvykus greitajai medicinos pagalbai vyro niekas negaivino. Jį buvo ištikusi klinikinė mirtis. Nors medikai asmenį gaivino daugiau nei valandą, gyvybės išgelbėti nepavyko. Lapkričio 15-osios vidurdienį apie mirtį buvo pranešta Kauno pareigūnams. Jie pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Medikai pabrėžia, kad labai svarbu kuo greičiau pradėti širdies masažą spaudžiant krūtinės ląstą, o jeigu žmogus nekvėpuoja – ir dirbtinį kvėpavimą.
Po klinikinės mirties smegenų žūtis prasideda 4-5 minutę, o per 10 minučių smegenys miršta galutinai, ir atkūrus kraujotaką jų funkcijos neatsistato.
„Jei žmogus yra klinikinės mirties būsenos, reiškia, kad jo širdis ir kraujotaka sustojusios. Kiekviena iki išorinio širdies masažo užgaišta minutė šansus jį atgaivinti sumažina 10 proc. Pavyzdžiui, jei šešias minutes nieko nedarėme, tai smegenys jau, galima sakyti, yra mirusios, nėra ką toliau begaivinti“, – yra sakęs Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
