-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė 4
Praktikos nebūna per daug
„Mūsų visuomenė po truputį keičiasi: pirmosios pagalbos žinios gerėja, žmonės šioje srityje tampa aktyvesni, tačiau įgūdžių vis dar nepakanka. Kiekvienas turi suprasti, kad už nuotolinius kursus sumokėjus keliolika eurų ar pasižiūrėjus kelis vaizdo įrašus internete, pirmosios pagalbos teikimo pagrindų neišmoksi.
Sukirbėjus abejonei, kad galbūt man neprireiks viešumoje teikti pagalbą kitam, verta pagalvoti, jog anksčiau ar vėliau teks tą daryti namuose, savo buityje. Didžiausia dovana – galėti padėti savo artimam žmogui“, – kalbėjo GMP tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis.
Pasak jo, pirmosios pagalbos mokymo(si) pavyzdžiai labai įvairūs: vieni geri, struktūruoti ir nuoseklūs, kiti – labiau formalūs. Pavyzdžiui, pandeminiu laikotarpiu kursai vykdavo nuotoliu, todėl apie realius įgūdžius kalbėti sudėtinga. Norint išmokti teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, stabilizuoti gyvybei pavojingą būklę, privalu tam skirti laiko.
Pagrindiniai pirmosios pagalbos veiksmai nesudėtingi, tačiau juos reikia pabandyti ir žinoti, kaip teisingai atlikti. Tai kvėpavimo takų atlaisvinimas, masyvaus kraujavimo stabdymas, pagalba nuo springimo, stabili šoninė padėtis, įtvarų uždėjimo principai galūnių užfiksavimui ir stabilizavimui įtariant galimus lūžius.
Būtina įveikti baimę
„Kalbėti reikia ne tik apie pirmosios pagalbos įgūdžius, jų stoką, bet ir visuomenės įsibaiminimą teikti pagalbą kitam. Vis dar vyrauja mitas, kad, jeigu pagalbą suteiksiu netinkamai, pačiam kils visokių teisinių problemų.
Tai nepamatuota baimė. Negelbėjant žmogaus, jis gali mirtinai nukraujuoti, uždusti – gyvybė užges prieš mūsų akis. Čia yra tikroji problema, o ne tai, kad tu ne viską padarysi iki galo teisingai, bet stengsiesi išsaugoti žmogų“, – teigė N. Mikelionis.
Jis taip pat primena, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriai visuomet pasiekiami telefonu ir pasiruošę konsultuoti nuotoliu – detaliai paaiškinti, kokius veiksmus atlikti iki kol atvyks medikai.
Edukacijos, mokymai leidžia praktiškai išmokti apsaugoti nukentėjusio sveikatą, o kai kurias atvejais – netgi gyvybę. Būtent tokį šansą turės žaidynių „Palaikau pulsą“ dalyviai ir žiūrovai.
Vis dar vyrauja mitas, kad, jeigu pagalbą suteiksiu netinkamai, pačiam kils visokių teisinių problemų.
Žmogus, įgijęs pirmosios pagalbos pagrindus, ugdo pasitikėjimą savimi, gebėjimą orientuotis sudėtingose situacijose ir gauna didžiulį moralinį atlygį bei pasitenkinimą, kad gali pasitarnauti visuomenei.
Kviečia palaikyti pulsą
Gegužės 1 d. Kauno Santakos parke pirmą kartą organizuojamos įvairių įstaigų ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Čia laukiamos darbuotojų komandos iš visos Lietuvos, norinčios varžytis praktinėse užduotyse, kaip stabilizuoti būklę, apsaugoti nuo gyvybei gresiančio pavojaus, pasitelkiant pirmosios pagalbos rinkinyje esančias priemones.
Norintieji dalyvauti varžybose turi suformuoti komandą iš trijų narių (ne daugiau kaip dvi komandos iš vienos įstaigos), išrinkti jos kapitoną. Dalyvių registracija vyksta iki balandžio 15 d. internetu: bit.ly/palaikaupulsa.
Dalyviai turės įvertinti penkias situacijas, suteikti pirmąją pagalbą, naudojantis vaistinėlių turiniu, vertintojams pateikti paaiškinimus apie atliekamus veiksmus ir jų seką. Laureatus rinks ir apdovanos specialiai sudaryta varžybų komisija.
Nerijus Mikelionis/Kauno m. savivaldybės nuotr.
Prasmingos edukacijos visuomenei
Kauno pilies lomoje, šalia amfiteatro, žiūrovai galės išmokti naudotis vaistinėlėse esančiomis priemonėmis, stabdyti masyvų kraujavimą, atlikti pradinį gaivinimą, naudotis defibriliatoriumi, padėti užspringusiam.
Čia pat įsikurs ir donorų lauks Nacionalinio kraujo centro paviljonas. Susirinkusieji galės apžiūrėti vienintelį šalyje masinių nelaimių logistikos automobilį. „Daugiau nei sportas“ kvies į sveikatingumo palapinę pasikalbėti apie traumų prevenciją.
Renginį organizuoja Lietuvos paramedikų asociacija, Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Lietuvos šaulių sąjunga, partneriai – Kauno miesto savivaldybė, Kauno kultūros centras, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, Nacionalinis kraujo centras bei „Daugiau nei sportas“.
-
GMP tarnybos vadovas: tai viena didžiausių avarijų Kaune 5
Šešiolika sužeistųjų
Raudondvario plente ankstų trečiadienio rytą susidūrus žmonių pilnam mikroautobusui ir sunkvežimiui, Kauno policijos pateiktais patikslintais pirminiais duomenimis, nukentėjo net šešiolika žmonių.
Tarp jų – šią avariją galimai sukėlęs sunkvežimio vairuotojas ir penkiolika keleivinio mikroautobuso keleivių. Pastarųjų amžius – nuo 45 iki 70 metų.
Į pagalbą nukentėjusiesiems išsiųsta trylika greitosios medicinos pagalbos brigadų ir masinių nelaimių valdymo logistikos automobilis. Įrangos ir priemonių jame pakaktų padėti 50-iai asmenų. Šis automobilis pasitelkiamas, kai per įvykį nukenčia daugiau kaip dešimt žmonių.
Išskirtinis įvykis
Rugsėjo 6-osios ryto avarija neabejotinai išskiria sužalotų asmenų gausa. N. Mikelionis atkreipė dėmesį, kad aplinkybės teikti pagalbai susiklostė gana palankiai.
„Buvo labai ankstyvas rytas. Gatvėse nebuvo didelių spūsčių. Tai leido pagalbą suteikti labai operatyviai. Į įvykio vietą atvykome labai greitai. O šiaip tai kiekvienas įvykis iš dalies yra išskirtinis, kiekvienas turi savų niuansų“, – komentavo GMP tarnybos vadovas.
Nerijus Mikelionis (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
Kauno policiją žinia apie nelaimę pasiekė 5.44 val.
Atskirti ir informuoti
Masinės nelaimės suvaldymo iš medicininės pusės specifika – panaši kaip ir žvelgiant iš kitų specialiųjų tarnybų pusės.
„Tikslas – kaip įmanoma greičiau identifikuoti pacientus, kuriems reikia pačios skubiausios pagalbos. Informuoti gydymo įstaigas, kiek ir kokios būklės, su kokiomis traumomis pacientai atvežami. Suteikus pirmąją pagalbą pacientus kuo greičiau pristatyti į atitinkamo lygio stacionarinę gydymo įstaigą. Visa tai ir buvo padaryta“, – vardijo N. Mikelionis.
Šiaip tai kiekvienas įvykis iš dalies yra išskirtinis, kiekvienas turi savų niuansų.
Didžioji dalis sužeistųjų nuvežti į Kauno klinikas, dar keturi pristatyti į Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (traumatologijos punktą), esantį miesto centre.
Masinių nelaimių atveju yra labai svarbios visos pagalbos grandys. Pradedant GMP tarnybos pamainos vyresniuoju gydytoju, pajėgas valdančiu, skambučius priimančiu dispečeriu, pirmąja brigada, atvykusia į įvykio vietą, kaip greitai ir tiksliai ji įvertins situaciją, kiek paprašys paramos, tolimesnio vadovavimo struktūra, kuo tikslesniu ir operatyvesniu vaidmenų paskirstymu atvykstančioms brigadoms ir t.t.
Feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.
Palapinės neprireikė
Aplinkybės lėmė, kad pagalba daugiausiai buvo teikiama GMP automobiliuose.
„Masinių nelaimių palapinės nebuvome išskleidę. Pagalba teikiama priklausomai nuo paciento būklės. Pirmiausia atrenkami pacientai, kuriems reikalinga skubiausia pagalba. Tai – vadinamieji raudoni pacientai, kuriems greitai nesuteikus pagalbos gali grėsti sveikatos problemos ar net pavojus gyvybei. Jiems pagalba teikiama iškart nelaimės vietoje. Po to, esant reikalui, pagalba teikiama automobilyje ar specialiai įkurtoje pagalbos teikimo vietoje, pavyzdžiui, palapinėje. Nėra taip, kad pagalba teikiama tik lauke arba vien tik automobilyje. Priklauso nuo situacijos“, – detalizavo pašnekovas.
Greitosios medicinos pagalbos stoties nuotr.
Kokios galimybės?
Kokios yra GMP tarnybos galimybės? Kaune ir Kauno rajone kiekvieną dieną budi 26-27 brigados. Tai yra dirbant įprastiniu režimu. Kiekvieną dieną dar turime rezervinį automobilį. Esant reikalui tarnyba gali išsikviesti papildomų pajėgų.
Priklausomai nuo aplinkybių vienu metu išvykusių į iškvietimus brigadų skaičius būna labai skirtingas. Tą sunku numatyti.
Vidutiniškai per parą Kaune GMP sulaukia 220-300 iškvietimų. Daugiausiai jų būna žiemą.
Rytai būna vieni sudėtingiausių, nes vyksta pasikeitimas pamainomis. Procesą reikia suderinti tai, kad vienu metu keistųsi tik dalis brigadų, kad kiti dar arba jau dirbtų.
Itin svarbus ne tik pačios GMP tarnybos darbuotojų profesionalumas, bet ir sklandus visų tarnybų darbas.
„Visada labai džiaugiamės bendradarbiavimu su kitomis tarnybomis. Tikslas – dirbti pagal vieningą ir vienodą sistemą, kad visi suprastume, ką daryti tokios nelaimės atveju. Tam organizuojami kursai, mokymai. Beje, kaip tik šiuo metu GMP tarnybos darbuotojams masinių nelaimių valdymui skirti kursai, kurie truks iki kitų metų“, – pasakojo N. Mikelionis.
Daugiau apie nelaimės aplinkybes rasite čia.
-
Diskusijoje apie greitosios medicinos pagalbos pokyčius – dėmesys darbuotojams ir naujai tarnybai 2
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, perdavęs sveikinimo žodį, akcentuoja, kad sveikatos apsaugos sistema eina pertvarkų, kurios yra neišvengiamos, keliu.
„Išgirstu įvairių nuomonių apie šiuos pokyčius, bet esmė yra paprasta. Per tris dešimtmečius Lietuva labai pasikeitė, pasikeitė ir pasaulis, ir pacientų poreikiai, ir medikų profesinės aktualijos. Privalome eiti koja kojon su laiku. Kai kada jį pasivyti, nes atsiliekame. Šių permainų ašyje – greitoji medicinos pagalba. Buvom likę bene paskutiniai Europoje, kurie vis dar teikė greitąją pagalbą decentralizuotai. Buvo rasta politinės valios ir sutarimo žengti į XXI-ąjį amžių ir sukurti modernią Greitosios medicinos pagalbos tarnybą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad centralizacija yra reikalinga ir laukta, nors kai kurie jų prisipažino, pakeitę požiūrį apie pokyčius tik sužinoję daugiau informacijos. Būtent tam, kad atsakytų į rūpimus darbuotojų klausimus, Kauno GMP tarnybos atstovai prieš diskusiją apvažiavo Lietuvos GMP stotis, kur daug bendravo su GMP bendruomene.
Skirtumai tarp tarnybų – didžiuliai
Diskusijos dalyviai daugiausiai kalbėjo apie netolygumus tarp rajonų ir didmiesčių – skirtingą darbo užmokestį, autoparką, galimybes kelti kompetencijas. Būsimos naujos GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis akcentavo, kad tam išspręsti artimiausiu metu bus renkami duomenys bei atvirai kalbamasi su darbuotojais bei vadovais.
Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame artimiesiems tikslams – tarnybos įkūrimui.
„Džiugu, kad šiandien susėdę prie bendro stalo matom ateitį bendrai. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame artimiesiems tikslams – tarnybos įkūrimui. Pirmiausiai tai apima darbo organizavimo, personalo ir finansinius klausimus“, – sakė VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas N. Mikelionis.
GMP stoties vadovas taip pat sulaukė daug klausimų apie darbo užmokestį. Kad yra didelis atotrūkis tarp skirtingų įstaigų darbuotojų, buvo žinoma anksčiau. Atlikus analizę paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai tarp vairuotojų ir slaugytojų darbo užmokesčio – kai kur jie skiriasi kartais.
Vadovas informavo, kad preliminariais paskaičiavimais, tam, kad padidintų darbuotojų darbo užmokestį iki vidutinių GMP darbuotojų atlyginimų, reikia mažiausiai 0,7 mln. eurų 2023 m. antram pusmečiui. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva patikino, kad 2023 m. antram pusmečiui GMP tarnybos veiklai finansuoti numatyta 49,5 mln. eurų.
SAM nuotr.
Užmokestis bus peržiūrimas
Atlikus išsamesnę analizę bus vertinama, ar numatytų lėšų pakanka GMP tarnybos veiklai užtikrinti, ar tam reikalingos papildomos lėšos. Esant poreikiui, būtų ieškoma galimybių jas skirti.
Ministerijos atstovė, Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė sakė, kad darbo užmokestis visiems darbuotojams keisis palaipsniui, į gerąją pusę, tačiau pokyčiams prireiks laiko.
Tik nuosekliai kartu įgyvendinant vieningą GMP tarnybos modelį, vieningą valdyseną, racionaliai panaudojant turimus finansinius išteklius, vykdant vieningą darbo užmokesčio politiką, kuri atsiras nuo liepos 1 d., galime etapiškai harmonizuoti darbo sąlygas darbuotojams, atliepiant darbuotojų lūkesčius.
„Tik nuosekliai kartu įgyvendinant vieningą GMP tarnybos modelį, vieningą valdyseną, racionaliai panaudojant turimus finansinius išteklius, vykdant vieningą darbo užmokesčio politiką, kuri atsiras nuo liepos 1 d., galime etapiškai harmonizuoti darbo sąlygas darbuotojams, atliepiant darbuotojų lūkesčius. Tam ir vyksta socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis, kokiais terminais ir kada pasieksime rezultatą ir atliepsime darbuotojų lūkesčius. Darbo sąlygos ateityje GMP darbuotojams tik gerės“, – sakė O. Vitkūnienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Jolanta Keburienė taip pat laukia permainų: „Profesinės sąjungos buvo vienos pirmųjų, kurios pradėjo kalbėti apie reformos būtinumą. Reformos norėjau ir visada tikėjau, ir mes ją turime įgyvendinti. Mano pagrindinis siekis šiame procese, kad sistemoje žmonės būtų motyvuoti ir gautų atitinkamą atlygį už savo sudėtingą darbą.“
Diskusijoje dalyvę Linaras Vaitkus, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, ir Justinas Stašys, Naujosios Akmenės GMP vadovas, pritaria pokyčiams ir pabrėžė, kad kuriant vieningą tarnybą – svarbiausia gauti informaciją ir atvirai kalbėtis.
Primename, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pradės veikti vieninga penkis regioninius padalinius turinti Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios buveinė, Vyriausybės siūlymu, turėtų įsikurti šiuo metu veikiančioje Kauno GMP stotyje.
Plačiau apie GMP pertvarką ir naujos tarnybos įkūrimą, kviečiame skaityti ČIA.
Diskusijos transliacijos įrašą galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą.
