„Vienareikšmiškai prisiskirti laurus, kad mūsų atėjimas davė reikšmingų kainų sumažėjimų, negalime, nes nežymiai pigo ir pats kurias. Tačiau mūsų atėjimas tikrai davė efektą, ir gana nemažą. (...) Svertinė šilumos gamybos, arba supirkimo į centralizuotos šilumos tiekimo sistemas kaina rugsėjį tiek Klaipėdoje, tiek Kaune buvo 3 ir daugiau kartų mažesnė lyginant su visos Lietuvos“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė „Ignitis grupės“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis.

Kalbėdamas apie dar statomą Vilniaus kogeneracinę elektrinę, N. Rasburskis tikino, kad atlikta jau daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų.

Anot N. Rasburskio, tiek Kauno, tiek Vilniaus projektai yra įgyvendinami numatyto biudžeto ribose.

„Projektai įgyvendinami numatytais bei akcininkų patvirtintais biudžetais ir jų ribose. (...) Kauno projekto investicija yra 110 mln. eurų, Vilniaus – 350 mln. eurų“, – teigė jis.

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigė, kad prieš statant jėgaines sudarytos prognozės dėl per metus Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio pasitvirtino esančios teisingos, tad ir suplanuoti kogeneracinių jėgainių pajėgumai yra atitinkamai reikalingi.

„Statant jėgaines prognozės buvo sudaromos 2030 metams, o prognozuojama buvo, kad panaudotai energijai gauti komunalinių atliekų per metus turėtų būti maždaug apie 390 tūkst. tonų. Šiuo metu matome, kad nuo 2018 iki 2020 metų trečiojo ketvirčio degintinų komunalinių atliekų per metus susidarė tarp 450 tūkst. ir 500 tūkst. tonų. Tad prognozes daugiau mažiau atitinka (realybę – ELTA)“, – kalbėjo A. Bagočiutė.

Kaip vėliau komentavo N. Rasburskis, susidarančių atliekų Lietuvoje nemažėja, todėl net pavykus įgyvendinti sklandžios žiedinės ekonomikos principus šalyje, kogeneracinių jėgainių potencialas bus visiškai išnaudojamas.

„Šiandien (sukaupiama – ELTA) 700 tūkst. tonų atliekų – kur kas daugiau, nei jėgainės galėtų sunaudoti (...). Susidarančių atliekų Lietuvoje nemažėja. Tai yra pagrindinis rodiklis, kuris lemtų potencialų tokių jėgainių išnaudojimą jau pasiekus žiedinę ekonomiką. Nes jėgainių pajėgumai parengti ne faktiniam, dabartiniam jėgainių darbui, o suplanuotas toks (atliekų – ELTA) kiekis, kuris bus 2030 metais. Mūsų vertinimu, šios jėgainės užtektinai turės atliekų“, – teigė N. Rasburskis.

Anot R. Rasburskio, praktiškai visi Kauno kogeneracinės jėgainės technologiniai įrenginiai jau yra jėgainės aikštelėje.

„Elektrotechninė dalis įpusėjusi, pradėti šalti bandymai, prasukinėjami siurbliai, daromi visi praplovimai. Tikimės, kad gavę taršos integruotos prevencijos leidimą galėsime pradėti karštus bandymus, užsikurti dujomis, praeiti visus režimus. Sausio mėnesį pirmosios atliekos galėtų būti paverčiamos energija. 2020 m. sausį – atliekos, pirma liepsna jėgainėje – šiemet gruodį“, – sakė tarnybos direktorius.

Tuo tarpu, jo teigimu, Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimas numatomas 2020 m. vasarą

„2020 m. birželio mėnesį pirma liepsna, atliekos (pagaminta energija) – liepos mėnesį. Norint jėgainę išbandyti visu pajėgumu, mums reikalingas pakankamas šilumos poreikis mieste. Šiandien turime su rangovais darbų planą. Nepaisant to, kad projekto užbaigimas buvo numatytas iki 2020 m. vasario, turėjome labai nesmagų inžinieriams procesą, kai buvo pakeistas miesto temperatūrinis grafikas po legioneliozės protrūkio“, – teigė N. Rasburskis, pridūręs, kad tas sprendimas tiesiogiai turi įtakos technologiniam procesui.

Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė, naudodama biokurą ir komunalines atliekas, pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos.

Energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus.

Kaip skelbė INFO TV, N. Rasburskiui priklausiusi ir jo vadovauta kompanija „AF-Consult“ 500 mln. eurų vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektuose teikia technines konsultacijas už maždaug 10 mln. eurų.

„Mes kalbam apie labai didelius pirkimus, milijoninius pirkimus. Ir, be jokios abejonės, asmuo, kuris kažkada vadovavo įmonei, kuriam kažkada priklausė pusė įmonės, gali būti šališkas“, – INFO TV laidai „Savaitės komentarai“ sakė S. Malinauskas.

N. Rasburskiui devynerius metus priklausė bendrovė „Termosistemų projektai“, kurią pardavus suomiams ji pervadinta į „AF-Consult“.

N. Rasburskis dar trejus metus liko šioje įmonėje vadovauti ir, kaip nurodo pats, gaudavo išmokas pagal rezultatų formulę. Po to tapo Prezidentės patarėju energetikai, kur rūpinosi ir kogeneracinių jėgainių projektų idėjos gimimu bei parengiamąja studija. Iš Prezidentūros N. Rasburskis nuėjo vadovauti „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių tarnybai.

Nerijus Rasburskis/ A. Ufarto(BFL) nuotr.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui įtarimų kelia „AF-Consult“ teikiamų konsultacijų kaina, lyginant ją su panašaus tipo projektais kaimyninėse šalyse.

„Lyginant su Estijos projektu, konsultacinių paslaugų kaina skiriasi kelis kartus. Ir tie patys skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno projektų. Vėlgi neaiški nei procentinė dalis, bet ir čia kainos skiriasi kelis kartus“, – sakė V. Gailius.

Jo teigimu, tokius faktus reikia tirti, todėl žadama kreiptis į Seimo Energetikos komisiją, kad ši imtųsi parlamentinės kontrolės.

Mes kalbam apie labai didelius pirkimus, milijoninius pirkimus. Ir, be jokios abejonės, asmuo, kuris kažkada vadovavo įmonei, kuriam kažkada priklausė pusė įmonės, gali būti šališkas.

Pasak Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, situacija žadama pasidomėti.

„Kažkada buvo daryti tokie neformalūs tyrimai - tos pasikartojančios įmonės, pasikartojantys konsultantai. Turbūt tą patį ir dabar reikėtų padaryti Energetikos komisijos ir parlamentinės kontrolės apimtyje, nes tų tendencijų tikrai yra ir be tyrimo matyti“, – teigė V. Poderys.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys stebėjosi, kad valstybėje neatsirado kito asmens nei N. Rasburskis, kuris kuruotų tokius svarbius energetinius projektus.

„Tikrai kyla pagrįstų abejonių dėl įkainių - ar tie įkainiai yra teisingi, ar neteisingi. Man atrodo tai nelabai dera su „Lietuvos energijos“ deklaruojama nuline tolerancija korupcijai“, – sakė P. Urbšys.

Poziciją dėl nulinės tolerancijos korupcinėms apraiškoms vasarį „Savaitės komentarams“ išdėstęs naujasis „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas situacijos dėl N. Rasburskio ryšių su „AF-Consult“ televizijai komentuoti nepanoro.

Jo INFO TV atsiųstame atsakyme teigiama, kad bendrovė nėra gavusi informacijos šiuo klausimu nei iš teisėsaugos institucijų, nei iš grupėje veikiančios Prevencijos tarnybos.

„Galiu oficialiai patvirtinti, kad jei tokia informacija būtų gauta, būtų pritaikytas nulinės tolerancijos korupcijai principas, galiojantis „Lietuvos energijos” įmonių grupėje“,– rašoma „Lietuvos energijos“ atsiųstame atsakyme.

Premjero patarėjas S. Malinauskas teigia, kad „Lietuvos energija“ turėtų pateikti paaiškinimus.

„Galime žiūrėti į naująjį „Lietuvos energijos“ vadovą, direktorių ir valdybos pirmininką, kuris atėjo deklaruodamas skaidrumą, kaip prioritetą. Šiuo atveju, jeigu kyla klausimų dėl įmonės, kuri laimi tikrai didelės vertės pirkimus ir jos sąsajas su vienu iš valdybos narių, tai, be jokios abejonės, jis turėtų labai detaliai pasiaiškinti, ar tos rizikos yra tinkamai suvaldytos“, - teigė S. Malinauskas.

Pats N. Rasburskis „Savaitės komentarams“ teigė nedaręs jokios įtakos viešiesiems pirkimams.

Parlamentinis Seimo Ekonomikos komitetas mano, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymai dėl šilumos punktų priežiūros yra svarstytini.

Komitetas trečiadienį pritarė prezidentės siūlymams. Ji vetavo pataisas, kuriomis su šilumininkais susijusioms įmonėms nuo birželio Seimas siūlė leisti vėl grįžti į šilumos punktų priežiūros verslą. Ketvirtadienį Seimas apsispręs, ar priimti prezidentės pataisas.

Prezidentė siūlo, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas, kuris tiektų šilumą tam namui, ir gyventojai, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais. Išimtis būtų taikoma tiems žmones, kurie gyventų tame name ir patys prižiūrėtų savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus.

Taip pat prezidentė siūlo prie šilumos punktų neprileisti fizinių ir juridinių asmenų, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ar tiekimą. O taip pat asmenis, kartu su šilumos tiekėjais priklauso susijusių įmonių grupei.

Šalis vadovė nevetavo tų Seimo priimtų pataisų, kuriomis siūloma įpareigoti Kainų komisiją sukurti vieningą šildymo sąnaudų daugiabučiuose namuose palyginimo metodiką, kuri turėtų leisti palyginti šilumos sunaudojimą skirtinguose namuose ir skirtingais metais.

Prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis informavo, kad dabar 25 proc. šalies daugiabučių turi bendrijas, o kitus namus prižiūri administratoriai.

Šilumos punktų priežiūrą D.Grybauskaitės iniciatyva 2011 metų spalį Seimas buvo itin sugriežtinęs - uždraudė šiuos šilumos punktus prižiūrėti bet kokiais ryšiais susijusioms su šilumos tiekėjais įmonėms. Tačiau vėliau kelis kartus Seimas pataisas svarstė ir draudimus liberalizavo.

Dabar įstatymas pastatų šildymo sistemas draudžia prižiūrėti šilumos tiekėjams ar su jais susijusioms įmonėms, apskaitos prietaisų gamintojams, šilumai gaminti naudojamo kuro prekiautojams.