Jau trečia savaitė, kai Vyriausybė šiek tiek atlaisvino karantino gniaužtus. Leista veikti paslaugų teikėjams, jei gali užtikrinti 30 kv. m ploto vienam klientui ir apsaugos priemones, nedidelėms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Tačiau daugybei tūkstančių smulkiųjų verslininkų dar draudžiama dirbti, jie priversti vaikščioti su ištiesta ranka, į kurią valdžia įberia gėdingai mažai paramos. 260 eurų per mėnesį atrodo net solidi suma, kai yra ir tokių, kuriems valstybė išdrebina tik po 100 eurų.

Parama – kaip pasityčiojimas

Turgavietėse kol kas triūsia tik maisto pardavėjai. Kiti prekiautojai kantriai laukia, ką pasakys įvairios ekspertų grupės, vieną dieną Vyriausybei žarstančios vienokius patarimus, kitą dieną viešai – kitokius. Laukia ministrų kabineto malonės dirbti, nes valstybės paramos jiems liežuvis neapsiverčia parama vadinti.

"Mažieji nedirba nuo gruodžio vidurio. Žadėta subsidija, ne mažesnė nei minimali mėnesio alga (MMA), – dienraščiui pasakojo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė. – Šiandien kitokios nuostatos. Kiek smulkusis verslininkas sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2019 m., tiek ir gaus. Tai gali būti ir 100, 200, 400 eurų, o kalbėta apie MMA. Nustatytos žemiausios ribos – 100 eurų."

Pasak jos, savivaldybių tarybų nariai, įvertinę vietos ekonominę aplinką, sutaria: leiskime smulkiesiems dirbti ir sumažinkime verslo liudijimo kainą. Sumažina ir iki minimumo, kad tik žmogus dirbtų, kad nereikėtų jo išlaikyti. O Vyriausybė dabar atsižvelgia būtent į sumokėtus mokesčius, nors jų sumažinimas buvo parama.

"Dabar tas žmogus yra pasmerktas, gali gauti vos 100 eurų. Daugumos toks likimas. Kaip valdžia drįsta pasakyti, kiek sumokėjote mokesčių, tiek ir gausite. Kokia čia parama? Tiek čia kompensuoja dėl to, kad neleido užsidirbti, dėl netekčių?" – piktinosi LSVPA vadovė.

Tačiau Vyriausybė paramos verslui paketus skaičiuoja milijardais eurų. Pandemijos padariniams sušvelninti metamo gelbėjimo rato vertė – beveik 6 mlrd. eurų. Kur jie, jei verslo atstovai kalba gaunantys mikroskopines sumas?

"Negaliu pasakyti, nieko tam smulkiajam ir vidutiniam verslui neskirta, – paklausta, ką galvoja apie valstybės pagalbą, dienraščiui atsakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. – Visi tie paramos paketai kaip ir skirti. Bet ką pasiekė tie pinigai – neaišku. Viskas suverčiama į vieną krūvą, tačiau niekas nežino, kaip jie pasiskirsto.

Dalia Matukienė/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Dėl to smulkiajam verslo žmogui jau visiškai nebeaišku, ar dar stengtis kažkiek išsilaikyti, ar bankrutuoti. Galiu pasakyti tik tiek: neremkite jūs to verslo, leiskite dirbti. Neprikurkite įstatymų per metus tiek, kad nei patys perskaitote, nei verslininkai. Gana ir 5–6 įstatymų, kurie vienas kitam neprieštarauja. Verslo žmogus iš valstybės neprašo nieko, tik kad netrukdytų. O nuolat tenka gyventi lydint įtampai, stresui."

Visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Prekiautojai savo santaupas išleido, įklimpę į skolas.

Dalis prekiautojų – paraštėse

Labiausiai verslas iš valdžios laukia ne finansinės malonės, o leidimo dirbti. Bet žinių, kad taip nutiks, jokių.

"Vyriausybei prirašėme daug raštų, kodėl neleidžiama prekiauti turgaviečių kioskuose ir lauko paviljonuose, kurie taip pat turi atskirus įėjimus, laikėsi ir laikosi visų nustatytų karantino sąlygų, – kalbėjo Z.Sorokienė. – Lauko kioskelyje dirba vienas žmogus, savininkas, kodėl jam neleidžiama dirbti? Nesulaukėme jokių argumentų. Prekyba vyksta lauke, teritorijos didelės. Ir epidemiologai kalba apie tai, kad tikimybė užsikrėsti lauke mažiausia, palyginti su uždaromis erdvėmis."

Ji svarsto, kodėl taip nuspręsta. Pasak LSVPA pirmininkės, tikėtina, kad turgus prilygintas prekybos centrams, kuriuose įsikūrusios daugybė parduotuvėlių. Šioms neleido atsidaryti, tad greičiausiai šį principą pritaikė ir turgavietėms.

Nuo gruodžio vidurio suvaržius veiklą, turgavietės praktiškai tuščios, nors ir epidemiologai teigia, kad gryname ore užkrato pavojus labai menkas. (G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.)

"Bet jose kioskai ir paviljonai nėra bendrame pastate, yra atskiri, – akcentavo Z.Sorokienė. – Nekalbame apie bendrą pastatą, nors nėra jokių argumentų, kodėl jie negalėtų dirbti. Kodėl negali dirbti mažos parduotuvėles, kurios nuomojasi patalpas didžiuosiuose prekybos centruose? Po didįjį vaikščioti žmonės gali, o į mažą parduotuvėlę užeiti negali?"

LSVPA vadovės manymu, valdžia nekvaila, kad nesuprastų, ką daro leisdama didiesiems dirbti, o mažesnius uždarydama, kad diskriminuoja: "Jei nesupranta, tegu neina į valdžią. Dar niekada tiek daug žiemos sezono prekių prekybos centruose nebuvo, kaip per šį karantiną. Ar mūsų valdžia nemato? Ar ji nepastebėjo, kad pramoninių prekių prekybos gigantai persikvalifikavo į maisto? Neabejoju, viską matė ir mato. Mūsų valdžia atvirai, ciniškai nuolaidžiauja ir teisinasi grėsmėmis. Kur tos grėsmės? Ar milžiniškame prekybos centre po stogu, kur tiek prieš Kalėdas, tiek ir kitu laiku matėme minias besigrūdančių žmonių, ar turguje, kuris veikia atvirame ore?"

Nebekompensuoja nė nuompinigių

Z.Sorokienė piktinasi, kad nebeliko žadėto konkretaus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. Pasak jos, subsidija dabar kita – labiausiai nukentėjusioms įmonėms, o vietoj nuomos mokesčio atsiranda terminas "pastoviems kaštams padengti". Juos sudaro ir nuomos, ir komunaliniai, ir apsaugos mokesčiai, ir kitos nuolatinės išlaidos.

"Kai buvo priemonė dėl dalinio nuomos kompensavimo, šią paramą gauti galėjo visi subjektai pagal Verslo plėtros įstatymą. Tiek įmonės, tiek savarankiškai dirbantys asmenys. Dabar pastarieji eliminuoti, – valdžiai priekaištavo LSVPA pirmininkė. – O tai reiškia, kad visi kirpėjai, siuvėjai, batsiuviai, kitas paslaugas teikiantys individualia veikla užsiimantieji (kurie, beje, taip pat gali turėti samdomų darbuotojų) negaus kompensacijos už nuomą, bet įmonės ja pasinaudos. Iš tų smulkiųjų tik retas turi nuosavas patalpas, dauguma visą laiką jas nuomojasi. Visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Žmonės skolingi ir už prekes, kadangi jų užsisakė tikėdamiesi geros kalėdinės prekybos, tačiau, bumt, ji buvo uždrausta nuo gruodžio 16-osios. Savo santaupas išleido, įklimpę į skolas."

Išties dažname mieste iš langų šviečia skelbimai "Parduodamos patalpos", "Išnuomojamos patalpos", o ten prieš metus dar buvo kirpykla, parduotuvė, kepykla. Laikas ištrina iš šios dienos buvusius savininkus, nuomininkus.

"Neretai jas perėmę antstoliai, – atsiduso Z.Sorokienė. – Tas verslas, kuris užsiima patalpų nuoma, žinoma, bet kokiu būdu išsireikalaus nuompinigius. Galbūt valstybei reikėjo pagalvoti ir apie tai, kad pandemijos metu reikėtų sustabdyti ir antstolių veiklą. Ir kitų panašių institucijų. O paskui galvoti, kaip visiems išbristi iš liūdnos situacijos."

Pasak jos, didelė dalis individualiai dirbančiųjų ir nueis į darbo biržą. Dalis pasipiktinusiųjų dėl to, kaip valstybė neteisingai su jais elgiasi, pasitrauks į šešėlį, nes namie karantino nėra, šeimas išlaikyti reikia. Dar kiti paliks Lietuvą.

Šventa vieta tuščia nebūna

Tačiau valdžios institucijos tragedijos nemato dėl žlugdomo mažojo verslo. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nei pandemija ir su ja atsiradę gausūs suvaržymai nenuslopino lietuvių verslumo. 2020-aisiais šalyje įsteigta daugiau įmonių, nei užsidarė.

Iš šiemet Lietuvoje egzistuojančių 108 tūkst. ūkio subjektų, dauguma (82,6 proc.) Lietuvoje veikiančių įmonių – nedidelės. Jose darbuojasi mažiau nei dešimt darbuotojų, o jų metinės pajamos siekia iki 300 tūkst. eurų. Įmonės, kurių pajamos per metus siekia 40 mln. eurų ir daugiau, sudaro vos 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Statistikos departamentas pagal turimus duomenis daro išvadą, kad steigiamos nedidelės įmonės gana greitai ir užsidaro. Iš 2007 m. veiklą pradėjusių įmonių dabar išlikę 17,6 proc., o iš įsteigtų 2010 m. – maždaug 30 proc.

"Nemanau, kad Užimtumo tarnyba gali daryti kokius nors apibendrinimus, nes tikrai nežino priežasčių, kodėl taip atsitiko, – teigė D.Matukienė. – Tai sausa informacija, ir tiek. Kita vertus, gal tada reikėtų pasakyti, dėl ko pas mus šiandien 250 tūkst. bedarbių. Kodėl nedarbas kai kuriuose rajonuose jau pasiekė 25 proc.?"

Problema nurašoma tiems, kurie anksčiau nesikreipdavo į Užimtumo tarnybą, dirbo šešėlyje, o registravosi dėl 200 eurų už darbo paieškas.

"Nurašoma, – pasipiktino SVVT pirmininkė. – Bet tas šešėlio gaudymas spintoje labai erzina. Valdžia viską nurašo šešėliui. Lengva juo manipuliuoti. Mokesčių inspekcija kažką pakrutino nepakrutino, tuoj šaukiama, kad iš šešėlio ištraukė 17 proc. daugiau pajamų.

Kiti net piršto nepajudina. Užimtumo tarnyba nėra jokia užimtumo. Tai yra tik bedarbių registracijos vieta. Tegu susiskaičiuoja, kiek surado darbo vietų tiems registruotiems bedarbiams, ypač ilgalaikiams bedarbiams. Kad džiaugiasi perkvalifikavę kažką, iš siuvėjo padaro kepėją, dar nereiškia, kad tas žmogus eina ir dirba. Išvis reikėtų pagalvoti, ką ši įstaiga veikia, kokia jos užduotis. O darbo vietas žmonės susikuria pasinaudodami gerais projektais – savarankiško užimtumo, vietinio užimtumo iniciatyvų arba neįgaliųjų. Susikuria patys."

Visi tie paramos paketai kaip ir skirti. Bet ką pasiekė tie pinigai – neaišku. Viskas suverčiama į vieną krūvą, tačiau niekas nežino, kaip jie pasiskirsto.

Krizė – spyris į užpakalį

Valdžia mėgsta akcentuoti, kad kiekviena krizė yra geras spyris verslui, ypač mažajam, į užpakalį tobulėti. Bet vargu ar kiekviena įmonė gali kurti kosminius laivus, sudėtingas technologijas ir pan., o pavežėjimo ar išvežiojimo rinkoje visi nesutilptų.

"Reikėtų kalbėti ne apie kažkurią vieną visuomenės dalį. Krizė turėtų būti spyris į užpakalį ir valdžiai. Bet taip nėra, – atkreipė dėmesį D.Matukienė. – 2008-ųjų krizę, kurią sukėlė bankai, pražiūrėjo ant jos slenksčio atsidūrusios ne tik mūsų vyriausybės, bet ir viso pasaulio. Kai užsileido sau ant galvos bankus su nekilnojamojo turto ir visais kitais burbulais. Šios krizės irgi negalima pavadinti nei žmonių, nei verslo krize. Pasaulio ir valstybės. O jai nebuvo pasirengta. Todėl viskas vėl užgriuvo žmonių pečius."

Išgyvename ne pirmą krizę per beveik 31 nepriklausomybės metus. Tačiau, kiekvienai jų atėjus, nežinoma, ko griebtis, kaip išvengti sunkių padariniių piliečiams verslui. Nė viena valdžia nesukūrė scenarijaus, tinkančio bet kuriai krizei suvaldyti. Panašu į anekdotą, kai kiekvieną gruodį žiema kelininkus užklumpa netikėtai.

"Labai patogu pasakyti, kad viskas ateina netikėtai, – sakė SVVT vadovė. – Mes dabar su teisininkais analizuojame, kokiu pagrindu turėtų būti priimami teisės aktai dėl ekstremalių situacijų. Norėtume, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar viskas atitinka Konstituciją. Turėtų būti visiems aišku, ką Vyriausybė privalo daryti pirma, antra, trečia ir t.t. Žinoma, kiekvieną kartą situacija yra kiek kitokia, bet Seimas tam ir yra, kad sukurtų tokius įstatymus, kurie visiems būtų teisingi, nediskriminuojant nė vieno: nei tų 5 proc., kurie šiandien Lietuvoje labai gerai gyvena, nei likusių 95 proc., gyvenančių prasčiau, kai kurie visiškai prastai, ir dėl to tarp ES šalių turime didžiausią atskirtį. Atėjo jauna Vyriausybė, jos požiūris į dirbantį žmogų turėtų būti palankus. Gerbiami turėtų būti ne tie, kurie gerai atrodo ar moka gražiai pakalbėti, o tie, kurie sunkiai dirba, sumoka visu mokesčius nieko neprašydami iš valstybės. Ypač tie mažieji, kurių yra daugiausia (80 proc. visų įmonių). Kurie užsiimdami verslu rizikuoja savo turtu, plėtodami veiklą užstato net savo namus."

"Gyvulių ūkis"

Ne tik nevienodos karantino sąlygos kelia nerimą mažiesiems verslininkams. Vis plačiau diskutuojama apie būtiną šalyje mokesčių reformą, nes prikurta daugybė nuolaidų. Suburta darbo grupė regiasi panaikinti mokesčių srityje, kaip sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis, "gyvulių ūkį".

"Esu ir aš toje darbo grupėje, kuri tariasi dėl mokesčių, – kalbėdama su dienraščio žurnalistu atsiduso Z.Sorokienė. – Nesakau, kad nieko nereikia daryti mokesčių sistemoje. Reikia."

Ji džiaugiasi bent tuo, kad valdžia skubiai nieko nedarys: aiškinsis, žiūrės, analizuos. Pasak LSVPA vadovės, be abejo, lengvatų yra labai daug, tačiau didžiosios skirtos didžiajam verslui.

"Diskutuojama dėl verslo formų panaikinimo, jas siūlo R.Kuodis. Susidaro įspūdis, kad profesorius tik pavadinimą George’o Orwello "Gyvulių ūkio" skaitęs, – neslėpė emocijų Z.Sorokienė. – O ten labai aiškiai atskirta, kas dirba ir kas valdo. Neturėtų jis gyvulių ūkiu vadinti smulkiųjų verslininkų, kurie dirba ir užsidirba. Iš pradžių reikėtų padaryti tvarką valstybės valdyme, valdininkijoje. G.Orwellas rašo, kaip išauga kiaulės (jos protingesnės), kaip perima valdymą, o tie, kurie dirba, taip ir lieka dirbti.

Pasak Z.Sorokienės, visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Prekiautojai savo santaupas išleido , įklimpę į skolas. (Š. Mažeikos/Fotobanko nuotr.)

Kuo skiriasi Lietuvos banko valdybos nario darbas ir banko kasos darbuotojos, kurios atsakomybė labai didelė? Tuo, kad pirmojo atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį siekia daugiau nei 12 tūkst. eurų, o antrosios 1,5–2 tūkst. Kodėl čia neįžvelgiamas "gyvulių ūkis"? Gal profesorius norėjo ir save pakritikuoti?"

Asociacijos vadovė pastebi, kad valdžios atstovai priekaištauja, kad individualus verslas uždirba milijonus ir mažai sumoka mokesčių. Tačiau, pasak jos, reikia atidžiai pasižiūrėti, kas tuos milijonus uždirba: ne mažieji prekeiviai, paslaugų teikėjai, o visiškai kitų profesijų, nesusijusių su smulkiuoju verslu, atstovai. Juos esą ir reikia atskirti, o ne visus mauti ant vieno kurpalio.

"Kas nutiks panaikinus galimybę užsiimti individualia veikla? – svarstė Z.Sorokienė. – Ar yra kokių nors skaičiavimų, kiek žmonių steigs įmones? Ir toliau dirbs vienas žmogus, bet jau reikės apskaitos, buhalterijos. Veikla liks minimali, bet taps daug sudėtingesnė.

Reikia pripažinti, juk ne visos veiklos turi didelę apyvartą, ne visos pelningos. Yra tokių, kuriomis užsiimdami žmonės uždirba labai mažai, tačiau valstybės pašalpų neprašo, bet per karantinus jie palikti likimo valiai. Individuali veikla – pagrindinė užimtumo priemonė regionuose, nes tai paprasčiausia verslo forma. Kaip valdžia nesuvokia, kad geriau turėti dirbantį žmogų, kuris bent šiek tiek moka valstybei ir dar save, savo šeimą išlaiko? Pamiršo ji ir Smulkiojo verslo komunikatą, pamiršo, kad mažieji turi turėti išskirtines sąlygas. Ar geriau turėti daugiau bedarbių ir mokėti pašalpas?"

"Neaišku, ar valdžia apskritai turi kažkokį požiūrį į smulkųjį ir vidutinį verslą, – kalbėjo ir D.Matukienė. – Norint turėti požiūrį, reikia žinoti, kiek tų mažųjų yra, kokie tie mažieji, koks jų įnašas į valstybės biudžetą, kiek jie sumoka mokesčių, kiek įdarbina darbuotojų ir t.t. Dabar tokia informacija galbūt kažkam yra žinoma, bet atvirai, aiškiai niekur nėra išsakyta. Norint priimti sprendimus, reikia žinoti status quo.

Ką nors darydamos valstybės institucijos turėtų žinoti, kokią reikšmę turi mažieji. Va, kad ir 2017 m. duomenys: biudžete visų sumokėtų mokesčių smulkiojo ir vidutinio verslo dalis sudarė 78 proc., o įdarbintų žmonių mastas valstybėje siekė 80 proc. Todėl pačios kalbos, kad smulkusis verslas nieko vertas, irgi nieko vertos. Regionuose, neskaitant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, 90 proc. verslo sudaro tik smulkusis. Iš viso šalyje yra maždaug 380 didelių verslo įmonių. Reikėtų visiems prasikrapštyti akis ir pasižiūrėti, kaip toje Lietuvoje iš tiesų yra."

Dideliems – didesnė meilė

Tačiau valdžia, imdamasi kokio nors naujo smulkiojo verslo reguliavimo, meta tradicinį argumentą: šešėlis! Mėgstama kaltinti, kad, pavyzdžiui, turguje milijonieriai, turintys individualios veiklos pažymėjimus, pasisamdo keletą dešimčių bobučių, irgi turinčių individualios veiklos pažymėjimus, ir visos jo pajamos nugrimzta šešėlyje.

"Juokas ima nuo tokių kalbų. Atrodo, kad Lietuvoje dauguma žmonių – nusikaltėliai, – pasakojo Z.Sorokienė. – Išgirdę kaltinimus ne kartą siūlėme sudaryti darbo grupes, atlikti tyrimus, nuvažiuoti į turgavietes ir parodyti, kur tie šešėliniai milijonieriai. Tiems, kurie turi tokių duomenų, sakome: imkite ir sutvarkykite, yra daugybė priežiūros instutucijų, tegu išgaudo. Anksčiau buvo vajus dėl mėsos prekybos. Buvo skelbiama, kad kažkokie mistiniai vežėjai atgabena sunkvežimius mėsos, padalija ją turgavietės prekeiviams ir susižeria pinigus išvengdami mokesčių. Net buvo nurodytas konkretus tų vežėjų skaičius – 30. Vadinasi, visi tikrintojams žinomi. Reikėjo imti ir užkardyti neteisėtą veiklą. Bet apie tai negirdėjome. Jei kažkoks vienas nesąžiningas papuola, kodėl už tai visus bausti?"

100 eurų – už tokią valstybės paramą per mėnesį turi išgyventi kai kurie smulkieji verslininkai.

Kodėl tai vyksta? LSVPA pirmininkė atsako: todėl, kad tai kova dėl rinkos. Ji tikrai nedidelė, o smulkieji verslininkai iš stambiųjų tikrai atima nemenką dalį.

"Valdžia mėgsta sakyti, kad sąlygos visam verslui turi būti vienodos. Tačiau didžiąją dalį mokesčių į biudžetą sumoka ne didieji, o mažieji, nors valstybė labiau remia pirmuosius, – kaltinimus valdžiai metė Z.Sorokienė. – Smulkusis verslas nėra taip globojamas valstybės, kaip stambusis. Ar mažiukai gali gauti paskolas? Ar mažiukai gali gauti ES paramą? Prieš trejus ar ketverius metus Finansų ministerijos raštu paklausėme, kodėl neleidžia smulkiesiems dalyvauti ES finansuojamuose projektuose? Buvo atsakyta, kad neleidžia Europos Komisija. Tada ministeriją privertėme kreiptis į ją tiesiogiai, kodėl tokia diskriminacija? Gavome atsakymą, kad tokio draudimo niekada nebuvo, kad gali dalyvauti kaip ir visi. Lietuvos valdžios atstovai pasiteisino, kodėl neduodavo ES paramos: "Kaip mes tuos smulkiuosius sukontroliuosime? Kaip sugaudysime, jei lėšas panaudos ne ten?" Yra institucijos! Tegu gaudo! Bet ne. Vėl noriu priminti tą kovą dėl rinkos, kurią pasinaudodami ES pinigais užėmė didieji.

Kiek dėl to mažieji verslininkai prarado? Dabar pas mus jau trečiasis 2021–2027 m. ES finansinis laikotarpis, o juk du praėjo diskriminuojant mus. Prieš keliolika metų visur buvo pilna smulkių parduotuvėlių su nacionaliniais gaminiais, kepyklėlių, skerdyklėlių, mėsos ir pieno perdirbimo cechelių. Kas atsitiko, kai atsirado ES parama? Ar mažieji ją gavo? Viską susižėrė ir dar labiau iškilo didieji perdirbėjai, gamintojai. Mažiukai buvo priversti užsidaryti."