„Wagner“ buvo labai svarbi Rusijos pajėgų kare Ukrainoje dalis, kol J. Prigožinas ir rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu ėmė kritikuoti vienas kitą. Galiausiai birželį J. Prigožinas pabandė surengti maištą Rusijoje ir nors netrukus jį nutraukė, įvykis sudrebino Kremliaus pamatus.

Savo „Teisingumo žygį“ į Maskvą J. Prigožinas staiga nutraukė tuomet, kai tarpininkaujant Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai buvo sutarta, kad „Wagner“ ir jos lyderis persikraustys į šią šalį.

J. Prigožinas ir kiti „Wagner“ vadai rugpjūtį žuvo susprogus jo lėktuvui.

N. Patruševas seniai, dar prieš maištą, laikė J. Prigožiną grėsme, nes nepritarė „Wagner“ boso atvirai kritikai Rusijos kariuomenės vadų atžvilgiu ir nuogąstavo, kad jis įgijo per daug galių, o po maišto nusprendė jį nubausti, rašoma WSJ straipsnyje.

V. Putinas neprieštaravo N. Patruševo sprendimui, teigė WSJ.

V. Putinas yra sakęs, kad J. Prigožinas buvo padaręs klaidų. Po J. Prigožino žūties Rusijos lyderis taip pat spėjo, kad sprogimas galėjo įvykti dėl lėktuve buvusių žmonių neatsargaus elgesio su granatomis. WSJ straipsnyje tai neigiama ir rašoma, kad po J. Prigožino lėktuvo sparnu buvo pritvirtinta nedidelė bomba, kai lėktuvas laukė ant kilimo tako viename Maskvos oro uostų.

Kremlius apkaltino WSJ skelbiant bulvarinį skaitalą.

„Nežinau, ar pavyks jį ištraukti, ar ne, bet tai reikia padaryti. Ir mes tikrai prie to dirbsime“, – per televiziją sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

„Žinoma, tikiuosi sėkmės“, – pridūrė jis.

Rusijos žvalgybos tarnybos SVR vadovas Sergejus Naryškinas sakė, kad šalis turi techninių galimybių ištraukti droną.

Trečiadienį įtampa tebevirė po to, kai diena anksčiau Rusijos naikintuvas buvo apkaltintas susidūręs su amerikiečių dronu virš Juodosios jūros.

Nors Rusija neigia, kad jos lėktuvas „Su-27“ kliudė bepiločio drono „Reaper“ sraigtą, Kyjivas pareiškė, kad šis incidentas virš tarptautinių vandenų buvo Kremliaus bandymas išplėsti karą Ukrainoje.

„Turime ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“, – trečiadienį sakė N. Patruševas, pridūręs, kad drono skrydis buvo dar vienas „įrodymas, kad jie dalyvauja“ karo veiksmuose Ukrainoje, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas.

„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus. Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis“, – pridūrė jis.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

Vilnius tikina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžia, jog juos numato ES sankcijos, įvestos dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete numatyti ribojimai rusiškam plienui, kitų juodųjų metalų produktams.

Vilnius taip pat pabrėžia, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

N. Price'as teigė, kad Jungtinės Valstijos sveikina „precedento neturinčias ekonomines priemones“, kurių Lietuva ir kitos šalys ėmėsi prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.

Paklaustas apie Kremliaus pareiškimus, Valstybės departamento atstovas sakė: „Nesiruošiame spekuliuoti dėl Rusijos ginklų žvanginimo ar gąsdinimo, net nenorime skirti tam papildomo eterio laiko.“

Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS.

„Rusija suinteresuota kuo greičiau sudaryti politinius ir diplomatinius susitarimus, kurie leistų nutraukti kovos veiksmus. Bet Maskvos ir Kyjivo derybas įšaldė Ukrainos atstovai“, – teigė N. Patruševas.

Jis taip pat tvirtino, kad esą Ukrainos ir Rusijos derybos buvo įšaldytos JAV ir Didžiosios Britanijos reikalavimu.

UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija tikrai sės prie derybų stalo, bet ne dabar ir ne Maskvos sąlygomis. Pasak jo, Rusija prabilo apie derybų būtinybę kaip tik dabar, kadangi sutelkė Ukrainos rytuose visus savo išteklius.

„Jie turi iliuzijų, kad atėjo tas metas, kai reikia priversti Ukrainą, pasitelkus Europos bendriją ir elitą, sėsti prie derybų stalo“, – sakė jis.

Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.

„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).

Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.

„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N. Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.

„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.

V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.

Remiantis lakonišku pranešimu spaudai, abu pareigūnai aptarė „Rusijos ir Amerikos santykius“.

Apie W. Burnso vizitą Maskvoje iš anksto nebuvo pranešta, o Saugumo taryba detalesnės informacijos nepateikė.

Nei JAV ambasada Maskvoje, nei pareigūnai Vašingtone vizito kol kas nekomentavo.

Susitikimas įvyko Rusijos santykiams su Vakarų šalimis atsidūrus žemiausiame lygyje per daugelį metų, tvyrant įtampai dėl įvairių nesutarimų.

Vakarai paskelbė Rusijai virtinę sankcijų dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, įtariamo kišimosi į rinkimus, kibernetinių atakų ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo.

Tačiau JAV pareigūnai teigia norintys bendradarbiauti su Maskva konkrečiais klausimais, įskaitant strateginių arsenalų mažinimą, derybas dėl Irano branduolinės programos ir kovą su kibernetinėmis atakomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį dalyvavo savo pirmajame aukščiausio lygio susitikime. Abu lyderiai tuomet sutarė išlaikyti atvirus ryšių kanalus.

Vėliau rusų ir amerikiečių diplomatai už uždarų durų Ženevoje surengė derybas dėl ginklų kontrolės, o JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland) praėjusį mėnesį buvo atvykusi į Maskvą derybų.

Diplomatas veteranas W. Burnsas, 2005–2008 metais dirbęs JAV ambasadoriumi Rusijoje, prie CŽV vairo stojo kovo mėnesį.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius pirmadienį pareiškė, kad neįmanoma užkirsti šalies piliečiams galimybės prisidėti prieš Ukrainos separatistų, kovojančių su provakarietiška Kijevo vyriausybe, nes juos valdo „emocijos“.

Kremliaus vanagu laikomas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Nikolajus Patruševas, dabar vadovaujantis prezidento Vladimiro Putino nacionalinio saugumo patarėjų grupei, sakė, kad tą konfliktą kursto Jungtinių Valstijų pastangos nušluoti Rusiją.

„Mes nieko neraginame ir neskatiname to daryti. Tačiau realiai neįmanoma užkirsti tam kelio“, kai Rusijos žmonės sužino apie „žiaurumus“ esą vykstančius kaimyninėje šalyje, sakė N.Patruševas.

„Juk 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos ne šiaip sau atvyko į Rusiją – jie čia turi giminaičių ir draugų. Jie pasakoja apie ten vykstančius žiaurumus. Po to suveikia emocijos: žmonės ten vyksta ir dalyvauja (kautynėse)“, – jis sakė duodamas platų interviu, kurį verslo dienraštis „Kommersant“ paskelbė pirmadienį.

V.Putinas tvirtina, kad krizė Ukrainoje įsiplieskė dėl smurtinio režimo pasikeitimo, kurį pakurstė ir finansavo JAV, bet N.Patruševas teigė, kad Amerikos tikrasis tikslas – sunaikinti Rusiją.

„Iš tikrųjų jų nejaudina, kas dėsis Ukrainoje. Jiems paprasčiausiai reikia daryti spaudimą Rusijai – ir JAV tai daro... Amerikiečiai skelbia apie savo suinteresuotumą užtikrinti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Tačiau Ukraina jų visiškai nedomina. Juos domina Rusija“, – aiškino jis.

„Jiems labai norėtųsi, kad Rusijos apskritai nebūtų – kaip šalies, – pridūrė N.Patruševas. – Nes mums priklauso milžiniški turtai. Tuo tarpu amerikiečiai mano, kad mums jie priklauso neteisėtai ir nepelnytai, nes, jų nuomone, mes jais naudojamės ne taip, kaip turėtume.“

N.Patruševas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos visiškai diktuoja Europos Sąjungos politiką Rusijos atžvilgiu.

Kremliaus strategas tikino, kad ES paskelbė sankcijas Rusijai tik dėl „JAV įtakos“ ir kad Europa slapta pripažįsta pernai kovą Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją, išprovokavusį paskelbti pirmąjį sankcijų paketą.

„Vakaruose supranta, kad viskas, kas įvyko Kryme, buvo teisėta; kad buvo referendumas ir panašiai. Ir tikrųjų jiems ypatingų prieštaravimų dėl Krymo nekyla. Ir manau, kad ilgainiui visa tai nurims“, – sakė N.Patruševas.

Žurnalistas dar pasiteiravo FSB vadovo, ar tai amerikiečiai tokie stiprūs, ar europiečiai tokie silpni?

„Ir viena, ir antra. Europiečiai gana bevaliai, ir amerikiečiai – stiprūs. JAV siekia dominuoti pasaulyje. Toks tikslas įrašytas jų doktrinose. Ir kol kas jiems tai sekasi: jie dominuoja, nors pasaulis keičiasi“, – atsakė jis.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Vakarai toleruoja nacizmo atgimimą Baltijos šalyse ir Ukrainoje taip pat, kaip anksčiau tai toleravo Vokietijoje.

„Nacizmas dar kartą atgimsta Baltijos šalyse ir Ukrainoje, Europos panosėje - ir netgi skatinant Jungtinėms Valstijoms“, - Rusijos laikraščiui „Rossiyskaya Gazeta“ sakė N.Patruševas.

Europos Sąjunga (ES) yra įšaldžiusi jo sąskaitas ES bankuose ir uždraudusi keliauti po ES šalių teritoriją.

Politologas Nerijus Maliukevičius BNS sakė, kad tokią Rusijos retoriką Lietuvos atžvilgiu lemia pastarosios griežta pozicija Rusijos atžvilgiu dėl jos agresijos Ukrainoje. Pasak politologo, tokių pareiškimų daugės, Rusijoje artėjant Pergalės dienai, per kurią Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

„Rusijos tikslas yra transliuoti tokį propagandinį naratyvą, artėjant Pergalės dienos šventimui“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras.

„Kreipti dėmesį reikia į tai ir tolesnį nuogąstavimą turėtų kelti ne Rusijos retorika, o tai, kad tokia retorika išeina iš vis Rusijos diplomatijoje aukštesnių žmonių lūpų“, - pabrėžė N.Maliukevičius.