Jerevanas vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją.

Nedidelė Kaukazo valstybė jau dešimtmečius nesutaria su savo aršiu priešu kaimynu Azerbaidžanu ir ne kartą kaltino Maskvą, kad ši nesuteikė jai pagalbos, kai 2020 metais įtampa peraugo į karą.

„Armėnijos vadovybė, remdamasi išgalvotais pretekstais ir iškraipydama pastarųjų trejų ar trejų su puse metų istoriją, sąmoningai siekia santykių su Rusijos Federacija žlugimo“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Rusijos žiniasklaidai.

Jerevanas neseniai iškėlė galimybę pasitraukti iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – saugumo bloko, kuriam priklauso dalis buvusios Sovietų Sąjungos šalių.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo šalies saugumo aljansus pavadino neveiksmingais po to, kai praėjusį rugsėjį Azerbaidžano pajėgos šturmavo Kalnų Karabachą.

Ši teritorija tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano dalimi, bet iki tol buvo kontroliuojama etninių armėnų separatistų.

Rusijos taikos palaikymo pajėgos buvo dislokuotos aplink teritoriją po 2020 metais vykusio abiejų šalių karo.

Armėnija boikotavo 2023 metų pabaigoje vykusį KSSO aukščiausiojo lygio susitikimą dėl to, ką N. Pašinianas pavadino bloko nesugebėjimu vykdyti savo saugumo įsipareigojimų.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Jerevano nusigręžimas nuo Maskvos rodo nepasitenkinimą dėl to, kad, pasak šios Kaukazo valstybės Vyriausybės, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti nuo grėsmių saugumui, keliamų Armėnijos nesutaikomo priešininko kaimyno Azerbaidžano.

N. Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad galimybė Armėnijai įstoti į ES „turi tapti plačiai diskutuojama tema visuomenėje“.

Jo komentarai pasirodė, kai Europos Parlamentas šią savaitę priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, kurioje teigiama, kad galimas Jerevano prašymas tapti bloko nare „galėtų tapti ES ir Armėnijos santykių transformacijos etapo pagrindu“.

„Tai dar viena galimybė aptarti mūsų Armėnijos ateities viziją“, – Jerevane vykusiame Vyriausybės posėdyje kalbėjo N. Pašinianas. Jis pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau siekti kuo glaudesnių Armėnijos ryšių su ES“.

Pastaraisiais mėnesiais N. Pašiniano politinėje komandoje imta aktyviai svarstyti Armėnijos stojimo į ES idėja, o užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonjanas viešai kalbėjo apie Jerevano europinius siekius.

Įtampa tarp Armėnijos ir Rusijos tvyro nuo pernai rugsėjo, kai vadinamieji rusų taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų puolimą prieš Kalnų Karabachą. Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Vasarį N. Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas stabdo narystę Maskvos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje. Anksčiau jis yra sakęs, kad Armėnija gali apskritai palikti šią organizaciją.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova perspėjo Armėniją nežengti šio žingsnio, nes jis esą padarytų „nepataisomą žalą“ šalių ryšiams.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija. Pastarosios gynybos ministras Sebastienas Lecornu vasarį lankėsi Armėnijoje, o N. Pašinianas – Paryžiuje.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų. Pagal 2023 m. kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Kovo 12-ąją N. Pašinianas pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Armėnija nutraukia su jos pagrindiniame oro uoste dislokuotais Rusijos pasieniečiais sudarytą apsaugos sutartį. Pagal dvišalę sutartį, nuo SSRS griūties 1992 m. Zvartnoco tarptautiniame oro uoste į vakarus nuo Jerevano budėjo rusų kariai, saugodami jungtį su Rusijos karinėmis pajėgomis Armėnijoje.

Armėnija dabar yra sukūrusi nuosavų saugumo pajėgumų ir galėtų pati užtikrinti oro uosto saugumą, praėjusią savaitę pasakė Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas. Be to, jis pridūrė, kad smarkiai suprastėjo ir oro uoste esančio Rusijos karinio transporto kokybė.

Tuo pat metu Armėnija vis dar yra tranzitinė šalis, per kurią į Rusiją keliauja sankcionuotos prekės. Oficialiais duomenimis, prekių eksportas iš Armėnijos į Rusiją išaugo 85 proc., iš kurių 80 proc. sudaro reeksportas. Finansininkai pažymi, kad iš viso Armėnijos eksportas į Rusiją padidėjo 430 proc., palyginti su prieškariniu laikotarpiu dėl tikėtino europietiškų ir kiniškų prekių reeksporto.

Pastaruoju metu buvusios sovietinės respublikos ryšiai su Rusija menksta, o Maskvos karas Ukrainoje atgaivino ES pastangas plėstis. Ilgai to nenorėjęs Briuselis suteikė kandidatės statusą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.

Armėnija nusivylė tradicine sąjungininke Rusija, kai ši nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų Kaukazo šalį nuo kaimyno Azerbaidžano, kai šis atsiėmė ilgai ginčytą armėnų gyventą Kalnų Karabachą ir kelia pavojų jos saugumui.

Ketvirtadienį N. Pašinianas pareiškė, kad galimybė įstoti į Europos Sąjungą „turi tapti plačiai visuomenėje aptariama tema“.

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, joje sakoma, kad Jerevano paraiška narystei „galėtų būti ES ir Armėnijos santykių pasikeitimo pagrindas“.

„Tai dar viena galimybė aptarti Armėnijos ateities viziją“, – per vyriausybės posėdį Jerevane sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau dirbti siekiant maksimaliai sustiprinti Armėnijos ryšius su ES“. Mintis įstoti į ES pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama N. Pašiniano politinėje komandoje, užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonianas viešai kalbėjo apie tokį Armėnijos siekį.

N. Pašinianas ne kartą yra sakęs, kad Armėnija gali išstoti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Maskvos vadovaujamo kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanso. Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova perspėjo, kad toks žingsnis „nepataisomai pakenktų“ šalių ryšiams.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Factor TV“.

Leidinys pažymi, kad dabar ruošiamasi Ukrainos prezidento vizitui į Armėniją. Šiuo metu su Ukrainos atstovais vyksta derybos dėl terminų.

„Manoma, kad V. Zelenskis atvyks į Jerevaną kovo mėnesį“, – rašo leidinys.

Ukrainos reikalų patikėtinis Armėnijoje Valerijus Lobačius, kalbėdamasis su „Factor TV“ žurnalistais, šios informacijos nepaneigė.

Iš pradžių jis buvo paklaustas apie galimus Rusijos ir Ukrainos karo padarinius Pietų Kaukazui. Diplomatas į tai pareiškė, kad „iš tikrųjų dabar galima daug pasakyti, bet aš kol kas nieko negaliu pasakyti“.

„Po kelių dienų patys išgirsite naujienas ir žinosite, kas bus. Savo ruožtu aš pasakysiu, kad Ukraina yra pasirengusi paremti Armėniją. Dar neatidarykime skliaustų, jūs pamatysite po kelių dienų", - sakė diplomatas.

Pasak jo, Ukraina padarys viską, kad sureguliuotų ir stabilizuotų padėtį regione. Į žurnalisto klausimą, ar jis turi omenyje galimą Ukrainos prezidento vizitą, V. Lobačius atsakė, kad „pavasaris Armėnijai atneš daug teigiamų įvykių“.

Armėnija nepalaiko Rusijos invazijos į Ukrainą ir periodiškai išdėsto savo poziciją.

Neseniai Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė Ukrainos klausimu. Politikas priminė tarptautinę teisę dėl valstybinių sienų pripažinimo ir pabrėžė armėnų draugiškumą Ukrainos žmonėms.

Armėnija taip pat perdavė Ukrainai dar vieną humanitarinės pagalbos partiją. Jerevanas padovanojo apie 10 tonų vaistų ir medikamentų.

O spalio mėnesį per vizitą į Italiją prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą susitiko su Armėnijos ministru pirmininku N. Pašinianu.

Tai – naujausias Jerevano žingsnis tolyn nuo tradicine sąjungininke anksčiau laikytos Maskvos.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu prancūzų televizijai „France 24“ armėnų lyderis sakė, kad organizacija neįvykdė savo funkcijų Armėnijos atžvilgiu pastaraisiais metais.

„Tai negalėjo likti be mūsų dėmesio. Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė N. Pašinianas.

Paklaustas apie galimą Rusijos karinės bazės Armėnijos teritorijoje uždarymą, N. Pašinianas nepateikė konkretaus atsakymo, tepasakęs, kad šios temos „nėra darbotvarkėje“.

Jis taip pat apkaltino Maskvą, kad ši vykdo „koordinuotą propagandos kampaniją“ prieš jį ir jo vyriausybę.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad nėra gavęs oficialaus patvirtinimo, jog Armėnija palieka KSSO.

Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau.

„Ketiname susisiekti su Armėnijos kolegomis ir išsiaiškinti jos pareiškimus dėl KSSO“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Armėnija pernai praleido dvi KSSO pratybas ir lapkritį Minske vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius tada išreiškė apgailestavimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad pasitraukimas iš organizacijos „neatitiktų Armėnijos interesų“.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

KSSO, kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos, įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigė, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Siekdamas naujų saugumo garantijų, Jerevanas labiau kliaujasi Vakarų partneriais, daugiausia Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis, o ne Rusija.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“.

„Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė. Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas saugumo srityje su JAV, Prancūzija ar kitais mūsų partneriais nėra nukreiptas prieš kitą mūsų saugumo partnerį. Kitas dalykas – patys mūsų partneriai nerimauja dėl to, kaip bendradarbiavimas su jais gali atsiliepti jų saugumo sistemoms. Mes stengiamės spręsti šiuos klausimus su mūsų partneriais pagal bendrą darbotvarkę, siekdami kuo didesnio skaidrumo“, – teigė Armėnijos vyriausybės vadovas.

Pasak N. Pašiniano, narystė NATO, akivaizdi raudonoji linija Rusijai, „nėra klausimas, kurį mes svarstėme ar svarstome“.

Jis taip pat neatmetė, kad Armėnija gali permąstyti savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). „Armėnijoje vyksta tam tikros diskusijos, ar šios organizacijos sąlygojama strategija atitinka ilgalaikius šalies interesus“, – sakė premjeras.

Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu.

Didžiausius nesutarimus kelia tai, kad Armėnijos parlamentas ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo šalyje vasario 1 d. Rusija šį žingsnį pavadino „nedraugišku“.

N. Pašinianas tiesiai neatsakė į žurnalisto klausimą, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas, jei atvyks į Jerevaną. „Sprendimas prisijungti prie Romos statuto pakels Armėnijos saugumo lygį. Kai dėl teisinių subtilybių, tai aš dabar negaliu atlikti teisinės analizės, nes tai – teisininkų darbas“, – pareiškė premjeras.

„Atskleisiu tokią paslaptį: po 2018-ųjų Armėnijoje prasidėjo daug plataus masto demokratinių reformų, ir aš nepriimu sprendimų, kas turi būti suimtas, o kas – ne. Ir, kaip jau sakiau, Armėnija, kaip atsakinga valstybė, turi ir toliau laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant jos įsipareigojimus santykiuose su Rusijos Federacija ir įsipareigojimus tarptautiniuose santykiuose“, – pažymėjo jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Armėnija pasirašė Romos statutą 1998 metų liepos 17 d., tačiau jo neratifikavo, nes šalies Konstitucinis teismas 2004 metais pripažino sutarties įsipareigojimus prieštaraujančiais daugeliui tuo metu galiojusio Pagrindinio įstatymo nuostatų.

2022 metų pabaigoje Armėnijos vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama patikrinti Romos statuto konstitucingumą.

2023 metų kovo 24 d. Konstitucinis teismas pripažino, kad Armėnijos įsipareigojimai pagal TBT Romos statutą atitinka Pagrindinį įstatymą.

Spalio 3 d. Romos statutą ratifikavo Armėnijos Nacionalinė Asamblėja (parlamentas), o spalio 14 d. Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas oficialiai patvirtino TBT Romos statuto ratifikavimą.

Jerevanas ir Baku kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino per praėjusiais metais surengtą žaibišką puolimą, kontrolės.

„Mes pateikėme Azerbaidžanui pasiūlymą dėl abipusės ginklų kontrolės mechanizmo ir nepuolimo pakto pasirašymo, jei taikos sutarties pasirašymas užtruktų“, – sakė N. Pašinianas per Armėnijos kariuomenės dienos minėjimo renginį.

Jis ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) anksčiau teigė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos.

Tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujamoms taikos deryboms iki šiol nepavyko pasiekti proveržio.

Rugsėjo 19 dieną I. Aliyevas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą ir jau po vienos dienos kovų su armėnų separatistais, kurie tris dešimtmečius kontroliavo šį regioną, šie pasidavė ir sutiko vėl prisijungti prie Baku.

Tačiau gruodį separatistų lyderis Samvelas Šachramanianas Jerevane pareiškė, kad jo ankstesnis dekretas, įsakantis išformuoti separatistines institucijas, negalioja.

Po Azerbaidžano puolimo iš Kalnų Karabacho pabėgo beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Šios pastabos išryškino didėjantį Armėnijos susipriešinimą su galinga sąjungininke po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, kurio tikslas buvo atkovoti Armėnijos kontroliuotą separatistinį Kalnų Karabacho anklavą.

„Yra problema, susijusi su (rusiškos) ginkluotės ir įrangos, už kurią mes jau sumokėjome, pristatymu“, – sakė N. Pašinianas per televiziją. – Šiuo metu vyksta diskusijos dėl šios problemos sprendimo mechanizmų“.

„Žinome, kad pačiai Rusijos Federacijai reikia ginklų“, – sakė jis, aiškiai užsimindamas apie Rusijos karą Ukrainoje.

Jis taip pat sakė, kad yra „tam tikrų problemų“ dėl dvišalio susitarimo, „numatančio, kad abiejų šalių žiniasklaida neturėtų kištis į vidaus reikalus ar destabilizuoti šalies vidaus politinę padėtį“, laikymosi.

N. Pašinianas sakė, kad Jerevanas pakvietė Maskvą surengti konsultacijas, „kad galėtume išspręsti šį klausimą draugiškoje ir normalioje atmosferoje“.

Armėnija priklauso Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuri įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio invazijos atveju.

N. Pašinianas apkaltino KSSO, kad ji nevykdo šio įsipareigojimo, įskaitant atvejus, kai Armėnija pareiškė, kad jos kaimynas ir priešas Azerbaidžanas per pastaruosius trejus metus užėmė nedidelius jos teritorijos lopinėlius.

Ketvirtadienį Armėnija atsisakė dalyvauti Baltarusijoje vykusiame KSSO aukščiausiojo lygio susitikime ir tai buvo naujausia Jerevano nepasitenkinimo išraiška.

Rugsėjį per žaibišką karinę operaciją Azerbaidžanas iš Armėnijos separatistų pajėgų atkovojo separatistinį Karabacho regioną, kurį Armėnija kontroliavo tris dešimtmečius.

Ketvirtadienį Minske vykusiame Kolektyvinės sutarties saugumo organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime nepasirodė nei Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, nei jo gynybos ministras.

Paprašytas pakomentuoti Armėnijos delegacijos nedalyvavimą, Kremlius atsakė: „Mes galime tik išreikšti apgailestavimą šiuo klausimu.“

„Tikimės, kad Armėnija nepakeis savo užsienio politikos krypties ir išliks mūsų sąjungininke (...) Mes ir toliau su jais kalbėsimės“, – valstybinės televizijos žurnalistui sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Armėnija neturėtų manyti, kad gali pasikliauti Vakarų šalimis dėl saugumo užtikrinimo, ir apkaltino Jerevaną radikaliai pakeitus savo užsienio politikos kryptį.

Po to, kai spalį N. Pašinianas nusprendė nedalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šis Armėnijos atsisakymas yra dar vienas skaudus smūgis dvišaliams santykiams.

N. Pašinianas apie tai informavo apsišaukėlį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „newsarmenia.am“.

Armėnijos premjeras taip pat išreiškė viltį, kad partneriai iš KSSO „supras šį sprendimą“.

Pažymima, kad N. Pašinianas ir A. Lukašenka aptarė klausimus, susijusius su susitikimo, kuris įvyks lapkričio 23 dieną Baltarusijos sostinėje, organizavimu.

Kaip praneša Armėnijos vyriausybės spaudos tarnyba, pokalbis telefonu įvyko Baltarusijos iniciatyva.

Anksčiau interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ N. Pašinianas pareiškė, kad Azerbaidžano veiksmai ir KSSO neveiklumas paskatino Armėniją „diversifikuoti santykius saugumo srityje“.

Kaip jau pranešė „Ukrinform“, metų pradžioje Armėnija atsisakė rengti KSSO šalių ginkluotųjų pajėgų pratybas savo teritorijoje.

Gegužės mėnesį premjeras N. Pašinianas pareiškė, kad šalies pasitraukimo iš KSSO klausimas tebėra Armėnijos darbotvarkėje.