norovirusai | kl.lt

Nuo skrandžio gripo apsaugo tinkama rankų higiena 6

Nuo skrandžio gripo apsaugo tinkama rankų higiena 6
Viena dažniausių priežasčių

Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dėl sezoninio infekcijos plitimo ji dažnai vadinama žiemos vėmimo liga arba skrandžio gripu.

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 857 norovirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 30,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (infekcija diagnozuota 791 vaikui iki septyniolikos metų amžiaus ir 66 suaugusiems asmenims). Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais (atitinkamai 115, 102 ir 141 atvejis).

2021 m. užregistruota 1 019 norovirusinės infekcijos atvejų (36,4, atvejo 100 tūkst. gyventojų), priešpandeminiu laikotarpiu (2019 m.) – daugiau – 1 240 atvejų (44 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Šiemet sausį užregistruota 115 norovirusinės infekcijos atvejų.

NVSC daugiametės statistikos duomenimis, šiomis infekcijomis dažniausiai serga 0–3 metų amžiaus vaikai. Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje buvo užregistruotas 581 norovirusinės infekcijos atvejis (67,8 proc. visų atvejų).

Būdinga vaikams, senjorams

„Norovirusine infekcija susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant.

Norovirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, silpnumu, prakaitavimu ar galvos skausmu. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo.

„Infekcijos šaltinis yra norovirusine infekcija sergantis asmuo, kuris su išmatomis išskiria didelius viruso kiekius. Sergantysis virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai tris dienas baigus viduriuoti. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki dviejų savaičių po pasveikimo“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Kaip užsikrečiama?

Norovirusine infekcija užsikrečiama virusams per burną patekus į žarnyną (fekaliniu-oraliniu užsikrėtimo keliu). Kad žmogus užsikrėstų, užtenka labai mažos virusų dozės. Dažniausiai užsikrečiama nuo tiesioginio sąlyčio su vemiančiu, viduriuojančiu ligoniu arba per maistą, geriamąjį vandenį (jeigu jis užterštas virusais). Virusai taip pat gali plisti oro lašeliniu būdu, ligoniui vemiant, per užterštas rankas, aplinkos daiktus.

„Patekę ant paviršių ar maisto, virusai nesidaugina, bet gali ilgai išsilaikyti gyvybingi. Tačiau virusai jautrūs karščiui, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Kaip neužsikrėsti, kai namuose yra ligonis?

Norint išvengti užsikrėtimo, kai namuose yra žarnyno infekcija sergantis asmuo, labai svarbu:

• dažnai plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;

• kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maistui ruošti naudojamą inventorių;

• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus ir paviršius;

• ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;

• suterštą patalynę, apatinius drabužius skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;

• skalbinius išlyginti karštu lygintuvu;

• ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;

• vaikų žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;

• sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis ir rankšluosčiais.

NVSC specialistai primena, kad kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.
Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kaip jo išvengti?

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kaip jo išvengti?
Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu. Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.

Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.

Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, jie yra labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža, rašoma ULAC pranešime.

Dažniausiai sukelia rotavirusai bei norovirusai

Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Daugiau apie rotavirusinę infekciją skaitykite čia.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Daugiau apie norovirusinę infekciją skaitykite čia.

Plinta keliais būdais

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai.

Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais:

per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;

per orą – kosėjant, čiaudint;

virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.

Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.

Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti:

prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;

pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;

po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;

po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;

po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;

prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;

kai sugrįžtama namo iš lauko;

be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.

Tinkamai valyti patalpas:

Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.

Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.

Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.

Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).

Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.

Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.

Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.

Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.

Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.
Medikai įspėja: prasidėjo virusinių žarnyno infekcijų sezonas 1

Medikai įspėja: prasidėjo virusinių žarnyno infekcijų sezonas 1
ULAC duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruota daugiau nei 8 tūkst. susirgusiųjų virusinėmis žarnyno infekcijomis, iš jų daugiau nei 40 proc. rotavirusiniu enteritu, apie 50 proc. atvejų virusas nebuvo patikslintas laboratoriškai.

Per 11 šių metų mėnesių užregistruotas 51 virusinės žarnyno infekcijos protrūkis, iš kurių – 92 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, tačiau ilgai išlieka ant įvairių daiktų, aplinkos paviršių. Esant 4 –20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.

Pirmieji rotavirusų sukeltos infekcijos simptomai atsiranda praėjus 24–72 val. po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi 2–6 dienas. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Ligoniui gausiai viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Dėl atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamosios dozės rotavirusai ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kur yra glaudus buitinis sąlytis ir nepakankama rankų higiena.

Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo sunkių rotavirusinės infekcijos atvejų – skiepai, rašoma ULAC pranešime.

Nuo 2018 m. rugsėjo Lietuvoje vaikai bus nemokamai (valstybės lėšomis) pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Norint sumažinti užsikrėtimo virusais riziką būtina kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, nuolat valyti ir vėdinti patalpas, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius) šluostyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti ir dezinfekuoti.

DAUGIAU