„Nors savityra nemažina mirtingumo nuo krūties vėžio skaičiaus, vis dėlto skatina moteris savimi rūpintis ir dalyvauti atrankinėje mamografinės patikros programoje“, – sakė medicinos centro „Northway“ krūtų onkochirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.

Šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė pabrėžia, kad onkologinį krūtų susirgimą diagnozavus ankstyvojoje stadijoje, daugiau kaip 90 procentų moterų pasveiksta. Todėl labai svarbus moterų sąmoningumas ir išugdytas poreikis reguliariai tirtis profilaktiškai.

„Northway“ medicinos centro Klaipėdoje Šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė. Įmonės nuotr.

Medicinos centruose „Northway“ Klaipėdoje dirba profesionalūs, patyrę medikai, kurie specializuojasi krūtų ligų diagnostikoje, tyrimai atliekami moderniu, naujos kartos mamografu „Mammomat“. Tik šiame aparate įdiegta tomosintezės funkcija, leidžianti atlikti itin mažų, vos kelių milimetrų dydžio įtartinų darinių vertinimą.

„Žaliasis koridorius“ pacientėms – greitam diagnozės patikslinimui

Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje pacientėms yra atvertas „žaliasis koridorius“. Jis galioja įtarus onkologinį susirgimą po krūtų ultragarsinio tyrimo, mamografijos ar gydytojo specialisto apčiuopos metu. Tokiu atveju pacientės turi galimybę skubos tvarka užsiregistruoti gyd. krūtų onkochirurgės A. Čižauskaitės konsultacijai diagnozei patikslinti: ligai patvirtinti ar atmesti.

„Northway“ medicinos centro krūtų onkochirurgė dr. Agnė Čižauskaitė. Įmonės nuotr.

Sveikomis krūtimis būtina rūpintis

Pasak gydytojos V. Uzelienės, vėžys – viena sunkiausiai suvaldomų ligų, nes jos atsiradimą lemia daug nuo mūsų valios nepriklausančių faktorių: genetika, senėjimas, reprodukcinio laikotarpio ypatumai, aplinkos užterštumas.

Ką kiekviena moteris gali padaryti dėl savęs, – pasirūpinti savo fiziniu aktyvumu, emocine pusiausvyra ir profilaktiškai atlikti tyrimus.

Ankstyvoji diagnostika ypač svarbi, jei šeimoje būta vėžio atvejų. Jei pagal atrankinę mamografinės patikros programą moterys nemokamai tiriamos nuo 50 iki 69 metų, turint šeimos istorijoje vėžio atvejų diagnostiką verta pradėti dešimtmečiu anksčiau.

Reikėtų sunerimti, jei pastebite krūties formos, kontūro ar dydžio, spalvos pakitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą.

„Reikėtų sunerimti, jei pastebite krūties formos, kontūro ar dydžio, spalvos pakitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą. Jei čiuopiant užčiuopėte guzelį ar kelis darinius krūtyje ar pažastyje – nedelsiant kreipkitės į krūtis tiriantį specialistą“, – sakė dr. A. Čižauskaitė.

Skausmas, gydytojos teigimu, įprastai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau būna atvejų, kai liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmą.

Visais įvardintais atvejais būtina skubi gydytojo specialisto konsultacija, nepaisant moters amžiaus. Kas penkta moteris, serganti krūtų vėžiu, yra jaunesnė nei penkiasdešimties.

Krūtų patikros prasmę būtina teisingai suvokti

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrintis sulaukus 35–40 metų amžiaus. Nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz., nekomplikuotas cistas), tyrimus kartoti kas 1–2 metus.

Dažnai moterys mano, kad išvengti ligos pavyks, kai periodiškai atliekami tyrimai ultragarsu ir mamografija. Tikrasis nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kad pacientė gydymo metu visiškai pasveiktų.

Šiuolaikinės onkologijos tikslas – pirmoji ligos stadija ar dar geriau – ikivėžinė būklė, ją dažnai galima nustatyti tik instrumentinio tyrimo metu. Pagrindiniai yra trys: mamografija ar 3D mamografija (tomosintezė), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografija.

Kurį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį, vyraujantį audinį (riebalinį, liaukinį arba mišrų) bei kitus pakitimus. Juos aptikus, būtinas histologinis įvertinimas – atliekama pakitusio audinio biopsija.

Visos šios paslaugos po vienu stogu teikiamos medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje: Naujoji Uosto g. 9, registracija tel. +370 633 30 303.

Viskas – vienoje vietoje

„Northway“ vaisingumo centruose dėl naujausių, individualiai pritaikytų gydymo metodų ir nuoširdaus rūpesčio pasaulį išvydo jau daugiau nei 3 tūkst. kūdikių. Šį statistinį rodiklį jau didina ir Kaune įsikūręs Vaisingumo centras.

Aukščiausius standartus atitinkanti moderni laboratorija ir patyrusių gydytojų komanda užtikrina, kad nuo šiol visas nevaisingumo gydymo paslaugas galima rasti vienoje vietoje Kaune, kur atliekami išsamūs ištyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, prireikus daromos tausojančios chirurginės operacijos ir teikiamos visos modernios pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kurios gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga. „Northway“ archyvo nuotr.

Gydymo sėkmė net 50 proc. priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam klinikoje skiriamas itin didelis dėmesys. Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga, padedančia kuo greičiau prisišaukti gandrus. „Northway“ vaisingumo centrai – didžiausias vaisingumo centrų tinklas Baltijos šalyse – turi padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje, o dabar ir Kaune.

Kaip greičiau prisišaukti gandrus ir kas trukdo jų sulaukti? Pokalbis  apie tai ir ne tik su „Northway“ vaisingumo centruose Kaune ir Vilniuje dirbančiu gydytoju akušeriu-ginekologu, nevaisingumo gydymo specialistu Žygimantu Misevičiumi.

Akušeris-ginekologas, nevaisingumo gydymo specialistas Žygimantas Misevičius. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kaip suprantu, pakanka ateiti į medicinos centrą „Northway“ ir visi reikiami tyrimai, procedūros bus atliekami vienoje vietoje? Kokių dar šis medicinos centras turi privalumų, kalbant apie nevaisingumo gydymą?

– Taip, „Northway“ vaisingumo centruose taikomas visapusis nevaisingumo gydymas, kurio planas sudaromas individualiai kiekvienam pacientui. Puikių rezultatų pasiekiame dėl patyrusių specialistų komandos, aukščiausius standartus atitinkančios modernios laboratorijos, kurioje taikome naujausius metodus, ko gero, vieninteliai Baltijos šalyse.

Dalis porų dėl minėtų problemų tiek ištyrimui, tiek gydymui kreipdavosi ir vykdavo į kitus miestus, tai ne visada buvo patogu, ypač jei reikia keleto vizitų per savaitę.

Atsidarius klinikai Kaune, pacientams papildomai niekur nereikės važiuoti – bus teikiamos konsultacijos, tyrimai, procedūros, tausojančios operacijos ir visos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

– Kada ir kaip dažnai prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Nevaisingumo problema paliečia apie 10–17,5 proc. arba maždaug kas šeštą porą, tačiau ne visoms poroms prireikia sudėtingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos, kai pastoti natūraliu būdu sudėtinga arba tokių galimybių iš viso nėra. Lietuvoje nėra vieningo registro, kad būtų galima pasakyti, kiek porų taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos informacija (pateikiama tik apie kompensuojamus IVF (in vitro fertilizacija, arba kitaip – apvaisinimas mėgintuvėlyje – aut. past.) ciklus), 2022 m. Lietuvoje atliktos 1 227 IVF procedūros. Šių procedūrų pastaraisiais metais daugėja. Deja, daugėja ir porų, susiduriančių su nevaisingumo problema. Dalis procedūrų atliekama iš pacientų lėšų – šios statistikos nėra. Be to, dalis pacientų, ypač nesusituokę, minėtam gydymui vyksta į kaimynines šalis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

 

– Kokia sėkmės tikimybė? Nuo ko priklauso sėkmė, kad pora susilauktų kūdikio?

– Rodikliai skiriasi atsižvelgiant į paciento ir gydymo ypatybes: amžių, nevaisingumą sukeliančią priežastį, perkeliamų embrionų skaičių, pagalbinio apvaisinimo procedūros tipą (įprastinis IVF ar ICSI  (intracitoplazminė spermos injekcija) metodas), taip pat svarbu, ar anksčiau buvo nėštumų, persileidimų, kokie anksčiau taikyto gydymo rezultatai. Kiekvienu atveju galimą sėkmę įvertinti reikėtų aptarus situaciją su pora individualiai.

Pastojimų skaičius „Northway“ centre siekia iki 60 proc. Kalbant apie amžiaus grupes (kaip žinia, amžius laikomas pačiu svarbiausiu IVF prognostiniu faktoriumi), vadinamasis suminis nėštumų dažnis moterų iki 35 metų amžiaus grupėje siekia 69,9 proc. (taikant iki 6 IVF ciklų).

– Ar visas procedūras kompensuoja Ligonių kasa?

– Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

PSDF lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos sutuoktiniams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir jeigu moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus.

Poros kreipiasi drąsiau

– Kaip prasideda nevaisingos poros gydymas? Ar poros ištyrimas prasideda vienu metu, ar, pavyzdžiui, pirmiausia ištiriama moteris, paskui – vyras?

– Atliekant poros ištyrimą dėl nevaisingumo skiriami dviejų tipų tyrimai. Pirmojoje tyrimų grupėje – reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas. Antrojoje – spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika, tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Atsakant į klausimą, kas pirmiausia tiriama – vyras ar moteris, dažniausiai konsultacijai ateina abu partneriai, įvertinama situacija ir sudaromas ištyrimo planas. Moters ištyrimas užtrunka kiek ilgiau, taigi vyrai per tą laiką jau būna ištirti, nes jų ištyrimas yra trumpesnis ir paprastesnis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

– Kada nereikėtų atidėlioti vizito dėl nevaisingumo ir pagalbos kreiptis anksčiau? Ar pastebite, kad poros drąsiau ieško pagalbos?

– Pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, nevengdama pastojimo, negali pastoti 12 mėnesių. Išimtis taikoma tada, kai moteris yra 35 metų arba vyresnio amžiaus, arba turi aiškią nevaisingumą galinčią lemti priežastį, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimą, galbūt anksčiau sirgo lytinių organų uždegimais, turėjo traumų, operacijų, jai buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Tokiu atveju tyrimus dėl nevaisingumo rekomenduojama atlikti anksčiau – jeigu moteris nepastoja per 6 mėnesius.

Pastaruoju metu daugėjant informacijos, gerėjant paslaugų prieinamumui, poros dažniau kreipiasi dėl nevaisingumo ištyrimo, gydymo, ir tai labai džiugina.

–  Kokios yra dažniausios nevaisingumo priežastys?

– Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijos sutrikimai, struktūriniai reprodukcinės sistemos pakitimai, persirgtos lytiškai plintančios infekcijos, tokios ligos kaip endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, autoimuninės pacientės ligos, hormoninės sistemos sutrikimai. Ovuliacijos sutrikimai turi įtakos apie 25 proc. nevaisingumo atvejų, endometriozė – 15 proc., sąaugos pilvo ertmėje – apie 12 proc., kiaušintakių nepraeinamumas dėl vienokių ar kitokių priežasčių – apie 11 proc., kiti kiaušintakių pažeidimai – apie 11 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas – apie 10 proc., kitos priežastys – apie 9 proc.

Nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

 

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

Kiekviena situacija – individuali

– Ar galite apytiksliai procentais pasakyti, kada pakanka medikamentinio gydymo, galbūt gyvenimo būdo korekcijų ir kaip dažnai prireikia operacijų, pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Taip, kartais gali užtekti ir gyvenimo būdo korekcijų ar medikamentinio gydymo, ypač tais atvejais, kai nevaisingumą lemia anovuliacija – būklė, dėl kurios kiaušidės nesubrandina kiaušialąstės.

Kalbant apie gyvenimo būdo keitimą, įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas yra virš 30, sumažinus jį bent 5–10 proc., gali atsistatyti savaiminė ovuliacija ir padidėti tikimybė natūraliai pastoti. Jeigu sportuojama ypač intensyviai, tai irgi gali neigiamai paveikti vaisingumą. Tokiu atveju, sumažinus sporto intensyvumą, padidėja natūralaus pastojimo galimybė. Planuojant pastoti rekomenduojama bent 3 mėnesius prieš atsisakyti rūkymo, alkoholio, kitų žalingų rizikos veiksnių.

Kalbant apie nevaisingumo gydymo būdus, jie skirstomi į tris grupes: pirmoji – medikamentinis nevaisingumo sutrikimų gydymas, pavyzdžiui, medikamentinė ovuliacijos indukcija. Antroji – chirurginis nevaisingumo priežasčių gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinės pilvo ertmės sąaugų išdalijimas arba histeroskopinė polipo operacija. Ir trečioji grupė – pagalbiniai apvaisinimo būdai, kai naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu, čia kalbama apie intrauterinę inseminaciją (IUI) ir IVF.

Kiekvienu atveju dėl gydymo būdo sprendžiama individualiai, įvertinus visus tyrimų rezultatus, priežastį, atsižvelgiant į poros nuostatas ir nusiteikimą, ar pora yra susituokusi, ar ne, nes pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip IUI arba IVF, Lietuvoje šiuo metu dėl galiojančių teisės aktų galimi tik susituokusioms poroms.

Embriologo darbas – nematomas, bet labai svarbus

Vaisingumo centras neįsivaizduojamas be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Jungtinėje Karalystėje mokslus baigusi ir ten vienoje didžiausių vaisingumo klinikų dirbusi embriologė Ieva Didžiokaitė džiaugiasi prisijungusi prie „Northway“ vaisingumo centro komandos Kaune.

Embriologė Ieva Didžiokaitė. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kada ir kaip dažnai prireikia embriologo pagalbos?

– Kas šešta pora susiduria su nevaisingumu. Apie 50 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl problemų iš vyro pusės (varikocelės, urogenitalinių infekcijų, vėlai išoperuoto kriptorchizmo, obstrukcijų) ir apie 50 proc. susiduria su nevaisingumu dėl problemų iš moters pusės (ovuliacijos sutrikimų, kiaušintakių pažeidimų, endometriozės, koitalinių problemų).

Daliai porų galima padėti atliekant IUI, kai pacientei sušvirkščiamas partnerio mėginys, sudarytas daugiausia iš progresyvių spermatozoidų, potencialiai galinčių pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstę. Kitoms poroms tenka nueiti ilgesnį – IVF kelią.

– Kuo svarbus embriologo darbas?

– Embriologo darbas neretai nematomas, bet ypač svarbus pacientams, susiduriantiems su nevaisingumu. Embriologas atsakingas už kiaušialąsčių surinkimą punkcijos metu, apvaisinimo būdo parinkimą, kiaušialąsčių apvaisinimo procedūros atlikimą, embrionų auginimą ir kokybės vertinimą, užšaldymo ir embrionų atšildymo procedūras.

Embriologas yra specialistas, kuris rūpinasi pacientų embrionais nuo pat kiaušialąsčių gavimo iki kol nusprendžiame atlikti embrionų patalpinimo ir / ar užšaldymo procedūras.

– Minėjote, kad nevaisingumo gydymo sėkmei itin svarbi moderni įranga. Kuo ypatinga laboratorija „Northway“ vaisingumo centre, Kaune?

– Taip, 50 proc. gydymo sėkmės priklauso ir nuo laboratorijos kokybės, todėl tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Anksčiau dirbau didžiausiame privačiame vaisingumo klinikų tinkle, turinčiame vieną geriausių šiuo metu rinkoje esančių įrangų. Taigi turiu su kuo palyginti ir džiaugiuosi, kad „Northway“ vaisingumo centro Kaune laboratorijoje įdiegti ir taikomi pažangiausi embrionų auginimo ir vertinimo metodai, dirbame su naujausia įranga. Turime embrionų inkubatorių „Esco Miri® TL“, be kurio neįsivaizduojamas maksimaliai sėkmingas IVF ciklas. Neinvaziniu periodinio fotografavimo metodu galime nepertraukiamai stebėti embrionų vystymąsi ir į gimdą perkelti atrinkti embrionus, kurių dalijimasis yra taisyklingas. Skirtingos inkubatorių kameros naudojamos skirtingų pacientų embrionams, kad nereikėtų trukdyti jau patalpintų ir rizikuoti pH ir temperatūros pokyčiais.

„Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti (...)

 

Laboratorijoje taip pat sumontuoti HEPA filtrai, įrengtas atskiras lakių organinių junginių, kurie neigiamai veikia embrionų vystymąsi, šalinimui skirtas mobilus filtras. Visa įranga nauja, o pH ir temperatūros parametrai nuolat sekami. Džiaugiuosi, kad užsienyje įgytą patirtį galiu taikyti Kaune: naudoti embrionų auginimo, vitrifikacijos ir atšildymo terpes ir metodų patobulinimus, kurie, žinau, lemia gerus rezultatus.

– Kaip vertinami embrionai? Kaip nustatote, ar embrionas yra tinkamas perkelti į gimdą? Kas nutinka su likusiais embrionais?

– Kaip minėjau, „Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti: virš kiekvieno embriono yra kamera, kuri kas 5 minutes 7 skirtingais lygiais fiksuoja embriono vystymąsi ir iš gautų nuotraukų sumontuoja vaizdo įrašą, kurį bet kada galime peržiūrėti ir žinoti, pavyzdžiui, kaip embrionas vystėsi per naktį.

Kad įvertintumėme embrionų kokybę, nebereikia jų išimti iš inkubatoriaus, dėti po šviesa, su kuria jie nesusiduria natūraliomis sąlygomis, nerizikuojama, kad laboratorijos aplinkoje esantis mažesnis anglies dioksido kiekis nei inkubatoriuje paskatins terpės pH kilimą, kuris gali nulemti lėtesnį embrionų vystymąsi, jį sutrikdyti.

Dažniausiai vienas sėkmingai į blastocistą išsivystęs embrionas yra patalpinamas į gimdą, o kiti užšaldomi vitrifikacijos būdu, naudojant specialų terpių rinkinį. Jis rinkoje laikomas auksiniu standartu ir lemia 97 proc. embrionų išgyvenamumą. Nustoję vystytis embrionai nei talpinami, nei šaldomi, nes jų egzistavimas nesuderinamas su gyvybe. Tokius genų rinkinius turintys embrionai negebėtų išsivystyti ir natūraliomis sąlygomis.

– Kiek svarbus yra laikas embriologui atliekant procedūras laboratorijoje?

– Laikas embriologo darbe yra vienas svarbiausių faktorių. pH, temperatūra ir laikas, kurį kiaušialąstės ar embrionai praleidžia šviesoje, yra vieni pagrindinių parametrų, turinčių didžiausią įtaką IVF ciklui. Visi šie parametrai tiesiogiai priklauso nuo laiko, todėl kiekviena procedūra turi būti atlikta ne tik tiksliai, bet ir per kuo trumpesnį laiko tarpą. Pavyzdžiui, zigotos nepratusios susidurti su šviesa, kai vystosi natūraliomis sąlygomis. Tad būtina kaip galima greičiau įvertinti, ar kiaušialąstės sėkmingai apsivaisino. Yra žinoma, kad didesnis nei 7,4 pH lemia lėtesnį embrionų vystymąsi. pH yra tiesiogiai priklausomas nuo anglies dioksido kiekio, todėl specialiuose inkubatoriuose palaikome didesnį nei aplinkoje esantį anglies dioksido lygį, kad būtų užtikrintos kiek įmanoma idealesnės sąlygos embrionų augimui. Kuo ilgesnį laiko tarpą embrionai praleidžia ne inkubatoriuje, tuo didesnė rizika sutrikdyti jų vystymąsi dėl padidėjusio terpės pH.

– Yra kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kada daugiausia prireikia embriologo prisidėjimo, meistriškumo?

– Yra išskiriamos dvi pagrindinės kiaušialąsčių apvaisinimo technikos: savaiminis apvaisinimas, kuomet kiaušialąstės yra patalpinamos su konkrečiu spermatozoidų kiekiu ir, kai, dažniausiai esant vyro nevaisingumui, yra atliekama ICSI, kurios metu vienas spermatozoidas mikromanipuliatoriais yra įterpiamas į kiaušialąstę.

Nors ICSI gali atrodyti įspūdingiau, abu metodai reikalauja embriologo meistriškumo. Pavyzdžiui, būtina tiksliai apskaičiuoti reikiamą suleisti spermatozoidų kiekį savaiminio apvaisinimo metu, kad apvaisinimas būtų sėkmingas.

„Northway“ vaisingumo centro specialistai primena poroms, kurios susiduria su vaisingumo problemomis, nelaukti ir kreiptis pagalbos, nes kartais reikia visai nedaug, kad šeimoje krykštautų mažylis.

„Northway“ medicinos centrai Klaipėdoje po vienu stogu jungia visas pacientams reikalingas paslaugas: gydytojų specialistų konsultacijas, pažangius brangiuosius diagnostinius tyrimus, medikamentinį ir chirurginį gydymą. Tai leidžia pacientams sutaupyti sveikatos kokybei svarbų laiką ir gauti visus reikalingus sprendimus iš profesionalios „Northway“ medicinos centrų gydytojų – specialistų komandos. 

Pažangią diagnostiką – magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinius tyrimus „Northway“ medicinos centruose Klaipėdoje atlieka patyrę  radiologai technologai.

Apie diagnostikos būtinybę ir apie galvos skausmą kalbamės su neurologėmis Jolanta Valavičiene, Raminta Godeliene, neurochirurgais dr. Daniumi Liutkumi bei Dariumi Šilkūnu.

Svarbi informacija apie sveikatą

Kai galvos skausmai tampa dažnesni, pasikeičia jų pobūdis, didėja vartojamų vaistų nuo skausmo kiekis, jie nesuteikia efekto – tikslinga kreiptis į neurologą.

„Specialistas konsultacijos metu įvertina skausmo pobūdį, vietą, stiprumą, trukmę, periodiškumą, provokuojančius ir lydinčius simptomus, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, diskomfortą dėl garso ar šviesos, – sakė „Northway“ gydytoja neurologė R. Godelienė. – Vertingos informacijos suteikia laboratorinis kraujo tyrimas, kai atmetame antrinius galvos skausmus, kuriuos sukelia uždegimų rizika, vidaus organų sutrikimai.“

Magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) neurologas siunčia, kai:

– galvos skausmas atsiranda staiga, sutrinka koordinacija, fiksuojami sąmonės pokyčiai, svaigsta galva, ima pykinti. Tai gali būti susiję su įvairiomis patologijomis: kraujavimu, navikų atsiradimu, potrauminiais kraujagyslių pakitimais. MRT tyrimas tikslingas, kai pacientui nėra sutrikusi sąmonė, o neurologinė simptomatika lengva ar vidutinė;

– skausmas kartojasi epizodiškai, medikamentai tik laikinai pašalina nemalonius pojūčius, stebimi kiti su galvos skausmu susiję pokyčiai: regėjimo, klausos pablogėjimas.

„Diagnostiniai galvos tyrimai, tarp jų – ir MRT suteikia daug papildomos informacijos apie paciento sveikatą. Skausmas gali būti susijęs su įvairiomis centrinės ir periferinės nervų sistemos, galvos, nugaros smegenų ligomis, kraujotakos sutrikimais. Neurologas pirmiausia įvertina, ar tai – ne psichosomatiniai reiškiniai, kuriuos sukelia patirtas stresas, įtampa. Juk mūsų kūnas ir emocijos – itin glaudžiai susiję. Apskritai kalbant, mokslinėje literatūroje įvardinama kone keli šimtai galimų priežasčių galvos skausmui atsirasti“, – pridūrė neurologė J. Valavičienė.

MRT – tikslios diagnozės link

Dauguma galvos skausmą, svaigimą sukeliančių sutrikimų sėkmingai gydomi, parenkant individualiai būtinų priemonių – medikamentų, fizioterapinių priemonių, kitų konservatyvaus gydymo metodų derinį.

Atlikus MRT tyrimą ir nustačius būkles, kurioms gali reikėti operacinio gydymo, pacientai siunčiami neurochirurgo konsultacijai.

Aptarus tyrimų rezultatus, priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo plano – ar pacientui toliau tęsti konservatyvų gydymą, ar jau reikalinga operacija.

„Kartais pacientai nežino, į ką kreiptis dėl varginančio galvos skausmo – į neurologą ar neurochirurgą. Įprastai rekomenduojama konsultuotis su neurologu. Neurochirurgai taip pat gali atlikti pirminį neurologinį tyrimą ir nukreipti pacientą reikalingiems tyrimams, taip pat – ir MRT. Bet jei kamuoja migrena, pirmiausia derėtų kreiptis į neurologą ir atlikti reikiamus tyrimus. Vienas iš jų, tiksliai leidžiantis nustatyti skausmo priežastis bei galimus pakitimus galvos, kaklo, stuburo zonoje, – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris dažnai yra tikslesnis nei kompiuterinė tomografija“, – sakė „Northway“ neurochirurgas dr. D. Liutkus.

Pavojinga ir klastinga liga

Galvos smegenų kraujagyslės  aneurizmai diagnozuoti taip pat labai svarbus galvos smegenų MRT. Tai bene vienintelis neintervencinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti šią ligą.

„Ši klastinga ir pavojinga liga gali būti susijusi su staigiais, ūmiais galvos skausmo priepuoliais, kai aneurizma plyšta. Neplyšusi galvos smegenų kraujagyslės aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Retais atvejais gali varginti protarpiniai galvos skausmai, ar regėjimo sutrikimas. Ši liga neretai yra paveldima, todėl reikėtų susirūpinti savo sveikata, jeigu šeimoje tėvams, broliams ar seserims buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslės aneurizma. Todėl dėl galvos smegenų kraujagyslių patologijų visada, kilus įtarimui, rekomenduoju konsultuotis su specialistu ir atlikti diagnostiką“, – sakė „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje neurochirurgas D. Šilkūnas.

Kai netikėtai aneurizma plyšta, kyla grėsmė sveikatai ir netgi gyvybei.  Nustačius plyšusią galvos smegenų aneurizmą taikomas skubus operacinis gydymas ir pasekmės po plyšusios aneurizmos dažnai būna su lengvesne ar sunkesne neurologine simptomatika.

Galvos skausmas – tai vienas iš nemalonių, įprastą gyvenimo ritmą trikdančių simptomų. Nedelskite ir kreipkitės į specialistus neatidėliodami laiko savo sveikatai, neignoruodami kūno siunčiamų signalų.

„Northway“ medicinos centre Klaipėdoje pradėtos teikti MRT paslaugos. Pacientų tyrimus apmoka TLK.

MRT tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams galima atlikti Valstybinės ligonių kasų (VLK) lėšomis. Tam reikalingas gydytojo specialisto siuntimas ir nesudėtingas specialus pasiruošimas, apie kurį pacientą informuos MRT tyrimui siunčiantis gydytojas – specialistas.

Akcentas – ankstyvajai diagnostikai

Krūtų ištyrimas mamografu – nauja paslauga medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje. Modernus aparatas „Mammomat“ turi ir tomosintezės funkciją, leidžiančią atlikti itin mažų (iki 2–3 mm) įtartinų darinių vertinimą. Ši funkcija suteikia papildomą privalumą: esant neaiškiam pakitimui, jį patikslinant, galima mamografijos vaizdą suskaidyti į daug sluoksnių, kas suteikia galimybę tiksliai įvertinti krūties audinius ir juose besiformuojančius darinius. Jei echoskopijos ar mamografijos metu randami pakitimai ir reikalinga biopsija, ji labai tiksliai atliekama to paties mamografo pagalba.

„Šio aparato įsigijimas tapo visapusiško krūtų ištyrimo dalimi: be krūtų echoskopijos, onkologo mamologo konsultacijos bei darinių biopsijos, mamografijos įdiegimas suteikia galimybę išsamiai ir vienoje vietoje ištirti moterį“, – pasidžiaugė medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė. 

Naujos kartos pažangus ir inovatyvus mamografas Klaipėdos „Northway“ medicinos centre. „Northway“ nuotr.

Mamografija leidžia aptikti krūtų darinius, kurių dar negalima pajusti ar apčiuopti. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas.

Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos. Vadovaudamasis prevencine programa, šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus kviečia 50–69 (imtinai) metų moteris nemokamai atlikti šį tyrimą. Diagnostinės mamografijos tikslas – diagnozuoti krūtyje esantį ar galimai esantį darinį dar jam nesukėlus jokių klinikinių požymių ar simptomų.

Spinduliuotė – itin maža

Neretai nuo mamografijos tyrimo moteris sustabdo skausmo baimė. Nors tyrimais nustatyta, kad tik 4 moterys iš 100 mamografijos atlikimo metu patiria skausmą.

Kaip paaiškino V. Uzelienė, aukščiausios klasės mamografijos sistema „Mammomat“ turi personalizuotą švelnaus suspaudimo technologiją, kurios metu naudojamos minkšto suspaudimo apvalintais kraštais plokštelės, todėl šiuo aparatu atliekamas tyrimas bus ne tik itin tikslus, bet ir maksimaliai komfortiškas. „Northway“ mamografo privalumas – dirbtinis intelektas, kuris užtikrina tinkamą krūties komfortišką suspaudimą, kad būtų galima gauti patį tiksliausią ir efektyviausią vaizdą diagnostiniam įvertinimui. Taip gaunamas vaizdas itin tikslus, o tiriamoji gauna mažesnę jonizuojančios spinduliuotės dozę.

Specializuotas programinis paketas leidžia atlikti skenavimus su ypač maža rentgeno spinduliuote – tai didžiulis privalumas ir jaunesnėms nei 50 metų moterims.

Gali užklupti bet kurią

„Krūties vėžys gali užklupti bet kurio amžiaus moterį, todėl kiekvienai būtina reguliariai profilaktiškai pasitikrinti. Krūties vėžio rizika siejama su daug veiksnių – nuo genetinių iki gyvenimo būdo, kuris priklauso nuo mūsų sąmoningumo. Apie 5–10 proc. krūties vėžio atvejų kyla dėl genų mutacijų, kurios yra paveldimos, tačiau didžioji dalis, apie 95 proc., įvyksta dėl somatinių  (įgytų) mutacijų“, – paaiškino šeimos gydytoja.  

Svarbūs ir rizikos faktoriai, kurie lemia, kokiu periodiškumu krūtis pravartu tikrintis: vėlyvas gimdymas (po 30 m.); ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.); kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m.; antsvoris ir ilgiau nei 5 metus trunkanti pakaitinė hormonų terapija, esant menopauzei; 3 ir daugiau vėžio atvejų tarp artimiausių giminaičių.

Pasak V. Uzelienės, apie 30 proc. mirčių dėl krūties vėžio galima išvengti, todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti pradinius pakitimus. Aptikus krūties ankstyvos stadijos vėžį, jį galima visiškai išgydyti.

Mamografijos tyrimai padeda diagnozuoti krūtų audinio piktybinius ir gerybinius pakitimus. Moterims nuo 50 metų amžiaus pirmo pasirinkimo tyrimas yra mamografija. Mamografijos tyrimas atliekamas tik su gydytojo siuntimu. Atrankinės patikros programos tikslinei grupei priklausančios moterys gali atlikti mamografijos tyrimą su šeimos gydytojo siuntimu, o moterys, kurios nepatenka į programos nustatytą tikslinę grupę, tačiau turi indikacijų mamografijos tyrimui atlikti, dėl šio tyrimo gali kreiptis su gydytojo specialisto siuntimu (chirurgo, krūties chirurgo, akušerio-ginekologo, ar echoskopuotojo). Moterys, pageidaujančios profilaktiškai pasitikrinti, mamografijos tyrimą su siuntimu gali atlikti ir be valstybės finansuojamos prevencinės programos.

Kam rekomenduojama atlikti mamografijos tyrimą?

Vyresnėms nei 50 metų moterims, 1 kartą per 2 metus.

Moterims, kurių šeimos istorijoje yra sirgusių krūties vėžiu.

Moterys iki 50 m. ir vyresnės nei 69 m. ypatingą dėmesį turi atkreipti į šeimoje buvusius krūties vėžio atvejus, jei sirgo sesuo, mama, močiutė, sesuo. Joms mamografinį tyrimą galima atlikti 10 metų anksčiau, nei jos giminaitei buvo nustatyta ši diagnozė. Šį tyrimą būtina atlikti prieš pradedant pakaitinę hormonų terapiją.

Pasak medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovės Auksės Gečionienės, naujoji klinika atidaryta siekiant, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai galėtų gauti aukščiausios kokybės specializuotas medicinos paslaugas nelaukdami eilėse, negaišdami laiko, vienoje vietoje. Pirmuosius pacientus priėmęs rugpjūčio mėnesį, šiuo metu medicinos centras jau veikia visu pajėgumu.

Pačioje Kauno širdyje įsikūrusiame medicinos centre pacientams siūlomas platus paslaugų spektras nuo profilaktikos, ligų diagnostikos iki chirurginio gydymo ir pagalbinio apvaisinimo. Čia pacientus pasitinka rūpestingi, visada atidžiai išklausantys specialistai, kurių tikslas – atsakingai pasirūpinti kiekvieno besikreipiančio sveikata, laiku pastebėti net menkiausius pakitimus, tiksliai išsiaiškinti nerimą keliančios sveikatos problemos priežastį, paskirti efektyviausią gydymą ir padėti kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centras Kaune. 

Ypatingas dėmesys naujajame centre skiriamas nevaisingumui gydyti. Pripažinti šios srities specialistai, moderni įranga ir centre įsikūrusi pažangi, pirmoji Kaune privati pagalbinio apvaisinimo laboratorija leidžia greitai išsiaiškinti galimas nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausius gydymo metodus.

„Northway“ vaisingumo laboratorija.  

Medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovė atkreipia dėmesį, kad vien tik nevaisingumo gydymu čia neapsiribojama. Modernioje gydymo įstaigoje teikiamos profesionalios įvairių medicinos sričių specialistų konsultacijos.

Daug dėmesio čia skiriama greitai ir tiksliai diagnostikai ir efektyviam gydymui. Centre naudojami naujausi diagnostikos ir gydymo metodai, dirba profesionalūs, ilgametę patirtį turintys ir savo kvalifikaciją nuolat tobulinantys specialistai – gydytojai kardiologai, neurologai, endokrinologai, kraujagyslių chirurgai, urologai, proktologai, akušeriai ginekologai, vidaus ligų gydytojai, dietologai ir kiti savo sričių ekspertai.

Naujajame medicinos centre įsikūrusiame dienos chirurgijos stacionare atliekamos ginekologinės, proktologinės operacijos, lazerinės hemoroidektomijos, modernios lazerinės išsiplėtusių kojų venų ir kitos operacijos.

„Northway“ operacinė.  

„Kiekvienam pacientui skiriame ypatingą dėmesį ir siekiame maksimaliai pateisinti jo lūkesčius. Pasitelkę modernią pasaulyje pripažintų gamintojų įrangą, savo žinias ir ilgametę patirtį, pacientams galime pasiūlyti greitą ir ypač tikslią diagnostiką ir efektyvų gydymą“, – sakė A. Gečionienė.

Pasak A. Gečionienės, šiuolaikiško ir inovatyvaus medicinos centro Kaune tikslas – skatinti žmones atsakingiau rūpintis savo sveikata, suteikiant galimybę gauti aukščiausios kokybės reikalingas medicinos paslaugas greitai ir vienoje vietoje. Centro vadovė akcentuoja  išskirtinį lankstumą registruojant pacientus konsultacijoms. Jos teigimu, visuomet stengiamasi pacientą priimti kuo greičiau, o esant didesniam nei įprastai tam tikrų paslaugų poreikiui, papildomai kviečiami šios srities gydytojai, dirbantys kituose miestuose esančiuose medicinos centruose „Northway“.

Baigdama pokalbį medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovė primena, kad laiku atlikti tyrimai, tiksli diagnostika ir efektyvaus gydymo skyrimas gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų ir žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl, pastebėjus sveikatos pokyčių, svarbiausia nedelsti ir kreiptis į specialistus. Dabar jie – lengvai pasiekiami ir visai šalia jūsų.

Medicinos centrai „Northway“ – vienos didžiausių kompleksinės medicinos, chirurgijos, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų Lietuvoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu „Northway“ jungia aštuonis medicinos centrus.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis. Remiantis naujausiais duomenimis, dažniausiai ši liga diagnozuojama 45–69 metų moterims. Šiandien skaičiuojama, kad 1 iš 5 moterų, sergančių krūtų vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ies, o 1 iš 25 – jaunesnė nei 40-ies metų. Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos chirurgės dr. Agnės Čižauskaitės, profilaktinė mamografinė patikra gali padėti diagnozuoti ikivėžines būkles ar ligą ankstyvose stadijose, taip ženkliai sumažindama mirčių nuo krūties vėžio skaičių.

Spalį medicinos centras „Northway“ Klaipėdoje įsigijo vieną moderniausių Lietuvoje naujos kartos mamografų „Mammomat Revelation“, turintį ir tomosintezės funkciją, leidžiančią atlikti itin mažų (iki 2–3 mm) įtartinų navikų vertinimą. Šis mamografas taip pat užtikrina mažesnę apšvitą, o juo tiriamos pacientės patiria minimalų diskomfortą dėl modernios švelnaus suspaudimo funkcijos.

Ankstyvų stadijų krūtų vėžį diagnozuoti galima tik atliekant instrumentinius tyrimus

„Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo geresnės išgijimo prognozės – net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūtų vėžys gali būti pagydomas. Tačiau pirmų stadijų liga simptomų neturi, todėl tai įmanoma padaryti tik reguliariai lankantis pas krūtų specialistą ir atliekant instrumentinius tyrimus. Mūsų tikslas – kaip galima anksčiau užkirsti kelią ligai, diagnozuoti ankstyvas jos stadijas, kad moteriai būtų kuo mažiau pakenkta, ji galėtų išvengti sudėtingo gydymo ir kuo greičiau sugrįžti į įprastą kasdienį gyvenimą“, – sakė dr. A. Čižauskaitė.

Mamografija leidžia aptikti krūtų vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos, nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamografijos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jau jaučia klinikinius simptomus.

Dr. Agnė Čižauskaitė, krūtų onkochirurgė, mamologė. „Northway“ nuotr.

Kaip vyksta mamografinė patikra

Medicinos centro „Northway“ gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė pasakoja, kad konsultacija dėl krūtų patikros visada prasideda nuo pokalbio su paciente, skundų ir rizikos veiksnių įvertinimo, o tuomet atliekamas radiologinis ištyrimas.

Prieš atliekant mamografijos tyrimą, radiologijos technologas supažindina pacientę su tyrimo eiga, atsako į jai rūpimus klausimus. Tyrimo metu reikia iki pusės nusirengti, nusisegti liemenėlę, nusiimti kaklo papuošalus bei auskarus. Tyrimas atliekamas stovint ar sėdint priešais mamografą. Kiekvienos mamografijos atlikimo metu krūtis padedama ant metalinio stalelio, atsargiai prispaudžiama plastikine plokštele (prispaudimas trunka 5–10 sekundžių) ir peršviečiama rentgeno spinduliais – šiuo momentu labai svarbu nejudėti. Standartiškai atliekamos kiekvienos krūties dviejų skirtingų projekcijų mamogramos. Visa procedūra su pasiruošimu trunka apie 5–10 minučių.

Gautus krūtų vaizdus įvertina gydytojas radiologas, pateikia išvadą ir tolesnes rekomendacijas. Prireikus pasitelkiamas ir tomosintezės vaizdų vertinimas.

Mamografas „Mammomat Revelation“ turi tomosintezės funkciją, tad tyrimas atliekamas tuo pačiu aparatu, tik tyrimo metu rentgeno spindulių šaltinis juda – taip gaunami keli kiekvienos krūties vaizdai, atspindintys krūties audinių sluoksnius. Šis tyrimas dar vadinamas 3D mamograma. Tomosintezės vaizdai leidžia įvertinti persidengiančius krūties audinius – tai leidžia geriau pastebėti pakitimus tankioje krūtyje, tiksliau diagnozuoti krūties vėžio požymius, o kartais išvengti kitų papildomų tyrimų – echoskopijos ar net biopsijos. Mamografo „Mammomat Revelation“ plataus 50 laipsnių kampo technologija (ji įdiegta tik šiame mamografe) sukuria tiksliausius tomosintezės vaizdus.

„Mamografu „Mammomat Revelation“ tyrimuose aptikę labai mažus įtartinus pakitimus, kurių negalime stebėti ultragarsinio tyrimo metu, galime atlikti stulpelinę biopsiją. Mamografas labai tiksliai apskaičiuoja pakitimų vietą ir krūtis tiriantis gydytojas specialia įranga bei mamografo pagalba gali paimti nedidelį kiekį medžiagos iš pačių smulkiausių pakitimų. Ši medžiaga yra ištiriama gydytojų patologų – tai tiksliausias tyrimas diagnozuojant krūtų ligas, nustatant krūtų vėžio diagnozę“, – teigė E. Gvazdaitė.

Pamirškite nepagrįstas skausmo ir piktybinės ligos diagnozės baimes

Pasak dr. A. Čižauskaitės, neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą bijodamos sužinoti piktybinės ligos diagnozę. „Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūtų vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detalesniam ištyrimui iškviestų moterų. O dėl profilaktinės mamografinės patikros mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc.“, – pabrėžė gydytoja chirurgė.

Pasak gydytojos radiologės, labai dažnai nuo mamogramos tyrimo moteris sustabdo ir skausmo baimė, nors tyrimais nustatyta, kad tik 4 moterys iš 100 mamogramos atlikimo metu patiria skausmą. Yra labai svarbu tinkamai suspausti moters krūtis, kad gaunamas vaizdas būtų kuo tikslesnis, o tiriamoji gautų mažesnę jonizuojančiosios spinduliuotės dozę. Mamografas „Mammomat Revelation“ turi personalizuotą švelnaus suspaudimo technologiją, kurio metu naudojamos minkšto suspaudimo apvalintais kraštais plokštelės, todėl šiuo aparatu atliekamas tyrimas yra ne tik itin tikslus, bet ir maksimaliai komfortiškas.

Naujasis mamografas. „Northway“ nuotr.

Tyrimo kokybę ir minimalų diskomfortą padeda užtikrinti ir tinkamas pasiruošimas

Pasak E. Gvazdaitės, mamogramos tyrimui taip pat svarbu tinkamai pasiruošti ir primena, kaip tai padaryti:

Registruokitės tyrimui tarp 7–12 mėnesinių ciklo dienos, tai leis sumažinti suspaudimo metu patiriamą diskomfortą. Po menopauzės specialaus laiko rinktis nereikia.

Suraskite, atsineškite ir pateikite visus anksčiau darytus krūtų tyrimų aprašymus bei vaizdus (rentgenogramas, CD ar kitose laikmenose) – tai gali turėti lemiamą reikšmę interpretuojant tyrimą.

Vilkėkite kelnes ar sijoną ir palaidinę.

Tyrimo dieną pažastų bei krūtų srityje venkite dezodorantų, antiperspirantų, kremų ar pudros – tai gali klaidinti vertinant mamogramos.

Nusiteikite pozityviai, išklausykite radiologijos technologų instrukcijų, tyrimo metu atsipalaiduokite.

Ateikite pasitikrinti, nes tai gali išgelbėti jūsų gyvybę

Baigdama pokalbį gydytoja krūtų chirurgė dr. A. Čižauskaitė pabrėžia, kad labai svarbu krūtų vėžį diagnozuoti anksti, nes tuomet tikimybė pasveikti labai didelė.

„Pirmų stadijų liga simptomų neturi, todėl tai įmanoma padaryti tik reguliariai lankantis pas krūtų specialistą ir atliekant instrumentinius tyrimus: mamografiją, ultragarsinį krūtų tyrimą arba krūtų magnetinio rezonanso tomografiją. Kokį tyrimą rinktis ir kaip dažnai jį atlikti, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į moters amžių, krūtų dydį, audinį, rizikos veiksnius ir pan. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, kad sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz., nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Krūtų ligų diagnostika nuolat tobulėja, tačiau turime būti sąmoningos ir rasti laiko laiku pasirūpinti savo sveikata, nes tai gali išgelbėti mūsų gyvybę“, – pabrėžė dr. A. Čižauskaitė.

Svarbu žinoti, kad norint užsiregistruoti mamografijos tyrimui reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo akušerio ginekologo, echoskopuotojo ar krūtų chirurgo siuntimą.

Kaune atidarytame naujame „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre pacientams bus teikiamos kompleksinės aukščiausio lygio paslaugos – nuo profilaktikos, ligų diagnostikos iki chirurginio gydymo ir pagalbinio apvaisinimo. Išskirtinis naujojo centro privalumas – unikali vaisingumo tyrimų laboratorija. Pirmoji Kaune privati šios srities laboratorija padidins nevaisingumo gydymo paslaugų prieinamumą regione.

„Northway“ medicinos centre įkurta vaisingumo laboratorija yra pirmoji privati tokio lygio vaisingumo laboratorija Kaune. Naujajame centre galima užsisakyti ir skubius kraujo ar kitus diagnostinius tyrimus. Priklausomai nuo tyrimo pobūdžio, išvados klientui el. paštu gali būti perduodamos per valandą.

Įmonės nuotr.

Daugiau patogumo miesto ir rajono gyventojams

„Kaunui norėjome suteikti tai, ko miestui labiausiai trūko. Džiaugiamės atsiradusia galimybe padėti kuo daugiau žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali susilaukti vaikų. Pradėti veiklą Kaune planavome jau seniai, tačiau ieškojome tinkamos vietos ir laukėme tinkamo laiko. Kaunas išsiskiria turtinga medicinos istorija, čia netrūksta gerų įvairių sričių specialistų, kuriems mes suteikėme galimybę dirbti arčiau namų, mat dalis specialistų iš Kauno vykdavo dirbti į mūsų klinikas kituose miestuose. Be to, užtikrinsime patogumą ir mūsų pacientams, kurie visas paslaugas gaus arčiau namų“, – sakė medicinos ir chirurgijos centrų „Northway“ generalinė direktorė Diana Bumelytė.

Diana Bumelytė. Įmonės nuotr.

Kauno medicinos centro „Northway“ padalinio vadovė gydytoja Auksė Gečionienė pastebi, kad naujasis centras labiausiai palengvins Kaune ir jo apylinkėse gyvenančių žmonių, kuriems reikalingas nevaisingumo gydymas, kasdienybę. Priklausomai nuo gydymo būdo, tokie pacientai pas gydytojus tam tikrą laikotarpį turi lankytis 2–3 kartus per savaitę ar netgi dažniau. „Northway“ atidarius medicinos centrą Kaune, jiems nebereikės vykti į Vilnių, Klaipėdą ar Rygą.

Auksė Gečionienė. Įmonės nuotr.

„Dabar kauniečiai ir rajono gyventojai suplanuotam, kartais vos 15 minučių trunkančiam, vizitui pas gydytoją galės patogiai užsukti pas mus, o po gydytojo apžiūros grįžti prie įprastos dienotvarkės. Čia po vienu stogu dirba visų svarbiausių sričių specialistai, todėl pacientams papildomai niekur nereikės važiuoti – bus teikiamos reikiamos konsultacijos, atliekami būtiniausi tyrimai ir kitos procedūros. Tai bus išties didelis palengvinimas šeimoms, bandančioms susilaukti vaikelio“, – komentavo Kauno medicinos centro vadovė.

Siūlo kompleksines įvairių sričių specialistų paslaugas

Pasak A. Gečionienės, nors daugiausia dėmesio Kauno padalinyje skiriama nevaisingumo gydymo paslaugoms, tam reikalingi įvairių sričių specialistai. Kartu su ginekologais ir urologais, „Northway“ medicinos centre dirba ir kardiologas, endokrinologas, vidaus ligų gydytojas ir echoskopuotojas. Anot pašnekovės, augant gydytojų komandai, plėtėsi ir teikiamų paslaugų spektras.

Įmonės nuotr.

„Naujasis padalinys tapo mažesne Vilniuje esančio pagrindinio „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro versija. Kaune dabar taip pat teikiame daugumą svarbiausių paslaugų, įskaitant ir chirurginį gydymą. Turime netgi savo dienos stacionarą – atliekame proktologines operacijas, lazerines hemoroidektomijas, turime savo kraujagyslių chirurgą, kuris nauju moderniu lazeriu atlieka kojų venų operacijas. Neapsiribojame vien tik nevaisingumo gydymu, teikiame ir kitas medicinos paslaugas“, – pažymėjo Kauno „Northway“ medicinos centro vadovė.

„Northway“ medicinos centre Kaune iš viso dirba apie 50 įvairių sričių gydytojų. Pacientus čia konsultuoja kardiologas, neurologas, endokrinologas, radiologas, urologas, angiochirurgas, proktologas, daug ginekologų, iš kurių keturi yra reproduktologai, o jų komandoje – du embriologai ir kiti specialistai.

Centro vadovė A. Gečionienė akcentuoja išskirtinį medicinos centro lankstumą registruojant klientus konsultacijoms. Anot jos, visuomet bus ieškoma įvairių būdų, kaip suteikti pacientui paslaugą jo norimą dieną arba kuo arčiau pageidaujamo laiko. Pavyzdžiui, fiksuojant didesnį nei įprastai paslaugų poreikį, bus iškviečiama papildomų gydytojų iš kitų miestų.

Įmonės nuotr.

„Northway“ medicinos centrai – vienos didžiausių kompleksinės medicinos, chirurgijos, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų Lietuvoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Su ką tik duris atvėrusiu Kauno centru, „Northway“ šiuo metu jau vienija 8 medicinos centrus.

Intensyvi darbotvarkė neišgąsdino

Rugsėjo 21–22 d. Klaipėdoje surengta tarptautinė Baltijos artroskopijos konferencija, į kurią susirinko svečiai iš Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Rumunijos, Lenkijos, Graikijos, Portugalijos. Renginys buvo suskirstytas į dvi dalis – praktinę bei teorinę ir vyko skirtingose erdvėse: Klaipėdos universitete ir Klaipėdos dramos teatre.

Konferencijos pranešimų temos buvo skirtos peties ir kelio sąnarių artroskopinio gydymo naujovėms ir aktualijoms. Artroskopija – minimaliai invazinė, tausojanti sąnarius operacija, atliekama specialia videoaparatūra ir specialiais instrumentais, kai neatveriamas sąnarys, o operacinis laukas stebimas videoekrane. Tokios operacijos iš chirurgo ortopedo reikalauja ypač didelio profesionalumo.

18-oji tarptautinė konferencija buvo gausiausia pagal dalyvių skaičių per savo gyvavimo istoriją. Pasak Chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovo gydytojo dr. M. Fiodorovo, beveik visi dalyviai išbuvo iki pat renginio pabaigos, nors programa buvo itin intensyvi – antrąją dieną truko beveik 10 valandų.

„Tai rodo, kad konferencijos medžiaga buvo įdomi ir aktuali. Kasmet stengiamės pranokti patys save ir pateikti aktualiausias artroskopinio gydymo naujoves“, – pakomentavo M. Fiodorovas.

Kursai – naujovė Lietuvoje

Pirmoji renginio diena Klaipėdos universitete buvo skirta pažengusių savo srities specialistų praktiniams peties sąnario artroskopijos mokymams ant mirusiųjų donorų kūnų, vadinamiesiems kadaveriniams kursams. Tai vieninteliai tokio pobūdžio kursai, organizuojami Lietuvoje.

Pirmą kartą praktiniai mokymai ant mirusiųjų donorų kūnų buvo surengti pernai, 17-ojoje Baltijos artroskopijos konferencijoje. Jie sulaukė didžiulio susidomėjimo ir teigiamų atsiliepimų, tad šiemet kursai vyko jau antrą kartą. Praktiniuose mokymuose dalyvavo latviai, lietuviai ir ukrainiečiai.

Tokie kursai pasaulyje specialistų labiausiai vertinami dėl gaunamos didžiulės naudos, nes savo srities ekspertai per trumpą laiką pasidalina ilgamete patirtimi, įvairiais gydymo niuansais, apie kuriuos neperskaitysi nė viename vadovėlyje ar moksliniame straipsnyje. Prieš tai praktinių užsiėmimų dalyvių laukė teorinė dalis.

Klaipėdoje vykę kadaveriniai kursai išsiskyrė aukštu profesionalumo lygiu, nes prie vieno staliuko dirbo po 2–3 dalyvius su vienu lektoriumi. Įprastai kitose šalyse ekspertas vienu metu dirba su keliais staliukais, prie kurių operuoja gydytojai, tad jiems tenka mažiau dėmesio.

„Pats ne kartą esu dalyvavęs ir buvęs ekspertu panašaus pobūdžio kursuose, tad turiu su kuo palyginti. Mokymai praėjo sklandžiai, dalyviai džiaugėsi profesionaliu konferencijos organizavimu“, – pasakojo M. Fiodorovas.

M. Fiodorovas. Pirmoji praktinė konferencijos diena.

Dėmesys – peties ir kelio sąnariams

Antrąją konferencijos dieną dalyviai persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, kur laukė intensyvios paskaitos. Visi lektoriai pranešimus skaitė gyvai. Pusės dienos pranešimų temos buvo skirtos kelio sąnario artroskopijai, o kita dienos dalis – peties. Kaip paaiškino vienas iš organizatorių M. Fiodorovas, dabar vis daugiau dėmesio per artroskopines operacijas skiriama natūralių biologinių medžiagų iš paties paciento kūno panaudojimui. Šia tema buvo pristatytas ir naujas gydymo metodas.

Pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs gydytojas iš Rumunijos dr. Andrei Popescu, pristatęs naują peties sąnario gydymo metodą Europoje, buvo nustebintas aukštu organizaciniu lygiu.

Naujas artroskopinis peties sausgysles fiksuojantis metodas buvo aprašytas moksliniame medicinos straipsnyje. Jo bendraautoris – puikiai Klaipėdos pacientams, ir ne tik jiems, pažįstamas gydytojas M. Fiodorovas, kurio filmuota medžiaga kolega iš Rumunijos pasidalija pristatinėdamas metodą.

Šis naujas peties sąnario gydymo metodas dažniausiai taikomas po traumų. „Operuodami peties sausgysles po traumos siekiame, kad jos priaugtų tvirtai. Šiam tikslui pasiekti turime naudoti biologinius intarpus. Taikant šį metodą nereikia imti svetimo audinio, fiksuojant sausgysles kaip biologinį audinį galime panaudoti peties raumens struktūras“, – paaiškino gydytojas ortopedas-traumatologas.

Renginyje – ir karo atgarsiai

Kaip stabilizuoti petį po traumos? Tai dar viena aktuali tema, kuriai kasmet konferencijoje skiriama nemažai dėmesio. Kaip paaiškino M. Fiodorovas, šia tema tarp kolegų kyla nemažai diskusijų dėl įvairių niuansų, nes kol kas nėra prieita prie vieno gydymo metodo. „Šias temas kasmet „šlifuojame“ vis naujai, kad pacientams galėtume pasiūlyti kuo efektyvesnį gydymą bei išvengti komplikacijų“, – paaiškino savo srities ekspertas.

Konferencijoje dėmesys buvo skirtas ne tik artroskopijos temoms – paliesta šiuo metu jautri tema apie karo sužalotų pacientų gydymą. Ne vieną dalyvį sujaudino gydytojo ortopedo-traumatologo iš Ukrainos pranešimas apie karo traumas patyrusių civilių ir karių gydymą, ypač kai buvo rodomi sužaloti vaikai.

„Dirbantys taikiose šalyse kasdieniame savo darbe nematome tokių baisių traumų, sužalojimų, galūnių amputacijų, apie kurias pasakojo kolega iš Ukrainos. Tokie vaizdai sukrečia, o karių pasiryžimas vos pasveikus vėl eiti ginti savo tėvynės žavi“, – įspūdžiais pasidalijo Chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovas.

Konferencija bus!

Paskutinioji konferencijos dalis buvo skirta peties sausgyslių plyšimui. „Pacientai kartais būna kantrūs ir ne visada suskumba kreiptis pagalbos. Delsimas apsunkina situaciją, nes laikui bėgant nutrūkusios sausgyslės atrofuojasi ir tampa sudėtinga jas susiūti. Tokiais atvejais stengiamės panaudoti paties paciento biologines medžiagas. Jos greičiau prigyja ir duoda puikių rezultatų“, – paaiškino gydytojas.

M. Fiodorovas ne kartą yra užsiminęs, kad galbūt kitais metais tradicinę konferenciją pradės organizuoti kas dvejus metus – kasmet išlaikyti aukštą profesionalumo lygį yra sudėtinga ir atima daug laiko. Kaip bus kitąmet? „Susidomėjimas konferencija nemažėja, atvirkščiai, tik auga. Šiemet taip pat sulaukiau kolegų palaikymo, gerų atsiliepimų bei padėkų. Negaliu nuvilti kolegų, tad kursai bus ir kitąmet“, – pažadėjo Chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovas.

Dr. M. Fiodorovas tarptautines artroskopijos konferencijas organizuoja nuo 2008 m. Jos tradiciškai vyksta rugsėjo pabaigoje. Jis taip pat yra gydytojų mokymo programos SNACE, skirtos jaunų Europos ir Vidurio Rytų specialistų ugdymui ir tobulėjimui, lektorius ir moderatorius. Šios programos iniciatoriai siekia suburti pirmaujančius centrus, kurie specializuojasi artroskopijos srityje. Toks mokymo centras įsteigtas ir medicinos centre „Northway“.

Artroskopijos kursai pasiteisino

Nuo 2008 metų rugsėjo pabaigoje gydytojo iniciatyva rengiamos konferencijos jau tapo gražia tradicija. Kasmet į uostamiestį susirenkantys savo srities profesionalai iš įvairių Europos kampelių aptaria sąnarių patalogijos gydymo naujoves ir aktualijas, susipažįsta su naujausiomis artroskopijos technologijomis ir technikomis. Artroskopija – minimaliai invazinė, tausojanti sąnarius operacija, atliekama specialios vaizdo aparatūros ir instrumentų pagalba, kai neatveriamas sąnarys, o operacinis laukas stebimas vaizdo ekrane. Tokios operacijos reikalauja ypač didelio profesionalumo iš chirurgo ortopedo.

Praėjusių metų didžiausia renginio naujovė buvo pirmąkart Lietuvoje surengti praktiniai artroskopijos kursai, sulaukę didžiulio susidomėjimo ir gerų atsiliepimų. Tad šiemet nuspręsta vėl surengti šiuos kursus – pirmoji renginio diena bus skirta pažengusių savo srities specialistų praktiniams peties sąnario artroskopijos mokymams ant mirusiųjų donorų kūnų.

Kaip sakė ilgametis konferencijų organizatorius M. Fiodorovas, tokie praktiniai mokymai duoda didžiausios naudos. Po teorinės dalies, kurią praves M. Fiodorovas su kolegomis iš Lenkijos ir Rumunijos, kursų dalyviai žinias įtvirtins praktiškai nedidelėse grupelėse.

Tokie kursai pasaulyje specialistų labiausiai vertinami, tad konferencijos organizatorius džiaugėsi, kad jie antrus metus bus rengiami ir mūsų šalyje. Praktiniuose mokymuose dalyvaus kolegos iš Lietuvos ir Latvijos.

„Jei tokie kursai būtų pradėti organizuoti anksčiau, peties sąnario patologijos gydymas tobulėtų dar greičiau. Ilgametė profesionalų patirtis perteikiama per pusdienį, tad artroskopuotojas gali daug sparčiau tobulėti“, – įsitikinęs chirurgijos centro „Northway“ Klaipėdoje Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovas.

Pristatys gydymo naujovę

Antrąją konferencijos dieną dalyviai rinksis Klaipėdos dramos teatre, kur jų lauks intensyvios, beveik 12 valandų truksiančios paskaitos apie peties ir kelio sąnario gydymo aktualijas. Patirtimi ir naujausiais gydymo metodais dalinsis savo srities ekspertai iš Graikijos, Portugalijos, Rumunijos, Lenkijos, kolega iš Ukrainos aptars karo traumų ir sužalojimų gydymą.

Rumunas dr. Andrei Popescu pirmą kartą viešai pristatys naują artroskopinį peties sausgysles fiksuojantį metodą, kuris buvo aprašytas moksliniame medicinos straipsnyje. Straipsnio bendraautoris M. Fiodorovas džiaugėsi galėdamas tapti naujų gydymo metodikų kūrimo Europoje dalimi.

Kasmet renginys tradiciškai sulaukia apie 100–150 dalyvių iš įvairių Europos vietų, daugiausiai kolegų atvažiuoja iš Latvijos. Kaimynai ne kartą yra dalyvavę M. Fiodorovo organizuojamuose mokymuose chirurgijos centre „Northway“ Klaipėdoje.

M. Fiodorovas yra gydytojų mokymo programos SNACE, skirtos jaunų Europos ir Vidurio Rytų specialistų ugdymui ir tobulėjimui, lektorius ir moderatorius. Šios programos iniciatoriai siekia suburti pirmaujančius centrus, kurie specializuojasi artroskopijos srityje. Toks mokymo centras įsteigtas ir medicinos centre „Northway“.

Priežasčių – ne viena

Hallux valgus deformacija – tokį terminą yra tekę girdėti ne vienam, susidūrusiam su iššokusiais kojų didžiųjų pirštų kauliukais. Taip vadinama pėdos deformacija, kai pirmasis padikaulis krypsta į vidinę, o nykštys – į išorinę pėdos pusę.

Medicinos centro „NORTH-WAY“ Klaipėdoje gydytojas ortopedas-traumatologas M. Žvikas paaiškino, kad pėdos deformacija atsiranda dėl daugelio veiksnių: genetikos, nutukimo, plokščiapėdystės, padidėjusio raiščių laisvumo, sąnarių judrumo, jungiamojo audinio sutrikimų. Tam įtakos gali turėti podagrinis artritas, psoriazinis artritas, reumatoidinis artritas.

Po maždaug valandą trunkančios operacijos pacientas vėliau gali džiaugtis gražia pėda be skausmo.

„Kalbant apie avalynę, studijos rodo, kad aukštakulniai ir siaura avalynė gali skatinti deformacijos pro-gresavimą, o ne būti pradine deformacijos priežastimi“, – pridūrė M. Žvikas, taip paneigdamas paplitusį stereo-tipą apie aukštakulnių žalą.

Kenčia ne tik moterys

Nors vyrauja nuomonė, kad pėdos deformacija būdinga tik moterims, ortopedas-traumatologas patikino, kad su šia problema susiduria abiejų lyčių atstovai, tik moterys – dešimt kartų dažniau negu vyrai.

Į gydytoją traumatologą-ortopedą dėl deformuoto pėdos kauliuko kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai, tačiau dažniausiai taip nutinka nuo 30 iki 65 metų amžiaus. Hallux valgus deformacijos paplitimas tarp moterų ir vyrų nuo 18 iki 65 metų yra 23 proc., vyresnių kaip 65 metai – 36 proc., o tarp įvairaus amžiaus moterų – 30 proc.

Gali deformuotis abi pėdos

Pasak M. Žviko, pėdos deformacija gali būti tiek vienoje pėdoje, tiek abiejose. Didėjant deformacijai platėja pėda, vidinėje pėdos pusėje susidaro nuospaudos, atsiranda skausmas, tampa sunku prisitaikyti avalynę. Skausmas ir negalėjimas dėvėti įprastos, žmogui patinkančios avalynės – dėl šių priežasčių dažniausiai pacientai ir kreipiasi į gydytoją.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

„Jeigu deformuotos abi pėdos, galima operuoti abi iš karto arba po vieną pėdą. Mano manymu, geriau atlikti vienos pėdos operaciją, o praėjus 2–3 mėnesiams po pirmos operacijos ir visiškai atsistačius, galima atlikti ir kitos pėdos operaciją. Operuojant abi pėdas iš karto, organizmas patiria dvigubai didesnį stresą, jeigu operacija atliekama bendrinėje nejautroje – dvigubai ilgėja anestezijos laikas, pacientui neretai tampa sunkiau „išgyven-ti“ pooperacinį laikotarpį“, – argumentavo specialistas.

Metodą parenka gydytojas

Pagrindinis gydymo metodas yra operacinis. „Kokio tipo operacija bus atliekama, priklauso nuo deformacijos laipsnio, apžiūrėjus pacientą ir įvertinus rentgenogramas. Operacijos metu, gydant įprastas deformacijas,

pašalinamos kaulinės išaugos, įpjaunamas I padikaulis, kuris pastumiamas į pėdos išorinę dalį II padikaulio link. Dažniausiai atliekama fiksacija vienu arba dviem sraigtais. Svarbi ir minkštųjų audinių korekcija. Šios operacijos atliekamos taikant spinalinę, laidinę arba bendrinę nejautrą“, – apie operacijos pobūdį paaiškino gydytojas.

Pasak M. Žviko, fiksacija sraig- tais užtikrina stabilią kaulo fiksaciją po korekcijos ir gerus pooperacinius rezultatus. Pasaulyje pėdos deformacijai koreguoti naudojamos ir specialios plokštelės, tačiau tai brangesnis fiksacijos metodas, o atliktos studijos rodo, jog rezultatai nesiskiria.

Ar sraigtai lieka visam laikui? „Taip, jeigu nėra pooperacinių komplikacijų ir naudojami šiuolaikiški ir tinkamo ilgio parinkti sraigtai, kurių galvutės įsukamos į kaulo vidų“, – patvirtino ortopedas-traumatologas.

Gydytojas iš operuojamų pacientų dažnai sulaukia klausimų, ar sraigtai netrukdys skrendant lėktuvu, ar ne-reaguos detektoriai oro uoste. M. Žvikas patikino, kad sraigtai skrendant netrukdys, bet patikros detektoriai gali sureaguoti, nors tai pasitaiko retai, su savimi ar telefone patariama turėti medicininį dokumentą, patvirtinantį apie atliktą operaciją.

Pamiršta ne tik skausmą

Po operacijos pacientas tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą išleidžiamas namo. Jam pritaikomas specialus įtvaras – batas, su kuriuo galima vaikščioti nenaudojant ramentų. Imobilizacija įtvaru trunka 6 savaites, po to atliekamos kontrolinės rentgeno nuotraukos, ir jeigu pooperacinis gijimas sklandus, pradedamas reabili-tacinis gydymas, pacientui leidžiama vaikščioti be įtvaro.

Paklaustas, kada pacientas po operacijos gali vairuoti, M. Žvikas paaiškino, jog 6 savaites po operacijos nere-komenduojama vairuoti transporto priemonės, ribojant pėdos krūvį, nes pedalas spaudžiamas pirštų galais ir vidurine pėdos dalimi.

„Metų laikas neturi įtakos šioms operacijoms, pacientai patys sprendžia, kada labiau nori operuotis. Visgi reiktų žinoti, kad po operacijos iki visiško atsistatymo reikia 2–3 mėnesių ir pagal tai susidėlioti planus, kada patogiau atlikti operaciją“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Kaip keičiasi gyvenimo kokybė po operacijos? Pasak M. Žviko, moterims ypač svarbus estetinis aspektas. Susi-aurėjusi pėda, tiesesnis nykštys, išnykęs skausmas, nereikia kasdien vartoti vaistų nuo uždegimo, galima rinktis sau patinkančią avalynę, atsisakant ortopedinės avalynės – šie pacientų atsiliepimai yra puiki paskata kreiptis į specialis-tus dėl deformuoto pėdos kauliuko.