Kelmiškė Loreta pasakoja apie lemtingą vakarą, kai ją pakėlė kaimynas, radęs jos leisgyvį katiną Borisą.

„Sakė, kad guli prie tvenkinio, o iš burnos bėga kraujas. Greitai čiupome, nuvežėme pas veterinarą, statė lašines. Atliko visus tuos brangius tyrimus, buvo nulinis trombocitų kiekis“, – pasakojo nugaišusio katino šeimininkė Loreta Černik. 

Katino išgelbėti nepavyko. Jis nugaišo po trijų dienų. Tik tada kelmiškė suvokė, kad katiną kažkas nunuodijo tyčia. Pas veterinarą veždama savo Borisą, pakelėje pastebėjo dar vieną leisgyvį katiną. Prie namų moteris tikina radusi nematyto pašteto. Jis buvo supjaustytas ir išmėtytas po dvaro teritoriją. Geriau apžiūrėjusi, jame aptiko neaiškių, tamsių medžiagų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kažkokie tamsūs grūdeliai buvo, sakyčiau, kaip smulkinta kažkokia tabletė“, – teigė L. Černik.

Pašteto paragavo ir kaimynės Redos jorkšyrė Singa. Augintinio sveikatos būklė prasta jau nuo vasario.

„Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje – vien lašinės ir vaistai“, – sakė kelmiškė Reda.

Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje.

 

Kelmėje pas veterinarą daugėja galimai nuodų suėdusių gyvūnų.

„Situacija – neeilinė. Miestelyje atsirado žmogus, kuris veikiausiai nuodija gyvūnus. Buvo ne vienas atvejis, kai leisgyvius atvežė į kliniką. Vienam, deja, jau negalėjau padėt“, – komentavo veterinaras Justinas Gerčas.

Pasak veterinaro, apsinuodijęs gyvūnas jaučiasi labai prastai. Augintinis gali kankintis apie dešimt parų.

„Apsinuodiję gyvūnas būna vangus, apatiškas, kenčia įvairius skausmus“, – teigė J. Gerčas. 

Nekankinti bejėgių gyvūnų prašo ir Gyvūnų mylėtojų asociacija. Ir be nuodų yra būdų, kaip išspręsti įvairias problemas. Anot asociacijos pirmininkės, geriausia kreiptis į seniūną.

„Tikrai gyvūnai nėra kalti. Mes patys, žmonės, esame kalti ir kovojame su tomis pasekmėmis. Ir, aišku, jeigu mes juos sterilizuotume, tokių problemų nebūtų“, – kalbėjo Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacijos pirmininkė Lina Samulytė.

Labiausiai kelmiškiai baiminasi dėl vaikų. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali sukelti dar skaudesnių pasekmių.

„Vaikai maži žaidžia pievoje. O jeigu  jie paims į burną“, – retoriškai klausė nugaišusio Boriso šeimininkė.

– Ar dažnai jūsų darbo praktikoje pasitaiko, kai šeimininkai atveda tokiais „skanėstais“ apsinuodijusius savo augintinius?

– Tikrai pakankamai dažnai. Ir tai labai skaudi tema. Aš pati prieš dvejus metus praradau savo augintinį. Vaikštant senamiestyje mano šuo prarijo tokį „skanėstą“ su nuodais. Ir praktiškai per dvi dienas mes jo netekome.

– Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo šunų nuodytojai. Ar įmanoma ką nors padaryti, kaip užbėgti nelaimingam įvykiui už akių, ką daryti, jei augintinis prarijo nuodų?

Aš pati prieš dvejus metus praradau savo augintinį. Vaikštant senamiestyje mano šuo prarijo tokį „skanėstą“ su nuodais.

 

– Viskas priklauso nuo to, kokie yra nuodai. Jeigu žiurknuodžiai, jų poveikis organizmui pasireiškia ne iš karto, maždaug per 3–6 dienas. Vadinasi, mes dar turime laiko ir yra galimybė augintinį išgelbėti. Tačiau jeigu tai buvo žaibiškai veikiantys nuodai, situacija beviltiška. Pavyzdžiui, mano šuniui tokie nuodai suveikė per 20 minučių. Aš nieko nesugebėjau padaryti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek tokių skaudžių įvykių jūsų darbo praktikoje nutinka per savaitę ar mėnesį?

– Per mėnesį mažiausiai būna tokie 2–3 atvejai. Ir ne tik iš senamiesčio, žmonės atveža ir kitose vietose apsinuodijusius augintinius. Nemažai žmonių skambina, konsultuojasi, ką daryti, nes pagal simptomatiką iškart būna aišku, kad šuo prarijo nuodų.

– Kaip manote, kodėl taip žiauriai žmonės elgiasi, kodėl mėto nuodus?

– Kažkada net apie tai rašiau savo feisbuko paskyroje. Žinote, klausimas, ar tokius žmones iš viso galima pavadinti žmonėmis. Kai sąmoningai siekia nužudyti gyvą sutvėrimą, čia yra ne tik amoralu, bet ir nenormalu. Bet, deja, tokių, piktavalių yra. Kodėl taip daro? Gal vieną nervina, kad šuo po langais vaikšto ir šeimininkai nesurenka augintinio išmatų. Net nežinau, kodėl taip daro, bet tiesiog yra gyvūnų nemėgstančių žmonių.

Kai sąmoningai siekiama nužudyti gyvą sutvėrimą, čia yra ne tik amoralu, bet ir nenormalu.

– Ir tam procesui labai ruošiasi: ir mėsos perka, ir suktinukus suka su nuodais. O dar ir išmėtyti reikia – tai užima nemažai laiko…

– Taip, ir deda tam nemažai pastangų. Pati mačiau, kaip mano šuo suėdė nemažą tokį gabaliuką, panašų į skanėstą. Turi tikrai būti labai skanu, nes mano šuo niekada neėsdavo lauke, nerankiodavo jokio maisto. Todėl buvo netikėta, kai akimirksniu prarijo. Vadinasi nuodytojai taip sugalvoja, taip padaro, kad pakliūtų ten, kur reikia.

– Sakykite, kaip elgtis, ką daryti, jei pastebime, kad lauke augintis prarijo kažką įtartino?

– Geriausia iškart apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Dažniausiai tokiais atvejais mes gyvūną vimdome. Reikia, kad jis kuo greičiau prarytą maistą išvemtų, kol nuodai nepasklido po organizmą. Būna, kartais plauname ir skrandį, viskas priklauso nuo aplinkybių, kiek ir kokių tų nuodų buvo praryta, kiek laiko praėjo.

– Jeigu nėra galimybės tuo metu greitai atvykti pas veterinarą, kaip pravimdyti augintinį namų sąlygomis?

– Sugirdyti peroksido ir laukti, kol šuo išvems. Kalbu dabar tik apie šunis (katėms šis patarimas netinka). Bet vis tiek paskui siūlyčiau pasirodyti veterinarijos gydytojui, nes svarbu įvertinti gyvūno būklę.

– O jeigu nuodų suėdė katė?

– Kates geriausiai iškart vežti į veterinarijos kliniką ir tik čia plauti skrandį. Tai atliekama su narkoze.

– Ar pavyksta išgelbėti ir kiek tų gyvybių?

– Žinokite, dažniausiai pavyksta. Ir visai neseniai turėjome istoriją su laiminga pabaiga. Tik noriu pabrėžti, kad viskas priklauso nuo nuodų stiprumo, jų kiekio. Nes jei tai buvo žiurknuodžiai, laiko mes turime ir dar galime išgelbėti. Bet jei tai – greitai veikiantys nuodai, kaip mano šuns atveju, tai jam niekuo padėti negalėjau.