Už projektą balsavo 97 Seimo nariai, prieš pasisakiusių nebuvo, susilaikė 6 parlamentarai.

Įstatymo projekto iniciatyvos autorių teigimu, Lietuvai įstatymas atveria galimybę turėti nuolatinį atstovą JAV Kongrese, o tai, atsižvelgiant į JAV Kongreso svarbą, yra reikšmingas žingsnis.

Pagal priimtą įstatymą, į pareigas būtų skiriamas Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas trejiems metams, einantis ne žemesnes kaip patarėjo pareigas, turintis 2 metų darbo patirtį atitinkamai užsienio politikos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo užsienio valstybėje atveju) arba ES reikalų, eurointegracijos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo ES atveju).

Atstovas taip pat privalėtų turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Projektą pasiūlę parlamentarai viliasi, kad atstovas užsienio valstybėje padėtų stiprinti ir plėtoti Seimo ir užsienio valstybės parlamento bendradarbiavimą, teiktų informaciją užsienio valstybės parlamentui apie Seimo veiklą, reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie užsienio valstybės parlamento veiklą. Be to, atrinktas kandidatas reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie užsienio valstybės parlamento veiklą, iniciatyvas, pozicijas ir aktualius klausimus.

Siūloma naujoje Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo redakcijoje numatyti ne nuolatinio atstovo ES, o nuolatinio atstovo užsienio valstybėje pareigybę.

Po pateikimo už tai balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 20.

„Jau 19 metų mes, kaip Seimas, turime vienintelį savo atstovą Europos Sąjungoje, tai yra Briuselyje. Bet manau, per visą laiką ir anksčiau puikiai žinojome, kad yra nacionalinių parlamentų, kurių įtaka, tiesą pasakius, Lietuvos likimui, Lietuvos interesams kartais būna net didesnė nei Europos Parlamento. Šiuo atveju kalbu apie JAV Kongresą“, – pateikdamas projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK)  pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, Kongresas Amerikoje yra svarbiausia institucija, ten priimami sprendimai neretai turi įtakos ir Lietuvos likimui.

„Kinija, mano žiniomis, turi apie 700 žmonių, kurie dirba su Kongresu, britai – 100, Lenkija – dešimt. Mes turime maždaug pusę žmogaus – diplomatą, kuris dengia dar daugybę kitų klausimų“, – tvirtino komiteto vadovas.

Anot jo, priėmus naują įstatymo redakciją, atsivertų galimybė paskirti nuolatinį Seimo atstovą Kongrese.

Ž. Pavilionis pabrėžė, kad į pareigas politikai negalėtų pretenduoti.

Anot jo, būtų skiriamas Seimo kanceliarijos darbuotojas, į pareigas atrinktas konkurso būdu. Jis būtų pavaldus Seimo kancleriui ir Lietuvos diplomatinės atstovybės toje šalyje vadovui.

URK pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma įsteigti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje pareigybė, tai yra ji nėra susijusi su konkrečia užsienio valstybe, todėl būtų galima perkelti pareigūną atsižvelgiant į valstybės užsienio politikos prioritetus.

Projektą toliau svarstys parlamento komitetai.