Vienas iš sukčiavimo internete būdų yra, kai svetainėse patalpinami fiktyvūs skelbimai, susidomėjusiųjų jais prašoma pervesti avansą už siūlomas prekes, ar paslaugas. Taip pat, kai pasisavinamos internete parduodamos prekės, atsiuntus suklastotas pinigų pervedimo kopijas, arba – sąžiningai pinigus pervedęs pirkėjas negauna prekės. Pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai daiktą parduodi ketinantis asmuo įtikinamas atskleisti asmens duomenis – neva kurjeriui užsakyti, ir prisijungti prie tam tikrų paskyrų bei suvesti banko duomenis – neva kad gautų už prekes pervestus pinigus. Vasario pradžioje taip pasielgusi palangiškė ne tik kad negavo už parduodamas padangas sutartos sumos, bet pastebėjo, kad iš jos sąskaitos per du kartus buvo nuskaičiuota po 714 eurų.

Bene didžiausias sumas praranda lengva galimybe praturtėti investuojant susigundantys asmenys. Dažniausiai siūloma investuoti į vertybinius popierius, ar kriptovaliutą, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, o po kurio laiko jos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinių nuostolių.

Dar vienas sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdas vadinamas „romantiniu sukčiavimu“. Šiuo atveju dažniausiai internete užmezgama draugystė, asmuo sakosi esąs užsienyje, turintis daug pinigų, o kad galėtų juos pervesti ir pats atvykti gyventi į Lietuvą, prašo apmokėti įvairias siuntas, draudimą ar konvertavimo mokesčius.

Policijos pareigūnai ragina elektroninėje erdvėje elgtis labai atsakingai – pirkti tik iš patikimų asmenų ar internetinių parduotuvių, paieškoti ir pasiskaityti atsiliepimų apie juos – galbūt yra ir anksčiau pasiūlymais susiviliojusių ir apgautų žmonių. Būti itin atidžiais, jei prašoma pateikti asmens ar elektroninės bankininkystės duomenis.

Saugesnio interneto savaitė – puiki proga pasikalbėti ir su savo vaikais apie teigiamas ir neigiamas virtualaus bendravimo puses, galimas patyčias, padėti atpažinti žalingą turinį, patarti, kaip elgtis sudėtingose situacijose.

Klaipėdos apskrities pareigūnai jauniesiems vartotojams pirmiausia pataria kontroliuoti, kokia privačia informacija ir su kuo ja dalijasi internetinėje erdvėje. To niekada nereikėtų daryti su žmonėmis, kuriuos „pažįstate“ tik internetinėje erdvėje. Svarbu nesidalinti savo buvimo vieta ir į draugus socialiniuose tinkluose nepriimti „draugų draugų“, prieš tai neįsitikinus, kas jie yra. Patariama niekada nesiųsti intymių nuotraukų, ar vaizdo įrašų, kuriais būtų galima jumis manipuliuoti. Jei jau pasidalijote – daugiau to nedarykite ir nevykdykite reikalavimų sumokėti už neviešinimą. Labai svarbu išsaugoti įrodymus, todėl rekomenduojama nieko neištrinti, padaryti viso bendravimo momentines ekrano kopijas.

Pareigūnai primena, kad nuotoliniu būdu vykstančios pamokos yra vieša erdvė, todėl jose būtina elgtis tinkami, kaip ir bet kurioje kitoje viešoje vietoje. Už necenzūrinių žodžių vartojimą, patyčias, prisijungimo kodų perdavimą kitiems asmenims, kitą chuliganišką elgesį gali būti skirtos administracinės baudos.

Elkimės pagarbiai ir kiekvienas prisidėsime prie saugesnio interneto kūrimo.

Panevėžio apylinkės teismas 268 nusikaltimus elektroninėje erdvėje padariusiam vyrui skyrė lygtinio laisvės atėmimo bausmę.

26 metų panevėžiečiui E. T. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti dešimt asmenų, tačiau civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos pateikė septyni nukentėjusieji. Jiems priteista atlyginti daugiau nei 3000 eurų turtinės ir 800 eurų neturtinės žalos.

Bylos duomenimis E. T. neteisėtai disponavo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, perėmė ir panaudojo elektroninius duomenis ar mokėjimo priemones, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, prisijungė prie informacinės sistemos, gamino netikras elektronines mokėjimo priemones, klastojo ir neteisėtai disponavo, sukčiavo, prievartavo turtą bei pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką.

Kaip rodo šis atvejis, net programavimo mokslų nebaigęs asmuo gali įsibrauti į kitus kompiuterius.

„Kaip rodo šis atvejis, net programavimo mokslų nebaigęs asmuo gali įsibrauti į kitus kompiuterius, juos valdyti ir gauti nepažįstamų asmenų informaciją, bankų kodus, slaptažodžius“, – teismo nuosprendyje teigė bylą nagrinėjęs Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad E. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi.

Teismas pažymi, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį E. T. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Nusikaltimai elektroninėje erdvėje yra didžiausias šių dienų iššūkis teisėsaugai, sako laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis.

Per metus tokių nusikaltimų padaugėjo 300 proc., teigė jis trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatydamas praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į nusikaltimus informatikai, augimas yra 300 proc. su tendencija, ko gero, didėti. Tiesiai šviesiai sakau, tai yra didžiausias prokuratūros, teisėsaugos institucijų pastarųjų dienų iššūkis, ir, ko gero, nesuklysiu sakydamas, kad tokie nusikaltimai tampa iššūkiu visai valstybei. Čia reikia ne tik teisėsauginio, bet kur kas platesnio požiūrio“, - sakė laikinasis prokuratūros vadovas.

„Laikai keičiasi, tam, kad apiplėštų banką, jau nereikia ginkluotai gaujai niekur veržtis“, - pridūrė D.Raulušaitis.

Ataskaitos duomenimis, pernai užregistruotos 622 nusikalstamos veikos elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, tris kartus daugiau nei 2012 metais. Tuomet tokių veikų fiksuota 154, o 2011 metais jų buvo 76.

Ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui pernai pradėti 92, iš jų 55 - dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, 38 - dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir jų panaudojimo.