– Ar tai pirma tokia byla Lietuvoje?

– Taip, tai pirmoji tokia byla, kuri perėjo pirmąją, antrąją instanciją ir pasiekė net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuriame ir buvo suformuluoti svarbūs išaiškinimai.

– Kokie išaiškinimai? Ar gali tik medikai atlikti intervencines grožio procedūras? Ar ir medikai turi turėti tam tikrą diplomą?

– Žinoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiuntė labai aiškią žinutę ir pateikė labai aiškų išaiškinimą, kad tik tam tikros profesinės kvalifikacijos gydytojai turi teisę atlikti grožio infekcijas – lūpų putlinimą, botulino toksino injekcijas, hialurono rūgšties procedūras, mezotaretapiją ir visas kitas procedūras, kuriose naudojamos medicinos priemonės – adata ir švirkštas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių kvalifikacijų medikai tai gali daryti?

– Gydytojas dermatovenerologas, plastikos ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojas, burnos ir žandikaulio chirurgas, veido ir burnos žandikaulių chirurgas. Pastarieji du gali tik veido ir kaklo srityje atlikti procedūras, o kiti – visam kūnui.

– Kosmetologės turimi sertifikatai ir mokymų diplomai netinkami?

– Ne, jų nepakanka, kadangi gydytojas turi būti baigęs medicinos studijas, atlikęs rezidentūrą ir turi turėti galiojančią licenciją. Galima procedūrą atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri irgi turi licenciją.

– Ar yra aiškios bylos aplinkybės, kodėl kosmetologė buvo teisiama? Kodėl tai baudžiamoji byla?

– Buvo nustatyta, kad ši kosmetologė atliko 80 grožio injekcijų, gavo tam tikrą pajamų sumą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Negaliu detalizuoti, kokiais pagrindais.

– Kaip įvertinti žalą, kaip ją pamatuoti? Ar įmanoma įvertinti grožio procedūrų padarytą žalą?

– Turime turėti omeny, kad tai sveikatos paslauga. Klientės, kreipdamosis į nepakankamai kvalifikuotą specialistą, rizikuoja sveikata. Suleidus injekciją gali kilti alerginė reakcija, komplikacijų. Medikai galėtų detaliau pasakyti, kokios komplikacijos.

– Šis nuosprendis – žinutė tiek salonams, tiek klientams.

– Taip. Labai aiški žinutė, puiku, kad apie tai kalbama. Sveikata juk svarbiausia, negalima eiti bet kur ir darytis procedūras pas specialistus, kurie neturi licencijų.

– Tačiau pigiau ir greičiau.

– Žinoma, matyt, tai ir ekonominis faktorius veikia. Gal nežinojimas.

– Ar žinomi reiškinio mastai? Kiek Lietuvoje gali būti tokių veiklų?

Jau suformavus šią praktiką, pirmosios instancijos teismai galės ja remtis. Daugės ikiteisminių tyrimų.

– Sunku pasakyti. Kai kurios drąsesnės ir skelbiasi socialiniuose tinkluose, kitos siūlo ilgametėms klientėms.

– Ar atsakomybė taikoma tik grožio specialistei, ar ir pacientei?

– Tokios praktikos nėra, kad būtų ir besikreipiančiajai atsakomybė. Tačiau žmogus rizikuoja savo sveikata. Nežinoma, kaip tas produktas buvo laikytas, kur, ar jis tinkamas naudoti. Kai įstaiga nelicencijuota, priežiūra ir atitinkama.

– Ar tokių bylų gali būti ir daugiau?

– Tikrai bus daugiau. Jau suformavus šią praktiką, pirmosios instancijos teismai galės ja remtis. Daugės ikiteisminių tyrimų. Pacientės atkreips dėmesį ir praneš.

33 metų moteris galutiniu ir neskundžiamu verdiktu lieka pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.

Kaip pranešė LAT, moteris nuteista už tai, kad neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones  – švirkštus su adata, 2019 metų sausį-gruodį už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais.

Procedūros už atlygį buvo atliekamos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.

LAT trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.

Tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė.

„Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras“, – paskelbė LAT.

Pasak šio teismo, invaziniu metodu atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama atitinkama profesinė kvalifikacija.

„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas.