Plačiau šią temą komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Milda Žigutienė.

– Kodėl parinkta tik ši amžiaus grupė?

– Visų pirma, vakcina remiasi į finansus. Tai buvo ekspertų pasiūlymas, į kurį atsižvelgta. Vienas iš argumentų tai, kad šioje grupėje – didžiausias sergamumas. Tai – darbingo amžiaus žmonės. Bet turim vilčių, kad galbūt tai plėsis, nes visi serga vienodai, bet vyresni serga sunkiau. 

– Kiek kainuoja vakcina? Ar brangu bus paskiepyti visą šią amžiaus grupę?

– Lygiuojamės į 30 eurų. Per metus vienam asmeniui – trys dozės, tai apie 100 eurų.

– Ar nemanote, kad likusieji atsisako skiepytis, nes vakcina gan brangi? 

– Yra įvairiausių nuomonių. Vieni tiesiog žiūri skeptiškai į vakcinas, bet kiti atsisako būtent dėl finansinės naštos šeimai. Jeigu šeima yra iš keturių asmenų, tai atitinkamai išsidėsto į kelis metus arba pirma paskiepijami vaikai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas būtų sėkmės rodiklis, paskiepijus šią amžiaus grupę?

– Lietuvoje visi turi būti pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, todėl, kad jau kelis metus iš eilės registruojamas didžiausias sergamumo rodiklis Europoje. Sėkmės rodiklis būtų, jeigu pasiskiepytų iki 70 proc. Lietuvos gyventojų, nes tai atsilieptų bendrai Lietuvos situacijai.

Lietuva – žalias kraštas. Čia joms puikios sąlygos. Žinome, kad erkės mėgsta žalią teritoriją, miškingą ar apsodintą želdiniais.

– Kodėl Lietuvoje tiek daug erkių?

– Lietuva – žalias kraštas. Čia joms puikios sąlygos. Žinome, kad erkės mėgsta žalią teritoriją, miškingą ar apsodintą želdiniais. Pas mus – 30 proc. tokios teritorijos. Kitas dalykas – erkėms reikia prasimaitinti, jos labai neišrankios, tinka visų šiltakraujų gyvūnų kraujas, pradedant nuo smulkių graužikų, paukščių, pabaigiant briedžiais. Paukščiai dar išnešioja erkes po teritoriją.

– Ar teisūs žmonės, kurie sako, kad anksčiau erkių nebūdavo tiek daug? 

– Erkė – vienas iš seniausių gyvūnų. Aplinkoje daug faktorių. Klimato kaita labai atsiliepia Lietuvai. Erkės būna neaktyvios tik du-tris mėnesius. Šiais metais turėjome labai ankstyvą pavasarį, kuris puikiai tinka erkėms ir jos suaktyvėjo. Mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis.

Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 815,6 atvejo.

Užfiksuota 130 susirgimų koronavirusu, prieš tai buvusią savaitę jų buvo 122. Peršalimo ligų atvejų skaičius šalyje pakilo nuo 22,8 iki 26,2 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, nuo koronaviruso praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.

Anot NVSC, mažiausias bendras sergamumo rodiklis išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.

Per praėjusią savaitę sumažėjo į ligonines paguldytų asmenų skaičius, jų buvo 16: devyni vaikai, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir penki vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

NVSC duomenimis, balandžio 1-7 dienomis į ligonines dėl gripo pateko 29 asmenys.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darželių patalpose atliko valymo ir vėdinimo darbus bei nerado leistinas normas viršijančių taršių cheminių junginių pėdsakų, penktadienį pranešė įstaiga.

„Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad gaisro metu susidariusios pavojingos medžiagos pateko į patalpas, tačiau užgesinus gaisrą ir įgyvendinus NVSC rekomendacijas dėl patalpų valymo, uždarų patalpų oro kokybė ženkliai pagerėjo ir nekelia pavojaus gyventojų sveikatai“, – pranešime teigia NVSC.

Ketvirtadienį NVSC nustatė, kad 546 m ir 800 m atstumu nuo gaisro vietos pavėjinėje pusėje esančių darželių patalpų ore taršių medžiagų koncentracija yra didesnė nei leistina, todėl šalia esančioms įstaigoms ugdymą rekomenduota tęsti nuotoliu.

Gaisras trečiadienio vakarą kilo įmonės „Ruvis“ automobilinių atliekų tvarkymo aikštelėje, degė apie 1,3 tūkst. kv. metrų plotas. Ugniagesiai darbą baigė ketvirtadienį ryte, gaisro priežastys kol kas nežinomos.

Žmonės per įvykį nenukentėjo.

NVSC ir Vilniaus savivaldybė rekomendavo šalia sąvartyno esančioms ugdymo įstaigoms procesą organizuoti nuotoliu, neplaninį įmonės patikrinimą pradėjo aplinkosaugininkai.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad oro taršos pavojaus nebėra.

– Ar buvo gerai valdoma situacija, operatyviai pranešta žmonėms, kaip reikia reaguoti?

– Taip, žmonėms buvo pranešta labai greitai, iš karto, tik sužinojus apie situaciją. NVSC yra budėtojas, kuris budi ne darbo valandomis. Kaip žinome, situacija įvyko po darbo valandų, tačiau budėtojui savivaldybė nepranešė, skambino man, vadinasi, bet kokiu turimu telefonu, ir aš, būdama parduotuvėje, turėjau, anot savivaldybės, pradėti valdyti situaciją, nors savivaldybė puikiai žino, kad yra budėtojai, kurie sėdi prie kompiuterio, prie telefono ir dirba. Tai va, šitaip ta situacija ir prasidėjo.

– Būta chaoso.

– Ir chaosą sukėlė savivaldybė ir ne kas kita. Iš tikrųjų skaudina tokie pranešimai, nes aš, būdama parduotuvėje, telefonu susakiau rekomendacijas savivaldybei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Savivaldybė teigia, kad jie turėjo dirbti jūsų darbą.

– Savivaldybės pareigos yra aprašytos Civilinės saugos įstatyme. Mes negavome jokios informacijos nei iš BPC, nei iš kitur. Savivaldybė pranešė iš viso nežinodama nei kas dega, nei kur dega. Aš ir pati mačiau tuos juodus dūmus, kaip tik buvau netoli. Rekomendacijos labai priklauso nuo to, kas dega – ar dega padangos, ar dega šiukšlynas, ar dega automobiliai. Išsiskiria skirtingi teršalai, yra skirtingos rekomendacijos žmonės. Tik gavusi (informaciją), ją perdaviau budėtojui, susisiekė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas, kad informuotų bent jau kur įvykis yra, kas ten vyksta, kaip vyksta gesinimas. Mes negalime žmonėms sakyti bet ką.

– Kada jūsų puslapyje atsirado informacija?

– Mūsų puslapyje informacija gyventojams atsirado 19.15 val., o gaisras įvyko 18.32 val. Dar pasižiūrėkite, kada PAGD išsiuntė žinutes gyventojams. Jų pareiga yra ta pirminė informacija, kurią mes esame suderinę – pranešti žmonėms, kad užsidarytų langus, išsijungtų vedinimo sistemas. Mes informaciją paskelbėme tikrai labai greitai, bet prieš tai mes turėjome iš PAGD gauti informaciją, kur gaisras, kas dega, kaip dega, kiek dega.

– Jos jūs negavote?

– Mes ją telefonu iškart susirinkome ir paskelbėme gyventojams tokią informaciją, kokia ir buvo paskelbta – apie visas būtinas apsaugos priemones.

– Tačiau jūs patys turėjote tą informaciją susirinkti?

– Šiuo metu yra truputėlį sutrikusi ta pirminė informacija, nes ją tiek mums, tiek aplinkosaugininkams, tiek kitoms tarnyboms turi perduoti BPC. Iš BPC mes negavome jokios informacijos. Mes sureagavome pamatę dūmus ir pradėjome patys rinkti informaciją.

Kaip skelbia teismas, kovo 19 d. išnagrinėjus administracinę bylą pagal NVSC skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDI), skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į COVID-19 viruso sukeltą pandemiją, sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 24 d. sprendimu pavedė NVSC direktoriui nedelsiant įsigyti informacinę sistemą, skirtą su šio viruso nešiotojais sąlytį turėjusių asmenų duomenims registruoti ir stebėti epidemiologinės priežiūros tikslais. 2020 m. kovo 27 d. NVSC atstovas informavo vieną įmonę, kad NVSC ją atrinko kaip mobiliosios programėlės kūrėją.

Kuriant šią programėlę buvo parengta privatumo politika, kurioje įmonė ir NVSC buvo nurodyti kaip duomenų valdytojai. Šią programėlę nuo 2020 m. balandžio 4 d. buvo galima atsisiųsti iš internetinės parduotuvės „Google Play Store“, o nuo 2020 m. balandžio 6 d. – ir iš „Apple App Store“. Programėlė veikė iki 2020 m. gegužės 26 d. ir ja pasinaudojo 3 802 asmenys. Registruodamiesi prie šios programėlės asmenys turėjo pateikti ID numerį, koordinates, šalį, miestą, asmens kodą, telefono numerį ir kitus jautrius asmens duomenis.

2020 m. gegužės 18 d. VDAI pradėjo tyrimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimu skyrė NVSC 12 tūkst. eurų administracinę baudą dėl BDAR nuostatų pažeidimo. Šiuo sprendimu įmonei, kaip bendrai duomenų valdytojai, taip pat buvo skirta 3 tūkst. eurų administracinė bauda.

NVSC šį sprendimą apskundė teismui, nes mano, kad įmonė turi būti pripažinta vienintele duomenų valdytoja. Savo ruožtu įmonė teigia, kad ji veikė kaip duomenų tvarkytoja ir vykdė NVSC, kuris, kaip ji mano, yra vienintelis duomenų valdytojas, nurodymus.

Teismas, gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, kuriame nurodyta, kaip turi būti aiškinamos tam tikrų BDAR straipsnių nuostatos, atnaujino bylos nagrinėjimą ir apsibrėžė, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro NVSC skundas dėl jo atžvilgiu priimtos skundžiamos VDAI administracinio sprendimo dalies, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas yra aptariamų byloje asmens duomenų valdytojas bei už nustatytus pažeidimus jam skirta nustatyto dydžio finansinė sankcija (bauda).

Kaip teigiama Regionų administracinio teismo pranešime spaudai, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nusprendė, kad NVSC laikytinas programėlės duomenų valdytoju. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad NVSC užsakė (organizavo neskelbtinų derybų būdu) programėlės įsigijimą, siekdamas įgyvendinti jam nustatytą užduotį, t. y. suvaldyti COVID-19 pandemiją naudojant IT įrankį asmenų, turėjusių kontaktą su COVID-19 viruso nešiotojais, duomenims registruoti ir stebėti.

Šiuo tikslu, anot teismo, NVSC numatė, kad programėlėje bus tvarkomi programėlės naudotojų asmens duomenys. Nors viešasis pirkimas nesibaigė viešojo pirkimo sutarties pasirašymu, teisėjų kolegija nustatė, kad programėlės parametrai, pavyzdžiui, užduodami klausimai ir jų formuluotės, buvo pritaikyti prie NVSC poreikių. Taigi, teismo nuomone, VDAI pagrįstai nustatė, kad NVSC laikytinas programėlės duomenų valdytoju.

„Teismas, pripažinęs, kad VDAI teisingai nustatė, kad NVSC yra duomenų valdytojas, šiam duomenų valdytojui gali būti skirta administracinė bauda pagal BDAR, jei asmens duomenys tvarkomi neteisėtai. Taigi, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą“, – teigiama teismo pranešime.

Šis teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip sau padėti, o ne pakenkti patarė vaistininkė Virgilija Bečelytė.

– Ar šiuo metu nuperkama daug nereceptinių vaistų nuo peršalimo, uždegimų? 

– Toks sezonas, kad tiek receptinių, tiek nereceptinių preparatų pardavimai yra tikrai išaugę. Tai – natūralu, nes labai daug kas skundžiasi viršutinių kvėpavimo takų negalavimais.

– Kaip sau nepakenkti vartojant įvairius nereceptinius vaistus? 

– Pirmoji taisyklė – skaityti anotaciją. Dažnai pastebiu, kad perkant vieną ar kitą preparatą, vieno gamintojo būna perkamos tabletės nuo peršalimo, o kito – karštas gėrimas, nors jų sudėtis – identiška. Todėl yra pavojus perdozuoti tiek paracetamolį, tiek pseudoefedrino hidrochloridą, o pastarasis gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus. Jeigu ko nors nežinote – būtinai konsultuokitės su vaistininku. Galite ir paskambinti į vaistinę. Svarbiausia, visada skaityti anotaciją. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dar galime sau pakenkti gydydamiesi namuose ar vartodami tas „liaudiškas“ priemones?

– Iš tikrųjų liaudiškos priemonės – populiarios, bet reikia atkreipti dėmesį: jeigu česnakas netinka, dirgina skrandį, tai jo geriau nevartoti. Tuo labiau nebandyti kišti į nosį, nes išdeginsit nosies gleivinę. Jokiu būdu neskalaukite gerklės druskos tirpalu, kurį pasigaminote namuose – vietoj naudos bus tik žala.

Kaip įveikti ligas gydantis namuose, pasakojo vaistininkė Elvyra Ramaškienė. 

– Kokius simptomus jausdami ateina gyventojai?

– Dažniausiai – slogą, gerklės skausmą ir kosulį. Vienas kitas skundžiasi aukšta temperatūra. 

Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.

– Ar gydantis namuose galima vartoti pernai metais pirktus vaistus?

– Reikia pasirinkti vaistus, kurie veikia būtent tuos jaučiamus paciento simptomus. Žinoma, galima atsirinkti iš tų vaistų, kuriuos turėjote pernai. Svarbiausia, pasižiūrėti galiojimo terminą ir kokia tų vaistų sudėtis. Jeigu žmogus ir karščiuoja, ir sloguoja, ir sausai kosėja, be abejo, tinka visi tie sudėtiniai vaistai, kurie malšina tuos simptomus. Jeigu tik karščiuoja, galima naudoti tik karščiavimui mažinti skirtus preparatus. Jeigu labai stipri sloga, galima naudoti skirtus tik slogai stabdyti. Kiekvienam pagal simptomus reiktų atsirinkti medikamentus.

– Ar tokiais vaistais gali gydytis visa šeima?

– Tokie vaistai, kurie skirti gydyti arba slopinti peršalimo simptomus, tinka ne visiems, ne visų amžių grupėms. Yra vaistai, kurie tinka tik vaikams nuo dvylikos metų, arba tik suaugusiems. Dar reikia atsižvelgt į tai, jeigu žmogus vyresnis ir turi aukštą kraujospūdį. Jam irgi ne visi vaistai tinka. Čia jau reikėtų viską paskaityti informaciniame lapelyje, ten tikrai viskas surašyta. 

– Kada jau kreiptis pas gydytoją? Nebedelsti ir nebandyti sau padėti namuose?

– Nereceptiniai preparatai vartojami dvi-tris dienas. Tada tie simptomai praeina arba lieka vienas kitas. Vėlgi, reikia pasižiūrėti, kas tiksliai vyksta ir ar galima toliau gydytis namuose. Jeigu staiga vėl pakilo temperatūra, simptomai nelengvėja ir nepraeina per tris dienas, tada jau kreipiamės į gydytoją.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai šis rodiklis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Centras pažymi, kad nors bendras sergančiųjų skaičius išaugo, susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo užregistruoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Anot NVSC, nors epideminis sergamumo lygis pasiektas daugiau nei pusėje, t.y. 35-ose savivaldybėse, iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 137 asmenys: 88 vaikai, penki asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir 44 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma dešimt asmenų, iš kurių du vaikai.

NVSC duomenimis, užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nuo sezoninio gripo neskiepytas.

Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

Vasario 12 dienos duomenimis, nuo pernai rugsėjo sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 216 003 asmenys, nuo spalio COVID-19 vakcina pasiskiepijo 53 154 asmenys.

Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai.

Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Centro specialistai sako, kad nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kuri perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju – įkvėpus lašelių, kuriuos kosėdamas arba čiaudėdamas skleidžia užsikrėtęs asmuo, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu.

NVSC teigimu, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos – limfmazgių uždegimas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. 

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje.

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys: 23 nepilnamečiai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei ir 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų (40).

Šį gripo sezoną užregistruotas antras mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. asmenų grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.

NVSC specialistai primena, kad apsisaugoti nuo gripo ir COVID-19 galima pasiskiepijant vieno vizito pas gydytoją metu. 2024 m. sausio 8 d. duomenimis, nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 213 818 asmenų. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 52 378 asmenys.

Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą turėjo skelbti dar pernai gruodį, tačiau paskelbimas tada buvo atidėtas sausio 2 dienai. Tačiau tądien teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė verdikto taip pat nepaskelbė – ji bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.

„Sprendimas byloje nepriimtas, priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą ir byloje paskirtas posėdis 2024-02-23. Tai reiškia, kad byla neišnagrinėta ir dar bus nagrinėjama“, – BNS informavo teisėja.

Iš pareigų atleistas vadovas turės paaiškinti, ar pateikė visus įrodymus jo bylą nagrinėjančiam teismui.

Tuo metu atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigota teismui pateikti pažymą,  kokia suma turėtų būti priteista ar išmokėta R. Petraičiui už 2021 metų kovą ir už kiekvieną vėlesnį mėnesį, jei būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

R. Petraičio byla įvairių instancijų teismuose jau nagrinėjama trečius metus – nuo 2021 metų.

SAM 2021 metų kovą tuometinį NVSC vadovą atleido iš pareigų neigiamai įvertinusi jo veiklą. R. Petraitis nesutiko su vertinimu ir kreipėsi į teismą dėl atleidimo.

Pasigedo priedų

Antradienį priimtoje teisėjos Indrės Pukanasytės-Biekšės nutartyje rašoma, kad R. Petraitis kartu su skundu pateikė 2021 metų vasario 2 dienos rašytinius paaiškinimus, teiktus sveikatos apsaugos ministro 2021 metų sausio 12 dienos įsakymu sudarytai komisijai.

Juose nurodyta, kad prie jų pridedama 19 lapų, taip pat pareiškėjas kartu su skundu pateikė minėtai komisijai teiktus 2021 vasario 15 dienos papildomus rašytinius paaiškinimus, juose nurodyta, kad prie jų pridedama 26 lapai.

Pasak teismo, pareiškėjas prie skundo pridėjo 2021 metų vasario 2 dienos rašytinius paaiškinimus, 2021 metų vasario 15 dienos papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau nepridėjo juose nurodytų atitinkamai 19 ir 26 lapų priedų.

Todėl teismas įpareigojo pareiškėją R. Petraitį iki sausio 18 dienos paaiškinti, ar visus jo 2021 metų vasario 2 dienos rašytinių paaiškinimų, 2021 metų vasario 15 dienos papildomų rašytinių paaiškinimų priedus atsakovė pateikė teismui su atsiliepimu, jeigu pateikė ne visus – pareiškėjas turi juos pateikti teismui, jeigu pateikti negali, paaiškinti negalėjimo pateikti priežastis.

Kitas posėdis R. Petraičio byloje numatytas vasario 23 dieną.

Skirtingi teismų sprendimai

2022 metų gruodį tuometinis Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio vadovo skundą.

Tada teismas skelbė nenustatęs, kad SAM, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama vadovui tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių ji turėtų būti panaikinta. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tačiau pernai balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti SAM pateiktų R. Petraičio gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar jo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad NVSC susidūrimas su COVID-19 pandemijos iššūkiais vertintinas kaip esminė šio centro vadovo R. Petraičio tarnybinės atsakomybės ir nepatenkinamos tarnybinės veiklos vertinimo pandemijos laikotarpiu aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, būtina peržiūrėti atleisto vadovo įvertinimą.

Anot kolegijos, nors neabejotina, kad SAM turi kelti ypatingus reikalavimus NVSC direktoriaus veiklai būtent ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, tačiau tai turi būti grindžiama aiškiomis teisės aktų nuostatomis, kurių pažeidimas R. Petraičio veiksmais ar neveikimu būtų įrodytas byloje esančiais duomenimis.