Sumokėjo dvigubai

Gegužės pradžioje senjorui Eduardui nuskilo gabaliukas priekinio danties. Senjoras išsiaiškino, kad galima jį priklijuoti. "Tai patvirtino ir mano odontologas. Apsidžiaugiau, nes tuo metu nei šypsotis, nei tinkamai valgyt negalėjau. Paklausiau, kiek toks priklijavimas kainuos. Odontologas pasakė: 20 eurų priklijavimas ir dar 20 eurų turėsiu sumokėti už apsaugos priemones. Nustebau, kad taip brangiai. Esu senjoras – skaičiuoju kiekvieną eurą. Bet kur tu, žmogau, dėsies – vis tiek ėjau pas odontologą ir susimokėjau visą reikalaujamą sumą", – pasakojo Eduardas.

Pasak senjoro, odontologo kabinete jam teko apsivilkti vienkartiniu kostiumu, užsidėti antbačius, vienkartinę kepurėlę. Odontologas dėvėjo kaukę, papildomą viršutinį apsauginį kostiumą. "Kad ir kaip skaičiuoju – 20 eurų už tas papildomas priemones nesigauna. Juk odontologai kaukes dėvėdavo ir anksčiau. Be to, kažin, ar tas kaukes ir vienkartinius kostiumus jie po kiekvieno paciento keičia", – svarstė kaunietis.

Vaikui apsaugos neprireikė

Viktorija pasakojo prieš keletą dienų pas odontologus vedusi savo aštuonmetę dukrą. "Ankstesniuoju karantino laikotarpiu, kai odontologų kabinetai nedirbo, dukrytei suskaudo dantį. Teko kreiptis skubiosios pagalbos, nes skausmas nesiliovė tris dienas. Pasirodo, dantis supūliavo. Tąkart nei plombuoti, nei dėti vaistų nebuvo galima. Išvalius pūlius, dantis paliktas atviras. Šį kartą į odontologijos kliniką ėjome jai atnaujinus darbą – tikėjausi, kad dantukas bus iš karto plombuotas. Tačiau paaiškėjo, kad dėl karantino jis per ilgai buvo atviras – plombuoti nebuvo galima, odontologė tik uždėjo vaistų. Už dantuko tvarkymą sumokėjau 10 eurų, dar tiek pat – už apsaugos priemones", – skaičiavo jauna mama.

Viktorija atkreipė dėmesį, kad jokių apsaugos priemonių mergaitei neprireikė. O odontologė ir jos asistentė ant įprastų darbo rūbų dėvėjo papildomą, labai ploną chalatą – tarsi pasiūtą iš tinkliuko, ant jo – plastikinę prijuostę, taip pat tinkliuko kepurėlę, plastikinius antbačius, vienkartines pirštines, respiratorius ir plastikinį skydelį veidui apsaugoti.

Kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad didelis mokestis už papildomas apsaugos priemones yra odontologų bandymas pasipelnyti pacientų sąskaita.

Ragino mokesčio netaikyti

Kiek odontologai iš tiesų sumoka už šiame karantino etape naudojamas apsaugos priemones? Apsauginę veido kaukę FFP3 internete galima nusipirkti už 5 eurus, vienkartinių pirštinių porą – už 0,60 euro. 100 vienetų plastikinių antbačių pakuotė kainuoja beveik 3 eurus (arba pora antbačių – 0,06 euro). Veido apsauga – visą veidą dengiantis sandarus veido skydas kainuoja nuo 3 iki 6 eurų, sandarūs akiniai – apie 6,50 eurų. Ilgas vienkartinis chalatas su ilga neperšlampama prijuoste – apie 2,60 euro. Yra ir daug brangesnių vienkartinių plastikinių kombinezonų, tačiau jie odontologams neprivalomi.

Vienkartinis apsauginis kostiumas odontologo pacientui yra perteklinis reikalavimas. Pacientas gali vilkėti kad ir kosmonauto kostiumą, vis tiek pas odontologą jis turės nusiimti skafandrą.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus teigė, kad dėl įsigaliojusių reikalavimų naudoti asmens apsaugos priemones rūmai ragino odontologus papildomų mokesčių netaikyti. "Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad imti tokius mokesčius yra sąžininga. Be to, kiekviena odontologijos įmonė kainodarą formuoja pati, mes, Odontologų rūmai, nelabai galime kištis", – tvirtino pašnekovas.

Jis nesiėmė vertinti, ar 10–20 eurų mokestis už odontologų naudojamas apsaugos priemones yra pagrįstas. "Aš tik galiu pasakyti, kad savo klinikoje jokių papildomų mokesčių neimu ir paslaugos dėl to nepabrango. Daug kas priklauso nuo odontologijos kabineto savininko. Kai kurie jų yra visai ne odontologai, o verslininkai, orientuoti į pelną", – pastebėjo A.Šeikus.

Vis dėlto Odontologų rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad į mokesčio už apsaugos priemones kainą įeina ir atliekų utilizavimo mokestis. "Atliekas utilizuojančios kompanijos ima labai didelius mokesčius – jie yra kelis kartus pabrangę. Ir tų atliekų dabar susidaro labai daug, nes reikalavimai tokie, kad, pavyzdžiui, viršutinį apsauginio kostiumo sluoksnį reikia keisti po kiekvieno paciento. Tai yra valstybės nustatyti reikalavimai ir tokiu būdu susidaro labai daug atliekų, – pasak A.Šeikaus, kai kurios odontologijos klinikos mokestį už apsaugos priemones įskaičiuoja į paslaugos kainą. – Tarkim, euru pabrangina plombos kainą. Kiti ima atskirą mokestį. Ir tas mokestis gali skirtis dėl to, kad apsaugos priemones odontologijos kabinetai įsigyja savarankiškai ir skirtingomis kainomis."

Pašnekovo žodžiais, pagal trečiąjį saugumo lygį, kuris taikomas odontologams, jiems privaloma dėvėti FFP3 respiratorių. Tik nėra tiksliai išaiškinta, ar jį galima dėvėti keturias valandas, kaip rašoma produkto aprašyme, ar reikia keisti po kiekvieno paciento. "Jei gamintojas nurodo, kad tai yra vienkartinė kaukė ir akiniai, ir, kaip taisyklė, dabar rinkoje yra vienkartiniai akiniai, jie gali būti naudojami tik vieną kartą. O kas, pavyzdžiui, respiratoriaus atveju yra tas vienas kartas – keturios valandos ar vienas pacientas – nėra išaiškinta. Tai dar turės būti padaryta", – pastebėjo Odontologų rūmų prezidentas.

Pasak A.Šeikaus, kai kuriuose odontologijos kabinetuose taikomas reikalavimas, kad apsauginį kostiumą dėvėtų ir odontologų pacientas, yra perteklinis. "Jam nieko papildomai nereikia rengtis. Vienkartinis apsauginis kostiumas odontologo pacientui yra perteklinis reikalavimas. Pacientas gali vilkėti kad ir kosmonauto kostiumą, vis tiek pas odontologą jis turės nusiimti skafandrą. Odontologas dirba 15–20 cm nuo paciento burnos, naudoja turbinas, dideliu slėgiu pučiančias vandenį su oru", – pasak pašnekovo, jokia apsaugos priemonė paciento neapsaugos, jei odontologas pats nedėvės apsaugos priemonių, po kiekvieno vizito nebus efektyvios dezinfekcijos ir pacientų srautų valdymo.

Ministerija negali uždrausti

Įvertinti, ar privačių odontologijos kabinetų pradėtas taikyti 10–20 eurų mokestis už vienkartines apsaugos priemones nėra būdas pasipelnyti pacientų sąskaita, paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Šios ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė priminė, kad jokia gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), neturi teisės iš paciento imti jokio mokesčio, susijusio su apsaugos priemonėmis medikams (sutartis su TLK paprastai turi valstybės ar savivaldybių finansuojamos gydymo įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, taip pat daugelis privačių šeimos klinikų – red.past.).

"Jei kalbame apie privačias įstaigas, kurios neturi sutarties su TLK, joms negalima uždrausti prašyti papildomai susimokėti. Pačios gydymo įstaigos sprendžia, ar reikia išskirti atskirai, ar įtraukti į paslaugų įkainį. Kiek kainuoja odontologams reikalingos priemonės, ypač jei kalbame apie privačias odontologijos paslaugas teikiančias įmones, atsakyti negalime. Bet kuriuo atveju, prekės kaina priklauso nuo užsakomų kiekių. Odontologijos kabinetai nėra centralizuotai aprūpinami, reikiamas prekes jie turi pirktis patys", – teigė N.Mikėnaitė.

Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbą atnaujino apie pusę visų Lietuvoje veikiančių odontologijos įstaigų.

„Apie pusę, bet kol kas ne daugiau. Kiekvienas turi adaptuotis pagal savo klinikas“, – BNS sakė Odontologų rūmų vadovas.

Sveikatos apsaugos ministerija, prieš atlaisvinant odontologų darbą, buvo nurodžiusi visoms odontologijos įstaigoms konsultuotis su specialistais ir pateikti Nacionaliniams sveikatos centrui paslaugų atnaujinimo planą.

Įstaigos turėjo plane nurodyti maksimalų galimą priimti pacientų skaičių per dieną, konsultacijoms ir procedūroms reikalingų kabinetų skaičių, numatyti jų užimtumą ir dezinfekcijos tvarką, taip pat veiksmus, kurių reiktų imtis, jeigu įstaigoje būtų nustatytas koronaviruso atvejis.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas sako besitikintis, kad odontologams nekils bėdų ir su koronaviruso grėsme.

„Odontologai visada ir su tuberkulioze, ir su hepatitu C, ir su ŽIV susidurdavo, bet saugodavosi ir tokių protrūkių niekada nebuvo. Manau, kad nebus ir su šita infekcija“, – tvirtino A. Šeikus.

Problemos dėl srautų suvaldymo

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas teigia, kad odontologines paslaugas teikiančios įstaigos susiduria su tam tikromis kliūtimis, laikantis infekcijų kontrolės taisyklių – tai apsunkina darbą.

„Reikia nusirengti kabinete, paskui pereiti į kitą patalpą, kur reikia persirengti tais visais chalatais. Na, struktūriškai reikia tiesiog pertvarkyti kabinetus“, – teigė A. Šeikus.

„Reikalavimai griežtesni, kadangi nesinori, kad odontologijos kabinetai taptų infekcijos židiniais“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, problemų su apsaugos priemonių dėvėjimu gali kilti vasarą, kadangi kabinetuose negalima laikyti įjungtų kondicionierių.

Esmė tokia – ministras norėjo, kad odontologai dirbtų tik vienoje klinikoje, o tai neįmanoma, nes regionai tada liktų be specialistų.

„Ateina vasara, žinot, o ta apranga labai sudėtinga – tie visi žiurstai, labai karšta bus ir sunku dirbti, akiniai rasoja, o kabinetuose negali veikti kondicionieriai, nes oro lašeliniu būdu plintanti infekcija“, – pasakojo specialistas.

Problemų odontologams kyla ir dėl kitų reikalavimų – reikia valdyti pacientų srautus, kad jie nesibūriuotų laukiamajame. Tai, anot A. Šeikaus, lengviau užtikrinti mažesniems odontologų kabinetams.

„Mažesniems kabinetams sekasi geriau, nes jeigu solo klinika, tai pas tave ateina vienas žmogus. Didesnėms klinikoms sunkiau, nes vienu metu ateina daugiau žmonių ir tu jų negali įleisti. Problema – žmonės būriuojasi lauke prie durų“, – tvirtino Odontologų rūmų vadovas.

Jo teigimu, srautai būtų lengviau suvaldomi, jeigu ir žmonės būtų sąmoningesni – registruotųsi į vizitą telefonu ir ateitų nurodytu laiku.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas kelia dar vieną problemą – vadinamąjį cikliškumą, kai odontologams, dirbantiems keliose įstaigose, rekomenduojama išdirbti numatytas darbo valandas nepertraukiamai vienoje gydymo įstaigoje, paskui – kitoje darbovietėje.

„Esmė tokia – ministras norėjo, kad odontologai dirbtų tik vienoje klinikoje, o tai neįmanoma, nes regionai tada liktų be specialistų. Jeigu vienas odontologas dirba ir privačiame kabinete, ir poliklinikoje, tai kad atidirbtų mėnesio krūvį per dvi savaites vienoje įstaigoje ir po to jau galėtų dirbti kitoje įstaigoje“, – pasakojo A. Šeikus.

„Nors tarp to darbo nei saviizoliacijos, nei dar kažko, visai be logikos buvo tas įsakymas“, – pridūrė jis.

Vizito pas odontologą teks palaukti ilgiau

Visus tuos žmones reikia kažkaip dabar priimti ir dabar vėl eilės įvairioms toms planinėms procedūroms. Iššūkių tikrai labai daug.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė sako, kad pirmadienį eilė prie gydymo įstaigos buvo susidariusi, tačiau dėl tų, kurie ateina būtinosios pagalbos.

„Eina dalis tų, kurie eina nesiregistravę, kur eina būtinoji pagalba. Vakar buvau du kartus privažiavusi prie klinikos pasižiūrėti, kaip ten mūsų tos eilės. Na, yra laukiančiųjų eilė“, – BNS pasakojo A. Pūrienė.

„Ten yra pažymėtos vietos, kad negalima grūstis, bet kai lietus prasidėjo vakar, tai visi ir susigrūdo. Baigėsi lietus, vėl visi išsiskirstė toliau vienas nuo kito“, – teigė klinikos vadovė.

Jos teigimu, su visais kitais pacientais klinikos specialistai stengiasi susisiekti ir sutarti vizito laiką, kad lūkuriuoti prie gydymo įstaigos nereikėtų.

Žalgirio klinikos vadovė taip pat teigė, kad šiuo metu bus dirbama ne visu pajėgumu, nes odontologams reikia kur kas daugiau laiko pasiruošimui aptarnauti pacientus.

„Daktarui reikia daug daugiau laiko apsirengt, nusirengt, reikia laiko dezinfekcijai, kabineto paruošimui ir visam kitam. Tikrai mažiau pacientų priimsim per dieną“, – pasakojo A. Pūrienė.

Ji taip pat teigė, kad klinikoje dar prieš karantiną buvo numatytos didelės eilės vizito pas gydytoją, tad dabar tie vizitai nusikėlė vėlesniam laikui.

„Visus tuos žmones reikia kažkaip dabar priimti ir dabar vėl eilės įvairioms toms planinėms procedūroms. Iššūkių tikrai labai daug“, – teigė Žalgirio klinikos direktorė.

Jos teigimu, chaoso įstaigos darbui įnešė ir vadinamas cikliškumas.

„Bandysim spręsti, nes tiesiog daug žmonių būtų išėję – nuėję ten, kur daugiau moka (...) Išlaikyti ilgai tą cikliškumą... Yra specialistų, kurie ir per penkias įstaigas dirba, tai kaip tą cikliškumą išlaikyti? Buvo tikrai labai sudėtinga“, – sakė A. Pūrienė.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, kovo viduryje šalyje įvestas karantinas, o jo metu buvo leista teikti tik būtinąsias odontologijos paslaugas.