„Vieni pirmųjų pradėjome vykdyti Ukrainos atkūrimo darbus ir jaučiame įsipareigojimą tęsti bei inicijuoti naujus projektus. Švietimo įstaigų atstatymui, slėptuvių jose įrengimui ir kitiems projektams jau skyrėme daugiau nei 14 mln. eurų. Glaudžiai bendradarbiaudami su Ukrainos partneriais, svarstome rekonstrukcijos galimybes energetikos, kritinės ir socialiai jautrios infrastruktūros bei švietimo srityse“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Ukrainos atstatymo projektus Lietuva finansuoja iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo. Fondo lėšomis praėjusiais metais atstatytas vaikų darželis Irpinėje, šiais metais licėjus Borodiankoje, finansuojamos ir kitos Ukrainos atstatymo iniciatyvos, kurias įgyvendina Lietuva. Taip pat ukrainiečiams perduota 36-ioms namų netekusioms šeimoms skirta mobilioji gyvenvietė Borodiankoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prisidėjo ir prie Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvos „The Device Coalition“ – šiais metais skyrė 50 tūkst. eurų Lietuvos renovuotos mokyklos Borodiankoje mokiniams aprūpinti kompiuterine įranga.

Siekiant kuo skubiau inicijuoti Ukrainos infrastruktūros darbus, taip pat startavo „B2Lithuania“ platforma, kurioje verslas gali rasti Ukrainos atstatymo iniciatyvas ir prie jų prisidėti – gauti naują informaciją apie Ukrainos atstatymo projektus ir finansavimo šaltinius.

Ukrainą Lietuva remia ne tik atstatant miestus, tačiau ir nuosekliai tiekiant ginkluotę bei kitą Ukrainos kariams ir žmonėms reikalingą įrangą. Lietuvos karinė parama jau pasiekė apie 600 mln. eurų, o visa parama – daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Lenkų ūkininkai nuo praėjusių metų protestuoja prieš Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias kai kurie Ukrainos žemės ūkio produktai į ES rinkas gali patekti be tarifų. Lenkų ūkininkai teigia, kad dėl to smuko jų produkcijos kaina ir kad produkciją dabar sunku parduoti vidaus rinkoje.

O. Kubrakovas, kuris taip pat yra infrastruktūros ministras, socialiniame tinkle „X“ angliškai parašė: „Yra nemalonių naujienų nuo blokuojamos Lenkijos sienos. Protestuotojai ir policija stabdo autobusus, važiuojančius į Lenkiją ir iš jos. Keleiviai sustabdomi be jokio paaiškinimo.“

„Pabrėžiame, kad šie veiksmai Ukrainos piliečių atžvilgiu yra nepriimtini“, – sakė jis.

„Per karą Ukrainoje tokių autobusų keleiviai yra moterys su mažais vaikais, socialiai pažeidžiamų kategorijų [žmonės], kariškiai, grįžtantys iš mokymų ar važiuojantys į juos, tranzitu keliaujantys žmonės. Bandymas paversti juos protesto įkaitais atrodo nederamas civilizuotam pasauliui“, – rašė O. Kubrakovas.

Jo įrašas buvo skirtas Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovui Jacekui Siewierai (Jacekui Severai), Lenkijos policijai ir vidaus reikalų ministrui Marcinui Kierwinskiui (Marcinui Kervinskiui).

Anksčiau pirmadienį O. Kubrakovas ukrainiečių portalui „RBK-Ukrajina“ sakė, kad lenkai neturėtų laikyti ukrainiečių savo priešais, nes abi šalys turi bendrą priešę Rusiją.

Vėliau pirmadienį Lenkijos policijos atstovė paneigė, kad prie sienos trukdoma autobusų eismui.

„Tai netiesa, nieko panašaus nevyksta. Mes, policija, visiškai netikriname humanitarinės, karinės ar medicininės pagalbos, ar autobusų su žmonėmis. Jie važiuoja sklandžiai“, – sakė ji.

Lietuva jau dabar prisideda prie Ukrainos atstatymo – mūsų šalies pastangomis pastatyta mobilioji gyvenvietė, renovuotas darželis, įgyvendinami kiti atstatymo projektai, nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

„Imamės lyderystės telkiant tarptautinę bendruomenę, vyriausybines organizacijas ir verslą, siekdami padėti Ukrainai atstatyti šalį ir kurti klestinčią, šiuolaikišką, saugią valstybę“, – sako A. Armonaitė. 

„Lietuva jau vykdo atstatymo darbus ir planuojame naujus projektus – spalį pristatysime platformą, per kurią į šį procesą plačiau įtrauksime Lietuvos įmones ir organizacijas. Taip pat numatome dideles investicijas į kritinės Ukrainos infrastruktūros atstatymą“, – pridūrė ji.

Šių metų spalio mėnesį ministerija planuoja pristatyti naują katalogą, kuriame Lietuvos įmonės ir organizacijos ras reikiamą informaciją apie galimybes investuoti ir dalyvauti Ukrainos atstatyme.

Tai bus platforma, kurioje abiejų šalių organizacijos galės užmegzti ryšius investicijų ir rekonstrukcijos srityse. Be to, čia Lietuvos verslai gaus visą informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus. Ši iniciatyva sustiprins bendradarbiavimą tarp abiejų šalių.

„Susitarime (dėl grūdų) numatytas mažiausiai 120 dienų pratęsimas, todėl Rusijos pozicija pratęsti susitarimą tik 60 dienų prieštarauja Turkijos ir Jungtinių Tautų pasirašytam dokumentui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Oleksandras Kubrakovas.

„Laukiame oficialios JT ir Turkijos, kaip iniciatyvos garantų, pozicijos“, – pridūrė jis.

„Šnekame apie tai, kaip galėtume Klaipėdą paversti Ukrainos šiaurės prekybos vartais į Skandinaviją. Lygiai taip pat mūsų regiono verslas galėtų išnaudoti Ukrainos uostus kaip pietų vartus į Turkijos ir artimųjų rytų regioną“, – kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.

Vizito metu Ukrainos ministrui surengta ekskursija po uosto infrastruktūrą.

„Idėja sujungti Baltijos ir Juodąją jūras turi didžiulį potencialą. Tikrai padarysime viską tiksliai, kad jį realizuotume“, – žadėjo Ukrainos infrastruktūros ministras O. Kubrakovas.

Ukrainos kroviniai pernai sudarė 0,9 proc. visų krovinių, kraunamų Klaipėdos uoste. Daugiausiai tai grūdai ir kukurūzai, mineralinės ir cheminės trąšos.

„Neabejoju, kad Klaipėdos uostas sulauks vis didesnio šios šalies krovinių kiekio. Galimybės yra didelės ir Klaipėda tikrai gali būti tiltu Ukrainos kroviniams į Vakarų Europą ir tolimesnes pasaulio šalis. Neabejoju, kad mūsų bendradarbiavimas vystysis“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Lietuvos ministro teigimu daugiau ukrainietiškų krovinių būtų galima pritraukti jei Ukraina supaprastintų pruspriekabių transportą geležinkeliais.

„Būtent iš Ukrainos, Turkijos į Lietuvą ir per Lietuvą toliau į šiaurę. Kada tai galėtų tapti realybe, Ukrainai reikia padaryti labai nedaug – pakeisti teisės aktus, kad puspriekabės būtų traktuojamos ne kaip transporto priemonė, o kaip krovinys. Su ministru kalbėjome, kad nelauktume pakeitimų, pradėtume jau dabar su pilotiniais projektais“, – teigė M. Skuodis.

Per Klaipėdos uostą šiuo metu nemažai krovinių gabena Baltarusija. Tačiau Baltarusijai įvedus ES sankcijas ateityje krovinių gali mažėti. Birželio viduryje uostamiestyje viešėjęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat svarstė, kad bltarusiškus krovinius galėtų pakeisti ukrainietiški.

Pavasarį Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis ir buvęs Ukrainos infrastruktūros ministras Vladyslavas Kryklii Kijeve pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu bei skaitmeninių leidimų vykdyti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu.

Ukrainos ministrui pristatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ galimybės bei pajėgumai, praneša Susisiekimo ministerija.

„Šiandieniniame, ypač geopolitiniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių, prekių diversifikaciją, būtent Ukraina yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo. Vienas dalykų, ką šiandien konkrečiai pamatėme, – tai puspriekabių gabenimas geležinkeliais iš Ukrainos, iš Turkijos į Lietuvą ir iš Lietuvos toliau į Šiaurę. Tam, kad tai taptų realybe, Ukrainai reikia padaryti labai nedaug – pakeisti teisės aktus, kad puspriekabės būtų traktuojamos ne kaip transporto priemonė, o kaip krovinys. Kalbėjome su Ukrainos ministru, kad nelaukime teisės aktų pakeitimų, startuokime su bandomaisiais projektais jau dabar, ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – sako ministras M. Skuodis.

Stiprinant šalių ekonominį bendradarbiavimą, svarbus vaidmuo tenka abiejų šalių jūrų uostams. Ministro M. Skuodžio teigimu, Klaipėdos uostas gali užtikrinti susisiekimą Ukrainos kroviniams ir potencialiai tapti Ukrainos šiauriniais vartais į Skandinaviją. Tuo pačiu Lietuva siekia aktyvesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų įtraukimo į Lietuvos verslą, kad Odesa taptų Lietuvos pietiniais jūrų vartais.

Klaipėdoje viešinčiam Ukrainos infrastruktūros ministrui O. Kubrakovui, kaip pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime, pristatytas puspriekabių vežimas geležinkelių transportu – naujas Lietuvos inicijuojamas projektas, jungiantis geležinkelius ir uostus Baltijos ir Juodosios jūros maršrutu, puikiai atliepiantis Europos žaliąjį kursą. „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia suinteresuotą Ukrainos verslą pradėti bandomąjį projektą šiame maršrute jau šių metų rugsėjį.

Ministras M. Skuodis atkreipia dėmesį, kad tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų juda dideli krovinių srautai, tačiau Klaipėdos uoste Ukrainos kroviniai sudaro tik apie 1-2 proc. visų krovinių, o geležinkelių transportu vežami Ukrainos kroviniai – apie 3-4 proc. Potencialiai krovinių srautas galėtų būti dešimteriopai didesnis – tai skatina ieškoti naujų būdų ir priemonių jam didinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, Ukrainos kroviniai 2020 m. sudarė 0,9 proc. visų krovinių, kraunamų Klaipėdos uoste. Pagrindiniai kroviniai – augalinės kilmės produktai (grūdai ir kukurūzai), mineralinės ir cheminės trąšos, kietasis mineralinis kuras (granulės iš saulėgrąžų pluošto išspaudų).

„Įvertinant politines ir ekonomines aktualijas, prioritetas šiuo metu – dar labiau diversifikuoti krovinių srautus tiek geografiniu, tiek ir vežamų krovinių atžvilgiu, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų kuo mažesnis“, – pranešime cituojamas ministras M. Skuodis.

Klaipėdoje jau dabar intensyviai investuojama tiek į krovinių geografijos, tiek į visos uosto veiklos diversifikaciją. Jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir pietinės dalies išplėtimas, planuojama, padės pritraukti naujų investicijų ir padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą.

Geležinkelių transporto srityje ypač aktyviai stiprinami ryšiai su Vakarų Europos rinkomis, Lenkija ir Ukraina. Per Kauną iki Palemono jau nutiesta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linija, leidžianti tiesiogiai pasiekti Europos krovinių rinką.

Šiemet kovo mėnesį susisiekimo ministras M. Skuodis Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos metu lankėsi Kijeve, kur susitiko su tuomečiu Ukrainos infrastruktūros ministru Vladyslavu Kryklii. Šio vizito metu Lietuvos ir Ukrainos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu ir skaitmeninių leidimų vykdyti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu srityse. Tai suteikia naujų galimybių abiejų šalių verslui, skatina inovacijų plėtrą.