EVA vertina ir kitų gamintojų preparatus. Tačiau esą „ne paslaptis“, kad „Moderna“ ir „Biontech“ mRNA vakcinų adaptacija omikron atmainai jau gana toli pažengusi. Detalių apie iki šiol gautus studijų duomenis M. Cavaleris nepateikė.

N. Cavaleris kartu paragino nepasiskiepijusius žmones dar prieš rudenį ir žiemą apsisaugoti nuo koronaviruso vakcinomis. „Didžiausias prioritetas turi būti vakcinacijos spragų užlopymas“, - teigė jis.

Iki šiol visiškai paskiepyti ir stiprinančiąją dozę yra gavę tik 50 proc. europiečių. 15 proc. vyresnių nei 18 metų amžiaus Europos gyventojų dar nėra gavę nė vienos vakcinos dozės.

Tyrimas taip pat parodė, kad omikron atmaina užsikrėtusiems žmonėms tikimybė prarasti uoslę yra reikšmingai mažesnė. Visa tai patvirtina ankstesnes išvadas, kad viruso omikron variantas sukelia lengvesnę ligą.

Aiškindamiesi omikron ir delta atmainų lemiamų simptomų skirtumus, tyrėjai pasinaudojo nemokama išmaniųjų telefonų programėle ZOE. Daugiau kaip 63 tūkst. paskiepytų 16–99 metų amžiaus žmonių Didžiojoje Britanijoje per šią programėlę nuo 2021 metų birželio iki 2022 metų sausio paskelbė duomenis apie savo COVID-19 simptomus.

Žmonėms, gavusiems dvi vakcinavimo kurso dozes ir vieną stiprinančiąją dozę, omikron varianto sukeltos ligos simptomai truko 4,4 paros, o delta varianto sukeltos ligos simptomai – 7,7 paros. Skirtumas yra 3,3 paros.

Žmonėms, gavusiems dvi pradinio vakcinavimo kurso dozes, bet negavusiems stiprinamosios dozės, omikron varianto sukeltos ligos simptomai praėjo per 8,3 paros, o delta varianto sukeltos ligos simptomai – per 9,6 paros, rodo medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtos išvados.

Omikron varianto sukelta liga gali trukti trumpiau ir tai savo ruožtu turi reikšmės „sveikatos apsaugos darbo vietose politikai bei visuomenės sveikatos rekomendacijoms“, nurodo tyrėjai.

Tyrimas, kuris vėliau šį mėnesį bus pristatytas Europos klinikinės mikrobiologijos ir užkrečiamųjų ligų kongrese Lisabonoje, taip pat parodė, kad tik 17 proc. omikron varianto virusu užsikrėtusių žmonių prarado uoslę. Delta atmainos atveju tokių žmonių buvo 53 procentai.

Tačiau omikron atmaina užsikrėtusiems žmonėms gerklės skausmo rizika buvo 55 proc. didesnė, o užkimimo rizika – 24 proc. didesnė.

Taip pat nustatyta, kad omikron atmaina užsikrėtusiems žmonėms rizika atsidurti ligoninėje yra 25 proc. mažesnė.

Tyrimo autorė Cristina Menni (Kristina Meni) iš Londono Karaliaus koledžo (King's College) sakė, kad tai pirmas recenzuotas straipsnis, nagrinėjantis didelės žmonių grupės simptomų užsikrėtus omikron arba delta atmainomis skirtumus.

Nors tyrimas buvo atliktas prieš omikron BA.2 potipio išplitimą pasaulyje, minėtos programėlės pastarojo meto duomenys duomenys rodo, kad BA.2 sukeliami simptomai nesiskiria nuo BA.1 sukeliamų simptomų, naujienų agentūrai AFP sakė C. Menni.

Naujas potipis, turintis dviejų anksčiau išskirtų omikron varianto koronaviruso potipių – BA.1 ir BA.2 – požymių, buvo aptiktas atlikus PGR tyrimus dviem keleiviams, atvykusiems į Izraelio Ben Guriono oro uostą.

„Šis variantas vis dar nežinomas pasaulyje“, – nurodoma ministerijos pranešime.

„Abu iki šiol aptikti kombinuotos atmainos atvejai pasireiškė lengvais karščiavimo, galvos skausmo ir raumenų distrofijos simptomais – taigi, jie nereikalauja ypatingo medicininio atsako“, – priduriama pranešime.

Izraeliečių atsako į pandemiją koordinatorius Salmanas Zarka nesureikšmino potencialios rizikos.

„Kombinuotų variantų fenomenas yra gerai žinomas, – Armijos radijui sakė S. Zarka. – Šiuo etapu nesijaudiname, kad tai gali nulemti rimtus atvejus.“

Daugiau nei 4 mln. iš 9,2 mln. visų Izraelio gyventojų yra pasiskiepiję trimis vakcinos nuo COVID-19 dozėmis.

Iš viso šalyje patvirtinta beveik 1,4 mln. užsikrėtimo koronaviruso atvejų, 8 244 užsikrėtusieji mirė.

Švelnindama epidemiologinius suvaržymus, valstybė praėjusį mėnesį paskelbė, kad artimiausiu metu bus leista įvažiuoti nepasiskiepijusiems turistams.

Anot premjero Naftali Bennetto (Naftalio Beneto), Izraelyje stebimas „nuoseklus mirštamumo duomenų mažėjimas“.

Ankstesnės pastangos vėl atidaryti sieną praėjusių metų lapkritį žlugo vos po kelių savaičių, sparčiai pradėjus plisti omikron atmainai.

2020 metų gruodį Izraelis tapo viena pirmųjų šalių, pradėjusių visuotinę vakcinacijos kampaniją.

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad vyresniems nei 60 metų gyventojams ir medicinos specialistams bus siūloma ketvirtą kartą pasiskiepyti nuo COVID-19, tęsiantis omikron sukeltam protrūkiui.

Nacionalinė sveikatos komisija informavo, kad per pastarąsias 24 valandas buvo nustatyti 1 337 vietinio užsikrėtimo atvejai, iš kurių 895 užfiksuoti pramoninėje Dzilino provincijoje. Vyriausybės pranešime nurodoma, kad žmonėms, norintiems išvykti iš tos provincijos ar keliauti iš vieno miesto į kitą, bus būtinas policijos leidimas. 

Smarkiai paveikta provincija pasiuntė 7 tūkst. atsargos karių padėti palaikyti tvarkos, registruoti žmones testavimo centruose, taip pat pasitelkus dronus vykdyti purškimą ir dezinfekavimą iš oro, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.  

Kitose provincijoje ir miestuose palei rytinę pakrantę bei šalies gilumoje taip pat fiksuota šimtai užsikrėtimo atvejų. Pekinas, kur nustatyti šeši naujai atvejai, ir Šanchajus, kur užregistruotas 41 naujas COVID-19 atvejis, uždarė gyvenamuosius ir biurų pastatus, kur buvo aptikta užsikrėtusių žmonių.

„Kasdien eidamas į darbą nerimauju, ar mūsų biurų pastatas nebus staiga uždarytas ir aš negalėsiu sugrįžti namo, todėl nusipirkau miegmaišį ir biure dėl visa ko laikau šiek tiek maisto atsargų“, – sakė Šanchajaus gyventojas Yimengas Li (Imengas Li).  

Nors žemyninėje Kinijoje, palyginti su daugeliu kitų šalių ir netgi pusiau autonominiu Honkongu, fiksuojama nedaug COVID-19 atvejų, jų skaičius yra didžiausias nuo 2020 metų pradžios, kai centriniame Uhano mieste koronavirusas nusinešė tūkstančius gyvybių. Per naujausius protrūkius mirčių nebuvo fiksuota. 

Honkongas pirmadienį pranešė per pastarąją parą nustatęs 26 908 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat užfiksavęs 249 mirtis nuo COVID-19. Šis miestas taiko kitokią nei žemyninė Kinija atvejų skaičiavimo metodiką ir sudeda tiek greitaisiais antigenų testais, tiek polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testais patvirtintus atvejus. 

Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam (Keri Lam) sakė, kad valdžia kol kas negriežtins dėl pandemijos taikomų suvaržymų.

„Turiu apsvarstyti, ar visuomenė, ar žmonės sutiks su tolesnėmis priemonėmis“, – sakė ji per spaudos konferenciją. 

Po pradinio protrūkio Uhane žemyninėje Kinijoje buvo fiksuojama palyginti nedaug susirgimų, vyriausybei taikant nulinės COVID-19 tolerancijos strategiją, apimančią užkrato plitimo stabdymą griežtais uždarymais ir privalomu visų asmenų, turėjusių kontaktą su žmonėmis, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija, karantinavimu.  

Vyriausybė leido suprasti artimiausiu metu neketinanti keisti savo kovos su COVID-19 strategijos. 

Sekmadienį valdžia paskelbė karantiną 17,5 mln. gyventojų turinčiame pietiniame Šendženo mieste. Šis su Honkongu besiribojantis miestas yra svarbus technologijų ir finansų centras. Praėjusį penktadienį karantinas įsigaliojo Dzilino provincijos Čangčūno mieste, turinčiame 9 mln. gyventojų.

Garsus užkrečiamųjų ligų ekspertas Zhang Wenhongas (Džang Venhongas) iš Šanchajaus „Fudan“ universiteto ligoninės pirmadienį Kinijos verslo leidinyje „Caixin“ publikuotame straipsnyje pažymėjo, kad žemyninėje Kinijoje dabar tik prasideda eksponentinis COVID-19 atvejų augimas.

Kinijos keleivinių traukinių tinklas pranešė smarkiai apribosiantis paslaugas, o šalies geležinkelių įmonė ir oro linijos informavo, kad nemokamai grąžins pinigus bilietus jau įsigijusiems žmonėms.

Tuo metu Šanchajus sustabdė susisiekimą autobusais su kitais miestais ir provincijomis.      

Nuo kovo pradžios Šanchajuje nustatyta 713 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš kurių 632 – besimptomiai. Kinija patvirtintus ir besimptomius atvejus nacionalinėje statistikoje pateikia atskirai. Didžiausiame Kinijos mieste pamokos vyksta nuotoliniu būdu.  

Pekine praėjusį savaitgalį buvo uždaryti keli pastatai. Gyventojai sakė, kad nepaisant nepatogumų jie nori, kad būtų toliau laikomasi nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos. 

„Manau, galėsime atsipalaiduoti tik epidemiją visiškai nuslopinus“, – sakė 38 metų Tong Xinas (Tong Sinas), turintis parduotuvę į turistus orientuotame Pekino Šilko turguje.   

Prie pastarojo COVID-19 protrūkio Kinijos miestuose daugiausiai prisideda „slapiuoju“ vadinamas omikron atmainos potipis BA.2, sakė Zhang Wenhongas. Ankstyvieji epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šis potipis plinta greičiau už pirminį variantą, o šis savo ruožtu plinta sparčiau nei pirminė viruso linija ir kitos atmainos.

Savo įžvelgomis R. Lingienė pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime. Užsikrėtimų skaičiai – apie kokius anksčiau net negalėjome pagalvoti ir tai dar, toli gražu – ne pabaiga. Tikrai neatsargu galvoti, kad ši atmaina yra nepavojinga ar nekelia rizikos mūsų sveikatai. Kad ji nepaliks jokių pasekmių. Kad ji – kaip paprastas peršalimas. Tai netiesa. Tai blogiausia, kuo galima įtikėti. Netikite, paklausykite mūsų medikų“, – patarė ji

R. Lingienė pridūrė neneigianti, kad pasiskiepiję omikron  prasirgs lengviau kaip ir, vylėsi ji, bet kuria kita Sars-Cov-2 atmaina. Tačiau, pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės, yra dalis ir tokių, kuriuos nebūtinai apsaugos skiepai, ar jų stiprus organizmas, tobuli plaučiai ar geras imunitetas.

„Šitas virusas tuo ir klastingas, kad neretai sunkiai suserga ir tie, kurie nesitiki. Ir infekcija susargdina taip, kad kartais išjungia net stipriausius. Visai neseniai turėjau įdomų pokalbį su kolegomis užsienyje. Tarp jų buvo ir medikų. Ir jie sutartinai teigė, kad netolimoje  ateityje mūsų laukia kitas iššūkis – išsiaiškinti  šios ligos  pasekmes, nes tai, kas yra nutikę su kai kuriais pacientais – kol kas netelpa į įprastus medicinos mokslo rėmus. Anot jų, skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueiti, nors buvo pasiskiepiję, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą... Tad nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų“, – akcentavo R. Lingienė.

Nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų.

Pasak jos, įtikėti, kad Sars-Cov-2  jau nebėra pavojingas, būtų didžiausia klaida. Ir ne  todėl, kad jis izoliuoja tūkstančius mūsų kiekvieną dieną, o dėl to, kad nežinome, kas bus po to.

„Nors seniai aišku, kad viršsvoris, širdies ir kraujotakos problemos ir kitos lėtinės ligos gali apsunkinti ligos eigą, tačiau kiekvienas iš mūsų esame indvidualus mechanizmas su visas savo pliusais ir minusais, atskiromis kodų sistemomis. Tad kaip šis virusas paveiks kiekvieną, prognozuoti labai sunku. Ačiū dievui, jau bent žinome, kaip su juo kovoti, tačiau apie po susitikimo su juo likusius padarinius duomenų pakankamai dar neturime. Ir tai visiškai suprantama. Medikų ir mokslo bendruomenės pastangos jau dvejus metus yra nukreiptos specifinės prevencijos ir efektyvių gydymo metodų paieškai. Visa kita dar nėra jų prioritetas. O tai – didelė mįslė mums visiems. Maža to, Lietuvoje daugiausiai mirštama būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Viena iš priežasčių –  sistemiškai metų metais nepakankamas žmonių dėmesys savo sveikatai, dėl to daug kas net nežino apie savo per aukštą cholesterolį, kraujagyslių būklę ar padidėjusį spaudimą. Prie to pridėkime dar ir tai, kad esame senėjanti tauta. Mačiusi daug. Ir deja, bet mūsų senjorai dar negyvena pilnaverčio gyvenimo, lyginant su vokiečiais, šveicarais ar italais. Jų sveikatos, emocinė, psichologinė būklė tikrai ne tokia, kokia šių šalių gyventojų. Ir visa, kas aprašyta aukščiau,  papildžius įvairiomis kaimynų ar giminių „naujienų“ interpretacijomis apie atlaisvinimus kitose šalyse sau patogia linkme, nuovargį nuo „valdžios grūmojimų ar aiškinimų“ kaip gyventi ar elgtis,  pagaliau, kartais grynai politiniais, neretai net specialistams nesuprantamais sprendimais, gausime puokštę priežasčių, padėsiančių šiai atmainai skrieti per mūsų brangią Lietuvą nenumaldomu greičiu“, – feisbuke rašė R. Lingienė.

Ar galime padaryti ką nors kitaip? – klausė ji. „Manau, kad taip. Pradėkime nuo to, kad reikia pasisaugoti, kiek įmanoma. Bet pasisaugoti ne tik nuo užsikrėtimo, bet ir nuo pasekmių, kurios dar gali laukti mūsų vėliau – jau persirgus. Ir apie tai kalbama per mažai. Izraelis jau fiksuoja nauja omikron atmainą, kuria užsikrečia vis daugiau – BA.2 omikron. Mokslininkai spėja, kad ji netrukus gali tapti dominuojančia, kurios užkrečiamumas yra net 1,3 karto didesnis nei omikron nr. 1. Tuo tarpu, anot Danijos kolegų, šis skaičius – ne 1,3, o net 1,5. Pozityvi žinia – vakcinos apsaugo nuo jo net 70 proc. arba 7 proc. daugiau nei nuo omikron (63 proc.) Tad ateina laikas pagalvoti, ne tik ar nebaisu susirgti, bet ir apie tai, ar likusį gyvenimą norite praleisti: negalėdami užmigti ir normaliai miegoti, susikoncentruoti, įprastai mąstyti, ​likti silpnais – be jėgų ir nuvargusiais be priežasties, pastoviai jausti raumenų skausmus, susirgti depresija? ​Trumpai tariant, ar norite rizikuoti atsisakyti pilnaverčio normalaus gyvenimo? Arba dar daugiau – likusį gyvenimą nugyventi su pažeista širdimi, kvėpavimo takų problemomis, pakenktais plaučiais, silpnesne kraujotaka ar šlubuojančiais inkstais, jau nekalbant apie protinę veiklą. Jei atsakymas „Ne“ ir tokia perspektyva neįkvepia – pasisaugokite maksimaliai ir pasaugokite kitus, kol ne vėlu. Stiprinanti dozė padės, o dar pridėjus protą ir atsakomybę, viso to galėsite išvengti“, – patarė NVSC Vilniaus departamento direktorė.

Nebereikės privalomai testuotis

„Įspūdinga tiesiog, tikėjausi, kad nurodytu laiku atvažiuosiu, nes pats dirbantis esu, bet štai, kaip matome“, – sakė eilėje prie testavimo laukiantis vyras.

Valanda ar pusantros – tiek užsiregistravę prastovėjo eilėje testavimo punkte. Čia ir Žana – šįkart testavosi dėl sveikatos, bet kas dešimt dienų testuojasi ir dėl darbo.

„Taip. Už savo pinigus.  Esu mokytoja, dirbu su mažiukais, su pirmokais“, – sakė Žana.

Mokytoja nesiskiepijo. Sako – dėl įsitikinimų, tačiau dėl darbo dabar jai testuotis nebereikės. Valdžia apsisprendė privalomą periodinį testavimą naikinti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Profilaktinis testavimas iš karantino ir ekstremalios situacijos sugrįžtant į darbą, nebeteko savo efekto“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Prievartos mechanizmai niekada neveikia ir nesuveiks. Tą sėkmingai parodė ir praktinis rezultatas“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Privalomai testuotis nebereikės nei medikams, nei socialiniams darbuotojams. Tikėtina, kad tokią naujieną išgirdę dalis džiūgauja. Džiaugiasi ir mokytoja Žana.

Prievartos mechanizmai niekada neveikia ir nesuveiks.

„Žmonės galės gyventi laisvai“, – sakė ji.

Palaiko ne visi

Privalomas testavimas kai kuriuos buvo taip įaudrinęs, kad šie net mesdavo darbus. Apie tokius atvejus yra skelbę ir parduotuvių ar geležinkelių atstovai. Dabar sumažės ir išlaidos – pavyzdžiui, viešajame transporte iš 2 tūkst. testavosi net 180 darbuotojų. Už testus mokėjo ir pati įmonė.

„Įmonė prie tų testų prisidėdavo 13 eurų, kas įmonei per mėnesį sudarydavo tarp 6–7 tūkstančių tiesioginių kaštų, bet šalia šitų kaštų dar yra netiesioginiai kaštai, kuriuos įmonė patirdavo, kompensuodama darbuotojams už sugaištą laiką atlikti testą“, – pasakojo „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Giedrė Vinickienė.

Anot įmonės atstovės, nuo rugsėjo įmonės darbuotojams atlyginta virš 36 tūkst. eurų.

Visgi tokį valdžios žingsnį palaiko ne visi. Sakė, kad per daug rizikinga ir virusas ims plisti nebevaldomai.

„Reikėtų gal ir palikti, nes nežinai, kaip čia“, – komentavo viena gyventoja.

„Tiems, kurie neskiepyti, gal ir reikėtų testuotis“, – sakė kita kalbinta moteris.

„Valdžiai geriau žinot visada. Aš valdžia pasitikiu“, – teigė dar vienas pilietis.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Stabdomas galimybių pasas

Vyriausybė apsisprendė ir dėl galimybių paso stabdymo.

„Nuo vasario 5 dienos nutarimas reikalavimui pateikti galimybių pasą jau nebebus taikomas nei prekybos vietose, nei pramogų, nei paslaugų vietose“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Premjerė tikėjosi, kad galimybių paso grąžinti nebereikės.

„Šiandien perėjome į naują pandemijos valdymo etapą“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Valdžia, atsisveikindama su galimybių pasu, sakė, kad tai buvo labai sėkminga inovacija.

„Galimybių pasas pasiteisino, ir šiai Vyriausybei nereikėjo įvedinėti naujų karantinų, reikšmingų ūkinių veiklų ribojimų ir jie iš tikrųjų buvo vieni švelniausių Europoje“, – teigė A. Armonaitė.

Tas galimybių pasas tai kažkokia parodija, čia tik buvo žmonių padalijimas.

„Galbūt palaipsniui reikėtų viską daryti, o ne staiga kirsti, nes testavimas vis dėlto turėtų dar šiek tiek išlikti. Gal tas periodiškumas galėtų pamažėti“, – sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Vietoje galimybių paso prekybos vietose atsiranda reikalavimas – 15 kv. m. vienam klientui. Dalis jau ruošiasi šeštadienį okupuoti prekybos centrus. Kiti sakė, kad iš principo neis.

„Tikrai nepulsiu, esu labai įžeidi ir jei jau labai reikės, nueisiu, bet šiaip apsiėjau ir tikiuosi apsieiti“, – teigė praeivė.

„Jeigu noro turi, tai visada rasi, kaip ir tuos batus nusipirkti ar dar kažką. Tas galimybių pasas tai kažkokia parodija, čia tik buvo žmonių padalijimas į tuos „aš paskiepytas, aš gudrus“, „mes neskiepyti, jūs durneliai“, – sakė kalbintas vyras.

„15 kvadratų žmogui – tai eilės bus į „Saulės miestą“, „Akropolį“, kitur“, – komentavo viena šiaulietė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atstumai, kaukės, respiratoriai lieka.

„Duoda laisvę kažkiek“, – sakė praeivė.

Virusas niekur nedingo

Įvedus atlaisvinimus, virusas neslūgsta. Per parą Lietuvoje vėl neregėtas užsikrėtimų skaičius – virš 12 tūkst. atvejų.

„Skaičiai bus dar didesni. Man atrodo, kad ta karuselė dabar taip įsisuko, kad turbūt be Velykų gal ir nesustos“, – svarstė viena kalbinta moteris.

„Kuo greičiau visi persirgsim, tuo bus geriau visiems“, – tikino kita praeivė.

„Nemanau, kad turime galvoti, jog visi turime prasirgti – kaip jau bus, taip. Tai tikrai būtų loterija“, – komentavo epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot specialistų, dabartiniai skaičiai – dar ne pikas. O mąstymas, kad omikron atmaina visai nepavojinga – klaidingas.

„Turime 20 mirštančių, 80 žmonių guli reanimacijose, ligoninėse 1200 – tai nėra ta liga, kur sakytum „o, ką šiandien galėčiau veikti? Neturiu nieko nusimatęs, tai persirgsiu omikron.“ Tai yra nesąmonė“, – tikino duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Mobiliuosiuose punktuose bus testuojama ne tik PGR, bet ir greitaisiais antigenų testais. Taip pat nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai, keičiant juos į savikontrolės tyrimus.

Tokį sprendimą priėmė Kalėjimų departamento Ekstremalių situacijų Operacijų centras.

„Trumpalaikės išvykos buvo suteikiamos išimtinais atvejais. Kadangi tai būna susibūrimų vietos, nuspręsta iki kovo 1 dienos jas apriboti“, – BNS trečiadienį sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

Pusiaukelės namuose ir atvirosiose kolonijose esančių nuteistųjų judėjimas kol kas neribojamas.

Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu laikoma 5,1 tūkst. nuteistųjų ir suimtųjų.

Kadangi tai būna susibūrimų vietos, nuspręsta iki kovo 1 dienos jas apriboti.

Koronavirusas diagnozuotas 26 nuteistiesiems – vienam Kauno tardymo izoliatoriuje, keturiems Panevėžio pataisos namuose, taip pat keturiems  Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (gydomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), šešiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir dar šešiems Marijampolės pataisos namuose, trims Vilniaus pataisos namuose, dviem Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

COVID-19 taip pat diagnozuota 75 darbuotojams, pataisos įstaigose dirba 2675 darbuotojai.

Paskiepyta 65,3 procentai nuteistųjų ar suimtųjų ir 85,7 procentai darbuotojų.

Anot jo, Lietuvoje labiausiai iš kelių naujai nustatytų omikron potipių išplito BA.1.1 versija, tačiau kol kas nėra duomenų, ar ši bei kitos omikron atmainos variacijos lemia sunkesnę ligos eigą.

„Lietuvoje iš sekoskaitos matyti, kad vyrauja BA.1 subtipo omikron atmaina, turime mažesnį kiekį BA.2., o BA.3 dar nesame nustatę. Vyraujanti, jei dar tiksliau kalbant, yra BA.1.1 subtipo atmaina“, – BNS sakė L. Žemaitis.

Anot jo, sekoskaitos duomenys „šiek tiek vėluoja“, kadangi tyrimai užtrunka kelias savaites.

„Bet bent jau iš paskutinių duomenų, ką matome, vyravo BA.1.1, o tas atvejų augimas greičiausiai yra nulemtas būtent šitos atmainos“, – tvirtino mokslininkas.

Stebime įdomią situaciją, kai omikron atlieka tarsi ir tokią paslaugą „paskiepydamas“ natūraliu būdu tuos, kurie nespėjo pasiskiepyti.

Jis taip pat pripažino, kad greitesnis viruso plitimas iš esmės gali padėti geriau suvaldyti pandemiją jau po kurio laiko.

„Stebime įdomią situaciją, kai omikron atlieka tarsi ir tokią paslaugą „paskiepydamas“ natūraliu būdu tuos, kurie nespėjo pasiskiepyti. Tai, vėlgi, galime tikėtis tam tikro atvejų sumažėjimo, manyčiau, reikšmingo. Bet reikia laukti, žiūrėti, kaip viskas pasikeis, nes gana sunku tai prognozuoti“, – kalbėjo L. Žemaitis.

L. Žemaitis akcentavo, kad tai, jog virusas pastaruoju metu itin išplito tarp vaikų ir paauglių, nereiškia, jog nauji omikron potipiai pavojingesni vaikams, jis pastarųjų savaičių užsikrėtimų augimo tendencijas siejo su grįžimu į mokyklas po žiemos atostogų.

Anot NVSPL genetiko, kol kas pastebima tik tai, kad nauji potipiai, ypač BA.2, pasižymi greitesniu plitimu, nei pirminis omikron variantas, bet, jo nuomone, tokio ryškaus atvejų augimo, koks buvo pereinant iš delta atmainos į omikron, nebus.

„Matoma, kad šiek tiek padidėjęs plitimas lyginant su tuo pirminiu variantu, bet vien to negalima priimti už gryną pinigą, nes ne vien mutacijos lemia tam tikrų atmainų išplitimą. Stipriai, o kartais netgi didesnę įtaką turi tai, kaip yra sukontroliuojami tam tikri protrūkiai“, – kalbėjo jis.

L. Žemaitis taip pat kalbėjo, kad Lietuvoje nėra tokios didelės tarptautinės migracijos, kaip kai kuriose kitose „turistinėse“ Europos šalyse, todėl greitai plintantis virusas čia neretai įgyja šaliai būdingas mutacijas.

Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad nauji omikron BA.1 ir BA.1.1 potipiai sudaro daugiau kaip 96 proc. visų omikron sekų, tačiau 57-iose valstybėse jau išplitęs BA.2 potipis, remiantis kai kuriais tyrimais, gali būti dar užkrečiamesnis.

Bendrai omikron atmaina sukelia lengvesnę ligą, palyginti su tokiomis sumaištį sukėlusiomis atmainomis kaip delta, PSO teigia neturinti duomenų, kad BA.2 sukeliamos ligos sunkumas būtų kitoks.