Šie taikikliai bus skirti naudoti su kariuomenės turimais 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro šaunamaisiais ginklais.

Jie, anot KAM, pagerins Lietuvos karių greitošaudos efektyvumą, pataikymą į taikinius dienos ir nakties metu, padidins karių išgyvenamumą. Taikikliai skirti šaudyti ir pataikyti nuo 300 metrų ir toliau.

Šis pirkimas atliekamas per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA). Tai yra pagrindinė Lietuvos ir kitų NATO šalių gynybos institucijų viešųjų pirkimų platforma.

Pirmieji taikikliai Lietuvą pasieks 2024-ųjų vasarą, o likę bus pristatyti iki 2025 metų rudens.

Už atitinkamą Medžioklės įstatymo pataisą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilakė vienas.

Dauguma projekto oponentų balsavime nedalyvavo.

Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys priimtą pakeitimą, jis turėtų įsigalioti kitų metų gegužę.

Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ketvirtadienio sprendimu šių įrankių sąrašai perkelti į įstatymą.

Naktinių taikiklių šalininkų teigimu, šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, tai yra žvėris būtų nušautas vienu šūviu, be to, tai leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

Spalį Seimas buvo priėjęs iki priėmimo stadijos, kad naktinio matymo prietaisai medžiojant būtų draudžiami, tačiau po kelių neįvykusių balsavimų galiausiai šis siūlymas atmestas.

Naktinių taikiklių įteisinimo priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturėtų galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebūtų galimybės nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.

„Modernizuodami Lietuvos kariuomenę, pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote. Optiniai taikikliai – dar vienas žingsnis šio tikslo link“, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Planuojama, kad naujieji optiniai taikikliai bus naudojami Krašto apsaugos savanorių pajėgose su turimais automatiniais šautuvais G-36.

Ministerijos duomenimis, gruodį 20 karių dalyvavo mokymuose, kaip naudotis naujaisiais prietaisais bei atlikti vartotojo lygmens priežiūrą.

Iš viso Lietuva už 4 mln. eurų įsigijo 4 tūkst. šios įrangos vienetų. Sutartį Gynybos resursų agentūra su Čekijos kompanija „Meopta Systems s.r.o.“ pasirašė šių metų kovo viduryje.

Pagal sutarties sąlygas, likusius 3170 prietaisus įmonė pagamins ir pristatys iki 2022-ųjų pabaigos.

Sprendimus dėl didesnio aprūpinimo šią savaitę priėmė Gynybos resursų taryba, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės.

„Spalio 31 dieną vykusio GRT metu buvo pritarta siūlymams aprūpinti KASP taktinėmis civilinės paskirties transporto priemonėmis, taip užtikrinant minimalų vienos kuopos per rinktinę aprūpinimą transportu“, – BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė.

„Taip pat buvo pritarta aprūpinti visus KASP automatinius šautuvus optiniais taikikliais, taip įgalinant KASP karius veikti didesniu atstumu nei iki šiol“, – pridūrė ji.

Savanorių pajėgoms perkamos priemonės bus naujos, įsigijimai numatomi per 2020 – 2022 metus.

Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja 5 tūkst. karių. Jos yra Sausumos pajėgų dalis.

KASP sudaro štabas ir šešios rinktinės – dvi Vilniuje, po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Lietuvos kariuomenė už daugiau nei milijoną eurų eurų įsigijo optinių taikiklių, taip pat ketinama karius aprūpinti iki 100 minosvaidžių ir beveik 300 modernių termovizorių, kurie leistų lengviau aptikti taikinius tamsoje ar sudėtingomis oro sąlygomis.

Ministerijos atstovai BNS nurodė, kad artimiausiu metu ketinami įsigyti 50-100 vienetų 60 mm kalibro minosvaidžių būtų skirti Sausumos pajėgų manevriniams padaliniams. Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad pradžioje būtų įsigijama tik 10 šių ginklų, likusieji būtų perkami pasirašius penkerių metų trukmės sutartį, vėlesniais metais. Tiekėjai privalės aprūpinti kariuomenę ir minosvaidžių remonto priemonėmis, atsiradus poreikiui taip pat ketinama įsigyti ir įvairių minosvaidžiu sistemos komponentų bei priedų.

KAM taip pat nurodė, jog iš viso ketinama įsigyti apie 300 termovizorių, kurie leistų bet kuriuo paros metu ir bet kokiu oru aptikti taikinį, esantį už pusės kilometro ir užtikrinti didesnį pėstininkų skyriaus ugnies efektyvumą. Termovizoriai turėtų būti pagaminti taip, jog kariai juos galėtų naudoti ir kaip taikiklius prie ginklų, ir kaip atskirą rankinį prietaisą. Juos naudos kariuomenės padaliniai, vykdantys užduotis „plataus spektro operacijose“ tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, nurodo KAM.

Prieš kelis mėnesius kariuomenė taip pat įsigijo artimosios kovos taikiklių komplektų - 1,16 mln. eurų sutartis sudaryta su švedų įmone „Aimpoin“. Hermetiški, vandeniui atsparūs taikiklių komplektai, kuriuos sudarys taikiklis , vaizdo priartinimo prietaisas su greitojo tvirtinimo sistema ir naktinio matymo įrangai greitai pritvirtinti skirta sistema, bus pritaikomi lengviesiems automatiniams pėstininkų ginklams, kuriems naudojami 5,56x45 mm arba 7,62x51 mm šaudmenis. Kaip anksčiau nurodė KAM, įsigyjant šiuos taikiklių komplektus siekiama padidinti pėstininkų ugnies efektyvumą.

Taikiklius ketinama įsigyti per trejus metus, kiek jų kariuomenė gaus, ministerija neskelbia.

Kaip informavo KAM, šiuo metu kariuomenė turi panašią ginkluotę, kaip perkama, tačiau šie įsigijimai leis ją modernizuoti, taip pat standartizuoti kariuomenės naudojamą įrangą.