Senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Apie tai – LNK pokalbis su „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene.

– Ar „Sodros“ biudžetas atlaikys naujai Seimo priimtą pensijų indeksavimą?

– Kai buvo priimamas sprendimas dėl pensijų didinimo, buvo atsižvelgiama į sąlygas, kad nominaliais skaičiais, eurais, kiek yra surenkama mokesčių, jų surenkama daugiau, nei planuota. Infliacija tam turi įtakos. Realiai – tai techninis pasivijimas, pensijų padidinimas nelaukiant metų pabaigos, nes valstybės finansinės galimybės tai leidžia daryti.

– Su sąlyga, kad neištiks dar didesnė krizė, nei žada ekonomistai, ir tų mokesčių bus?

– Mes vadovaujamės Finansų ministerijos makroekonomistų prognozėmis, kurios turėtų atsižvelgti į visas sąlygas ir tikimybes, kurias galime numatyti šiandien.

– Kodėl tokie optimistiniai norai dėl senatvės pensijos?

– Nepasakyčiau, ar optimistiniai, ar pesimistiniai. Tai tiesiog norai. Akivaizdu, kad žmogus nori, jog jo pajamas nemažėtų. Kad norai virstų planais, trūko vieno veiksmo – ką daryti. Kokios dalies ankstesnių pajamų galima tikėtis iš „Sodros“ – jokia paslaptis, matematika paprasta: jei žmogus dirba 40 metų, per juos moka po 20 proc. pensijų draudimui, jei kitus 20 metų gyvens pensijoje, vadinasi, jo pajamos bus 40 proc., jei nori gauti 100 proc. ankstesnių pajamų, žinodami, kad maždaug 40 proc. gali tikėtis iš „Sodros“, jie turi susidaryti veiksmų planą, ką daryti, kad tie kiti 60 proc. irgi atsirastų.

– Taupyti, investuoti, galvoti, ar reikės dirbti senatvėje.

– Taip. Tai dalis, kurios valstybė nežada ir neužtikrina. Jeigu žmogus nenori savo vartojimo sumažinti tiek, turėtų atlikti tam tikrus veiksmus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas yra ori pensija?

– Skiriasi, ką kiekvienas laikome oriu. Klasikinė taisyklė – sulaukus pensijos išlaidos turėtų sudaryti 70 proc. ankstesnių išlaidų. Kai kurie žmogaus poreikiai sumažėja, jis jau turi susikūręs buitį.

– Ar valstybė gali užtikrinti ateityje 70 proc.?

Jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių.

– Jei didins mokesčius, gal ir gali, bet jų didinti nenori. Pas mus pensijų sistema finansuojama iš einamųjų mokesčių, vadinasi, ką mes šiandien sumokame, išmokame pensininkams. Lietuva nesiurbia naftos, neturi kitų pajamų, visos pajamos didžiąja dalimi iš surenkamų mokesčių. Jei norime daugiau mokėti, turi ir daugiau surinkti.

– Kokia situacija pasaulyje? Ar, be papildomo kaupimo į privačius fondus, galima tikėtis kažkur kitur procentų?

– Visur pasaulyje galioja aritmetikos taisyklės. Mokesčių procentas yra susijęs su pensijomis. Šalyse, kuriose darbo užmokestis didesnis eurais, pensijos irgi didesnės eurais. Didžioji dalis brandžių šalių pripažįsta, kad reikšmingą dalį pajamų sudaro sukauptos lėšos. Ne iš einamųjų mokesčių, bet sutaupytų – per profesinius, privačius fondus.

– Šiais laikais investuoti į privačius pensijų fondus rizikinga – karas, pandemija. Buvo skaičiuota, kad pensijų fondai krito. Ar tai pats geriausias sprendimas?

– Trumpalaikiai svyravimai turi mažiau įtakos ilgalaikiams rezultatams, nes pensijos nekaupiamos vieną mėnesį, per kaupimo laikotarpį ir išmokėjimo laikotarpį svyravimų būna. Kita vertus, jei nieko nedarysime, nieko ir neturėsime.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kaip ir kiek įtakos darys pensijų fondams Lietuvos demografinė padėtis?

– Įtakos tai turės. Kai pensijų sistema paremta einamaisiais mokesčiais, vadinasi, jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių. Reikės ieškoti kažkokios pusiausvyros.

– Ar reikia spausti politikus, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių?

– Vienas iš variantų – rūpintis, kad daugėtų mokesčių mokėtojų, kitas – viena ir kita forma įdėti kaupimo elementą. Lietuvoje šis elementas yra – antros pakopos pensijų fondai, į kuriuos pervedama ir dalis iš valstybės. Ji padeda kaupti santaupas. Buvo sumanymas, kad ten bus pervedama reikšminga pinigų dalis ir susikaups suma. Matome, kad buvo mažinama, mažinama ir nukrypimas nuo plano atvedė į šiandienos situaciją.

– Kiek po dešimt, 20 metų bus procentų vidutinio atlyginimo iš „Sodros“?

– Kalbant apie dešimt metų į priekį – 40 proc. tikrai bus, po 20 – jau, manau, šiek tiek mažiau.

Perskaičiuojamos tik senatvės pensijos ir tik paskirtos iki šių metų pradžios, netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos jos tos senatvės pensijos, kurios paskirtos šiemet, perskaičiuojamos nebus. Visi senjorai gaus asmeninius laiškus su informacija apie perskaičiuotos pensijos dydį bei nepriemokos sumą.

„Įvertinti duomenis ir priimti šimtus tūkstančių sprendimų – sudėtingas procesas, nes kiekvieno žmogaus pensija yra individuali – turime tiksliai suskaičiuoti ir skirti žmogui viską, kas priklauso.

Suprantame, kaip tai svarbu žmonėms, ir prašytume kantrybės – pateikti atsakymus kiekvienam apie pensijos dydį galėsime tik tada, kai dėl jos priimtas sprendimas, kurį kiekvienas gaus asmeniškai. Kol nėra sprendimo, mūsų konsultantai negalės atsakyti, kokio dydžio yra perskaičiuota pensija.

Todėl raginame sulaukti sprendimų, kurie visus senjorus turėtų pasiekti iki rugsėjo pabaigos“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Visi gaus laiškus

Rugpjūtį pensijos, kaip įprastai, bus pradėtos mokėti 10 mėnesio dieną. Maždaug 150 tūkst. senjorų, turinčių daugiau nei 30 metų stažo, šios senatvės pensijos gali būti gerokai didesnės nei įprastai, nes ne tik pradedamos mokėti vidutiniškai 9 eurais didesnės pensijos, bet kartu bus išmokėtos vienkartinės nepriemokos už pirmus šių metų mėnesius.

Pavyzdžiui, jeigu žmogaus, turinčio 40 metų stažą ir gaunančio vidutinę 320 eurų senatvės pensiją, ji padidėjo 8 eurais, tuomet rugpjūtį jam bus išmokėta perskaičiuota 328 eurų pensija ir vienkartinė 56 eurų nepriemoka už mėnesius nuo sausio iki liepos. Tad išviso jis šį mėnesį gautų 384 eurus. O rugsėjį ir toliau jam bus mokama perskaičiuota 328 eurų pensija.

Lygiai taip pat bus skaičiuojama ir tuo atveju, jeigu didesnė pensija bus perskaičiuota ir pradėta mokėti rugsėjį. Tik vienkartinė nepriemoka būtų didesnė, nes skiriama ne tik už sausį – liepą, bet ir už rugpjūtį.

Didesnę pensiją turėtų gauti trys iš keturių – apie 450 tūkst. – senjorų. Kitiems jos nesikeis.

Vidutiniškai pensija padidės 9 eurais, tačiau kiekvienam – skirtingai priklausomai nuo sukaupto stažo. Tad vieniems pensija gali padidėti keliais centais, o kitiems net ir keliasdešimt eurų. Pensininkams, kurie turi mažiau nei 30 metų stažo, po perskaičiavimo pensijos nemažės.

Pensijos bus padidintos įvertinant kiekvieną 30 metų stažą viršijančią dieną. Jeigu senjoras turi 30 metų ir 6 mėnesius stažo, jo pensija padidės apie 0,4 euro ir nuo šiol mokama didesnė. Jeigu sukauptas stažas siekia 35 metus, pensija padidės 4 eurais, o 36 metai stažo pensiją padidintų jau 4,8 euro. O, pavyzdžiui, turint 45 metus stažo pensija padidės 12 eurų.

Jeigu stažo mažiau nei 30 metų, pensija po perskaičiavimo negali būti mokama mažesnė. Laiškus iš „Sodros“ gaus ir tie senjorai, kurių pensijos dydis nesikeis.

Pensijos didės

Šių metų pradžioje visos pensijos buvo indeksuotos ir padidėjo beveik 7 proc. – vidutiniškai 21 euru. Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais ir šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą sieks 332 eurus.

Kitų metų pradžioje, kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme pensijos vėl bus indeksuotos – kiek jos didės, priklausys nuo esamų ir prognozuojamų darbo užmokesčio fondo pokyčių. Kiek vidutiniškai augs ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas, tiek vidutiniškai didės ir pensijos.

Kai kuriems pagyvenusiems klaipėdiečiams padidintos pensijos atnešė nemalonią staigmeną. Vos keliais eurais didesnės pajamos lėmė tai, kad senjorai liko be anksčiau priklausiusių kompensacijų. Dėl augančių pajamų pastebimai mažėja ir kitų paramos gavėjų.

Neteko kompensacijos

Kai kuriems uostamiesčio senjorams jau atsirūgo net ir nežymiai ūgtelėjusios pensijos.

Klaipėdos pensininkai prisipažino nustebę, kai pamatė, kaip menkai padidėjo jų pensijos, tačiau dar labiau akis iš nuostabos išplėtė sužinoję, kokios šio augimo pasekmės.

Viename Žardininkų g. namų įsikūrusi klaipėdietė Aldona apstulbo sužinojusi, kad dėl vos pastebimai ūgtelėjusios pensijos jai gresia nebetekti kompensacijos už šildymą.

"Iš viso pensijos gaunu apie 260 eurų, dabar ją padidino 8 eurais, tad nebegausiu kompensacijos už šildymą. Kitą mėnesį žada dar 7 eurais padidinti, tada vėl negausiu, o mėnuo juk buvo šaltas", – širdo Aldona.

Sąskaitos už jai suteiktas paslaugas moteris dar laukia, tačiau jos bičiulė ją jau gavo ir pasitvirtino bauginantis scenarijus – kompensacija senolei nebepriklauso.

Miglota ateitis

Daugiau nei keturis dešimtmečius darbo stažo turinti klaipėdietė neslėpė šiuo metu esanti visiškoje neviltyje, mat paprastai vien už šildymą jai tekdavo mokėti apie 100 eurų.

Neįgalia pripažinta moteris pasakojo, kad šiuo metu dar varsto gydymo įstaigų duris ir gali būti, kad netrukus turės gultis ant operacinės stalo. Kaip teks išgyventi iš mažiau nei poros šimtų eurų – mįslė.

"Mūsų ponai dirba ne žmonių labui, o sau. Vyresnio amžiaus žmogus jau niekur ir išeiti negali, o užsienyje žmonės ir kitas šalis aplanko. Čia – tik verkti belieka", – sunkiai ašaras tramdydama dėstė uostamiesčio gyventoja.

Netektis – trumpam?

Kompensacijos už šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį skiriamos įvertinus gyventojo pajamas bei jam tenkančias išlaidas. Todėl, ūgtelėjus pajamoms, kompensacijos ir galima netekti.

Vis dėlto, anot Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės, vieno mėnesio kompensacijos praradimas dar nereiškia, jog ir kitą mėnesį gyventojas jos negaus.

"Šilumininkai skelbia, kad sąskaitos, kurias gausime vasarį, bus didesnės. Todėl gali būti, jog bus daugiau žmonių, kuriems bus apskaičiuotas kompensacijos dydis. Remiama 25 proc. viršaus, atėmus valstybės remiamas pajamas", – paaiškino pašnekovė.

Aštuoniais eurais išaugusi pensija, poskyrio vedėjos teigimu, galėjo iš gyventojos atimti teisę tik į buvusią labai nedidelę, galbūt kelių eurų dydžio kompensaciją.

Ir tai nereiškia, kad kitą mėnesį, gavus didesnę sąskaitą, šios lengvatos moteris ir vėl nesulauks.

"Paprastai pensininkams kompensacijos siekia du, penkis ar dešimtį eurų. Tiek, kiek padidėjo pensija, tokio dydžio kompensacijos žmogus ir netenka. Natūralu, jeigu pajamos padidėja, šioje vietoje netenki", – dėstė G.Vilimaitienė.

Pašnekovės teigimu, pasitaiko atvejų, kai pagal nustatytus kriterijus žmogus teisę į kompensaciją turi ir pusmetį, tačiau net kelis mėnesius jos negauna, nes jį pasiekia nepakankamai didelės sąskaitos.

Negauna ir dėl geros širdies

Socialinių išmokų poskyrio vedėja pripažino, kad paramos senjorai gali netekti net ir nežymiai padidėjus pensijai, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonėms neskiriama kompensacija.

Būna ir taip, kad paramos senoliai netenka tiesiog norėdami gero savo pačių vaikams.

"Yra senatvės pensininkė ir pas ją gyvena sūnus, kuris naudojasi paslaugomis, tačiau jo deklaruotos gyvenamosios vietos ten nėra. Mama nedeklaruoja. Galbūt bijo, galbūt tai lemia kitos priežastys. Jeigu nustatoma, kad bute faktiškai kas nors gyvena, tačiau nėra to deklaravęs, kompensacija neskiriama. Ji skiriama tik deklaruotiems. Tokių atvejų nemažai", – paaiškino G.Vilimaitienė.

2014-aisiais kompensacijos už šildymą buvo skirtos daugiau nei 10 tūkst. gavėjų, o pernai jas gavo kiek per 8 tūkst. klaipėdiečių.

Užpernai suteiktų kompensacijų suma siekė 4,7 mln. litų, o pernai – 870 tūkst. eurų. Tiesa, tai dar ne galutinė suma. Ji paaiškės vasarį.

Bėdžiams – griežtesnė kontrolė

Uostamiestyje mažėja ne tik kompensacijų už šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį gavėjų. Pernai pastebimai sumenko ir socialines pašalpas gaunančių asmenų.

2014-aisiais socialinės pašalpos buvo skirtos 8 260 gavėjų, o pernai jų buvo 5 925.

Tai, anot G.Vilimaitienės, lėmė keletas priežasčių. Viena jų – griežtesnė pašalpas gaunančiųjų kontrolė.

Per praėjusius metus savivaldybės darbuotojai patikrino 800 gavėjų. Vidutiniškai per mėnesį buvo patikrinama daugiau kaip šešios dešimtys bėdžių.

Tikrinimo metu atkreiptas dėmesys, ar pašalpininkas neturi daugiau turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, ar nedirba nelegaliai bei negyvena drauge su kitu asmeniu ir apie tai nėra pranešęs.

Pasirodė, kad net 64 proc. įtarimų pasitvirtino.

Iš paramos gavėjų būrio šiemet iškrito ir bedarbiai, kurie buvo išsiųsti dirbti visuomenei naudingų darbų, tačiau to nepadarė.

Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu itin padaugėjo ir atvejų, kai apie neteisėtai gaunamą paramą praneša šalia jos gavėjų gyvenantys klaipėdiečiai.

"Mes tai vadiname pilietiškumu", – paaiškino Socialinių išmokų poskyrio vedėja.

Senjorams – 6,36 mln. eurų

Nuo 2014-ųjų uostamiesčio senjorų kišenės pamažu pildomos kompensacijomis už sunkmečiu sumažintas pensijas.

G.Vilimaitienė pastebėjo, kad šie pinigai nėra įskaičiuojami į vertinamą pajamų dydį. Todėl bent kompensacijomis papilnėjusios pensininkų kišenės jiems bėdų nepridarys.

"Sodros" duomenimis, pirmosios kompensuojamosios pensijų sumos klaipėdiečius pasiekė 2014 m. gruodį.

Iki šiol uostamiesčio senjorus jau pasiekė beveik 6,36 mln. eurų. Pernai gruodį – 983 945 eurai. Kompensuojamoji pensijų suma išmokėta 26 320 gavėjų.

Tiesa, ne visi uostamiesčio gyventojai, kuriems priklausė šios išmokos, jų sulaukė, todėl pinigus teko pasiimti jų paveldėtojams.

2014–2016 m. paveldėtos kompensuojamosios sumos išmokėtos 1 632 gavėjams. Per šį laiką jiems sumokėta 344 291 euras.

Kam gerėja gyvenimas?

Nors statistiniai rodikliai ir rodo, jog gyvenimas gerėja, tačiau kasdien su žmonėmis susitinkantys savivaldybės darbuotojai pripažino, kad neretas klaipėdietis tokius teiginius neigia.

"Kaip komentuoja ekonomistai, minimalios algos didinimas, bazinių pensijų augimas bei paslaugų nebrangimas lemia, kad žmonių pajamos yra didesnės, o išlaidos – mažesnės, todėl jie ir netenka teisės į tą paramą. Nors liaudies pasiklausius neatrodo, kad žmonės taip gerai gyventų", – pastebėjo poskyrio vedėja.

Pašalpas ir kompensacijas gaunantieji dažnai piktinasi, kad yra tikrinami, kad domimasi jų pajamomis ir menkiausiais jų pokyčiais.

Neretai užsuka bei širdgėlą savivaldybės darbuotojams lieja ir uostamiesčio senoliai.

Dažniausiai garbaus amžiaus žmonės skundžiasi per menkomis pensijomis, apgailėtina jiems tenkančia valstybės parama.

Stebina kainos

Nors liūdno uostamiesčio senjorų balso aidas pasiekia tiek savivaldybę, tiek viešąją erdvę, tačiau, anot Klaipėdos miesto Pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės Kristinos Buslajevos, taip jaučiasi ne visi garbaus amžiaus klaipėdiečiai.

Asociacija šiuo metu vienija 16 įvairių senjorų ansamblių, kuriems priklauso apie 600 žmonių ir kol kas, anot pirmininkės, neteko girdėti itin skaudžių kalbų dėl padidintų pensijų ar socialinės neteisybės.

Tiesa, garbaus amžiaus klaipėdiečius, kaip ir kitus gyventojus, stebina šoktelėjusios kai kurių prekių kainos.

"Turguje, kaip senjora, leidžiu sau paklausti, kodėl taip pakilo krapų ar kitų prekių kainos. Prekybininkai man atsako, kad pensininkams pridėjo penkis ar aštuonis eurus, todėl pabrango ir maistas", – teigė K.Buslajeva.

Kita bėda, su kuria susiduria senjorai – aukšti bankų paslaugų įkainiai.

"Tai pastebima visur – tiek Vilniuje, tiek Radviliškyje, tiek Klaipėdoje", – pripažino pirmininkė.

Vis dėlto pagyvenusių žmonių vedlė pastebėjo, kad šimtai senjorų noriai įsitraukia į asociacijos veiklą, dalyvauja išvykose ir, jeigu reikia, atseikėja už tai vieną ar kitą eurą.

Senatvei ruošėsi

Neatmetama, kad skundus žeria tie gyventojai, kuriuos nepritekliai užklupo netikėtai.

"Galbūt man taip pasisekė, kad aš planavau išeiti į pensiją ir rūpinausi tuo. Tikrai yra tokių žmonių, kurie dirbo nedaug ir dabar yra už borto", – pastebėjo pašnekovė.

K.Buslajevos teigimu, net ir pensinio amžiaus žmonėms būtina taupyti, atsakingai tvarkyti šeimos finansus ir turėti pinigų, kurie būtų skirti gelbėtis netikėtai patekus į bėdą ar užklupus ligai.

Vis dėlto senjorė patikino pastebinti, kad net ir šiuolaikinis jaunimas, matydamas žemiau skurdo ribos gyvenančius garbaus amžiaus žmones, chaotiškai leidžia pinigus, todėl jų veikiausiai laukia toks pat likimas.