Pasak BPC, skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 nuo antradienio perimami iš

Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Raseinių rajono, Birštono, Prienų rajono, Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių ir Šilalės rajono savivaldybių – jie nukreipti į BPC Klaipėdos skyrių.

Taip pat perimami Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių tarnybų skambučiai nuo šiol nukreipiami į BPC Vilniaus skyrių.

Tai baigiamasis skambučių srautų perėmimo etapas – nuo šios dienos skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje administruos BPC.

„Tai baigiamasis skambučių srautų perėmimo etapas – nuo šios dienos skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje administruos BPC“, – nurodo centras.

Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, nuo 2021 metų balandžio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos visus skambučius pagalbos tarnybų trumpaisiais telefono ryšio numeriais administruos BPC. Tuo metu nuo spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.

Paskambinus senaisiais numeriais 01, 101, 011, 02, 102, taip pat 022, 03, 033 ir 103, automatiniu balso įrašu bus informuojama, kad pagalbos poreikio atveju reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Minėti numeriai bus visiškai išjungti 2022-ųjų balandį.

BPC viršininkas Audrius Čiuplys teigia, kad perimant skambučius iš greitosios medicinos pagalbos tarnybų krūvis operatoriams neišaugo.

„Ruošdamiesi perimti greitosios medicinos pagalbos trumpuosius telefono numerius, paskutiniais metais priėmėme daugiau naujų darbuotojų. Analizuodami kiekvieną dieną gaunamas ataskaitas matome, kad kol kas jiems tenka panašus krūvis kaip ir ankstesniais metais. Tai leidžia mums greitai ir tiksliai reaguoti į visus gaunamus skambučius“, – sako A. Čiuplys.

BPC darbuotojai, atsiliepę į skambučius, kai norima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, išsiaiškina įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu operatyviai perduoda greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęsia pokalbį ir užtikrina atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą.

BPC taip pat informuoja, kad siekiant atskirti skubiosios pagalbos skambučius nuo neskubių klausimų, pavyzdžiui, medicininių konsultacijų ir mokamų paslaugų užsakymų, buvo įsteigtas naujas trumpasis numeris 113.

Perimamas telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimas tose Vilniaus ir Utenos apskričių savivaldybėse, kurių teritoriją aptarnauja viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stotis dispečerinė, pranešė BPC.

Nuo ketvirtadienio 9 val. skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių bus nukreipti į BPC Vilniaus skyrių.

Centro darbuotojai, atsiliepę į skambučius, kai norima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį ir užtikrins atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą.

Nuo praėjusių metų spalio mėnesio Bendrasis pagalbos centras perėmė ir administruoja numerius Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių aptarnaujamose teritorijose.

Perėmus skambučių srautus iš Greitosios medicinos pagalbos stoties, BPC administruos trumpuosius greitosios medicinos pagalbos tarnybos skambučius didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.

Pagal sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų patvirtintą grafiką, BPC turi perimti skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje iki šių metų kovo 31 dienos.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo šių metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.

Nuo antradienio skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių bus nukreipti į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, pranešė centras.

BPC darbuotojai, atsiliepę į skambučius, kai norima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu operatyviai perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį ir užtikrins atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą.

Pagal sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų patvirtintą grafiką. BPC turi perimti skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje iki šių metų kovo 31 dienos.

Pernai perimti greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpieji telefono ryšio numeriai Panevėžio miesto ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių aptarnaujamose teritorijose.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo šių metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.

Kaip pirmadienį pranešė BPC, šiemet per aštuonias sekundes atsiliepiama į 90 proc. skambučių, pernai – į beveik 86 procentus.

„Vienas iš BPC veiklos principų – operatyvumas, todėl džiaugiamės gerėjančiais rodikliais. Kai žmonėms reikia skubios pagalbos, tos sekundės gali būti lemiamos“, – BNS sakė centro atstovė Vilma Juozevičiūtė.

Pasak jos, metai dar nesibaigė, todėl statistika gali ir pasikeisti.

Vidutinis atsiliepimo laikas šiemet išlieka toks pats kaip ir pernai – penkios sekundės. Užpernai vidutinis atsiliepimo laikas buvo šešios sekundės, 2016 metais – septynios.

1 mitas: sunaikinta gera sistema, kai pagalbos tarnyboms būdavo skambinama tiesiogiai telefono numeriais 01, 02 ir 03.

Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas, kurios sunkiau įsimenamos.

Vieną numerį, veikiantį visuose – tiek fiksuoto, tiek mobilaus ryšio – tinkluose, streso atveju lengviau prisiminti nei kelis. Be to, nebereikia skambinti keliais numeriais ir kviesti skirtingas tarnybas: užtenka paskambinti 112, o jau skambučių operatoriai pasirūpina, kokias tarnybas reikia informuoti. Taip sutrumpėja informacijos perdavimo ir reagavimo laikas.

Skambinimas telefono numeriu 112 turi ir kitų privalumų:

skambutis numeriu 112 turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas;

jeigu nėra SIM kortelės, ji neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skubios pagalbos skambutis numeriu 112 vis tiek aptarnaujamas;

skambutis numeriu 112 yra nemokamas, todėl jis galimas net esant nepakankamam sąskaitos likučiui;

norint surinkti numerį 112 nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo;

skambinant numeriu 112 mobiliojo ryšio operatoriai nustato ir perduoda BPC skambinančiojo buvimo vietos duomenis.

Verta prisiminti ir tai, jog telefono numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už jos ribų.

2 mitas: steigiant BPC išleista dešimtys milijonų eurų.

BPC veiklos užtikrinimui, įskaitant darbo užmokestį (70 proc. visų asignavimų), turto įsigijimą, pastatų įrengimą, informacinės sistemos kūrimą ir kitas išlaidas, nuo jo įsteigimo 2003 metais iki 2018 metų I pusmečio pabaigos buvo panaudota 51 mln. eurų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto.

Tačiau įkūrus BPC buvo panaikinta daug mažų policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerinių, veikusių rajonuose. Vietoj jų liko tik 3 teritoriniai BPC skyriai ir 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose. Skaičiuojama, kad vien dėl to dabar kasmet yra sutaupoma ne mažiau kaip po 6 mln. eurų ir visos investicijos į BPC sukūrimą jau yra atsipirkusios.

3 mitas: BPC nesugeba nustatyti skambinančiojo vietos.

BPC pats niekada nenustatinėjo ir nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir BPC duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto), todėl šių duomenų tikslumas visiškai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatorių techninių galimybių. BPC mobiliojo ryšio operatorių perduodamus duomenis tik priima ir atvaizduoja operatoriaus darbo vietoje.

Tačiau galima gyventojus nuraminti, kad tokia tvarka galioja visame pasaulyje ir skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, nė kiek nenusileisdamos kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos duomenų nustatymo greitį ir tikslumą lenkia daugelį kitų šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau antrus metus veikianti AML1 funkcija kol kas yra įdiegta tik dešimtyje pasaulio šalių: be Lietuvos dar Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Austrijoje, Islandijoje, Belgijoje, Airijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

4 mitas: BPC operatoriai, užuot siuntę pagalbą, uždavinėja daug nereikalingų klausimų, todėl užtrunka pagalbos suteikimas.

BPC operatoriai bendrauja su skambinančiu asmeniu pildydami elektroninę pranešimo kortelę, kurios duomenys jau pokalbio metu automatiniu būdu gali būti perduoti reikiamoms tarnyboms (tai ypač aktualu iškilus pavojui gyvybei ar gaisro atveju).

Klausimai, kurie užduodami skambinantiesiems, yra suderinti su pagalbos tarnybomis pagal jų nustatytus klausimynus ir įvykių klasifikatorius. Atsakymai į užduodamus klausimus yra svarbūs į pagalbą skubančioms pajėgoms, todėl reikia pasistengti kuo tiksliau į juos atsakyti.

Pavyzdžiui, pranešant apie eismo įvykį, greitosios medicinos pagalbos tarnybai svarbus sužeistų žmonių skaičius, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – ar yra prispaustų žmonių, išsiliejusių teršalų, policijai – į eismo įvykį patekusių transporto priemonių skaičius, tipas, markės ir valstybiniai numeriai, ar visos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra vietoje. Reaguojant į užpuolimą, operatorius paprašys apibūdinti užpuoliką: nusakyti jo amžių, ūgį, plaukų spalvą, aprangą, ypatingas žymes ir panašiai.

Deja, kartais žmonės, užuot atsakę į klausimus, pradeda ginčytis ir nurodinėti operatoriui, ką jis turi daryti. Tokiu atveju pokalbis užtrunka ilgiau ir nėra surenkama visa svarbi informacija. Tam, kad skambinančiajam būtų suteikta greita ir profesionali pagalba, būtinas geranoriškas abipusis bendradarbiavimas.

5 mitas: 112 yra bendrasis pagalbos telefonas, todėl pagalba turi būti teikiama įvairiais gyvenimo atvejais, kai reikia pagalbos.

Bendrasis skubios pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir iškviesti pagalbos tarnybas į įvykio vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymu, pagalbos tarnybomis laikomos policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Įvykus gedimams pastato inžineriniuose tinkluose, dingus elektrai ar užmiršus SIM kortelės PIN kodą minėtos pagalbos tarnybos niekuo negali padėti, o netikslingi skambučiai užima linijas ir gali būti sunkiau prisiskambinti asmenims, kuriems nelaimės vietoje realiai reikalinga skubi policininkų, ugniagesių gelbėtojų ar medikų pagalba.

Norint sužinoti, kokiu numeriu reikia išsikviesti avarinę tarnybą, pranešti apie nutrauktus elektros tinklus, reikėtų skambinti informacijos telefono numeriu 118.

Po šio susitikimo paaiškėjo, jog bus siekiama, kad miestui nebetektų remti vienos psichologinę pagalbą telefonu teikiančių linijų.

Prieš tai su A.Veryga susitikęs A.Razbadauskas aptarė ne tik plačiai medikų bendruomenei svarbius klausimus, bet ir akcentavo keletą miestui itin aktualių klausimų.

Aptartas miesto Bendruomenės sveikatos tarybos, kuriai jau antrą kadenciją vadovauja pats A.Razbadauskas, darbas bei su sveikata susijusių priemonių finansavimo skirstymas.

"Mūsų nemažos lėšos išeina savižudybių prevencijos – Vilties linijos finansavimui. Realiai tai yra Klaipėdos visuomenės sveikatos specialioji programa. Pinigai – miesto, o Vilties linija dirba visai Lietuvai, ne vien tik Klaipėdai. Tai nėra teisinga", – pabrėžė A.Razbadauskas.

Pašnekovo teigimu, ministras šią problemą suprato ir pažadėjo, kad kitąmet formuojant šalies biudžetą bus kalbama apie psichologinės pagalbos finansavimą valstybės lygiu, kad miestui nebetektų mokėti už paslaugas, kurios teikiamos ir kitiems miestams.

Per metus miestas šios linijos finansavimui atseikėja per 30 tūkst. eurų.

Pabrėžiama, kad valstybinės strategijos reikia ir narkomanijos prevencijai. Anot A.Razbadausko, kasmet nemažai lėšų pareikalauja ir švirkštų bei adatų keitimo narkomanams paslaugos arba vadinamoji "Žemo slenksčio" programa.

„Žmonės jaučia didelę įtampą, nežino ar supainioja adresą, nežino vietovės, kur yra – ar mieste, ar kaime. Skambinantysis galvoja, kad operatorius jį mato. Tačiau BPC pats vietos nenustato, o gauna, ką pateikia mobilaus ryšio tinklas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė BPC vadovas Audrius Čiuplys. Pasak jo, nuo to, kur yra žmogus tuo metu, priklauso visa pagalbos teikimo grandinė, kaip tiksliai ir operatyviai reaguos tarnybos.

BPC vadovai pristatė du efektyvesnius skambinančiojo buvimo vietos nustatymo būdus – patobulintą mobiliojo ryšio tinklo vietos nustatymo informaciją ir „AML Android“ telefono vietos nustatymo informaciją, kai skambinančiojo telefonas apie buvimo vietą BPC informuoja trumpąja SMS žinute.

Pavyzdžiui, jei anksčiau skambinančiojo buvimo zona pagal mobiliojo ryšio operatorių duomenis aprėpė šešių kilometrų spindulį, dabar jis sumažėjo iki 700 metrų.

„Ne panacėja, bet žingsnis į priekį“, – sakė BPC vadovo pavaduotojas Tadas Maroščikas.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus taikyti signalo sklidimo laike nustatymo metodą (Cell ID Timing Advance), Bendrajam pagalbos centrui imta teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis, įvertinant ne tik bazinės stoties antenos aprėpties plotą, bet ir atstumą, kuriuo nuo bazinės stoties yra nutolęs skambinantis asmuo. Taip skambinančiojo buvimo zona sumažėja keliolika kartų.

Beveik tuo pat metu su keliais užsienio partneriais įgyvendinant tarptautinį projektą „HELP 112“, Bendrajame pagalbos centre įdiegta skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (Advanced Mobile Location). Remiantis šiuo metodu, išmanieji telefonai su „Android“ operacine sistema koduota SMS žinute patys siunčia BPC savo buvimo vietos nustatymo duomenis, kurie yra net iki 4000 kartų tikslesni negu Cell ID perduodami duomenys.

Ne panacėja, bet žingsnis į priekį.

Remiantis Cell ID metodu, skambinančiojo asmens buvimo vieta nustatoma pagal jo telefono prisijungimą prie konkretaus mobiliojo ryšio bazės stoties (bokšto) ir jo antenos aprėpties plotą. Kuo didesnė bazinės stoties aprėpties teritorija, tuo didesnė vietos nustatymo paklaida.

Siekiant užtikrinti informacijos apie skambinančiojo asmens vietą didesnį tikslumą, pernai mobiliojo ryšio operatorių tinkluose buvo įdiegti pakeitimai, leidžiantys nustatyti skambinančiojo vietą pagal pagal radijo ryšio signalo sklidimo nuo bazinės stoties siųstuvo iki mobiliojo telefono ir signalo sugrįžimo atgal į siųstuvą laiką.

Paskambinus skubios pagalbos telefonu 112 išmaniuoju telefonu su „Android“ operacine sistema ir AML vietos nustatymo funkcija, telefonas automatiškai 20-čiai sekundžių aktyvina Globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) ir belaidžio ryšio technologijos (Wi-Fi) imtuvus ir pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio GSM/3G siųstuvų radijo signalus nusistato vietą ir jos koordinates koduota SMS žinute išsiunčia numeriu 112.

AML vietos informacijos tikslumas priklauso nuo GPS, Wi-Fi ar mobiliojo ryšio signalų, kuriuos gali aptikti išmanusis telefonas. GPS signalų perduodami duomenys yra tiksliausi, o Wi-Fi turi didžiausią paklaidą.

AML sistema leidžia nustatyti skambinančiojo vietą iki 4000 kartų tiksliau, nei Cell ID vietos nustatymo metodas.

Kad telefone veiktų AML, būtina ne žemesnė nei „Android Jelly Bean 4.0“ operacinės sistemos versija, taip pat ne žemesnė nei 9 „Google Play“ paslaugų programėlės versija. Reikalinga prisijungti telefoną prie Google paskyros (Google Account), kad būtų aktyvuotas AML, o telefono akumuliatoriaus įkrovos lygis – ne mažesnis nei 2 proc. Taip pat turti būti įdėta galiojanti Lietuvos operatoriaus SIM kortelė.

Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kurioje įdiegta AML vietos nustatymo funkcija.

Pernai BPC sulaukė beveik 3 mln. skambučių. Kasdien sulaukiama apie 6-8 tūkst. skambučių, 2-3 tūkst. reikalinga reali pagalba.

BPC vadovai žiniasklaidai pateikė išklausyti kelis įrašus, viename iš jų moteris per 40 sekundžių aiškiai ir tiksliai įvardijo, kur kilo gaisras – seniūniją, kaimo pavadinimą, taip pat pasakė gaisro židinį, kelių aukštų yra namas. Kitame įraše moteris verkdama greitakalbe prašė pagalbos, buvo sunku suprasti, ką ji kalba.

Trečiame įraše verkė 8 metų vaikas, kad tėčiui atsitiko nelaimė ir prašė kuo greičiau pagalbos. BPC operatorė prašė patvirtinti, ar jis gyvena tame rajone, kokį pavyko nustatyti. Tačiau vaikas tik verkė ir meldė pagalbos. Šis pokalbis truko 6 minutes. Vėliau paaiškėjo, kad tėtį ištiko epilepsijos priepuolis, pagalba buvo suteikta.

„Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje ir ne tik Europos Sąjungoje pagal įdiegtas vietos nustatymo technologijas. Europos Komisijos ryšių komitetas savo ataskaitoje Lietuvą pateiks kaip gerosios praktikos pavyzdį“, – pažymėjo BPC viršininkas A.Čiuplys.

Iš jų net 2 711 pagalbos prašymų buvo skirta policijos, 2 011 – greitosios medicinos pagalbos, 134 – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kompetencijai. Iš viso pirmąją 2017-ųjų dieną buvo registruota 12 049 skambučiai, atsakyta į 10 536 skambučius.

Eilinėmis dienomis paprastai atsakoma į 5 500–7 000 skambučių, parengiama ir perduodama 2 500–3 000 prašymų apie pagalbos poreikį. Lyginant su praėjusiųjų metų sausio 1 d., galima pastebėti, kad šiemet sumažėjo netikslinių ir pasikartojančių skambučių skaičius. 2016 m. sausio 1 d. buvo atsakyta į 11 472 skambučius, bet užregistruota tik 4 380 pagalbos prašymų: 2 483 skirta policijai, 1 716 – greitajai medicinos pagalbai, 124 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Taigi, šiemet net 46,6 proc. skambučių buvo skirta pranešti apie pagalbos poreikį, kai tuo tarpu praėjusiais metais – tik 38,2 proc.

Didžiausia tiek šių, tiek praėjusių metų sausio 1 d. pagalbos prašymų dalis buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Šiemet netrukus po vidurnakčio gauta pranešimų apie plėšimus, neblaivius asmenis, muštynes, kūno sužalojimus. Vienas didžiausių atgarsio sulaukusių incidentų įvyko Vilniaus centre, Vinco Kudirkos aikštėje. 1 val. 46 min. buvo gautas pranešimas apie peiliu sužeistą užsienietį. Kaip paaiškėjo, Indijos pilietį ir dar vieną žmogų sužalojo neblaivus 21 metų jaunuolis, kuris buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Nerami naktis buvo ir greitosios medicinos pagalbos brigadoms – teko teikti pagalbą ne tik sunegalavusiems, bet ir sproginėjančių petardų, šukių sužeistiems, muštynėse nukentėjusiems asmenims. Ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti degančių šiukšlių konteinerių, taip pat Kaune, Alytuje, Šiauliuose daugiabučiuose, Kaune ir Pakruojo rajono Lygumų miestelyje individualiuose namuose kilusių gaisrų. Gelbėtojų pagalbos prireikė eismo įvykiuose nukentėjusiems ir prispaustiems žmonėms, Kelmės rajone užklimpusiam greitosios medicinos pagalbos automobiliui ištraukti.

Siekiant, kad šventinę dieną padidėjus darbo krūviui nenukentėtų operatyvumas ir būtų atsiliepta į kaip įmanoma daugiau skambučių, BPC Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose dirbo daugiau operatorių nei įprastai. Vilniuje budėjo 21–24 vietoje 14–18, o Klaipėdoje 14–20 vietoje įprastai dirbančių 11–15 operatorių.